Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4-907/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-19
Bylos Nr.
1-4-907/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00724-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
G. M., A. U., G. S., P. D.
Nukentėjusysis
A. U., R. U.
Advokatai
Simas Šuminas, Vytautas Blažaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-4-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00724-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2;1.1.4.4.; 1.1.4.4.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.2.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.1.10.1.; 1.1.10.2.; 1.1.10.2.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O SPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei, Jolantai Stanelienei, Justinai Kšanytei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui, kaltinamiesiems G. M., A. U., G. S., P. D., gynėjams advokato padėjėjui Simui Šuminui, advokatams Vytautui Blažaičiui, Drąsučiui Narmontui, Modestui Švažui, nukentėjusiesiems A. U. ir R. U., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis I nedarbingumo grupę, 90 procentų nedarbingumas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2011-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. 10 MGL bauda, ją sumokant per 8 mėnesius, 2012-03-05 bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, rusas, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-03-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 10 MGL dydžio bauda, ją sumokant per 8 mėnesius, 2009-04-02 bauda sumokėta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą,

P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą su profesija, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-05-08 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., 199 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per 1 metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M., A. U., G. S. ir P. D., veikdami kartu 2011 metų gegužės 14 d., apie 23.14 val., viešoje vietoje - Šiaulių mieste, ties Dainavos tako 17 namu, iš chuliganiškų paskatų, A. U. sudavus nukentėjusiam A. U. ranka į veidą, po ko P. D. sudavė ranka A. U. į veidą, po ko A. U. kartu su P. D. spyrė po vieną kartą A. U. į koją, o kai A. U. nuo šių smūgių nukrito ant žemės, A. U. kartu su kitais bendrininkais kojomis sudavė bendrai apie šešis smūgius nukentėjusiam A. U. į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas, dėl ko A. U. buvo padarytas kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame momenyje, nubrozdinimai kaktoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio A. U. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Po to, vienas iš bendrininkų sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai R. U. į galvą ir nuvertė ją ant žemės, sukeldami R. U. fizinį skausmą. Tokiu būdu G. M., A. U., G. S. ir P. D. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino, parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, jokių muštynių nematė. Tą vakarą nieko neveikė, paprasčiausiai vaikščiojo po lauką, nes buvo sukilęs spaudimas. Sutemus po 22.00 val. pasidarė negera ir jis išėjo iš namų. Kadangi šalia buvusi parduotuvė nebedirbo, tai ėjo prie traukinių stoties nusipirkti mineralinio vandens. Beeinat Dubijos gatve, kažkas pro jį prabėgo. Visi bėgo, tačiau jis nebėgo. Išgirdo kažką šaukiant, pamatė policijos mikroautobusiuką, kuris užtvėrė kelią. Buvo liepta sustoti. Policijos pareigūnai sulaikė asmenis, o tuo tarpu ir jį. Buvo priėjęs nukentėjusysis, kurio policijos pareigūnai paklausė, ar buvo šis, parodydami į jį. Nukentėjusysis paskaičiavo, kad „vienas, du, trys“, ir pasakė, kad „taip, jis buvo“. Kaip buvo sužalotas nukentėjusysis, nežino, nes nieko nematė. Sulaikius policijai, buvo nuvežtas į nuovadą, kur pasidarė blogai su sveikata. Tada jį išvežė ir paguldė į ligoninę. Telefonu neskambino po sulaikymo, nes telefoną pametė kažkur, gal greitojoje, gal policijoje. Draugė buvo atvažiavusi į nuovadą. Iš kur ji sužinojo, kad jis sulaikytas – nežino, savo draugei paskambino iš kažkieno telefono, gal iš policijos, kokiu numeriu skambino, nepamena, nežino, kaip paskambino, nes jos telefono numerio neatsimena. Kur po to tas telefonas dingo – nežino. Jis naudojosi „TELE2“ papildymo kortele. Draugė buvo pas D. J. Telefono numerio nei savo, nei draugės neprisimena, neatsimena, ar buvo jo draugės kontaktas su juo. Buvo toks telefono numeris (duomenys neskelbtini), kurį jis nurodė. Tuo numeriu galėjo kontaktuoti tą vakarą. Čia L. T. numeris. Nežino, ar abonementas. Neprisimena, kokiais rūbais vilkėjo tą vakarą. Galėjo būti apsirengęs rudais treningais su gobtuvu. Negali sportuoti, nes serga arterine hipertenzija, kuria susirgo prieš pusę metų. Jo darbingumo lygis 10 procentų. Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.

Kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino, parodė, kad tą vakarą jis svečiavosi pas draugą Roką, kurio pavardės nežino, kuris gyvena privačiame name Pelių gatvėje, numerio nežino. Su juo kartu gėrė 0,7 l degtinės 4 val. Atstumas nuo draugo namo iki tos vietos, kur sulaikė, kažkur buvo apie 500-800 metrų. Pats jis gyvena Stoties gatvėje. Jam beeinat iš už kampo, iš už šono, išbėgo A. U.. Jis išsigando ir pradėjo bėgti. Mano, kad nukentėjusysis apsipažino, sakydamas, kad jis buvo toje vietoje, jis jo neužpuolė. Kadangi jis bėgo tiesiai ant jo, tai ir pradėjo bėgti, nes ką jis žino, ką jis galėjo jam padaryti. Buvo tamsu, todėl pagalvojo, kad pabėgs iki šviesos, kur viskas bus matyti. Jis bėgo iki policijos apie 20 metrų, o po to sulaikė policija. Dar policija sulaikė šiuos du salėje sėdinčius asmenis - G. S., G. M. Nematė, ar dar kurį kitą asmenį sulaikė. Kas policiją iškvietė – nežino. Smūgį į krūtinę jam sudavė nukentėjusysis. Kraujosruvų nebuvo. Į policiją dėl sumušimo nesikreipė. Tuo metu buvo išgėręs, ar daugiau buvo žmonių, neatsimena. Nukentėjusįjį A. U. atsimena, nes jis bėgo ant jo. Jį taip pat atpažino iš SPLIUS kompakto. Gal ir buvo toje vietoje moteris – neatsimena. A. U. prie policijos automobilio nebuvo garantuotas, kad būtent jis jį užpuolė. Policija pasakė, kad viską išsiaiškins policijos nuovadoje. Tuo metu jis neturėjo telefono, buvo pas draugą palikęs. Turėjo Nokia telefoną. Dabar ne be tuo numeriu naudojasi. Prieš pusę metų telefoną Nokia su visa SIM kortele pametė. Šiuo metu savo dabartinio telefono numerio nežino. Nei vieno kaltinamojo nepažįsta. Jis nieko nežino, kas su kuo ėjo tartis dėl bylos baigties. Pirmą kartą girdi, kad po pirmo posėdžio teisme jo tėvas ėjo su A. U. tartis. Neprisimena, kad būtent nukentėjusiąją R. U. koliojo, kai buvo sulaikytas policijos. Tuo metu jis buvo susinervinęs, kam jį nekaltą sulaikė policija. Konflikto su nukentėjusiąja neprisimena. Nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino, parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Tą dieną, jei neklysta buvo penktadienis, baigęs darbą ir išgėręs alaus ėjo Dubijos gatve nuo stoties link „SoDra“ pastato, šalia buvo parduotuvė, jei neklysta „Židiniai“. Jis gyvena pietiniame rajone. Ėjo susitikti su drauge, su kuria tik buvo susipažinęs. Į pasimatymą ėjo kažkur apie 22.00 val. Beeidamas per praėjimą į kiemą pamatė kažkokį tai konfliktą. Girdėjo, kad garsiai kažkas šaukė. Girdėjo triukšmą, šaukė kažkas, lojo šunys, bet nematė, buvo tamsu. Matė moterį, šunį, kažkas šaukė. Nežino, ar P. D. šaukė, nematė. Jis pradėjo eiti atgal, kai sustojo policijos mašina. Pamatė, kaip atbėga vyriškis su moterimi ir šunimi. Jis tikrai niekur nebėgo, paprasčiausiai ėjo greitu žingsniu. Jis sustojo, jie atbėgo, jis pasitraukė, o policijos mašina jį suėmė. Buvo ir kitų praeivių, tačiau, kodėl jų nesulaikė – nežino. Prie policijos mašinos stovėjo G. M., o A. U. stovėjo ir kalbėjo su nukentėjusiuoju. Tuo metu policijos pareigūnai jau juos buvo suėmę. G. M. stovėjo prie automobilio, A. U. kalbėjosi su nukentėjusiuoju, o jis ėjo, pravažiavo policija ir sulaikė. Jie pradėjo aiškintis. Iki to, ką A. U. darė – nežino, nes nematė. Visą įvykį jis atgamina nuo to momento, kada jie jau buvo krūvoje. Tokio P. D. nematė iš vis. Jis nematė daugiau praeivių, gal anksčiau sakydamas suklydo, kad buvo daugiau praeivių. Buvo išgėręs, policija nustatė lengvą girtumą. Kažko tai tokio, dėl to lengvo girtumo, tikrai negalėtų neatsiminti. Viską atsimena. Tą vakarą jis buvo išgėręs 2 butelius alaus, tačiau nesijautė girtas, suprato ir galėjo valdyti savo veiksmus. Nukentėjusiajam pasiūlė išsiaiškinti, kas čia vyksta, gražiuoju, be policijos. Jis nenorėjo važiuoti į policiją. Jis nesitaikė su nukentėjusiaisiais. Pasiūlymą taikytis reikia suprasti kaip pasiūlymą viską išsiaiškinti taikiai. Sulaikius, jis pasiklausė policijos pareigūnų, ar tikrai tame įvykyje jis buvo, buvo pasakyta, kad pareigūnai išsiaiškins. Jis buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, paprašė pažiūrėti į jį, ar tikrai jis dalyvavo tame įvykyje. Jis ant galvos buvo užsidėjęs akinius nuo saulės. Jei būtų dalyvavęs muštynėse, tai tie akiniai būtų nukritę, nebūtų galėję išsilaikyti. Jis buvo su juoda blizgančia striuke ir mėlynais džinsais. Jokių emblemų ant striukės nebuvo užklijuota. Buvo tik labai mažas ženkliukas. Sulaikymo dieną jis turėjo telefoną. Kur dingo SIM kortelė, nežino. Numerio neatsimena. Pareigūnai tą telefoną išėmė. Jis turi daug telefonų, nes juos arba sulaužo, arba pameta. Todėl dažnai keičia numerius. Tą dieną telefonas buvo išimtas, o kodėl nebuvo SIM kortelės, nežino. Nežino, kur ji dingo. Jo telefonas buvo mašinoje, kuris buvo sulūžęs. Jis turėjo dar kitą telefoną. Išėmė tą kortelę ir įsidėjo į tą telefoną. Tą vakarą išgirdęs konfliktą telefonu bendravo su ta mergaite Aiste. Tą vakarą jam galėjo daug kas skambinti, galėjo skambinti mama, draugai. Prieš pat jo sulaikymą galėjo skambinti ta draugė Aistė, su kuria buvo susitaręs susitikti. Kas skambino 23.12 val. Nr. (duomenys neskelbtini) – nežino. Prieš sulaikymą su kuo kalbėjosi – neatsimena. Kur po šio skambučio praėjus 5 minutėms dingo SIM kortelė, nežino. Kiek atsimena, jis dar iš to telefono skambino būdamas „Mildoje“. Po to tiek buvo susinervinęs, kad tą telefoną perlaužė. O kur prapuolė SIM kortelė – nežino. Pareigūnai tą telefoną surinko dalimis. Susinervinęs buvo dėl to, kad nesigavo pasimatymas, kad buvo apkaltintas tuo, ko nebuvo padaręs. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Jei teismas nuspręstu, kad jis kaltas – žalą galėtų atlyginti.

Kaltinamasis P. D. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad tą dieną buvo mieste. Kadangi nebuvo kas veikti, tai sugalvojo paskambinti draugui K. J.. Jis atvažiavo iki jo. Truputį kartu pabuvo mieste. Po to sugalvojo paskambinti draugei. Pamatęs, kad išsikrovęs jo telefonas, nuėjo iki namų pasikrauti telefono. Grįžęs į namus, paskambino draugei, pasakė, kad ateis už kiek tai laiko. Dar prisimena, atsigėrė arbatos. Nuo jo namų iki draugės J. Š. namų buvo, gal kokia 10-15 minučių kelio pėstute. Jiems besikalbant, kažkaip jie susipyko. Jis norėjo, kad ji eitų į savo namus, tačiau ji nenorėjo. Buvo eilinis barnis. Draugė nesikvietė pagalbos. Tuo metu jis buvo blaivus. Tada ji apsisuko eiti, jis suėmė jai už rankos, kad dar pasiliktų ir su juo pakalbėtų. Tačiau J. Š. apsisuko ir nuėjo. Nuėjus J. Š. išgirdo kažką šaukiant, t.y., jis dar su drauge kalbėjosi, kai apsisuko eiti atgal į namus. Atsisuko, nes išgirdo šaukiant „Ei vaikine“. Kai atsisuko pažiūrėti, kur jo draugė, tai ji jau buvo nuėjusi į laiptinę. Atsisukęs pamatė vyriškį su žmona ir šunimi. Jis priėjęs jam pasakė, ko jis šaukiąs ant moters. Jis atsakė, kad čia jo reikalas, kad patys išsiaiškins. Jis dar paklausė, ar ji jo žmona. Jis atsakė, kad koks jo reikalas. Jis pasakė „ką tu čia, snargly, šneki“. Jis numojo ranka ir kai norėjo jau eiti į namus, tas žmogus tada ir čiupo P. D. už rankų. Pradėjo tampytis, jis tempia P. D., P. D. - jį, kad paleistų. P. D. ant žemės neparvertė, norėjo numesti, bet nenumetė, P. D. laikėsi, kiek galėjo. Kai pradėjo jį tampyti, kažką sakė, kad, ar nereikės kviesti policijos. Nežino, kodėl jį reikėjo tampyti, nieko jis nepadarė. Neprisimena, ar nukentėjusioji skambino policijai. A. U. šuo pradėjo pykti. Tada jis pradėjo sakyti, kad šunį paleis. P. D. labai bijo šunų nuo mažens, todėl pradėjo šaukti – „gelbėkit“. Tas šuo nemažas buvo, gal iki metro aukščio, gal mažesnis. Šuns veislės nežino. Jokių jo draugų nebuvo. A. U. pradėjo jam tampyti rankas, o jis bandė ištraukti rankas. Trenkė nukentėjusiajam ir nubėgo pas močiutę. Kur sudavė smūgį, nežino. Galėjo būti, kad vienu metu koja ir ranka trenkė. Taikė į veidą, o ar pataikė - nežino, ar koja pataikė į veidą – nežino. Iš viso buvo 2 smūgiai: vienas smūgis ranka, kitas – koja. Susipažino su byla ir su specialisto išvada, negali paaiškinti, kodėl tokia specialisto išvada. Nejaugi tiek daug nukentėjo nuo jo dviejų smūgių nukentėjusysis. Jis nieko negali paaiškinti, kas vyko toliau. Nukentėjusiosios nematė. Parbėgo į namus ir viskas. Tik po 1-2 mėnesių jį sulaikė. Jo niekas nesivijo. Kitų kaltinamųjų nepažįsta. Savo draugų jokių nekvietė, net telefono su savimi neturėjo, todėl niekam neskambino. Kol jis buvo įvykio vietoje, jokių kitų asmenų nebuvo, niekas neskambino policijai. Buvo tik nukentėjusysis su žmona ir jo draugė. Tą dieną naudojosi savo telefonu, kurio SIM kortelė buvo „LABAS“, tuo telefonu, kuris sulaikytas. Jis tą kortelę turėjo iki įvykio. Tuo metu turėjo dar 2 mobilaus ryšio telefonus. Iš jo ikiteisminio tyrimo metu buvo paėmę 2 telefonus, vieną, kur įvykio metu skambino, ir kitą „Samsung“ telefoną. O gal draugei skambino iš namų. Grįžęs pas močiutę į namus įkišo pakrovėją ir paskambino. Skambino iš „Samsung“ telefono, kuris yra paimtas. Kitas telefonas taip pat yra „Samsung“, tik juo nesinaudojo. Įvykio dieną, kai jį sulaikė, buvo ta pati SIM kortelė, kai skambino. Daugiau jokiom kitom kortelėm nesinaudojo. Nepripažįsta, kad kam nors skambino. Su drauge kitą dieną buvo susitikę. Jis tik pasakė, kad apstojo tas vyriškis, bet jai buvo neįdomu, ji neklausė. Nesutinka su nukentėjusiosios ieškiniu, tačiau sutinka su nukentėjusiojo ieškiniu, sutinka jį atlyginti.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2011-05-14 vakarą apie 23.00 val. jis su žmona išėjo pavedžioti šunį. Einant Dubijos gatve, netoli Dainavos tako, išgirdo merginos pagalbos šauksmą „padėkit kas nors“. Pagalbos šauksmas buvo garsus. Šaukė 2-3 kartus. Pamatė, kaip vaikinas į tamsą tempia merginą. Dar pamatė senyvą moterį, bėgančią padėti tai merginai. A. U., pribėgęs sučiupo vaikinuką už rankos, o tuo metu mergina ištraukė ranką ir nubėgo į tamsą. P. D. jam pasakė: „Ko tu čia lendi, čia mano boba“. Jis su P. D. ginčijosi apie 3-4 minutes. Kadangi buvo prietema, A. U. pagalvojo, kad čia gal koks šeimyninis kivirčas. Pašvietęs žibintuvėliu P. D. į veidą, pamatė, kad jis per daug jaunas ir tuo pačiu buvo neblaivus. Dar žmona jį bandė sugėdinti. Tada P. D. pasiėmęs telefoną kažkam paskambino, kalbėjo žargonais. Tuo metu R. U. skambino policijai. Jis nusisuko žmonos paklausti, ar jau prisiskambino policijai, o kai atsisuko, iš karto gavo smūgį į veidą iš A. U. Jis buvo stambiausias ir aukščiausias iš visų vaikinų, ką A. U. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu. Smūgis buvo į kairiąją veido pusę. A. U. atsisuko gintis. Tada P. D. puolė jį iš kitos pusės. Rankų smūgiais ir kojomis A. U. buvo pargriautas ant žemės. Į kairę pusę daugiausia smūgių sudavė A. U.. A. U. jam ir spyrė į kairį skruostikaulį. P. D. spardė ir mušė jį iš kitos pusės. Kai jau buvo parverstas ir mušamas ant žemės, pamatė dar du ateinančius vaikinus. Tai buvo G. S. ir G. M.. Visi jį spardė ne tik į galvą, bet ir į visą kūną. Daugiausia smūgių gavo iš P. D. ir A. U.. A. U. pirmas jam sudavė smūgį, G. D. antrą smūgį, paskui spardė abu. Pagrindinis smūgis į skruostikaulį buvo A. U.. Kiti du žmonės jį spardė, kai A. U. gulėjo ant žemės ir dengėsi nuo smūgių, priešinosi rankomis ir kojomis. Jis gulėjo šonu. G. M. jam spyrė į rankas, į kojas. G. S. jį tikrai mušė, jis jo išvaizdą įsidėmėjo, nes jo išvaizda išskirtinė. Visi vaikinai iki muštynių buvo užsidengę galvas gobtuvais. Jų veidus jis labai gerai įsidėmėjo, nes vaikinai atėjo iš šviesos, be to pradėjus jį mušti nukrito gobtuvai. Jis tuo metu buvo prisidengęs galvą ranka. Kai žmonai pagaliau pavyko prisiskambinti policijai ir pasakyti, kad mušamas jos vyras, pasakyti įvykio vietą, kažkuris iš vaikinų, užvertė ją ant A. U. Jis dar sušuko žmonai, kad paleistų šunį. Vaikinai pradėjo bėgti. Tuo metu įvykio vietoje dar buvo senyva moteris, 55-60 metų amžiaus. Kadangi jo žmona buvo pargriuvusi ir už pavadėlio laikė šunį, jis su ta senyva moterimi ėmė vytis visus šiuos vaikinus, kurie bėgo link Dubijos gatvės. Jis kartu su ta senyva moterimi visą laiką vijosi vaikinus. Kiek atsimena, pirmas bėgo P. D., A. U. trečias. Iki namo kampo, už kurio nubėgo jaunuoliai, buvo kažkur apie 40 metrų nuo įvykio vietos. Keletą sekundžių jie ir buvo dingę jam iš akiračio. Išbėgęs jis iš karto pamatė bėgančius vaikinus, kadangi jie išbėgo į apšviestą plotą, ten labai gerai pasimatė kaltinamųjų veidai. Daugiau jokių žmonių aplinkui nebuvo. Aplinkui yra trys privatūs namai, kurie yra aptverti tvora. Iš nuosavų namų joks žmogus nebuvo išėjęs, nematė, ar kas sureagavo. Už kokių kelių šimtų metrų pamatė policijos automobilį, kuris ir sulaikė 3 vaikinukus. Policija tikrai sulaikė tuos vaikinus. Jam priėjus prie policijos automobilio, buvo pasakyta, kad vienas vaikinas, vilkėjęs tamsiu „NIKE“ sportiniu kostiumu pabėgo. Tai buvo P. D. Po šio įvykio jis kažkurį laiką nesirodė, A. U. vengė. Parduotuvėje priėjęs prie P. D. A. U. pasakė, kad jo ieško policija, tačiau jis pabėgo iš parduotuvės. A. U. jį įsidėmėjo, kadangi jis ateina pas savo močiutę, kuri gyvena A. U. name. Jis labai gerai įsidėmėjo visus vaikinus, net gali pasakyti, kas kokiais rūbais vilkėjo. A. U. vilkėjo pilkos spalvos sportinį kostiumą su gobtuvu, G. M. sportinį kostiumą rudos spalvos su gobtuvu, G. S. juodą striukę, P. D. juodu „NIKE“ sportiniu kostiumu. G. M. rudą sportinį kostiumą su juostelėmis įsidėmėjo, kai G. M. buvo sulaikomas prie policijos automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu jokių abejonių dėl šių asmenų neturėjo, jis labai gerai įsidėmi asmenų veidus. Kai A. U. pradėjo aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas, jo žmona ėmė jam sakyti „Kaip tu čia vaikeli kalbi“. Tada A. U. ėmė ant jo žmonos šaukti „sucha, sterva“. A. U. puolė prie A. U. ir juos išskyrė policijos pareigūnai. Dar G. S. ėmė vadinti jį visokiais kitais žodžiais, kaip „konservai“. Kodėl jis taip jį pavadino, nežino. Kai buvo sodinami į policijos automobilį, jie ėmė sakyti, kad nieko čia neįvyko. Tada senyva moteris, kuri visą tą įvykį matė, priėjusi paliudijo, kad tikrai čia tie patys vaikinai. Tada jis pajuto, kad jam tirpsta veidas, pasijuto labai blogai, paprašė policijos pareigūnų iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą. G. S. jį irgi koliojo, grasino. Kai jau A. U. buvo įsodintas į policijos automobilį, G. S. siūlė jam taikytis. G. M. tylėjo. Tačiau kai jau policijos pareigūnai jį vedė į automobilį, ėmė sakyti, kad jis čia niekuo dėtas. Jam po sumušimo buvo sulaužytas skruostikaulis, kitą dieną išsiliejo kraujas akyje, dėl ko turėjo važiuoti pas akių gydytoją. Yra nutraukti kairės veido pusės nervai, kairė veido pusė yra užtirpusi iki šiol, įskilęs dantis, kurį gydytojas sutvarkė, tačiau jį turi visą laiką stebėti. Gydėsi tikrai ilgai. Buvo daryta operacija. Kažkur apie mėnesį laiko gydėsi ambulatoriškai. Visą vasarą niekur negalėjo išvykti, nes buvo apribotas maistas. Reiškia civilinį ieškinį 5736,98 Lt, kurį sudaro turtinė ir neturtinė žala. Kadangi negalėjo nieko kramtyti, turėjo pirkti prietaisą, kuris smulkina maistą. Turtinę žalą sudaro: 200 Lt išlaidos už odontologijos paslaugas, 436,98 Lt negautos pajamos, kai turėjo nedarbingumo lapelį,118,99 Lt trintuvui. Likusi suma - neturtinė žala – 4981,01 Lt. Parodymų patikrinimo metu jis tiksliai nurodė įvykio vietą. Po pirmo posėdžio, jiems išeinat iš teismo pastato, priėjo vyriškis, kuris prisistatė A. U. tėvu. Jis pasakė, kad jo sūnus pasielgė blogai, kad susidėjo su bloga kompanija, kad galima tartis. Jis atsakė, kad jau viskas, kad jokių susitarimų nebus. Daugiau kontaktų su juo nebuvo.

Nukentėjusioji R. U. parodė, kad 2011-05-14 apie 23.00 valandą išėjo su vyru pavedžioti šuns. Einant Dubijos gatve išgirdo pagalbos šauksmą. Pamatė 3 žmones. Pamatė vyruką, tampantį merginą, bei senyvo amžiaus moterį, kuri buvo su naktiniais marškiniais ir striukę užsimetusi, juos lyg skyrė. Jos vyras priėjęs paklausė, ką tas vaikinas daro. P. D. pasakė, kad čia jo boba, kad jos vyrą pažįsta. P. D. vis liepė patraukti šunį. Vyras pasakė, kad šuo nieko nedaro, ir jai perdavė šunį. P. D. buvo išsigandęs, ne kartą sakė patraukti šunį. Ji suprato, kad P. D. bijo šuns. Konfliktas tarp A. U. ir P. D. vyko gal 2-3 min. Tiek jos vyras, tiek ir P. D. kalbėjo pakeltu balsu. Jos vyras visada kalba pakeltu balsu. Pokalbis tarp jos vyro ir P. D. buvo ne iš gražiųjų. P. D. sakė, kad kvies pagalbą, jos vyras pasakė, kad kvies policiją. Mergina išsprūdo ir nuėjo į tamsą. Iš pradžių ji lyg ir buvo šalia, o vėliau, kai ji kvietė policiją, jos jau nebebuvo. Nežino, ar ta mergina buvo dar tampoma už rankos. Pagalvojo, kodėl neateina žmonės, juk gyvena aplinkui, o atėjo tik senyva moteris, nelabai išskirtinė. Ta senyva moteris buvo vyresnio amžiaus moteris, su naktiniais marškiniais ir striuke. Eilinė moteris. Jai buvo skirtas mažiausias dėmesys, kadangi ji jai nebuvo pavojinga. Ją galbūt atpažintų. Visas įvykis vyko Dainavos takas 17, Šiauliai. Namo numerį pamatė kai kvietė policiją telefonu, nes jis buvo apšviestas. Kai buvo matyti, kad visas įvykis krypsta į blogąją pusę, vyras paliepė jai kviesti policiją. Ji iškvietė policiją. Po skambučio pirmas atsirado A. U., kuris trenkė jos vyrui ir jos vyras nukrito ant žemės. A. U. trenkė jos vyrui, nes P. D. jam parodė ranka į A. U. ir pasakė „Šitas“. A. U. pažino iš aprangos. Jis buvo su tamsios spalvos sportiniu kostiumu, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, stambaus kūno sudėjimo. Viskas vyko labai greitai. Ji mano, kad A. U. pirmas sudavė jos vyrui, P. D. dar nedrįso. Ta vieta, kur nukrito jos vyras, buvo prieblandoje. Ypatingai labai tamsu nebuvo niekur. Nežino, net kaip atsirado dar kiti 2 vyrukai, to nesuvokė. Ji buvo labai išsigandusi, kadangi matė, kaip pikti vyrai spardo jos vyrą. Ką jie kalbėjo – neįsidėmėjo, nes tuo metu kalbėjo su policija. G. M. atpažino ir įvykio vietoje, ir prie policijos automobilio. Nors ir labai išsigandusi buvo, tačiau veidus įsidėmėjo ir įvykio vietoje, ir prie policijos mašinos. G. M. buvo apsirengęs treningu, ant galvos užsidėjęs gobtuvą. Treningo spalvos pasakyti negali, žino tik, kad buvo tamsios spalvos. Ar įvykio vietoje buvo nusiėmęs gobtuvą – negali pasakyti. Jo veidą tikrai matė. G. S. taip pat mušė jos vyrą. Jo veidą taip pat labai gerai įsidėmėjo. Kaip buvo apsirengęs G. S. nežino, gal tamsiai. Nebuvo labai tamsu, įvykio vieta šiek tiek buvo apšviesta. G. S. yra stambokas, neaukšto ūgio žmogus, šviesių plaukų. Vienas iš vyrukų jai trenkė į galvą, kuris, tiksliai negali pasakyti, ir ji nukrito ant vyro. Policijai ji šaukė, kad greičiau važiuotų. Kol atsikėlė, pamatė bėgančius vaikinus. Kodėl jie ėmė bėgti - nežino. Ar šuns išsigando, ar policijos – nežino. Vyras jos prašė paleisti šunį. Daugiau jokių žmonių aplinkui nebuvo. Jos šuo yra Sibiro Haskis veislės. Tuo metu ji telefonu viską aiškino policijai. Paskui vaikinus bėgo jos vyras ir ta moteris. Ji bėgo pati paskutinė. Pribėgusi pamatė stovintį policijos automobilį. Visi jaunuoliai buvo sunerimę, teigė, kad niekuo dėti, kad tik bėgiojo. Vienas vyrukas, tai yra A. U., labai nervinosi, pyko, keikėsi, sakė: „Ar aš tave mušiau“. Kai ji jam pasakė: „Vaikeli, kodėl taip elgiesi“. Jis supyko, išvadino ją negražiais žodžiais. Kitas vaikinas G. S. taip pat labai pyko, vadino juos visokiais „konservais“, „Mikšio chebra“. Paskui pradėjo maloniai kalbėti, sakyti, kad taikytųsi. Iš akiračio jaunuolių nebuvo išleidusi. Tvirtina, kad policija tikrai sulaikė tuos asmenis. Jai buvo suduota tik į galvą, ko pasekmė buvo galvoje guzas. Į gydytoją nesikreipė. Po to įvykio vartojo raminamuosius vaistus. Liekamieji reiškiniai paliko, tai yra turi baimę jauniems žmonėms, bijo viena vaikščioti pavakary. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinės žalos neprašo. Ji prašo neturinės žalos todėl, kad jai dabar visiškai pasikeitė gyvenimas. Kai vyras naktį išvažiuoja dirbti, ji labai bijo likti viena. Be raminamųjų negali būti. Ji dirba mokytoja. Po to įvykio prarado pasitikėjimą jaunais žmonėmis.

Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirba Šiaulių patrulių rinktinėje patruliu. Kada buvo sulaikyti kaltinamieji, datos negali pasakyti. Dirbo su kolega M. Š.. Pats konfliktas buvo Dubijos gatvės Dainavos tako sankryžoje. Nuvažiavę į įvykio vietą rado sulaikytus tris vyriškius. Prie jų priėjo nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad įvyko konfliktas. Dar buvo moteris su šunimi. Kitos senyvos moters neprisimena. Vienas iš sulaikytųjų buvo priėjęs prie jo ir sakė, kad jis turi neįgalumą, kad jam reikia vartoti vaistus, kad jis čia nedalyvavo. Buvo iškviestas kitas ekipažas, nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Iš viso buvo sulaikyti trys vyriškiai. Tačiau, kiek atsimena, jam sakė, kad turėjo jų būti daugiau. Kiek nesulaikytų buvo - neprisimena. Kiek prisimena, pats konfliktas buvo kitoje vietoje, buvo gautas pranešimas, kad jie šalinasi link Ežero gatvės. Neprisimena, ar tie jaunuoliai bėgo, ar ėjo. Kaip nukentėjusysis šalia atsirado – nepasakys. Kadangi praėjo nemažai laiko, norėtų, kad teismas remtųsi jo ankstesniais parodymais, nes tuo metu tikrai geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Pagarsintus parodymus patvirtina, tvirtina, kad kaltinamieji bėgo. Sulaikė tris vaikinus. Vienas vaikinas spėjo pasišalinti. Du sulaikytieji buvo labai aršūs. Buvo moteris su šunimi. Buvo tik žodinis konfliktas. Lyg ir buvo dar viena moteris, tačiau jos apibūdinti negalėtų. Jis su ta moterimi nesikalbėjo, kolega gal kalbėjo. Jis ten daugiau buvo su sulaikytaisiais asmenimis, o kolega užrašinėjo duomenis. Buvo labai didelė sumaištis. Jie sulaikė tris jaunuolius. Kas sakė, kad buvo dar viena moteris, neprisimena. Įvykio vietą jis įvardijo ten, kur buvo sulaikyti asmenys. Į įvykio vietą jis nebuvo nuvažiavęs. Jis su moterimi, kuri buvo su šunimi, nesikalbėjo. Gal kolegai ji ką nors nurodė. Neprisimena, kiek tikslai matė bėgančių jaunuolių, gal keturis, gal tris.

Liudytojas M. S. parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities policijos komisariato patrulių rinktinėje. Kaltinamųjų nepažįsta. Nepamena, su kuo dirbo. Prisimena, kad buvo konfliktas, kad suteikė savo kolegoms pagalbą. Reikėjo transportuoti sulaikytuosius asmenis į policijos komisariatą. Kuriuos asmenis transportavo – neprisimena. Kadangi buvo labai daug teismų, tikrai neprisimena visų aplinkybių. Paties įvykio nematė. Atvažiavo, kai buvo sulaikyti asmenys. Tvirtina savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytoja L. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį G. M.. Kartu veda bendrą ūkį, kartu gyvena, jis yra jos sugyventinis. Kadangi turi teisę atsisakyti duoti parodymus, ta teise ji ir pasinaudoja, atsisako duoti parodymus.

Liudytojas M. Š. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK patrulių II-osios kuopos I-ojo būrio patrulių rinktinėje. Kaltinamųjų nepažįsta. Tik to įvykio metu atsimena, kad matė G. M. ir G. S.. Nelabai prisimena, kada tiksliai buvo, bet galėjo būti 2011-05-14, dirbo su A. M. Buvo gautas pranešimas, kad yra užpultas ar sumuštas vyriškis. Informaciją, kur bėga, telefonu budėtojui perdavinėjo moteris, o jis jiems. Tas pokalbis iki sulaikymo truko gal 30 sekundžių. Gavo informaciją, kad šalinasi asmenys Dubijos gatve. Netoli tos vietos buvę ekipažai taip pat reagavo į tą pranešimą. Dubijos gatvėje pastebėjo bėgančius jaunuolius. Ar jie visi bėgo – neprisimena. Kiek atsimena, į gatvę iš Ežero g. kiemo išbėgo jaunuoliai ir iš paskos bėgo vyriškis, kuris tai sučiumpa, tai vėl paleidžia paskutinį bėgantį jaunuolį. Jie užstatė tarnybinį automobilį prieš tokią mažą gatvelę. Kažkas pabėgo tai tikrai, o tuos, kuriuos sulaikė, susistatė prie tarnybinio automobilio, apsiklausė. Tas pabėgusysis asmuo buvo apsirengęs juodais treningais. Galėjo būti aukšto ūgio, iki 1 m 90 cm. Jis bėgo pirmas. Paskutinis atbėgo G. S. Jis lyg ir sakė, kad jį paleistų. Kuris antras, kuris trečias, neprisimena. Kurį jaunuolį sulaikė, neprisimena. Tuo metu aplinkui lyg ir daugiau pašalinių žmonių nebuvo. Kiek atsimena, kažkas buvo ar užpulta, ar atimta. Neprisimena dabar. G. M. įsidėmėjo, nes jis buvo įvykio vietoje. Kiek prisimena atėjo vyras ir moteris su šuniu, kurie nurodė, kad tie asmenys juos puolė, mušė. Paklausus, kas nukentėjusysis, atsiliepė A. U. O ar ką sakė moteris su šunimi, neprisimena. Šuns veislės dabar neprisimena. Jis dar buvo jaunas, apie puse metų. Už vilkšunį mažesnis. Tas šuo buvo vedamas už pavadėlio. Sulaikymo vietoje kažkokie apsižodžiavimai buvo. Atsimena, kad buvo sužalotas nukentėjusysis, jo veido sritis sužalota, kuriam iškvietė medikus, jie išsivežė. Ar dar viena moteris buvo – neprisimena. Toje vietoje buvo didelis veiksmas. Buvo sulaikyti jaunuoliai, dar kažkas filmavo, buvo ir ne vienas jų ekipažas. Vieną moterį prisimena su šunimi tai tikrai, o ar buvo dar kita moteris – neprisimena. Tą vakarą prisirinko daug žmonių. Buvo ir televizija, ir medikai, bet viskas buvo po įvykio. Kas tarnybiniame pranešime nurodyta, tai surašyta teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, juos tvirtina.

Liudytoja J. Š. parodė, kad vienas iš kaltinamųjų jos draugas P. D. Kartu negyvena, su P. D. draugauja jau virš 3 metų. Su jo draugais labai retai švenčia kokias nors šventes. Dažniausiai bendrauja šeimomis. 2011 m. gegužės pabaigoje, dienos neprisimena, ji buvo pas savo draugę I. G., ir paskambino jai P. D. Jie susitarė susitikti. Dar iki tol, kol žadėjo susitikti, jis jai minėjo, kad jis yra su draugu K. J., kuris yra jos draugo kaimynas. Po P. D. skambučio praėjus gal 15 minučių, ji nusileido į apačią ir jie susitiko namo kieme. Iš kur jis atėjo – nežino. Nuo jo namų iki jos draugės namo, gal kokia 10 minučių einant žingsniu. Besikalbant jie susipyko. Jis norėjo, kad ji eitų su juo į namus. Ji norėjo grįžti pas draugę, o jos P. D. neleido. Pagalbos nekvietė. Jiems besipykstant, prie jų priėjo vyriškis su šuniuku. Nežino, kokiu tikslu prie jų priėjo minėtas vyras. Neatsimena, ar be moters ir vyro su šuniuku kas nors dar buvo. Tuo metu, kai tas vyriškis priėjo, ji apsisuko ir grįžo pas draugę. Kai jie išsiskyrė, jis jai dar skambino, tačiau ji neatsiliepė. Nepamena nei savo, nei P. D. telefono numerių. SIM kortelę pasikeitė praeitą vasarą. P. D., jai atrodo, kad taip pat pasikeitė. Kitą dieną susitiko su P. D., kuris papasakojo, kad jai išėjus tarp jo ir to vyriškio įvyko konfliktas. Kadangi jie buvo susipykę, ji jo daugiau nebeklausinėjo. Jis jai nepasakojo, ar dar kas konflikto metu buvo. Apklausos metu, kai jos prašė įvardinti asmenis, kurie buvo su P. D., neprisiminė nei vardo, nei pavardės. Šiandien prisiminė, kad P. D. žadėjo susitikti su K. J. Šioje salėje sėdintys asmenys jai nematyti. Ji nepažįsta draugų, kurių vardai A., G., G. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad „P. man pasakė, kad konflikto metu buvo su draugais“. Gal paprasčiausiai daug laiko praėjo. Tuo metu ji geriau prisiminė duodama parodymus, tyrėjai sakė tiesą. Tyrėja, užduodama klausimus, pavardžių neminėjo. Ikiteisminio tyrimo metu K. J. pavardės neminėjo, kodėl šiandien ją paminėjo - nežino.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Civiliniam ieškovui apie teisiamąjį posėdį pranešta tinkamai. Gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį dėl 1629,89 Lt žalos atlyginimo (3 t. 190 b. l.).

Be nukentėjusiųjų A. U. ir R. U., liudytojų M. Š., M. S. ir A. M. duotų parodymų, P. D., G. M., A. U. ir G. S. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

- Iš 2011-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta- ties Dainavos tako 17 namu, Šiauliuose, kur įvyko konfliktas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nebuvo rasta ir išimta, sudaryta schema (1 t., 33-35 b. l.).

- Iš 2011-05-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio M. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-05-14 dirbant kartu su kolega A. M. apie 23.17 val. gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad yra užpulta moteris prie Dainavos takas 17 namo, kuri šaukiasi pagalbos. Nuvykus minėtu adresu pastebėjo keturis jaunuolius, kurie bėgo šaligatviu. Trys įtariami moters ir vyro sumušimu jaunuoliai, t.y., A. U., G. S. ir G. M. buvo sulaikyti ties Dubijos ir Dainavos tako gatvių sankryža, o ketvirtas jaunuolis pasišalino link geležinkelio stoties (1 t. 36 b. l.).

- Iš Policijos kompiuterinės duomenų bazės „BIRT ataskaitų žiūryklėje“ užfiksuota, jog 2011-05-14 23.14 val. apie nusikalstamą veiką buvo pranešta telefonu 8-610-04766, kuriuo kaip nustatyta naudojasi nukentėjusioji R. U.. Taip pat užfiksuota, jog po gauto pranešimo į įvykio vietą išvykę Šiaulių apskrities VPK pareigūnai sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė tris asmenis, t.y. G. S., A. U. bei G. M. (1 t., 37-43 b. l.).

- Iš 2011-05-16 specialisto išvados Nr. G 615/11(04) matyti, kad nukentėjusiam A. U. nustatytas kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame momenyje, nubrozdinimai kaktoje, padaryti bukais kietais daiktais. Nurodyta, jog A. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes kairio skruostikaulio lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nurodyta, jog rastų sužalojimų visuma nėra būdinga kritiminei traumai, (1 t., 51 b. l.).

- Iš 2011-05-15 A. U. apklausos protokolo matyti, kad 2011-05-14 apie 23.30 val. kartu su savo sutuoktine R. U. vedžiodami šunį išgirdo merginos pagalbos šauksmą. Priėjus arčiau pamatė merginą, kurią tampė vaikinas. Vaikinas buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis pasakė vaikinui paleisti merginą, o žmonai patarė skambinti į policiją. Vaikinas sureagavo agresyviai ir paklausė, kodėl A. U. lenda prie jo merginos, jis su savo mergina daro ką nori. Vaikinas taip pat pasakė, kad pažįsta A. U., nes A. U. gyvena tame pačiame daugiabutyje kaip ir jo močiutė. Tuomet jaunuolis kažkam paskambino iš savo mobilaus ryšio telefono ir paprašė, kad ateitų pas jį. Netrukus prie A. U. pribėgo dar vienas jaunuolis ir paklausė, ką A. U. čia veikia, jaunuolis buvo stambaus kūno sudėjimo. Tuomet pirmas jaunuolis trenkė A. U. kumščiu, tačiau A. U. smūgio išvengė, po ko abu jaunuoliai jį puolė kartu. Po antrojo jaunuolio smūgio koja A. U. pargriuvo ant žemės. Po to atėjo dar du jaunuoliai ir jam stojantis visi keturi spyrė kojomis jam į įvairias kūno vietas, iš viso jam sudavė apie 6-7 smūgius. Jaunuoliai išgirdę, kad R. U. kviečia policiją, pradėjo bėgti link geležinkelio stoties. Jis bėgo jiems iš paskos ir pranešinėjo policijos apie vaikinų bėgimo kryptį. Policijos pareigūnai sulaikė jį mušusius jaunuolius, t.y., sulaikė 3 iš jų, o ketvirtas pasišalino. Pabėgo tas jaunuolis, kuris skriaudė merginą. Jis buvo apie 185 c, ūgio, vilkėjo tamsų sportinį kostiumą. Jaunuolis, kuris atėjo prie jo antras, buvo stambaus kūno sudėjimo, apie 185-190 cm ūgio, vilkėjo pilkos spalvos sportinį kostiumą. Vienas iš likusių dviejų jaunuolių buvo storas, vilkėjo tamsios spalvos striuke. Kitas buvo vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo pilkos spalvos sportinį kostiumą. Kai vaikinai bėgo nuo jo, jis jų nebuvo išleidęs iš akių, policija sulaikė tuos pačius jaunuolius. Įvykio metu buvo dar pagyvenusi moteris, kuri gynė skriaudžiamą merginą (1 t., 65-66 b. l.).

- Iš 2011-06-03 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. U. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Norfa“, esančios Draugystės pr., Šiauliuose (1 t., 76 b. l.).

- Iš 2011-11-23 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nukentėjusysis A. U. nurodė, kad vaikinas su mėlynos spalvos sportiniais marškinėliais yra tas pirmasis vaikinas, kuriam pavyko pasišalinti po konflikto (1 t., 77-78 b. l.).

- Iš 2011-09-29 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolo matyti, kad A. U. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 - P. D., kuris 2011-05-14 su kitais trimis vaikinais jį sumušė (1 t., 87, 88-90 b. l.).

- Iš 2011-11-23 liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad užfiksuotos nukentėjusiojo A. U. parodytos vietos, kur įvyko konfliktas ir kur buvo sulaikyti įtariamieji. Taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu buvo nustatytas atstumas esantis nuo įvykio vietos iki įtariamųjų sulaikymo vietos, kuris yra apie 240 metrų (1 t., 93-99 b. l.).

- Iš 2011-12-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. U. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu, kuriame yra „Splius“ vaizdo medžiaga iš įvykio vietos, kur buvo sulaikyti įtariamieji (1 t., 100 b. l.).

- Iš 2012-01-09 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad G. S. bendrauja su A. U. ir iš bendravimo manieros galima daryti išvada, jog jie yra tarpusavyje pažįstami, (1 t., 101-102 b. l.).

- Iš 2011-05-15 R. U. apklausos matyti, kad 2011-05-14 apie 23.30 val. vaikščiojo su vyru A. U. ir vedžiojo šunį. Šalia daugiabučio Dainavos takas 17, Šiauliai išgirdo merginos pagalbos šauksmą. Priėję arčiau pamatė merginą, kurią tampo nepažįstamas jaunuolis, o jai bando padėti moteris su naktiniais rūbais. A. U. liepė vaikinui paleisti merginą, o R. U. liepė kviesti policiją. Vaikinas liepė nelįsti prie jo merginos, jis daro, ką nori su ja. Po to jaunuolis kažkam paskambino mobilaus ryšio telefonu ir liepė ateiti į tą vietą, kur jie visi buvo. Po to atbėgo dar vienas stambaus kūno sudėjimo jaunuolis, kuris kažką pakalbėjo su A. U., po ko ji išgirdo, kad A. U. sudejavo ir pamatė, kaip jis griuvo ant žemės. Ji nematė, kas sudavė A. U. Po to abu jaunuoliai puolė kojomis spardyti A. U. Negali pasakyti, kiek A. U. buvo suduota smūgių, tačiau smūgiuojama buvo į įvairias kūno vietas. Po to atbėgo dar du jaunuoliai ir jie visi keturiese spardė A. U. Po to ji paskambino į policiją ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai išgirdę jaunuoliai pasileido bėgti link geležinkelio stoties. Ji ir jos vyras bėgo paskui jaunuolius, jų iš akių nebuvo paleidę, ir tris iš keturių jaunuolių sulaikė policijos pareigūnai. Nepagautas tas jaunuolis, kuris skriaudė merginą (1 t., 110-111 b. l.).

- Iš papildomos 2012-01-10 R. U. apklausos protokolo matyti, kad papildydama savo ankstesnius parodymus ji parodė, kad kai pamatė, kad jos vyrą muša keturiese, tai skambino į policiją. Jos vyras jai šaukė skambinti į policiją ir paleisti šunį, tačiau šuns ji nepaleido. Beskambinant telefonu, ji pajuto smūgį iš kumščio į galvą, dėl ko ji nugriuvo ant vyro. Smūgis buvo netikėtas ir iš nugaros, todėl negali pasakyti, kuris iš vaikinų jai sudavė. Neprisimena, ar ją dar ir pastūmė. Ji atsikėlė ir toliau skambino policijai. Jai pavyko prisiskambinti ir ji garsiai pasakė įvykio vietos adresą. Po to vaikinai pradėjo bėgti. Tuomet ji, jos vyras ir dar viena moteris pradėjo vytis vaikinus. Jos vyras ir moteris bėgo pirmieji, o ji bėgo iš paskos ir pranešinėjo policijai, kur bėga vaikinai. Policijos pareigūnai sulaikė tris vaikinus, kurie dalyvavo sumušant jos vyrą ir suduodant jai smūgį. Ji, jos vyras ir kartu atbėgusi moteris pasakė, kad mušė tie patys vaikinai, kurie buvo sulaikyti. Jai galvoje kur buvo suduota, atsirado guzas, buvo skausminga vieta. Dėl sužalojimų niekur nesikreipė, guzas praėjo savaime. Po įvykio ji pasidarė baikšti, bijo viena pareiti namo, būti namuose. Vienas iš vaikinų sakė, kad juos pažįsta, kad jie gyvena tame pačiame name, kaip ir jo močiutė, todėl ji vis galvodavo, kad ją kas stebi (1 t., 112-113 b. l.).

- Iš 2011-05-26 liudytojo M. Š. apklausos matyti, kad M. Š. apklausiamas liudytoju parodė, kad 2011-05-14 dirbo su patruliu A. M. ir apie 23.17 val. gavo pranešimą, kad prie geležinkelio stoties kažką muša. Budėtojas nurodinėjo, kuria kryptimi bėga įtariamieji, per kiemus į Dubijos gatvę link geležinkelio stoties. Jie tarnybiniu automobiliu važiavo Draugystės prospektu, pasuko į Dubijos gatvę link Ežero gatvės ir pamatė priešais atbėgančius šaligatviu vaikinus. Jis automobiliu vaikinams užkirto kelią ir trys vaikinai buvo sulaikyti, o vienam vaikinui pavyko pasišalinti. Iš paskos atbėgo nukentėjęs vyriškis ir moteris su šuniuku, kurie nurodė, kad būtent tie vaikinai dalyvavo konflikte. Buvo priėjusi dar viena moteris, kuri taip pat nurodė, kad sulaikytieji vaikinai sumušė vyriškį. Ji truputi pasisukiojo ir dingo. Vyriškis papasakojo, kas atsitiko, t.y. pamatęs, kaip vaikinas tampo merginą, bandė jai padėti, bet pats buvo sumuštas. Vyriškis sakė rašysiąs pareiškimą, todėl jis iškvietė kitą ekipažą kuris sulaikytus asmenis pristatė į policijos komisariatą, o jis pasiliko su nukentėjusiais. Vyriškiui pasijutus blogai, jis paprašė budėtojo iškviesti greitąją pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusį ir išsivežė jį į ligoninę. Taip pat M. Š. nurodė, kad buvo dar viena moteris, tačiau ji labai trumpai pasisukiojo ir kažkur dingo, todėl jos asmenybė nebuvo nustatyta. Jis kartu su A. M. buvo nuvykę į Vytauto g. 65 namo kiemą, nes nukentėjęs vyriškis kažką minėjo, jog pasišalinęs vaikinas yra matytas, nes kažkas iš jo giminaičių gyvena tame pat name, kaip ir jis. Pasišalinusį vaikiną jis matė iš nugaros, todėl įsidėmėjo tik jo aprangą, jis vilkėjo tamsų sportinį kostiumą ir ant galvos turėjo kepuraitę ar gobtuvą, buvo gana aukštas apie 190 cm (1 t., 117-118 b. l.).

- Iš 2011-10-17 liudytojo M. S. apklausos matyti, kad M. S. apklausiamas liudytoju parodė, kad 2011-05-14 dirbo ekipaže „Nasrai“ ir pamena tokį atvejį, kad kitas patrulių ekipažas paprašė pagalbos pristatyti sulaikytus asmenis į policijos komisariatą. Atvyko į nurodytą vietą Dubijos gatvėje jie paėmė sulaikytus asmenis ir pristatė juos į policijos komisariatą. Taip pat M. S. nurodė, kad įvykio vietoje buvo kažkokie žmonės, kurie rodė į sulaikytuosius ir sakė, kad šie asmenys yra kaltininkai (1 t., 119-120 b. l.).

- Iš 2011-10-17 liudytojo A. M. apklausos matyti, kad A. M. apklausiamas liudytoju parodė, kad 2011-05-14 jis dirbo kartu su patruliu M. Š. Apie vidurnaktį iš budėtojo gavo pranešimą, kad Dainavos take vyksta kažkoks konfliktas. Tarnybiniu automobiliu jie važiavo Dubijos gatve nuo Draugystės prospekto Ežero gatvės link ir pamatė priešais atbėgančius keturis vaikinus. Automobiliu jie užblokavo vaikinams kelią ir sulaikė tris vaikinus, o vienam pavyko pasišalinti. A. M. nurodė, kad praėjus kelioms sekundėms pribėgo vyriškis ir pasisakė, jog nukentėjo nuo šių vaikinų. Tuoj pat priėjo ir moteris su šuniu, kuri taip pat nurodė, kad sulaikyti vaikinai sumušė vyriškį. Pasak A. M. du iš sulaikytų vaikinų buvo labai aršūs, puolė ant nukentėjusiojo vyriškio, nes šis pasakė, kad rašys pareiškimą. Nukentėjęs vyriškis paaiškino norėjęs padėti merginai, kurią tampė vienas iš vaikinų, tačiau pats buvo sumuštas. Sulaikymo vietoje buvo dar viena moteris, kuri nurodė, kad sulaikyti vaikinai sumušė vyriškį, tačiau ši moteris nepastebimai pasišalino. Du aršieji vaikinai tarpusavyje bendravo ir pagal jų bendravimą jis suprato, kad jie tarpusavyje yra pažįstami ir žino apie kokį konfliktą kalbama, o trečiasis vaikinas buvo tylus ir sakė, jog jį sulaikė atsitiktinai. Tuomet jis paklausė nukentėjusio vyriškio, ar tas vaikinas dalyvavo muštynėse ir nukentėjęs užtikrintai pareiškė, kad tas vaikinas taip pat dalyvavo. Buvo iškviestas kitas policijos ekipažas ir sulaikyti asmenys buvo nuvežti į policijos komisariatą, o jis liko su nukentėjusiais, nes buvo iškviesta greitoji pagalba (1 t., 122-123 b. l.).

- Iš 2011-11-18 liudytojos J. Š. apklausos matyti, kad J. Š. apklausiama liudytoja parodė, kad draugauja su P. D.. Ji nurodė, jog atsimena įvykį, kai susipyko su savo draugu. 2011 metų gegužės mėnesį jai būnant pas savo draugę Ežero gatvėje, paskambino P. D. ir paprašė išeiti į lauką, nes jam reikėjo pasikalbėti. Ji nusileido į kiemą, kur jau laukė P. D.. Bekalbant ji pasakė P. D., kad liks miegoti pas draugę, o P. D. tam prieštaravo, todėl jie susipyko. Kai ji norėjo eiti į laiptinę, P. D. jai užstojo kelią ir taip neleido eiti. Tuo metu prie jų priėjo vyriškis su šuniu ir kažką P. D. pasakė. Kai P. D. nukreipė dėmesį į vyriškį, ji pasinaudojo proga ir nubėgo į laiptinę bei nuėjo pas draugę į butą. Kas vyko toliau, ji nematė. Kitą dieną ji vėl susitiko su P. D. ir jis jai pasakė, kad susiginčijo su vyriškiu, kuris buvo priėjęs. Taip pat P. D. jai pasakė, kad konflikto metu buvo su draugais, tačiau kas tokie draugai ir kiek jų buvo nesakė, (1 t., 126-127 b. l.).

- Iš 2011-12-21 liudytojos D. J. apklausos matyti, kad D. J. apklausiama liudytoja parodė, kad turi savo vardu paėmusi abonentinį „Bitės“ numerį (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leidusi naudotis savo draugui R. R. iki jo sulaikymo 2011-03-14. Po mėnesio iš policijos D. J. buvo grąžinta SIM kortelė ir nuo to laiko ji ja naudojasi. Nurodė, kad ji pažįsta vaikiną vardu G., tai jos draugės L. T. vyras. Paaiškino, kad su L. T. bendrauja gal apie metus laiko ir kartais ji atvažiuoja į svečius su vaiku ar be jo, kartais pasilieka nakvoti. Paaiškino prisimenanti, kaip L. T. būnant pas ją, paskambino iš policijos ir pasakė, kad yra sulaikytas G. M. Pasak D. J., ji galėjo leisti pasinaudoti savo abonentu L. T. ir iš jos telefono Gintarui galėjo skambinti L. T. (1 t., 130-131 b. l.).

- Iš 2011-12-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Šiaulių AVPK areštinės paimtas įtariamajam G. S. priklausantis telefonas Samsung CGH-C270, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas be SIM kortelės, telefono atmintyje informacija neišsaugota (1 t., 137, 138-140 b. l.).

- Iš telefono IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolės išrašo matyti, jog 2011-05-14 d., t.y. įvykio dieną G. S. telefone buvo naudojama MRT kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 143-144 b. l.).

- Iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) 2011-05-14 skambučių išklotinės matyti, kad paskutinis įeinantis skambutis buvo iš telefono abonento (duomenys neskelbtini) 23.12 val. (1 t., 150-151 b. l.).

- Iš 2012-01-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Renato Ivanovo tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus P. D., G. M., G. S. naudojamų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinių analizę nustatyta, kad 2011-05-14 G. M. naudojosi telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), G. S. naudojosi telefono abonento Nr. 8(duomenys neskelbtini), P. D. naudojosi telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-05-14 23.12 val. G. M. skambino G. S. ir jie abu tuo metu buvo telefonų bokštelio veikimo zonoje, kuri apima dalį Dubijos ir Vytautų gatvių, Kražių, Draugystės prospekto gatvę, Dainavos tako bei Dainavos gatvę. G. M. nuo 2011-05-14 iki 2011-05-26 40 kartų kontaktavo su G. S. bei 50 kartų su P. D. (1 t., 180 b. l.).

- Iš 2012-02-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. P. tarnybinio pranešimo „Dėl duomenų, gautų vykdant procesines prievartos priemones, analizės“ matyti, kad G. S., G. M., P. D. 2011-05-14 apie 23.12 val. tarpusavyje bendravo telefonais, jie yra tarpusavyje pažįstami, nuolat bendrauja, keičiasi telefono aparatais bei telefono SIM kortelėmis. Taip pat nustatyta, kad jų naudojamos telefono SIM kortelės ne kartą buvo įdėtos į telefono aparatus priklausančius liudytojoms L. T., D. J., buvo naudotasi joms priklausančiomis telefono SIM kortelėmis (1 t., 182-186 b. l.).

- Iš 2011-05-15 asmens kratos protokolo matyti, kad G. S. buvo apsiavęs juodais bateliais, apsirengęs mėlynomis kelnėmis, juodais marškinėliais, juoda striuke, iš jo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su nulaužtu dangteliu be SIM kortelės (2 t., 56-57 b. l.).

- Iš 2011-05-15 asmens kratos protokolo matyti, kad A. U. buvo apsiavęs pilkais sportiniais bateliais, pilku sportiniu kostiumu (2 t., 59-60 b. l.).

- Iš 2012-04-02 akistatos protokolo matyti, kad A. U. patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad įtariamasis A. U. dalyvavo muštynėse ir paaiškino, kokius konkrečiai veiksmus atliko įtariamasis A. U., t.y., P. D. parodžius ranka į A. U., A. U. trenkė jam ranka į veidą. Tuomet P. D. puolė jį iš šono ir smūgiuodamas vertė, o A. U. spyrė jam į veido kairę pusę. Kai A. U. nugriuvo, visi 4 vaikinai jį spardė. Prasidėjus muštynėms A. U. nuo galvos nukrito gobtuvas, todėl A. U. matė jo veidą (2 t., 127-129 b. l.).

- Iš 2011-05-15 įtariamojo G. S. apklausos protokolo matyti, kad 2011-05-14 apie 23.00 val. ėjo Dubijos gatve nuo Tilžės gatvės pusė pusės. Einant ties geležinkelio stotimi, šiek tiek paėjus toliau jis pamatė 5-7 asmenis, kurie vienas ant kito šaukė. Jam einant toliau netoli jo sustojo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis ir išlipo policijos pareigūnai, kurie liepė jam sustoti. Jis sustojo ir prie jo priėjo vienas vyras ir dvi moterys, kurių viena laikė už pavadėlio šunį. Jis priėjo prie vienos moters ir paprašė jos nueiti pas policijos pareigūnus ir pasakyti, kad jis nedalyvavo jokiame konflikte. Moteris pažiūrėjusi į jį atsakė, kad lyg tai jis nedalyvavo konflikte, bet po to pasakė, kad policijos pareigūnai išsiaiškins. Jį policijos pareigūnai sulaikė. Neigia dalyvavęs konflikte, mušęs, sutrikdęs viešąją tvarką, teigė, kad nepažįsta A. U. ir G. M. (2 t. 160-161 b. l.).

- Iš 2011-11-18 akistatos protokolo matyti, kad A. U. paaiškino, kad P. D. dalyvavo muštynėse, o būtent jis kažkam paskambino telefonu, kai atėjo draugai, parodė į A. U. ir pasakė „Šitas“, po jo draugo smūgio, P. D. puolė ir smūgiavo ranka į veidą ir spyrė, o A. U. pargriuvus, kartu su savo draugais spardė. P. D. taip pat teigė, kad prieš prasidedant konfliktui su A. U., jis paleido savo draugės ranką, nes ji apsiverkė. P. D. norėjo atsiprašyti A. U., tačiau A. U. nesutiko taikytis (3 t., 7-9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai sužalojimas ar susargdinimas nesukelia nei vieno iš padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., tačiau nukentėjusysis dėl to praranda didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo ar ilgai serga. Nusikaltimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 p.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G. M., A. U., G. S. ir P. D., veikdami kartu 2011 metų gegužės 14 d., apie 23.14 val., viešoje vietoje - Šiaulių mieste, ties Dainavos tako 17 namu, iš chuliganiškų paskatų, A. U. sudavus nukentėjusiam A. U. ranka į veidą, po ko P. D. sudavė ranka A. U. į veidą, po ko A. U. kartu su P. D. spyrė po vieną kartą A. U. į koją, o kai A. U. nuo šių smūgių nukrito ant žemės, A. U. kartu su kitais bendrininkais kojomis sudavė bendrai apie šešis smūgius nukentėjusiam A. U. į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas, dėl ko A. U. buvo padarytas kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame momenyje, nubrozdinimai kaktoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio A. U. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Byloje nustatyta, kad 2011-05-14 apie 23.00 val. A. U. ir R. U. vaikščiojo po kiemą su šunimi, kai išgirdo moters, kaip vėliau paaiškėjo, J. Š., pagalbos šauksmą. Nors J. Š. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji tą vakarą buvo susipykusi su P. D., tačiau pagalbos nekvietė, jis jai tik neleido eiti namo pas draugę, tačiau atsižvelgtina į tai, kad J. Š. neneigė, kad su P. D. buvo konfliktas, kad jis jai buvo užstojęs kelią ir neleido praeiti. P. D. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad buvo konfliktas su drauge J. Š., kad jai pasisukus eiti, jis buvo paėmęs jai už rankos. Be to, P. D. akistatos su A. U. metu (3 t., 7-9 b. l.), parodė, kad jis paleido savo draugės ranką, todėl, kad ji apsiverkė. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į tai, kad konflikto metu buvo tamsu, darytina išvada, kad A. U. ir R. U. turėjo pagrindą galvoti, kad yra daroma nusikalstama veika jaunos moters atžvilgiu. Tiek kaltinamasis P. D., tiek ir nukentėjusieji parodė, kad A. U. sugriebė P. D. už rankos ir paklausė, ką jis daro. P. D. atsakė, kad J. Š. yra jo moteris. R. U. dar bandė sugėdinti P. D.. Visas konfliktas vyko žodžiu, trumpai, tiek A. U., tiek ir P. D. kalbėjo pakeltu balso tonu. Tiek iš nukentėjusiųjų, tiek ir iš P. D. parodymų matyti, kad P. D. prašė patraukti šunį, nes labai bijo šunų. Dėl tolimesnių įvykių P. D. ir nukentėjusiųjų parodymai nesutampa. Nukentėjusieji teigė, kad P. D. kažkam paskambino mobiliojo ryšio telefonu ir kažką žargonais šnekėjo, o P. D. teigė, kad konflikto metu mobilaus ryšio telefono neturėjo, vėliau parodė, kad įvykio metu turėjo mobilaus ryšio telefoną, o dar vėliau teigė, kad grįžęs namo į elektros lizdą įkišo mobilaus ryšio telefono pakrovėją ir pakrovė mobilaus ryšio telefoną, nors anksčiau teigė, kad telefoną krovė prieš išeidamas susitikti su drauge, taigi kaltinamojo parodymai dėl to, ar jis įvykio metu turėjo mobilaus ryšio telefoną, yra nenuoseklūs, kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, juos nuolat keitė. Taip pat pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu operatyvinių veiksmų dėka nustatyta, kad 2011-05-14 23.12 val., t.y., likus 2 minutėms iki muštynių, buvo skambinta iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas pagal policijos duomenų bazę yra Paulius, o iš duomenų analizės matyti, kad tai P. D., nes jo telefono SIM kortelės ne kartą buvo įdėtos į G. M. ir L. T. naudotą telefono aparatą, taip pat SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įdėta į L. T. draugės liudytojos D. J. telefono aparatą (1 t., 180, 182-186 b. l.). Todėl atsižvelgiant į tai, kad P. D. teisme nuolat keitė parodymus, jo parodymai nėra nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi, taip pat atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis apie įvykio metu vykusius telefoninius pokalbius, todėl teiginys, kad jis įvykio metu mobilaus ryšio telefono neturėjo ir niekam neskambino, vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta kaltinamojo gynybinė versija, ir atmestinas, kaip neatitinkantis kitų byloje esančių įrodymų. Anot nukentėjusiųjų, iš karto po P. D. pokalbio pasirodė dar vienas vaikinas – kaip nustatyta byloje – A. U., o po to prasidėjus muštynėms – dar du vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo, G. S. bei G. M.. Tuo tarpu kaltinamieji, neigė, kad vienas kitą pažįsta, kad prieš muštynes kalbėjosi su P. D. mobilaus ryšio telefonais. A. U. teigė, kad buvo palikęs mobilaus ryšio telefoną pas draugą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2011-05-15, teigė, kad mobilaus ryšio telefoną pametė bėgdamas (2 t., 118-119 b. l.). G. M. teigė, kad jį sulaikant mobilaus ryšio telefoną jis kažkur pametė, G. S. negalėjo paaiškinti, kur po muštynių dingo iš mobilaus ryšio telefono SIM kortelė. Kad P. D. įvykio dieną buvo su kažkokiais draugais teigė P. D. draugė J. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja (1 t., 126-127 b. l.), tačiau teisiamojo posėdžio metu ji prisiminė tik tai, kad neva P. D. turėjęs susitikti su K. J., kad ji nepažįsta jo draugų vardais Arnas, Gennady, Gintaras. Paminėtina tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie K. J., be to, atsižvelgtina į tai, kad J. Š. su P. D. draugauja 3 metus, yra suinteresuota gera bylos baigtimi P. D. atžvilgiu. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad, ikiteisminio tyrimo metu atlikus operatyvinius veiksmus, nustatyta, kad G. S., G. M., P. D. 2011-05-14 apie 23.12 val. tarpusavyje bendravo telefonais, jie yra tarpusavyje pažįstami, nuolat bendrauja, keičiasi telefono aparatais bei telefono SIM kortelėmis (1 t., 182-186 b. l.). Paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. S. įvykio metu naudojosi mobilaus ryšio telefonu, į kurį buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), į kurį paskutinis skambutis buvo 2011-05-14 23.14 val., t. y. iki 23.14 val. R. U. pranešant apie įvykį policijai. Paskutinis įeinantis skambutis į G. S. telefoną buvo iš numerio (duomenys neskelbtini), t.y. G. M. priklausančio telefono numerio. G. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), kuris yra jo draugės L. T. 2011-05-15 naktį buvo fiksuojami telefono skambučiai iš G. S. telefono numerio ir G. M. telefono numerio. Be to, G. S. ir G. M. 2011-05-14 23.12 val. buvo telefono bokštelio veikimo zonoje, kuri apima dalį Dubijos ir Vytauto gatvių, Kražių gatves, Draugystės prospektą, Dainavos taką ir Dainavos gatvę (1 t., 180 b. l.). Taip pat nustatyta, kad G. M. iki nusikaltimo padarymo ir po jo intensyviai skambino telefono numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso P. D. (1 t., 181, 182-186 b. l.). Byloje nėra duomenų apie A. U. nusikaltimo padarymo metu naudotą telefono numerį, tačiau tai, kad kaltinamieji G. S. ir A. U. yra pažįstami ir bendrauja vienas su kitu patvirtino policijos pareigūnas A. M. (1 t., 122-123 b. l.) ikiteisminio tyrimo metu, taip pat filmuota vaizdo medžiaga (1 t., 100, 101-102 b. l.). Atsižvelgiant į šių įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamųjų parodymai neva jie vienas kito nepažįsta, prieš įvykį nebendravo su P. D. mobilaus ryšio telefonais, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, ir atmestini, kaip neatitinkantys kitų byloje esančių įrodymų. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad P. D. pakalbėjus telefonu atėjo dar vienas vaikinas, kuris kaip vėliau paaiškėjo buvo A. U., kuriam P. D. ranka parodė į A. U. ir pasakė „šitas“, po ko A. U. trenkė A. U. ranka į veidą, A. U. atsisukus į A. U., P. D. trenkė A. U. ranka į galvą ir spyrė koja, po ko A. U. spyrė koja A. U. į galvą ir A. U. nukrito žemėn bei pamatė, kaip atbėga dar du vaikinai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo G. S. bei G. M., ir tuomet visi keturi vaikinai jį spardė kojomis. Po to kažkuris iš vaikinų pargriovė R. U. ant A. U., ir visi keturi vaikinai pradėjo bėgti iš įvykio vietos link Dubijos gatvės, o A. U. puolė juos vytis. A. U. ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-15 teigė, kad vaikinų jis nebuvo paleidęs iš akių (1 t., 65-66 b. l.), tačiau teisme nurodė, kad vaikinus buvo pametęs gal 3-5 sekundėms iš akių, kai šie nubėgo už namo kampo, tačiau jam pačiam išlindus iš už kampo, pastebėjo, kad trys vaikinai iš keturių buvo sulaikyti policijos pareigūnų, todėl tai nelaikytina aplinkybe, dėl kurios galima būtų abejoti tuo, kad policijos pareigūnai sulaikė ne asmenis, dalyvavusius įvykdant nusikaltimą. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (1 t., 93-99 b. l.) matyti, kad tarp vietos, kurioje buvo panaudotas fizinis smurtas A. U. atžvilgiu ir trijų kaltinamųjų sulaikymo vietos yra 240 m – taigi darytina išvada, kad atstumas yra palyginti nedidelis, todėl kaltinamieji neturėjo galimybės, dingti iš akiračio, pabėgti iš įvykio vietos ir pasislėpti. Be to, kaltinamuosius vijosi trys asmenys: A. U., R. U. ir nepažįstama, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, kurie visi policijos pareigūnams patvirtino, kad buvo sulaikyti tie asmenys, kurie panaudojo fizinį smurtą A. U. ir R. U. atžvilgiu. Paminėtina, kad abu nukentėjusieji labai gerai įsidėmėjo kaltinamuosius, ir nors buvo tamsus paros metas, nors kaltinamieji dėvėjo gobtuvus ant galvų, tačiau kaltinamieji buvo pasirodę šviesesnėje vietoje, jiems bemušant A. U. nuo galvų nukrito gobtuvai, nukentėjusieji nedvejojo atpažindami kaltinamuosius. A. U. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nurodė kaltinamųjų aprangą, ir minėtą aprangos aprašymą patvirtina A. U., G. S. aprangos aprašymas juos sulaikius ir 2011-05-15 atlikus kratą (2 t., 56-57, 59-60). Taip pat paminėtina, nors A. U. pirmosios paklausos 2011-05-15 (1 t., 65-66 b. l.) metu teigė, kad G. M. buvo su pilkos spalvos sportiniu kostiumu, o teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad jis buvo su rudos spalvos sportiniu kostiumu, tačiau šis netikslumas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo stipriai sumuštas, kad buvo tamsus paros metas, kad įvykiai klostėsi labai greitai, nelaikytinas prieštaravimu, nes iš „S plius“ vaizdo įrašo matyti, kad G. M. dėvi rudos spalvos sportinį kostiumą, su rudos spalvos gaubtuvu ir pilkomis rankovėmis. Kad A. U. ir R. U. mušė visi kaltinamieji, patvirtino dar viena senyvo amžiaus moteris, kurios buvimą įvykio metu patvirtino A. U., R. U., A. M. ir M. Š., taip pat ir kaltinamasis G. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 160-161 b. l.). Kad bėgo keturi vaikinai, patvirtino ir policijos pareigūnai A. M. ir M. Š., kurie atvyko pagal R. U. iškvietimą ir sulaikė tris vaikinus: G. S., A. U. ir G. M., o vienas pabėgo- P. D. Be to, M. Š. patvirtino, kad A. U. visą laiką buvo labai netoli bėgančiųjų, net vieną jų vis pačiupdavo ir paleisdavo. Iš kaltinamųjų tik P. D. pripažino, kad naudojo fizinį smurtą A. U. atžvilgiu, tačiau jis pripažino tik tiek, kad sudavė A. U. 2 smūgius į veidą – vieną ranka, o kitą – koja, tačiau nežino, ar pataikė su koja. Jis negalėjo pakomentuoti specialisto išvados, kur nurodoma, kad A. U. sužalojimai buvo padaryti keturis kartus smūgiuojant bukais kietais daiktais (1 t., 51 b. l.). G. M. neigė dalyvavęs muštynėse, teigė, kad tik ėjo Dubijos gatve, kai pro jį prabėgo keli žmonės, jis nebėgo, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip pat paminėjo, kad neva nukentėjusysis, skaičiuodamas jį mušusius asmenis, priskaičiavo ir jį, nes žinojo jį mušusių asmenų skaičių. Jis taip pat negali sportuoti, nes jam prieš pusę metų diagnozuota arterine hipertenzija, yra neįgalus, tačiau byloje nėra duomenų, kad G. M. 2011-05-14 negalėjo spirti koja, be to, nuvežus į ligoninę, tada jam buvo konstatuotas girtumas (2 t, 75 b. l.). A. U. taipogi neigė dalyvavęs muštynėse, teigė, kad ėjo pro šalį ir pastebėjo link jo bėgantį nukentėjusįjį, todėl jis irgi bėgo. Mano, kad nukentėjusysis apsipažino. G. S. taip pat teigė negalėjęs dalyvauti muštynėse, nes tuo metu ant galvos buvo užsidėjęs akinius nuo saulės ir jie būtų nukritę ant žemės. Teigė, kad jis nebėgo, o ėjo ir jį sulaikė po to, kai buvo sulaikyti G. M. ir A. U. Iš pradžių teigė, kad įvykio vietoje buvo kitų praeivių, tačiau vėliau pasitaisė, kad įvykio vietoje kitų žmonių be policijos pareigūnų, sulaikytų kaltinamųjų ir jo paties nebuvo. Iš nukentėjusiųjų parodymų bei iš policijos pareigūnų A. M. ir M. Š. parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, matyti, kad iš įvykio vietos bėgo keturi asmenys, kuriuos vijosi nukentėjusysis ir nukentėjusioji, iš kurių trys buvo sulaikyti, o ketvirtasis pabėgo, taigi einančių asmenų nebuvo. Įvykio vietoje taip pat nebuvo ir pašalinių asmenų, jie atsirado tik gerokai vėliau – po to, kai atvyko antras policijos pareigūnų ekipažas. Netiesiogiai kaltinamųjų kaltę dalyvavus įvykdant nusikaltimą įrodo taip pat tai, kad G. S. ir A. U., juos sulaikius policijos pareigūnams, elgėsi agresyviai nukentėjusiųjų atžvilgiu, juos vadino necenzūriniais žodžiais, policijos pareigūnui A. M. jų bendravimas sudarė įspūdį, kad jie yra pažįstami tarpusavyje bei kad puikiai žino, apie kokį konfliktą eina kalba (1 t., 122-123 b. l.). Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų A. U., R. U., liudytojų M. Š., A. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, be to, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti P. D., A. U., G. S. bei G. M., nes jų iki įvykio nepažinojo, teisiamojo posėdžio metu nenustatytas joks minėtų asmenų suinteresuotumas neteisingai apkaltinti kaltinamuosius, taip pat įvertinęs kitus teiiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, užfiksuotus, nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir liudytojų apklausos, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos, kratos protokoluose, specialisto išvadoje, P. D., A. U., G. M., G. S. parodymus, kad neva jie nėra pažįstami, kad iki konflikto 2011-05-14 23.14 val. nebendravo vienas su kitu, kad nesikalbėjo su P. D. iki įvykio, nenaudojo fizinio smurto A. U. atžvilgiu, kad G. M. ir G. S. nebėgo iš įvykio vietos, kad policijos pareigūnų buvo sulaikyti netinkami asmenys, vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybinė versija, ir atmestini. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad kaltinamasis P. D. žodinio konflikto metu atsikirtinėjo į nukentėjusiojo A. U. pastabas atžagariai, A. U. pastabos sukėlė jam pyktį. Iš policijos pareigūnų M. Š. ir A. M. parodymų matyti, kad sulaikant kaltinamuosius A. U., G. S. bei G. M., A. U. ir G. S. buvo ypač aršūs nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nukentėjusieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad A. U. sulaikymo metu, atsakydamas į nukentėjusiosios klausimą „Vaikeli, kodėl taip elgiesi?“, nukentėjusiąją išvadino necenzūriniais žodžiais, o G. S. išvadino nukentėjusiuosius „konservais“ ir „Mikšio chebra“. Kaip matyti iš nukentėjusiosios klausimo – jis nei savo konstrukcija, nei žodžių reikšme nėra įžeidus, o tuo tarpu kaltinamųjų replikos yra įžeidžiančio pobūdžio, taigi kaltinamieji nerodė jokios pagarbos nukentėjusiesiems įvykio dieną tiek prieš patį įvykį, tiek ir po jo. Taip pat paminėtina, kad iki įvykio nukentėjusieji kaltinamųjų nepažinojo, kaltinamieji nebuvo įžeidinėjami ar žeminami, fizinis smurtas jų atžvilgiu nebuvo panaudotas, jų sveikatai ar saugumui nebuvo kilusi jokia grėsmė. Fizinis smurtas buvo panaudotas po žodinio konflikto tarp A. U. ir P. D., o būtent P. D., neadekvačiai reaguodamas į susidariusią konfliktinę situaciją, pasikvietė draugus, o A. U., G. S. ir G. M., kurie nematė ir negirdėjo A. U. ir P. D. konflikto, kartu su P. D. panaudojo fizinį smurtą A. U. atžvilgiu. Fizinį smurtą naudojo keturi jaunesni kaltinamieji prieš vieną vyresnio amžiaus vyrą, be jokios aiškios priežasties, akivaizdžiai nepaisant visuomenėje susiklosčiusių moralės taisyklių, nejaučiant jokios pagarbos vyresnio amžiaus asmeniui, kuris tik norėjo sudrausminti netinkamai besielgiantį jaunuolį, todėl darytina išvada, kad fizinis smurtas A. U. atžvilgiu buvo panaudotas iš chuliganiškų paskatų. Teismas pripažįsta, jog G. M., A. U., G. S. ir P. D., 2011 metų gegužės 14 d., apie 23.14 val., viešoje vietoje - Šiaulių mieste, ties Dainavos tako 17 namu, iš chuliganiškų paskatų, A. U. sudavus nukentėjusiam A. U. ranka į veidą, po ko P. D. sudavė ranka A. U. į veidą, po ko A. U. kartu su P. D. spyrė po vieną kartą A. U. į koją, o kai A. U. nuo šių smūgių nukrito ant žemės, A. U. kartu su kitais bendrininkais kojomis sudavė bendrai apie šešis smūgius nukentėjusiam A. U. į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas, dėl ko A. U. buvo padarytas kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame momenyje, nubrozdinimai kaktoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio A. U. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus P. D., A. U., G. S. ir G. M. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog iš chuliganiškų paskatų naudoja fizinį smurtą A. U. atžvilgiu, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. bus nesunkiai sutrikdyta sveikata, bei to norėjo. Be to, teismas pripažįsta, jog P. D. mobilaus ryšio telefonu pakvietus kitus bendrininkus – A. U., G. S. ir G. M. -, o šiems atėjus į įvykio vietą, P. D., A. U., G. S. ir G. M., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, taip pat suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi keturi atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. P. D., A. U., G. S. ir G. M. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų A. U., R. U., liudytojų M. Š., A. M. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kurie yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, taip pat įvertinęs kitus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, užfiksuotus, nukentėjusiųjų, įtariamųjų ir liudytojų apklausos, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, akistatos, kratos protokoluose, specialisto išvadoje daro išvadą, kad G. M., A. U., G. S. ir P. D., veikdami kartu 2011 metų gegužės 14 d., apie 23.14 val., viešoje vietoje - Šiaulių mieste, ties Dainavos tako 17 namu, iš chuliganiškų paskatų, A. U. sudavus nukentėjusiam A. U. ranka į veidą, po ko P. D. sudavė ranka A. U. į veidą, po ko A. U. kartu su P. D. spyrė po vieną kartą A. U. į koją, o kai A. U. nuo šių smūgių nukrito ant žemės, A. U. kartu su kitais bendrininkais kojomis sudavė bendrai apie šešis smūgius nukentėjusiam A. U. į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas, dėl ko A. U. buvo padarytas kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame momenyje, nubrozdinimai kaktoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio A. U. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Po to, vienas iš bendrininkų sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai R. U. į galvą ir nuvertė ją ant žemės, sukeldami R. U. fizinį skausmą. Tokiu būdu G. M., A. U., G. S. ir P. D. viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Kaip paminėta aukščiau, G. M., A. U., G. S. ir P. D. daugkartiniu fiziniu poveikiu į A. U. kūną, o būtent A. U. sudavus nukentėjusiam A. U. ranka į veidą, po ko P. D. sudavė ranka A. U. į veidą, po ko A. U. kartu su P. D. spyrė po vieną kartą A. U. į koją, o kai A. U. nuo šių smūgių nukrito ant žemės, A. U. kartu su kitais bendrininkais kojomis sudavė bendrai apie šešis smūgius nukentėjusiam A. U. į galvos sritį ir kitas įvairias kūno vietas, dėl ko A. U. buvo padarytas kairio skruostikaulio lūžis, kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje, kairės akies vokuose ir kairiame momenyje, nubrozdinimai kaktoje, tai yra nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, nustatyta, kad vienas iš bendrininkų R. U. sudavė vieną kartą ranka į galvą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir ji nukrito ant A. U. Pastebėtina, kad nors apie fizinio skausmo sukėlimą R. U. paaiškėjo tik 2012-01-10 papildomos apklausos metu (1 t., 112-113 b. l.), o tuo tarpu pirminės apklausos 2011-05-15 (1 t., 110-11 b. l.) metu apie tai ji neužsiminė, tačiau, paminėtina, kad apie fizinio smurto panaudojimą kalbama policijos pareigūno M. Š. tarnybiniame pranešime, kuriame rašoma, kad sulaikyti trys jaunuoliai, įtariami moters ir vyriškio sumušimu (1 t., 36 b. l.). Pati nukentėjusioji paaiškino, kad po įvykio ji buvo šoko būsenos, todėl prisiminė tik svarbiausias įvykio detales, o būtent, kad buvo sumuštas jos sutuoktinis. Be to, pastebėtina, kad ne nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu sprendžia, kada daryti jos apklausas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Nenustatyta, kad nukentėjusioji būtų vengusi atvykti į apklausas ar kitaip būtų vilkinusi ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad tai, jog apie fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimą paaiškėjo po 7 mėnesių – nelaikytina aplinkybe, dėl kurios galima būtų abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu. Nors kaltinamieji neigė naudoję fizinį smurtą R. U. atžvilgiu, tačiau iš įrodymų visumos, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs, neprieštaringi, kad neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, kad nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs ir neprieštaringi, iš esmės atitinka vieni kitų parodymus, todėl kaltinamųjų parodymai, kad neva jie nenaudojo fizinio smurto R. U. atžvilgiu, vertintini kritiškai kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos versija, ir atmestini. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamųjų A. U. atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į naudoto fizinio smurto intensyvumą, taip pat į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, fiziškai stiprūs, o nukentėjusioji yra fiziškai silpnesnė moteris, darytina išvada, kad, sudavus vieną smūgį ranka R. U. į galvą, ją pargriovė ant A. U. ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos (nesunkus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas) buvo padarytos daugiabučių namų kieme, todėl nusikalstamos veikos padarytos viešoje vietoje, kur bet kas galėjo pastebėti vykstantį konfliktą bei muštynes. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Be to, fizinio smurto naudojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu sukėlė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, t.y., dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes į įvykio vietą buvo atėjusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, kuri viską matė ir po to kartu su A. U. ir R. U. vijosi kaltinamuosius, po įvykio atvyko televizijos „S plius“ darbuotojai ir įvykio vietoje filmavo, todėl akivaizdu, kad įvykis ne tik sutrukdė asmenims ilsėtis, bet ir sukėlė atgarsį visuomenėje, buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba, be to, kaip nurodė ir patys kaltinamieji, toje vietoje susirinko ir pašalinių asmenų. Kaip matyti iš teismų praktikos visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas apima tokius padarinius, kaip fizinio skausmo sukėlimas, todėl papildomai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį nekvalifikuojama, tačiau jei kartu yra padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika papildomai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008). Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo bei viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes buvo pradėtos muštynės, kurias matė pašaliniai asmenys, šiems asmenims buvo sutrukdyta ilsėtis, nusikalstamos veikos sukėlė atgarsį visuomenėje. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus P. D., A. U., G. S. ir G. M. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, toks elgesys nepriimtinas, numatė, jog dėl tokių jų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. bus padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas bei sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. Be to, teismas pripažįsta, jog P. D. paskambinus mobilaus ryšio telefonu ir pakvietus į įvykio vietą draugus, o į įvykio vietą atėjus A. U., G. S. ir G. M., P. D., A. U., G. S. ir G. M., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, taip pat suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl visi keturi atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. P. D., A. U., G. S. ir G. M. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Skirdamas G. M. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis G. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų ir 1 apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3, 4 d.), nusikalstamos veikos baigtos. G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

G. M. teistas 2011-06-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL bauda, bauda išieškota, veikos, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo dieną buvo laikomas neteistu (2 t., 77-80, 112-113 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t. 94-110 b. l.), jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas, nustatytas 10 procentų darbingumas (2 t., 82 b. l.), turi mažametę dukrą (2 t., 83-84 b. l. ), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės registre nėra (2 t., 89 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nėra (2 t., 91 b. l.), nedirbantis (2 t., 92 b. l.). Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų, o asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. U. sukeltas fizinis skausmas, kad nustatyta G. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei įvertinus visas aplinkybes G. M. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės minimumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina - laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę G. M. paskirti laisvės atėmimą ir baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-05-14 23.25 val. iki 2011-05-15 12.45 val. (2 t., 71-72 b. l.) (1 para) ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendį visiškai atlikta bausmė- sumokėta bauda.

Iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad G. M., nustatytas 10 procentų darbingumas (2 t., 82 b. l.). Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2011-10-18 rašto Nr. S1-9426(1.24) matyti, kad G. M. diagnozuota inkstų hipoplazija, terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas, arterinė hipertenzija, kardiopatija (2 t., 75 b. l.). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė medicininį pažymėjimą, kad jam atliekamos hemodializių procedūros (3 t., 151 b. l.). Jis taip pat pateikė medicininį pažymėjimą, kad jam nustatyta arterinė hipertenzija, hipertenzinė nefropatija, anemija ir lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, jam 4 kartus per savaitę yra atliekamos hemodializių procedūros (4 t., 29 b. l.), jam nuo 2011-05-11 iki 2013-05-10 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (4 t., 72 b. l.). Iš Valstybinės medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 136/13(04) matyti, kad G. M. serga abiejų inkstų hipoplazija (nepakankamu išsivystymu) su cistine degeneracija, kuri komplikavosi galutiniu (ketvirto laipsnio) inkstų funkcijos nepakankamumu, antrine hipertenzija ir anemija, kardiomiopatija, antrine hiperaparatiroze. Inkstų hipoplazija su cistine degeneracija, sukėlusi galutinį inkstų funkcijos nepakankamumą, yra nepagydoma liga. Ši liga yra įrašyta į sąrašo „Nepagydomos ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ 9.4. punktą (4 t., 87-88 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad kaltinamasis darbingas tik 10 procentų, serga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios laisvės atėmimo bausmę jam atlikti būtų per sunku, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis atleistinas nuo bausmės dėl ligos.

Kaltinamajam G. M. 2012-10-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 39-40, 42 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas A. U. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis A. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų ir 1 apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3, 4 d.), nusikalstamos veikos baigtos. A. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. A. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2011-05-15 00.53 val. A. U. nustatytas 1.67 promilių girtumas), nes byloje nenustatyta, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

A. U. neteistas (2 t., 134-135 b. l.), jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-145-907/2013 2013-02-01 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo jį pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo (2 t. 153-155 b. l.), tačiau nuosprendis nėra įsiteisėjęs, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t. 149-152 b. l.), dirbantis UAB „Šiaulių skalbykla“ operatoriumi (2 t., 140, 145 b. l., 3 t., 160-161 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre yra, diagnozė – motorinis tikas, vėliau pripažintas psichiškai sveiku (2 t., 142 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės registre nėra (2 t., 144 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos Centro policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (2 t. 148 b. l.). Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų, o asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. U. sukeltas fizinis skausmas, kad nustatyta A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis A. U. atžvilgiu pirmas panaudojo fizinį smurtą, A. U. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina bausmė –laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės minimumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina - laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kad A. U. yra jauno amžiaus, kad jis turi darbą ir dirba, nori tęsti darbą, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, pagal gyvenamąją vietą yra charakterizuojamas teigiamai, todėl laikoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas A. U. atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 punkte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-05-14 23.25 val. iki 2011-05-15 13.15 val. (2 t., 130-131 b. l.) (1 para).

Kaltinamajam A. U. 2012-08-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 172-173 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas G. S. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis G. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų ir 1 apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3, 4 d.), nusikalstamos veikos baigtos. G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2011-05-15 01.00 val. G. S. nustatytas 1.17 promilių girtumas), nes byloje nenustatyta, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

G. S. teistas (2 t., 171-173, 189-191 b. l.), bauda išieškota 2009-03-25, veikas, už kurias teisiamas šioje byloje – tyčinius nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (2 t. 184-186 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės registre nėra (2 t., 180 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nėra (2 t., 182 b. l.), dirbantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ (2 t., 183 b. l.). Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų, o asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. U. sukeltas fizinis skausmas, kad nustatyta G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės minimumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina - laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kad G. S. yra jauno amžiaus, kad jis turi darbą ir dirba, nori toliau dirbti, todėl laikoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas G. S. atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 punkte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-05-14 23.25 val. iki 2011-05-15 14.05 val. (2 t., 166-167 b. l.) (1 para).

Kaltinamajam G. S. 2011-05-15 nutarimu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 168 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Skirdamas P. D. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis P. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 1 nesunkų ir 1 apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3, 4 d.), nusikalstamos veikos baigtos. P. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. P. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.).

P. D. teistas 2012-05-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., 199 str. 2 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant P. D. per 1 metus laiko neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskirtus nemokamus darbus išdirbo iki 2012-07-31 (4 t., 114 b. l.). Be to, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-01587-11 nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, buvo įtariama, kad P. D. 2011-09-25 įvykdė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (3 t., 25, 26, 56-61 b. l.). Veikų, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo dieną buvo laikomas neteistu, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (3 t. 44-53 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės registre nėra (3 t., 33 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nėra (3 t., 35 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai, nes baustas administracine tvarka, įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą (3 t., 37 b. l.), dirbantis (3 t., 54-55 b. l.). Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų, o asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad P. D. daugiausiai sudavė smūgių nukentėjusiajam, kad dėl jo konfliktas iš žodinio peraugo į konfliktą, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas, kad jis buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, nes sukvietė savo draugus, kad A. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o R. U. sukeltas fizinis skausmas, kad nustatyta viena P. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, P. D. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, skirtina bausmė – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, artimas bausmės minimumui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirtina laisvės atėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinė bausmė paskirtina - laisvės atėmimas.

Atsižvelgiant į tai, kad P. D. yra jauno amžiaus, kad jis turi darbą ir dirba, nori toliau dirbti, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, pažadėjo atlyginti žalą, todėl laikoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas P. D. atidėtinas, paskiriant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 punkte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-11-16 9.05 val. iki 2011-11-18 8.15 val. (3 t., 17,19 b. l.) (2 paros) bei pagal 2012-05-08 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį atliktą bausmę, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, pakeitus į laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam P. D. 2011-11-18 nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 20-21, 22 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Baudžiamojoje byloje nukentėję ir civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius: nukentėjęs ir civilinis ieškovas A. U. – dėl 5736,98 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 105 b. l., 4 t., 56 b. l.); nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. U. – dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 115 b. l.); Valstybinė ligonių kasa prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos – dėl 1629,89 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t. 55-62 b. l.).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. U. reiškia civilinį ieškinį dėl 5736,98 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro 200 Lt už odontologines paslaugas (1 t. 106 b. l.), 436,98 Lt negautos pajamos (1 t., 108 b. l.), 118,99 Lt už trintuvą (4 t., 56 b. l.). A. U. taip pat reiškia civilinį ieškinį dėl 4981,01 Lt neturtinės žalos. Kaip matyti iš A. U. paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, po to, kai jį sumušė kaltinamieji, jam lūžo skruostikaulis, įskilo dantis, kitą dieną išsiliejo kraujas į akį ir turėjo vykti pas akių gydytoją konsultacijos, be to, yra nutraukti kairės veido pusės nervai, kairė veido pusė yra užtirpusi iki šiol. Jis visą vasarą negalėjo niekur išvykti, nes buvo apribotas maistas, teko pirkti maisto smulkintuvą, nes nieko negalėjo kramtyti. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimų požymių, dėl kurių nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U. atsirado žala - jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes jis jaučia iki šiol, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui ir buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamų veikų padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl P. D., A. U., G. S. ir G. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. U. privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Iš visų kaltinamųjų tik P. D. sutiko su pareikštu A. U. ieškiniu dėl turtinės žalos, neginčijo turtinės žalos dydžio. Tuo tarpu kiti kaltinamieji nesutiko su pareikštais ieškiniais. Paminėtina tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsniu, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Prie ieškinio nukentėjusysis pridėjo turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, todėl iš P. D., A. U., G. S. ir G. M. solidariai A. U. naudai priteistina 755,97 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.). LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-81/2013). Neturtinė žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Kaltinamieji P. D., A. U., G. S. ir G. M. nusikaltimus padarė sąmoningai suvokdami, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdami, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (negalėjo normaliai maitintis, jautė skausmą), tai truko pakankamai ilgai, dėl patirto fizinio smurto kreipėsi į medikus, vartojo vaistus, yra liekamieji reiškiniai- nutraukti kairės veido pusės nervai, kairė veido pusė yra užtirpusi iki šiol, sveikatos sutrikimai truko gana ilgą laiko tarpą, pasekmės jaučiamos iki šiol, į tai, kad minėti fiziniai nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl visų kaltinamųjų kaltės, į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys asmenys (išskyrus G. M.- darbingumas 10 procentų) bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, A. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, ir solidariai iš P. D., A. U., G. S. ir G. M. A. U. priteistina 4981,01 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė, R. U. reiškia civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 115 b. l.). Kaip matyti iš R. U. paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, rimtesnių sužalojimų kaltinamųjų veiksmai jai nesukėlė, tačiau ji taip pat patyrė labai didelį išgąstį, dėl kurio bijo viena vaikščioti pavakariais, taip pat prarado pasitikėjimą jaunais žmonėmis, jų bijo, nors dirba mokykloje mokytoja. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinė žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl artimo asmens – sutuoktinio – atžvilgiu naudojamo fizinio smurto bei dėl fizinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, yra dideli, dėl ko R. U. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. R. U. nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų jai atsirado pasekmės, t.y. dvasinio ir fizinio pobūdžio pakenkimai – jai buvo sukeltas šokas, didelis išgąstis įvykio metu, po to ji prarado pasitikėjimą jaunais asmenimis, jaučia jiems baimę bei bijo viena vaikščioti pavakariais, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamieji nusikaltimus padarė sąmoningai suvokdami, kad bus padaryta žala nukentėjusiajai, ir to siekdami, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjusioji patirtų stresą, dvasinius išgyvenimus, jai būtų sukeltas fizinis skausmas, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, į tai, kad minėtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl kaltinamųjų kaltės, yra liekamieji reiškiniai, pakito nukentėjusios bendravimas su aplinkiniais, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, solidariai iš kaltinamųjų G. M., A. U., G. S., P. D. nukentėjusiajai R. U. priteistina 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių apskrities teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinę ligonių kasą prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 1629,89 Lt turtinės žalos atlyginimo. Dėl civilinio ieškovo Šiaulių apskrities teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio kaltinamasis P. D. nepasisakė, kiti kaltinamieji su ieškiniu nesutiko. A. U. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė 2011-05-14, 2011-05-16, 2011-05-18 ir laikotarpiais nuo 2011-05-17 iki 2011-05-31 ir nuo 2011-05-18 iki 2011-05-19 suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 1629,89 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Minėta suma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.290 straipsniu pripažintina turtine žala ir, atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamųjų G. M., A. U., G. S. ir P. D. nusikalstamų veiksmų A. U. buvo priverstas kreiptis į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninę, kur jam buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa prie LR sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išmokėjo aukščiau nurodytą sumą VšĮ Šiaulių apskrities ligoninei, tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl solidariai iš kaltinamųjų G. M., A. U., G. S. ir P. D. priteistina Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 1629,89 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti:

- mobilaus ryšio telefonas „Samsung SGH-C270“, saugomas pakete prie bylos (1 t. 137 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui G. S. ir paliktinas jo nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);

- mobilaus ryšio telefonas „Samsung SGH-F480“, saugomas pakete prie bylos (2 t. 8-9 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui P. D. ir paliktinas jo nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);

- mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3100“ ir „Pildyk“ SIM kortelė su jos rėmeliu, saugomi pakete prie bylos (2 t. 40-41 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui G. M. ir paliktinas jo nuosavybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 5 p.);

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Norfa“ (1 t., 76 b. l.), kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš kabelinės televizijos SPLIUS (1 t., 100 b. l.), saugomi pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.);

- trys kompaktiniai diskai su įvairių telefonų IMEI ir IMSI kontrole, trys kompaktiniai diskai su įvairių abonentų skambučių išklotinėmis (1 t., 154, 167, 169, 173, 175, 179 b. l.), saugomi pakete prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 6 (šešeriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę G. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės visiškai pridėjus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę- 10 MGL (1300 Lt) baudą, ir galutinę bausmę G. M. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir baudą 10 MGL (1300 Lt).

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-14 23.25 val. iki 2011-05-15 12.45 val. (1 parą) ir pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendį visiškai atliktą bausmę- sumokėtą baudą 10 MGL (1300 Lt).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 1 dalimi, G. M. atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

A. U. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę A. U. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą A. U. atidėti 2 (dvejiems) metams, jį įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-14 23.25 val. iki 2011-05-15 13.15 val. (1 parą).

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

G. S. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę G. S. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą G. S. atidėti 2 (dvejiems) metams, jį įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-05-14 23.25 val. iki 2011-05-15 14.05 val. (1 parą).

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

P. D. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 7 (septyneriems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę P. D. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės iš dalies pridedant Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę bausmę P. D. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 (septyneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymą P. D. atidėti 2 (dvejiems) metams, jį įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą,

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-11-16 9.05 val. iki 2011-11-18 8.15 val. (2 paras) bei pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 8 d. nuosprendį atliktą bausmę.

P. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Solidariai iš G. M., A. U., G. S. ir P. D. priteisti A. U. 5736,98 Lt žalos atlyginimo.

Solidariai iš G. M., A. U., G. S. ir P. D. priteisti R. U. 800 Lt žalos atlyginimo.

Solidariai iš G. M., A. U., G. S. ir P. D. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 1629,89 Lt žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti:

- mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-C270“, grąžinti savininkui G. S. ir palikti jo nuosavybei;

- mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-F480“, grąžinti savininkui P. D. ir palikti jo nuosavybei;

- mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3100“ ir „Pildyk“ SIM kortelę su jos rėmeliu, grąžinti savininkui G. M. ir palikti jo nuosavybei;

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Norfa“, kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš kabelinės televizijos SPLIUS palikti saugoti byloje;

- tris kompaktinius diskus su įvairių telefonų IMEI ir IMSI kontrole, tris kompaktinius diskus su įvairių abonentų skambučių išklotinėmis palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė