Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-907/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
1-145-907/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00200-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
A. U.
Nukentėjusysis
A. R.
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00200-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 1 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Ievai Mišeikienei ir Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, kaltinamajam A. U., gynėjui advokatui Drąsučiui Narmontui, nukentėjusiajai A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 23.00 val., viešojoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, kazino „Admiral club“, esančiame Šiauliuose, P.Višinskio g. 41, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją A. R. bei spjovė jai į veidą, tokiu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. U. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-09-18 apie 21.00 val., atėjo į „Admiral“ klubą su draugais. Buvo išgėręs 4 butelius alaus. Neblaivus nesijautė, alkoholio poveikis veiksmams įtakos neturėjo,- jei būtų buvęs blaivus, būtų pasielgęs taip pat. Prisėdo prie baro, draugai nuėjo pažaisti su žaidimų automatais. Už baro dirbo iš matymo pažįstama barmenė A. R. Ją pažinojo, nes lankydavosi šiame klube, mieste ją sutikęs sveikindavosi, žinojo jos vardą. Priėjęs prie baro užsisakė bokalą alaus. Nukentėjusioji buvo vienoje baro pusėje, o jis kitoje, atstumas tarp jų buvo apie 50 centimetrų. Sėdėdamas su viena koja atsirėmė į šalia esančią kėdę. Jis kojas buvo atsirėmęs į kėdę, o ne užkėlęs. Nukentėjusioji priėjo prie jo ir nieko nesakiusi nustūmė jo koją nuo kėdės. Ar ji prašė nukelti koją, nepamena. Po to jie apsižodžiavo, prasidėjo konfliktas. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai tiek iš jo pusės, tiek iš jos. Ką konkrečiai jai pasakė, jau dabar nepamena. Po to, iš karto priėjo vienas apsaugos darbuotojas, kuris buvo salėje ir liepė jam eiti lauk. Jis atsakė, kad kai baigs gėrimą, tada ir išeis. Tada apsaugos darbuotojas papurškė jam dujų į akis ir burną, todėl jis jas su seilėmis išspjovė lauk. Ar spjaudamas pataikė ant kokio žmogaus, negali pasakyti. Tyčia nespjovė į nukentėjusiąją. Po to jį išvedė lauk. Administracinėje byloje sakė netiesą, prisipažino kaltu visiškai, nes norėjo, kad bauda už pažeidimą būtų mažesnė. Nepamena tikslių žodžių, kokiais vadino nukentėjusiąją, buvo necenzūriniai žodžiai, rusiški keiksmažodžiai. Prie baro jis vienas sėdėjo, kiti žmonės toliau sėdėjo. Prie baro galėjo sėdėti dar viena mergina, bet daugiau žmonių nebuvo. Jis apsižodžiuodamas su nukentėjusiąja nesiekė, kad kiti asmenys girdėtų jų konfliktą. Iš baro niekas neišėjo dėl jų konflikto, baro darbo sutrikdyti nenorėjo. Mano, kad iš lankytojų niekas nesureagavo į jų konfliktą, nes bare grojo muzika. Visas konfliktas ir buvo tik keli žodžiai. Apsižodžiavimas buvo abipusis, gailisi dėl to, kad susikeikė, kad apsižodžiavo. Žeminti nukentėjusiosios nežemino, gal ji įsižeidė.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad ji „Admiral“ bare dirbo barmene. 2011-09-18 apie 23.00 val., įvyko konfliktas su kaltinamuoju. Ji su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo pažįstama. Į barą atėjo trys visiškai jai nepažįstami asmenys, kurie visi buvo išgėrę alkoholio. Visi trys užsisakė po skardinę 0,5 l talpos alaus. Du iš jų nuėjo prie žaidimų automatų, kurie yra šalia baro, o kaltinamasis atsisėdo prie baro. Klube buvo apie 15-20 žmonių, salėje dirbo dviese. Kaltinamasis sėdėjo prie baro gal 1 metro ar daugiau atstumu nuo jos ir užsidėjo kojas ant kėdės. Ji jo paprašė vieną kartą jas nukelti, po to antrą kartą, o paprašius trečią kartą ir jam kojų nenukėlus, priėjo prie jo ir ištraukė kėdę jam iš po kojų. Kaltinamasis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, mano, kad dėl to, kad ji jam kojų neleido laikyti ant kėdės sėdimosios dalies. Ji iškvietė apsaugą, po ko A. U. išėjo į lauką su draugais, ten užtruko gal 10 minučių. Kai A. U. išėjo į lauką, konflikto lauke nebuvo, tuo metu iš lankytojų niekas neišėjo iš baro. Kai kaltinamasis buvo lauke ji buvo prie išėjimo, laiko neskaičiavo, gali tik apytiksliai pasakyti. Po kiek laiko jis grįžo prie baro, prašė, kad parduotų dar alaus, bet ji atsisakė tai padaryti, nes jis buvo per daug išgėręs. Jų bare yra nustatyta vidaus tvarka, kada klientai neįleidžiami ar neaptarnaujami bare. Tada jis vėl pradėjo jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, atėjus apsauginiams, jis ir jų reikalavimo nusiraminti neklausė. Jis ją vadino „valkata“, „žiurke“, naudojo visokius necenzūrinius rusiškus žodžius. Kaltinamasis necenzūrinius žodžius naudojo nuolat. Spjovė į veidą, tai buvo taip šlykštu. Jis ne tik spjovė į ją, bet dar ir apspjovė. Apsaugos darbuotojai dujas panaudojo jau po to, kai kaltinamasis ją apspjovė. Kaltinamasis buvo labai agresyvus jos atžvilgiu ir tonas jo buvo piktas, ji pagalvojo, kad jis jai suduos smūgį, nes jis buvo užsimojęs. Kaltinamasis jos ar kitų lankytojų ar darbuotojų nepalietė. Atstumas tuo metu tarp jų buvo apie 1 metras. Visas konfliktas vyko gal 30 minučių, konfliktas dėl kėdės truko gal apie 5 minutes, galėjo būti ir 2 minutes. Prie baro sėdėjo jos bendradarbės, buvo apsaugos darbuotojai, kiti lankytojai, visi viską matė ir girdėjo, ji kai atsisukdavo, matė jų reakciją, visą naktį po to iš lankytojų sulaukė komentarų apie tą įvykį, jos klausinėjo, žiūrėjo į ją su užuojauta, jai buvo labai nesmagu, norėjosi išeiti, o dar reikėjo visą naktį po to dirbti. Negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių priėjo po įvykio prie jos paklausti, kas įvyko, bet 5 žmonės tikrai buvo priėję. Reiškia civilinį ieškinį dėl 5000 litų moralinės žalos atlyginimo. Tokios sumos prašo, nes kaltinamasis pažemino jos garbę ir orumą, žodžiai ir spjūvis labai įžeidė ir pažemino ją prieš bendradarbius ir baro klientus, jaučiasi labai įžeista. Kai ją apspjovė, jai buvo didelis šokas, jau geriau būtų trenkęs, nebūtų jautusis tokia pažeminta. Baras žalos nepatyrė. Filmavimo kameros bare yra, tačiau per darbuotojo klaidą tą vakarą tuo momentu kameros neveikė. Jų bare groja muzika, bet susikalbėti tikrai galima. Į gydytojus nesikreipė. Tą pačią naktį raminamųjų išgėrė, namie jokių vaistų nevartojo.

Liudytoja R. Š. parodė, kad tą vakarą ji dar nedirbo, tik buvo atėjusi mokytis ir tuo metu dirbo kasininke. Tada žmonių daug nebuvo, o jos gal 5 darbuotojos sėdėjo prie baro ir žiūrėjo krepšinį, nes vyko krepšinio čempionatas. Ar muzika grojo tuo metu, nepamena. Bare televizoriaus garsas buvo pagarsintas, bet tai natūralu, kad bare garsas didesnis nei namie, gal už 2 m sėdėjo žmonės, nes ten vietos ne per daugiausiai. Buvo ramu, kol neatėjo kaltinamasis su draugais, atsisėdo prie baro šalia jų ir pradėjo kilnoti kojas ant kėdės. Barmenė drausmino kaltinamąjį ne vieną kartą, daug kartų, po to bandė patraukti jo kojas nuo kėdės. Jei gerai pamena, barmenė drausmino kaltinamąjį, jis nereagavo, barmenė iškvietė apsaugos darbuotojus. Konfliktas dėl kėdės vyko gal 10-15 minučių, ji buvo šalia, tuo metu necenzūrinių žodžių negirdėjo. Po to kaltinamasis išėjo į lauką parūkyti. Kai A. U. grįžo, jis atsisėdo prie baro ramus, lankytojai tuo metu neišėjo, jis prašė parduoti dar alaus, bet barmenė atsisakė. Po to konfliktas kilo, kiek suprato, dėl to, kad kaltinamasis nesutiko išeiti iš baro. Kaltinamasis supyko ir pradėjo necenzūriniais žodžiais vadinti barmenę, kai atėjo apsaugos darbuotojai ir su jais susipyko, jis nuolat vartojo necenzūrinius žodžius ir spjovė barmenei į veidą. Tik po to, kai kaltinamasis spjovė barmenei į veidą, apsaugos darbuotojai papurškė kaltinamajam dujų ir jį išvedė į lauką. Jis tikrai tyčia spjovė į barmenę, spjovė tiesiai jai į veidą, tai gerai matėsi. Tiksliai negali pasakyti, ar kaltinamasis bandė suduoti apsauginiams ar barmenei, bet apsaugos darbuotojus jis provokavo, siūlė jiems eiti muštis, šokinėjo, keikėsi. Kaltinamasis buvo išgėręs ir nekontroliavo savo elgesio. Kaltinamasis baro lankytojų neįžeidinėjo, tik įžeidinėjo barmenę, jai spjovė ir kivirčijosi su apsaugos darbuotojais. Keli klientai dėl to tuo metu gal išėjo iš baro, ji jų nestebėjo. Niekas negalėjo pasakyti, kai kaltinamasis atėjo į barą, kad jis po to pradės taip elgtis, nes neatrodė labai girtas ir nebuvo agresyvus. Kai kaltinamasis įžeidinėjo barmenę, girdėjo ji ir kiti asmenys. Kokius tiksliai necenzūrinius žodžius vartojo, negali pasakyti. Keli lankytojai sėdėjo už jų, kiti žaidė su lošimo aparatais, jie tikrai turėjo viską matyti ir girdėti, nes taip pat kaip ir jos jie žiūrėjo krepšinį. Toks kaltinamojo elgesys paliko jai pėdsaką, pagalvojo, kur nori įsidarbinti, malonu tikrai nebuvo, nelinksmas įvykis. Visi buvo šokiruoti, išsigandę, ilgą laiką po to kalbėjo apie tą įvykį. Ji kaltinamąjį pirmą kartą tą vakarą matė, anksčiau jo nepažinojo. Po to buvo priėję lankytojų prie baro pasiteirauti, kas čia įvyko. Barmenė po to įvykio pasikeitė, pasikeitė jos bendravimas, visus tas įvykis šokiravo, o ją tuo labiau. Matėsi iš jos elgsenos, kad barmenė šokiruota, pasimetusi, jai visa tai buvo netikėta.

Liudytoja E. U. parodė, kad atsimena kaltinamąjį, jis buvo baro klientas. Nukentėjusioji buvusi jos bendradarbė. 2011 metais, rudenį, dirbo kazino „Admiral“ kasininke. Prisimena tą vakarą, nes vyko krepšinio varžybos. Ji dirbo kasoje, tą vakarą turėjo mokinukę, kurią turėjo apmokyti, kaip reikia dirbti. A. R. dirbo prie baro. Atėjo kaltinamasis su draugais, jis atsisėdo prie baro, draugai nuėjo toliau į salę, kaltinamasis barmenės prašė alaus, užsikėlė kojas ant kėdės. A. R. vieną, antrą kartą paprašė, kad kaltinamasis nukeltų kojas nuo kėdės. Trečią kartą A. R. patraukė kėdę jam iš po kojų. Kaltinamasis vadino barmenę necenzūriniais žodžiais, kokiais, nepamena. Po to A. R. iškvietė apsaugą, apsaugai atėjus ir paprašius jo išeiti, kaltinamasis paprašė A. R. alaus, o jai nepardavus, spjovė jai į veidą. Tarp A. R. ir kaltinamojo, kai jis jai spjovė į veidą, buvo gal 2 metrai atstumas. Ar jis bandė užsimoti, ar trenkti A. R., nematė. Mano, kad konfliktas įvyko dėl to, kad kaltinamasis buvo per daug išgėręs, atsipalaidavęs, jis pyko ant barmenės, kad jam nebepardavė dar alaus. Kaltinamojo striukė buvo suplėšyta dar prieš visą incidentą, matė, kai jis atėjo, kad jo striukė buvo suplyšusi. Salėje galėjo būti apie 10 žmonių, dauguma žiūrėjo krepšinį. Nematė, ar klientai sureagavo, nes pati žiūrėjo, kas salėje vyksta, bet jie tikrai viską pastebėjo, nepastebėti buvo neįmanoma, jie turėjo tai matyti. Po šio įvykio ji pasibaisėjo, išsigando. Tai ką reikėjo pagalvoti klientams, kurie buvo salėje, jie matė ir turbūt pagalvojo, kad nėra ko eiti daugiau į tą barą. Jai buvo labai nemalonu, nesmagu, o kai pagalvoji, kaip turėjo jaustis A. R., baisu. Visi matė, kas įvyko, dar tą vakarą dirbo D. B., mokinė, viso buvo gal 4 darbuotojai, jos sėdėjo arčiau baro, todėl viską matė ir girdėjo. Kaltinamasis vadino barmenę necenzūriniais žodžiais, jis priešinosi ir apsaugos darbuotojams, juos provokavo muštynėms. „Admiral“ kazino žmonių būna įvairiai, tai priklauso nuo paros laiko, metų laikų. Tą vakarą buvo gana ramu, nebuvo triukšminga, dauguma žiūrėjo krepšinį. Buvo gal 10 žmonių. Televizorius pakabintas gal 5 metrų atstumu nuo baro, normaliu garsu transliavo varžybas. Kai įvykis įvyko, ji žiūrėjo į įvykio centrą, tikrai nepastebėjo, ar kas išėjo iš kazino. Klientų reakciją gal ir matė, bet ir pati išsigando, todėl kitų reakcija jai buvo nesvarbi.

Liudytojas H. J. parodė, kad jis dirba apsaugos firmoje „G4S“, 2011 metais, rudenį, gavo iškvietimą į „Admiral“ kazino. Nuvyko, vaikinas buvo girtas, reikalavo, kad barmenė įpiltų jam alaus, vadino barmenę visokiais necenzūriniais žodžiais. Ir jį jis provokavo, priešinosi paprašius jam išeiti, pasiūlė V. D. pasimušti. Sakė jam: „Einam pasišpaguosim“. Po to jis iškeikė barmenę necenzūriniais žodžiais ir ją apspjovė, priešinosi jiems ir jie panaudojo dujas, po to jį išvedė į lauką ir iškvietė policiją. Kazino buvo nemažai žmonių, bet niekas nesikišo, ar jie reagavo, neprisimena, ne tas rūpėjo, visas dėmesys buvo kaltinamajam. Žinoma, kad įvykis sukėlė neigiamas emocijas, pyktį. Spjauti žmogui į veidą negražu. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tada geriau prisiminė, prašo jais remtis. Kai jie atvyko, kaltinamasis stovėjo lauke, tuo metu nepamena, ką jis darė, ar prie ko nors kabinėjosi, nepamena, gal rūkė. Kai atėjo į barą, jis kabinėjosi prie barmenės.

Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju firmoje „G4S“, 2011 m. rugsėjo gale apie 20 d. dirbo su kolega H. J. Pamena vakaras buvo, apie 22.00-23.00 val. gavo iškvietimą, kad „Admiral“ kazino paspaustas pavojaus mygtukas. Kiek pamena, kai jie atvyko į kazino, kaltinamasis buvo lauke, jis garsiai kalbėjo, rūkė, kad būtų buvęs agresyvus, jis to nematė, kitiems pretenzijų jis neturėjo. Bare jis reikalavo barmenės alaus, ar kabinėjosi prie lankytojų, nežino. Jis buvo su kolega, jis ir juos provokavo muštynėms, buvo atsistojęs į kovinę stovėseną, kvietė pasimušti, rodė agresiją, rankas kilnojo, plūdo necenzūriniais žodžiais barmenę. Gal ir juos išvadino necenzūriniais žodžiais, bet to tiksliai neprisimena. Kaltinamasis galėjo jį pastumti ir sutrenkti, bet to nedarė, be to, to padaryti net ir negalėjo, nes jis laikėsi distancijos. Iš pradžių kaltinamasis lyg ir sutiko išeiti, po bendrų 15-20 minučių pokalbio staiga kaltinamasis sukosi su pakelta ranka, užsimojo ir spjovė barmenei, tada jis kaltinamajam papurškė dujų ir sulaikė. Po to, kai buvo panaudotos dujos, kaltinamasis prašė, kad jį paleistų. Tada jį išvedė į lauką ir iškvietė policiją. Jis policijos nebesulaukė, nes gavo kitą iškvietimą ir išvažiavo, jo kolega pasiliko įvykio vietoje. Kiek pamena bare nebuvo daug žmonių, prie baro daugiausiai sėdėjo 4 žmonės, o kiek jų sėdėjo salėje, nematė, kiek tiksliai jų buvo, negali pasakyti, nes dėmesys buvo koncentruotas į įvykį ir kaltinamąjį. Kai atvyko, nepamena, kur tuo metu buvo kaltinamasis. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašo jais remtis, nes dabar jau ne viską atsimena. Jam atrodo, kad kiekvienam nepatiktų, jei kas spjautų į veidą, minėtas įvykis jam sukėlė neigiamas emocijas. Jam šlykštūs tokie dalykai, užtat ir panaudojo dujas, nes kaltinamasis spjovė barmenei į veidą. Jis buvo šokiruotas jo tokiu elgesiu.

Liudytojas A. B. parodė, kad nelabai prisimena to įvykio. Neprisimena nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis tik atsimena, kad jiems atvažiavus, kaltinamasis buvo lauke. Paties konflikto jis nematė. Daugiau bendravo jo kolega A. Žakaitis. Jis taip pat bendravo su apsaugos darbuotojais. Nei apsaugos darbuotojai, nei kiti jam asmeniškai jokių pretenzijų nereiškė. Jo kolega bendravo su apsaugos darbuotojais, barmenais viduje. Tarnybinį pranešimą parašė, kai pristatė kaltinamąjį į policijos komisariatą.

Liudytoja D. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis lankydavosi jų bare. Nukentėjusioji – jos buvusi bendradarbė, dirbo „Admiral club“ barmene. Datos neprisimena, bet galėjo būti 2011-09-18 apie 23.00 val., A. R. dirbo už baro barmene. Atėjo kaltinamasis ir paprašė išgerti. Išgėręs uždėjo kojas ant baro kėdžių, kur sėdi žmonės. A. R. jo paprašė nukelti kojas. Jis nesutiko. Tada A. R. iškvietė apsaugą. Jis ją pradėjo keiksnoti, vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Jis jai norėjo suduoti, nes nenorėjo nukelti kojų. A. U. po to buvo išėjęs į lauką. Kai grįžo iš lauko, kaltinamasis buvo neblaivus. Jo nebuvo galima įleisti į barą. Jis įėjo dar todėl, kad jo nesulaikė apsauga. Kodėl apsauga nieko nedarė – nežino. Tada ir prasidėjo visas tas incidentas. Vėliau kaltinamasis vėl prašė parduoti alkoholio, tačiau A. R. nepardavė, nes buvo per daug girtas. Kaltinamajam buvo pasakyta, kodėl nebus parduodamas alkoholis, nes jis jau buvo per girtas. Barmenė yra atsakinga už klientus, ir už savo darbo vietą. Gerai neatsimena, kada jis spjovė, ar prieš paprašymą parduoti alkoholio, ar po. Prieš apsaugos darbuotojus taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, kėlė rankas. Jie kažkaip susistumdė. Lankytojų bare buvo daug, nes kaip tik buvo krepšinio čempionatas. Lankytojai varžybas žiūrėjo per televizorių, kuris buvo klube. Aplinkiniai visi buvo šokiruoti tokio elgesio, kad taip suaugęs vyras gali elgtis. Jai pačiai tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas. Suaugęs vyras turi save valdyti, nesvarbu, kad jis išgėręs. Jis nei prie jos, nei prie kitų lankytojų nesikabinėjo. Kabinėjosi tik prie nukentėjusios. Krepšinį žmonės, ar žiūrėjo po to incidento, neprisimena. Turbūt žiūrėjo, televizoriaus neišjungė. Nemano, kad tuo metu garsiai ėjo televizorius.

Be kaltinamojo A. U. dalinio prisipažinimo, nukentėjusiosios A. R., liudytojų R. Š., E. U., D. B., H. J., V. D., A. B. duotų parodymų, A. U. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais:

Šalies argumentai

- 2011-10-11 A. R. skundu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji pateikė Šiaulių miesto apylinkės teismui skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2011-09-21 nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-1123623-11, kurį prašė panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą A. U. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (1 t., 4-6 b. l.);

- 2011-11-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu, iš kurio matyti, kad A. R. skundas patenkintas, panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo D. V. 2011-09-21 nutarimas dėl A. U., kuriuo jis pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nubaustas pinigine bauda, ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, visa bylos medžiaga perduota Šiaulių miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui ikiteisminiam tyrimui organizuoti (1 t., 7-9 b. l.);

- administracinėje byloje Nr. 40-44-5-P-40P-1116560-11 esančia medžiaga, iš kurios matyti, kad A. U. atžvilgiu 2011-09-21 buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-1123623-11 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje dėl to, kad jis 2011-09-18 22.45 val. „Admiral club“, esančiame P. Višinskio g. 41, Šiauliai, būdamas girtas išplūdo necenzūriniais žodžiais ir iš chuliganiškų paskatų apspjovė personalo darbuotoją A. R., tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. U. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kaltu prisipažino visiškai, t.y., nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir jo neginčija, kad A. R. atsisakė jam parduoti alaus, dėl to jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir apspjovė. Nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Be to, A. U. 2011-09-18 23.35 val. nustatytas 2.39 promilių girtumas (1 t., 11-20 b. l.);

- 2012-01-31 liudytojo A. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-09-18 dirbo kartu su Šiaulių AVPK PR specialistu A. Ž. 23.04 val., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad kazino klube „Admiral club“, adresu Višinskio g. 41, Šiauliuose, UAB „G4S“ apsaugos darbuotojai sulaikė asmenį, kuris klube kėlė triukšmą. Nuvykus minėtu adresu jiems buvo perduotas pilietis, kuris prisistatė A. U., gim. 1987 m., kuris buvo pristatytas į Šiaulių m. PK budėtojų dalį. Apsaugos darbuotojai paaiškino, kad A. U. viešoje vietoje plūdosi necenzūriniais žodžiais, nereagavo į apsaugos darbuotojų prašymus liautis netinkamai elgtis, nesutiko geruoju išeiti iš klubo, aktyviais veiksmais priešinosi išvedamas, iš klubo patalpų jį pavyko išvesti tik panaudojus spec. dujas. Per grumtynes su apsaugos darbuotojais buvo suplėšyta jaunuolio striukė. Vežamas į komisariatą A. U. elgėsi ramiai, spec. priemonės panaudotos nebuvo (1 t., 38-39 b. l.);

- 2011-12-13 asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji A. R. ir liudytojas V. D. atpažino A. U., kaip asmenį, kuris įžūliai elgėsi kazino „Admiral club“ (1 t., 31-34, 44-47 b. l.);

- 2012-04-05 nukentėjusiosios A. R. parodymų patikrinimo (patikslinimo) vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji A. R. parodė vietas, kuriose pagal jos parodymus jos atžvilgiu buvo įžūliai elgiamasi (1 t., 35-37 b. l.);

- 2012-02-01 liudytojo V. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje jam dirbant apsaugos darbuotoju, apie 23.00 val. buvo gautas pavojaus signalas iš kazino klubo „Admiral club“. Nuvykus kartu su kolega H. J., iš klubo atėjo mergina, kuri prisistatė klubo barmene ir parodė nepažįstamą jaunuolį, kuris stovėjo su draugais lauke prie klubo ir rūkė. Barmenė nurodė, kad jie nebeleistų šio jaunuolio į klubą, tačiau kadangi jis tuo metu nekėlė triukšmo ir nerodė agresijos, jis buvo įleistas į klubą. Jie pasiliko ir stebėjo, kaip jis toliau elgsis. Jaunuolis prisėdo prie baro ir barmenės paprašė parduoti alaus. Jie su H. J. abu stovėjo prie baro šalia jaunuolio 50-100 cm atstumu nuo jo. Barmenė atsakė, kad jis yra neblaivus, labai girtas, todėl jam alaus daugiau nebeparduos. Jaunuolis susinervino, pašėlo, išplūdo barmenę necenzūriniais žodžiais. Jie paprašė jaunuolio nusiraminti, tačiau jis dar daugiau pašėlo, pasiūlė jam pasimušti, tai yra nueiti „ten kur kameros nefilmuoja“. Paskui atsistojo į kovinę stovėseną ir pradėjo mosikuoti rankomis, daryti staigius judesius, lyg norėdamas suduoti, tačiau nesudavė. Jis pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis nenusiramins. Jaunuolis šiek tiek nurimo. Paskui barmenės paprašė parduoti alaus ir, gavęs neigiamą atsakymą, spjovė jai į veidą. Tada jaunuolis buvo sulaikytas, tačiau priešinosi išvedamas, todėl buvo panaudotos dujos ir jaunuolis buvo išvestas iš klubo. Paskui jis gavo kitą iškvietimą ir paliko kolegą laukti policijos pareigūnų. Po dujų papurškimo, jaunuolis buvo ramus, nebesipriešino. Jis asmeniškai įvykio metu nenukentėjo, dėl to, kad jaunuolis jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, jam pretenzijų neturi, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 42-43 b. l.);

- 2012-03-22 liudytojo H. J. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje jam dirbant apsaugos darbuotoju, apie 23.00 val. buvo gautas pavojaus signalas iš kazino klubo „Admiral club“. Nuvykus kartu su kolega V. D., iš klubo išėjo mergina, kuri prisistatė klubo barmene ir parodė nepažįstamą jaunuolį, kuris stovėjo su draugais lauke prie klubo ir rūkė. Barmenė nurodė, kad jie nebeleistų šio jaunuolio į klubą, tačiau kadangi jis tuo metu nekėlė triukšmo ir nerodė agresijos, jis buvo įleistas į klubą. Jie pasiliko ir stebėjo kaip jis toliau elgsis. Jaunuolis prisėdo prie baro ir barmenės paprašė parduoti alaus. Jie abu stovėjo prie baro šalia jaunuolio 50-100 cm atstumu nuo jo. Barmenė atsakė, kad jis yra neblaivus, labai girtas, todėl jam alaus daugiau nebeparduos. Jaunuolis susinervino, pašėlo, išplūdo barmenę necenzūriniais žodžiais. Jie paprašė jaunuolio nusiraminti, tačiau jis dar daugiau pašėlo, pasiūlė V. D. pasimušti. Paskui atsistojo į kovinę stovėseną ir pradėjo mosikuoti rankomis, daryti staigius judesius, lyg norėdamas suduoti, tačiau nesudavė. Tai yra jaunuolis provokavo juos muštis. Jie pasakė, kad iškvies policiją, jeigu jis nenusiramins. Jaunuolis šiek tiek nurimo. Paskui barmenės vėl paprašė parduoti alaus ir gavęs neigiamą atsakymą spjovė jai į veidą. Tada jaunuolis buvo sulaikytas, tačiau priešinosi išvedamas, todėl buvo panaudotos dujos ir jaunuolis buvo išvestas iš klubo. Paskui V. D. išvyko į kitą iškvietimą, o jis liko laukti policijos pareigūnų. Po dujų papurškimo, jaunuolis buvo ramus, nebesipriešino. Jis asmeniškai įvykio metu nenukentėjo, dėl to, kad jaunuolis jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, jam pretenzijų neturi, nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 50-51 b. l.);

- 2012-02-29 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad A. R. ir A. U. apklausos metu kiekvienas iš jų paaiškino tokias pat įvykio aplinkybes, kaip ir apklausų metu, bei pasiliko prie savo parodymų (1 t., 62-65 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Objektas- viešoji tvarka, papildomi objektai- žmogaus sveikata, laisvė, orumas, nuosavybė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Padariniai- realus visuomenės rimties arba viešosios tvarkos sutrikdymas. Veikos padarymo būdas- įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys dėl įvairių socialinių normų įtakos, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius (kasacinė nutartis Nr. 2K-65/2010). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.).

Paminėtina, kad nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų pagal veikos pavojingumą. Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai. Atribojant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, teismų praktikoje laikomasi šių kriterijų: sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą būtina atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-429/2012).

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo A. U., nukentėjusiosios A. R., liudytojų R. Š., E. U., D. B., H. J., V. D., A. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų – parodymų patikrinimo, akistatos – protokoluose užfiksuotas faktines aplinkybes, pripažįsta, jog A. U. be jokios akivaizdžios priežasties, nes kaltinamasis ir nukentėjusioji nebuvo pažįstami, aktyviais veiksmais, pasireiškusiais nukentėjusios orumo žeminimu įvairiais žodžiais ir veiksmais, t.y. 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 23.00 val. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, kazino „Admiral club“, esančiame Šiauliuose, P.Višinskio g. 41, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją A. R. bei spjovė jai į veidą, tokiu įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir dėl to atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nors kaltinamasis teigė, kad jis iki konflikto pažinojo nukentėjusiąją, kaip barmenę, nes klube dažnai lankydavosi, žinojo jos vardą ir susitikęs mieste su ja sveikindavosi, tačiau nei nukentėjusioji, nei liudytojai nepatvirtino, kad iki konflikto A. R. buvo pažįstama su A. U. ir kad juos siejo asmeniniai tarpusavio santykiai. Liudytojos E. U. ir D. B. pažinojo kaltinamąjį iki konflikto, nes jis buvo nuolatinis baro klientas, tačiau jos nepatvirtino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją siejo asmeniniai santykiai – tarp jų buvo susiklostę paslaugą teikiančio asmens (barmeno) ir kliento santykiai, taigi vien tai, kad klientas dažnai lankosi bare ir dažnai yra aptarnaujamas to paties asmens, nesuteikia santykiams asmeninio pobūdžio. Kaltinamasis A. U. dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino iš dalies, jis sutiko su tuo, kad necenzūriniais žodžiais išvadino nukentėjusiąją, nurodė, jog visas konfliktas tik buvo keli žodžiai, nesiekė, kad kiti asmenys girdėtų jų konfliktą, nenorėjo sutrikdyti baro darbo. Nors kaltinamasis konkrečių žodžių neprisiminė, tačiau nukentėjusioji paminėjo, kad ją kaltinamasis pavadino „žiurke“, „valkata“. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios išvaizdą, ji į nurodytais žodžiais apibūdinamus asmenis nėra panaši nei savo išore, nei elgesiu, byloje nėra duomenų, kad ji būtų be pastovios gyvenamosios vietos, neturėtų pajamų, nedirbtų, todėl atsižvelgiant į tai, kad visuomenėje asmeniui, kuris yra išvadintas minėtais žodžiais, suteikiamos neigiamos savybės, žodžiai yra neigiamo pobūdžio, darytina išvada, kad minėti kaltinamojo žodžiai yra ypač įžeidžiantys. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad buvo vartojami ir rusiški keiksmažodžiai, kurie be abejo įžeidė ne tik nukentėjusiąją, bet būtų įžeidę ir bet kurį kitą asmenį, kurio atžvilgiu jie būtų buvę vartojami. Be to, minėtų žodžių vartojimas privertė į tai atkreipti dėmesį aplinkinius, juos nepatogiai jaustis, trukdė jiems leisti laisvalaikį. Paminėtina, kad kaltinamasis visą įvykį prisiminė kaip vieną nepertraukiamą konfliktą, kad neprisiminė, jog buvo išėjęs į lauką parūkyti, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojos R. Š., E. U. ir D. B. patvirtino, kad konfliktas buvo tęstinis: konfliktas iš pradžių kilo dėl to, kad kaltinamasis užkėlė kojas ant kėdės, po to jis buvo išėjęs į lauką parūkyti, o po to konfliktas tęsėsi ir kaltinamasis spjovė nukentėjusiajai dėl to, kad ji jam atsisakė parduoti alkoholį, t. y. kaltinamasis intensyviais aktyviais veiksmais siekė savo tikslo- savo veiksmais pažeminti nukentėjusiąją ir klube esančius žmones, sutrikdyti viešąją tvarką. Kad kaltinamasis buvo išėjęs į lauką parūkyti ir po to konfliktas tęsėsi ir kaltinamasis spjovė į nukentėjusiąją dėl to, kad ši atsisakė jam parduoti alkoholį, taip pat patvirtino liudytojai H. J. ir V. D. Paminėtina, kad minėtus konflikto epizodus kaltinamasis prisiminė ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą (1 t., 62-65 b. l.), o apklausiamas įtariamuoju neigė spjovęs nukentėjusiajai bei neprisiminė savo išėjimo iš baro parūkyti (1 t., 60-61 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios bei liudytojų R. Š., E. U., D. B. bei H. J. ir V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje yra nuoseklūs, neprieštaringi, iš esmės atitinka vieni kitus ir byloje esančią medžiagą, kad teismui nėra pagrindo abejoti jų teisingumu, nes nenustatyta, kad minėti asmenys nori melagingai apkaltinti A. U. nebūto nusikaltimo padarymu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl A. U. pasirinkta vieno konflikto versija bei ta aplinkybė, kad jis neprisiminė, kad buvo išėjęs į lauką parūkyti ir po to vėl konfliktas tęsėsi, vertintini kritiškai, kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija ir atmestini. Taip pat paminėtina, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visas konfliktas truko apie 30 minučių. Kaltinamasis nedetalizavo, kiek laiko truko konfliktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytoja R. Š. nurodė, kad konfliktas dėl kėdės truko apie 10-15 minučių, kad liudytojas V. D. parodė, kad pokalbis su kaltinamuoju truko apie 15-20 minučių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų R. Š. bei V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje yra nuoseklūs, neprieštaringi, iš esmės atitinka vieni kitų parodymus, kad teismui nėra pagrindo abejoti jų teisingumu, nes nenustatyta, kad minėti asmenys nori melagingai apkaltinti A. U. nebūto nusikaltimo padarymu, todėl tikėtina, kad visas konfliktas galėjo vykti apie 30-40 minučių. Paminėtina, kad minėtas laiko tarpas laikytinas pakankamai ilgu, kad būtų atkreiptas kitų asmenų, buvusių tuo metu kazino klube dėmesys. Kaltinamasis teigė, kad atėjęs į klubą, jis su draugais užsisakė alaus ir, jo draugams pasitraukus nuo baro, jis atsisėdo ir įsirėmė kojas į šalia buvusią kėdę. Po to, nukentėjusioji nieko nesakiusi nustūmė jo koją nuo kėdės, ar ji prašė nukelti koją – neprisimena. Po to prasidėjo konfliktas, jis su nukentėjusiąją apsižodžiavo, o atėjus apsaugos darbuotojams ir papurškus jam į akis ir į burną dujų, jis spjovė, tačiau nežino, ar pataikė į kokį žmogų, tyčia į nukentėjusiąją jis nespjovė. Tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad jis kojas ne įsirėmė, o užsikėlė ant kėdės sėdimosios dalies, kad ji kelis kartus prašė jo nukelti kojas ir jam nepaklusus, pastūmė kėdę, ant kurios buvo užkeltos kaltinamojo kojos, kad kaltinamojo atžvilgiu dujos buvo panaudotos jau po to, kai jis spjovė jai į veidą, kad jis spjovė tyčia. Liudytojos R. Š., E. U. ir D. B. visiškai patvirtino nukentėjusios duotus parodymus. Kad kaltinamasis, atsisakius A. R. parduoti alaus, jai tyčia spjovė ir kad dėl to tik po spjūvio buvo panaudotos dujos, patvirtino liudytojai H. J. ir V. D.. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusios ir liudytojų R. Š., E. U., D. B. bei H. J. ir V. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra analogiški, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka vieni kitus ir byloje esančią medžiagą, todėl teismui jais netikėti nėra jokio pagrindo, teismas nenustatė, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi bei nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį, todėl teismas, priimdamas byloje nuosprendį, jų duotais parodymais vadovaujasi, o kaltinamojo teiginius, kad jis ne užsikėlė kojas ant kėdės, o jas įsirėmė, kad nukentėjusioji nieko nesakiusi jas nustūmė nuo kėdės, kad papurškus apsaugos darbuotojui jam į akis ir į burną dujų, jis spjovė ir nežino, ar pataikė į kokį žmogų, kad tyčia į nukentėjusiąją nespjovė, atmeta, kaip nepagrįstus, tai laikydamas kaltinamojo gynybine pozicija. Akivaizdu, kad įvykio metu dirbusios barmene nukentėjusiosios reikalavimai nukelti kojas nuo kėdės sėdimosios dalies bei atsisakymas parduoti alkoholį kaltinamajam, kuris jai pasirodė per daug išgėręs, laikytini teisėtais, nes pirmuoju atveju nukentėjusioji, būdama atsakinga tiek už tvarką ir švarą bare, tiek ir už parduodamas prekes ir pačius klientus, prašė laikytis bendros nerašytos taisyklės elgtis tinkamai, o antruoju atveju laikėsi bare buvusių pakabintų vidaus tvarkos taisyklių, kad barmenas negali parduoti klientui alkoholio, kai jis yra per daug išgėręs. Paminėtina, kad byloje nėra duomenų, kad A. U. būtų susipažinęs su baro taisyklėmis, tačiau iš A. R. parodymų, duotų akistatos metu (1 t., 62-65 b. l.) matyti, kad ji A. U. įspėjo apie tai, kad mano, jog jis yra pernelyg neblaivus ir kad baro taisyklės suteikia jai teisę spręsti, kada neparduoti klientui alkoholio. Kad barmene dirbusi A. R. paaiškino kaltinamajam, kodėl atsisako parduoti alkoholį, taip pat parodė liudytojai D. B., V. D. ir H. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 40-41, 42-43, 50,-51 b. l.) ir teisme. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad A. U. buvo nuolatinis baro klientas, todėl galėjo ir turėjo žinoti minėtas baro taisykles. Pastebėtina, kad kriterijus „per daug išgėręs“ yra vertinamasis, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. R. dėl to, kad ji minėto įvykio metu neva pažeidė baro taisykles, būtų buvusios taikytos drausminės nuobaudos, kad ji dėl minėto įvykio būtų turėjusi pasiaiškinti ir kad dėl to baro administracija būtų turėjusi kokių nors pretenzijų A. R. atžvilgiu. Tuo tarpu kaltinamojo veiksmai konflikto metu - kojas užkėlė ant kėdės sėdimosios dalies, nereagavo į barmene dirbusios nukentėjusiosios reikalavimus nukelti kojas nuo kėdės, bei atsisakius nukentėjusiajai parduoti kaltinamajam alkoholio, nes jis jai pasirodė per daug išgėręs, spjovė A. R. į veidą, nuolat sakė barmenei bei apsaugos darbuotojams įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus ir provokavo apsaugos darbuotojus muštis, buvo atsistojęs į kovinę stovėseną (minėtus faktus patvirtino nukentėjusioji ir liudytojai R. Š., E. U., H. J., V. D., D. B.) – laikytini ne tik netinkama reakcija į konfliktą, kaip kad tai nori parodyti kaltinamasis, bet ir tokie veiksmai pripažintini kaip įžūlus elgesys ir patyčios, nes šiais veiksmais yra pažeidžiamos nerašytos bendrosios visuomenėje nusistovėjusios taisyklės elgtis tinkamai, veiksmai yra moralės požiūriu nepriimtini, aplinkinius šokiruojantys, kaltinamojo vartojamais žodžiais ir veiksmu- spjūviu į veidą demonstratyviai ciniškai buvo pažemintas nukentėjusiosios orumas ir akivaizdžiai demonstruojama nepagarba aplinkiniams. A. U. taip pat ginčijo faktą, kad minėtą konfliktą galėjo girdėti ir matyti baro lankytojai ir kad dėl jo buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Jis teigė, kad bare grojo muzika, kad kiti baro lankytojai sėdėjo toliau ir kad jie konflikto nematė ir negirdėjo, kad po konflikto niekas iš baro neišėjo ir baro darbas nebuvo sutrikdytas. Tuo tarpu nukentėjusioji teigė, kad nors bare tą vakarą grojo muzika ir buvo įjungtas televizorius, tačiau susikalbėti buvo galima, kad įvykio metu ji matė baro lankytojų reakciją, kurie viską matė ir girdėjo, atsisukdavo, bei kad po įvykio prie jos buvo priėję bent 5 baro lankytojai ir jos klausinėjo, žiūrėjo į ją su užuojauta, kad jai buvo nesmagu, norėjosi išeiti, nors reikėjo visą naktį dirbti. Po įvykio jai buvo šokas, ji jautėsi pažeminta, įžeista, dėl įvykio tą pačią naktį gėrė raminamųjų vaistų. Liudytoja R. Š. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir nukentėjusioji, be to, ji parodė, kad kiti baro lankytojai sėdėjo visai šalia, 2 m atstumu, nes bare nėra daug vietos, kiti žaidė su lošimų aparatais, tačiau tuo pačiu stebėjo krepšinio rungtynes per televizorių, kuris yra prie pat baro, todėl tikrai turėjo girdėti ir matyti konfliktą. Liudytojos E. U. ir D. B. patvirtino, kad televizorius normaliu garsu transliavo varžybas bei kad konfliktą taip pat matė ir girdėjo kiti baro lankytojai. Paminėtina, kad visą konfliktą matė ir girdėjo baro darbuotojos liudytojos R. Š., E. U. ir D. B., o antrąją konflikto dalį, kai kaltinamasis spjovė nukentėjusiajai, matė apsaugos darbuotojais dirbę liudytojai H. J. ir V. D., ir minėtas konfliktas visiems liudytojams sukėlė neigiamas emocijas, liudytoja R. Š. jautėsi šokiruota, išsigandusi, liudytoja E. U. pasibaisėjo, išsigando, jai buvo nemalonu, nesmagu, liudytoja D. B. nurodė, kad lankytojų bare buvo daug, nes kaip tik buvo krepšinio čempionatas, lankytojai varžybas žiūrėjo per televizorių, kuris buvo klube, aplinkiniai visi buvo šokiruoti tokio elgesio, kad taip suaugęs vyras gali elgtis, o jai pačiai tai taip pat sukėlė neigiamas emocijas, liudytojui H. J. minėtas įvykis sukėlė neigiamas emocijas, pyktį, liudytojas V. D. jautėsi šokiruotas, jam kaltinamojo reakcija į nukentėjusiosios atsisakymą parduoti alkoholio pasirodė šlykšti. Visi šie parodymai paneigia A. U. teiginius, kad konflikto nematė ir negirdėjo kiti lankytojai, todėl jais teismas nesivadovauja priimdamas nuosprendį. Be to, pažymėtina, kad konfliktas vyko pakankamai ilgai laiką, jis vyko prie baro, prie kurio buvo televizorius, transliuojantis krepšinio varžybas, kurį žiūrėjo ne tik nukentėjusios bendradarbės, bet ir baro lankytojai, todėl visam veiksmui vykstant prie baro, kaltinamajam vartojant necenzūrinius žodžius nukentėjusios atžvilgiu, spjaunant jai į veidą, provokuojant apsaugos darbuotojus muštynėms, minėtų kaltinamojo veiksmų nepastebėti buvo neįmanoma. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino, šokiravo, buvo atlikti tokioje vietoje ir tokiu metu, kai įprasta elgtis labai santūriai (teatre, oficialaus renginio metu ir pan.) arba buvo nukreipti prieš pažeidžiamesnį asmenį (vaiką, nėščią moterį ir pan.) ir kt. Apie viešosios tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, panaudotas ginklas ar daiktas, skirtas kūnui žaloti ar gyvybei atimti, padaryta turtinė žala, buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-248/2008). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai (iš chuliganiškų paskatų spjovus į veidą nukentėjusiajai ir jos atžvilgiu vartojus necenzūrinius žodžius) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo visuomenės rimties ar viešosios tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes atvyko apsaugos darbuotojai, kurie bandė gražiuoju nuraminti agresyvų kaltinamąjį, jis užsimojo ir staiga spjovė nukentėjusiajai, todėl buvo panaudotos ašarinės dujos, jis buvo išvestas iš baro, iškviesti policijos pareigūnai. Tai vyko tiek nukentėjusios bendradarbių, tiek iškviestų apsaugos darbuotojų, tiek lankytojų akivaizdoje, kuriems tai sukėlė neigiamas emocijas, jiems buvo nemalonu žiūrėti, jie buvo šokiruoti ir pažeminti. Viskas vyko klube miesto centre prie baro, vakare, stebint krepšinio varžybas per televizorių, kuris buvo taip pat prie baro, ir ilsintis. Dėl neteisėtų kaltinamojo A. U. veiksmų kiti asmenys patyrė neigiamas emocijas, buvo šokiruoti, pažeminti, negalėjo tinkamai leisti laisvalaikį, buvo sutrikdytas jų poilsis, todėl akivaizdu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nusikaltimas buvo padarytas būtent viešoje vietoje - centrinėje miesto dalyje esančiame kazino „Admiral club“, esančiame Šiauliuose, P.Višinskio g. 41, kuriame žmonės po dienos darbų pramogauja, leidžia laisvalaikį, todėl ypač svarbu gerbti ir nepažeisti jų teises ir teisėtus interesus, netrukdyti jiems ilsėtis ar tinkamai leisti laisvalaikį. Akivaizdu, kad atėjus į klubą jo darbo metu, klubas yra laikomas viešąją vieta ir joje būtina laikytis tiek įstatymų, tiek klubo nustatytų taisyklių, tiek ir visuomenėje nusistovėjusių taisyklių. Iš liudytojų bei iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad konflikto tarp A. U. ir A. R. metu klube buvo lankytojų, taip pat patį konfliktą stebėjo ir viską girdėjo baro darbuotojai bei apsaugos darbuotojai. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės neginčijo ir pats kaltinamasis. Atsižvelgiant į konflikto vietą, laiką ir kitas aplinkybes (triukšmas), kaltinamojo veiksmus konflikto metu, kad jie visuomenėje nėra priimtini kaip tinkamas elgesys, kad konfliktą matė ir girdėjo ne tik nukentėjusioji ir jos bendradarbės, apsaugos darbuotojai bet ir kiti klubo lankytojai, ir kad minėtas konfliktas arčiausiai nukentėjusiosios bei kaltinamojo buvusiems žmonėms sukėlė neigiamas emocijas, kad kai kurie iš jų jautėsi šokiruoti, kad nukentėjusioji po konflikto susilaukė kitų baro lankytojų reakcijos, t.y., jie komentavo minėtą įvykį, ateidavo užjausti ją, darytina išvada, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nebuvo asmeninio pobūdžio, kaip kad teigia kaltinamasis, bei kad kaltinamojo veiksmai sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes pašaliniai asmenys matė konfliktą, jiems buvo sukeltos neigiamos emocijos ir buvo sutrukdyta leisti laisvalaikį. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes darydamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus A. U. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, be jokios akivaizdžios priežasties, matant kitiems asmenims, toks elgesys nepriimtinas, ir numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. A. U. veika, atsižvelgiant į nustatytą viešosios vietos požymį, į tai, kad konfliktas buvo tęstinio pobūdžio, kad pakankamai ilgai truko, kad kaltinamojo veiksmai intensyvėjo, t.y., iš pradžių tik išvadino necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją, o vėliau jai spjovė į veidą, į kaltinamojo veiksmų intensyvumą, į nustatytus nusikalstamos veikos motyvus (išvadino necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją dėl to, kad patraukė kėdę, o spjovė nukentėjusiajai į veidą dėl to, kad ji atsisakė jam parduoti alkoholį), į nustatytas pasekmes, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o ne kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje.

Skirdamas A. U. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. A. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. A. U. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. U. neteistas, jo atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-4-907/2013 (1 t., 75, 76-83 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvo baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, dėl to, kad 2011-08-31 4.10 val. kazino „Admiral“ būdamas girtas išplūdo necenzūriniais žodžiai personalo darbuotoją R. V. (1 t., 86-90 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes 2011-08-31 ir 2011-09-18 lošimo namų „Admiral“ barmenės rašė, kad A. U. elgėsi agresyviai, išplūdo necenzūriniais žodžiais, jis per metus laiko administracine tvarka baustas vieną kartą, o į policijos įstaigos profilaktinę įskaitą įrašytas dėl to, kad jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 85 b. l.), dirbantis UAB „Šiaulių skalbykla“ operatoriumi ( 1 t., 153-154 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (1 t., 92 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi dėl motorinio tiko, vėliau pripažintas psichiškai sveiku (1 t., 93 b. l.), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., 96 b. l.), turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto- butą, esantį Stoties g. 7-5, Šiauliai (1 t., 97-98 b. l.).

Nesunkus nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad A. U. anksčiau neteistas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, dėl ko negali būti skiriami viešieji darbai, atlyginimas nėra didelis, todėl neskirtina bauda, o skirtina bausmė- laisvės apribojimas, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis, nustatant įpareigojimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 3 punkte.

Kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 66-67 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 29 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamasis atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių nukentėjusioji jautėsi įžeista ir pažeminta, buvo įžeistas jos orumas, ji po įvykio jautėsi nejaukiai, jai buvo nesmagu, po to turėjo visą naktį dirbti, tačiau labai norėjo palikti barą ir išeiti, tą pačią naktį grįžusi iš darbo gėrė raminamuosius vaistus, tačiau daugiau vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, jai buvo nemalonu nuo žmonių, kurie dar ir po mėnesio klausinėjo, kas čia buvo nutikę. Liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio pasikeitė nukentėjusios elgesys, bendravimas, tai matėsi iš jos elgsenos, kad barmenė šokiruota, pasimetusi. Kaltinamojo neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajai, ir buvo garbės ir orumo įžeidimo, jos pažeminimo kitų asmenų akyse tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (kasacinio teismo nutartis Nr. 3K-3-81/2013). A. R. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jai atsirado pasekmės, t.y. dvasinio pobūdžio pakenkimai- dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas prieš kitus, tačiau teismas pažymi, kad tai buvo trumpalaikio pobūdžio sukrėtimai, nukentėjusioji, kaip pati patvirtino teisiamajame posėdyje, į psichologus ar psichiatrus nesikreipė, vaistų nevartojo (išskyrus- iš karto po įvykio- raminamuosius vaistus), dvasinio pobūdžio sukrėtimai praėjo patys savaime, dėl to nesumažėjo darbingumas ar bendravimo galimybės, liekamųjų reiškinių neliko, dėl to priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Kaltinamasis A. U. nusikaltimą padarė sąmoningai suvokdamas, kad bus padaryta žala nukentėjusiajai, ir to siekdamas, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas, dirbantis UAB „Šiaulių skalbykla“, tačiau jo atlyginimas nėra didelis- per mėnesį gauna apie 400 Lt, bet turi nekilnojamojo turto, todėl teismas mano, kad jo turtinė padėtis leidžia atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, nesukeliant kaltinamajam nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Be to, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti ir į turtinės žalos dydį, kurios šioje byloje nėra padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus prieš bendradarbius ir baro lankytojus, tačiau tai truko neilgai, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų į medikus nesikreipė, vaistų sveikatai atstatyti nevartojo, patirtų dvasinių išgyvenimų pasekmės nėra negrąžinamos, sveikatos sutrikimai truko trumpą laiką, tai netrukdo jai gyventi visavertį gyvenimą (nesumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės), į tai, kad minėti dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas atsirado dėl A. U. kaltės, į tai, kad kaltinamasis yra jaunas, darbingas, dirbantis, atsižvelgiant į kaltinamojo gaunamas pajamas, jo turimą turtą, į tai, kad turtinės žalos kaltinamojo veiksmais nėra padaryta ir į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo garbės ir orumo gynimo bylose, bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, t.y. tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisiant 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir likusioje dalyje ieškinį atmetant.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, pridėtas prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, įpareigoti A. U. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Iš kaltinamojo A. U. nukentėjusiajai A. R. priteisti 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Asta Čebatoriūtė