Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui V. V., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė G. V. ieškiniu (I tomas, b.l. 1-6) prašo teismo nutraukti G. V. ir V. V. santuoką dėl atsakovo V. V. kaltės, prašo teismo nustatyti sūnaus D. V. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo V. V. sūnaus Danieliaus išlaikymui po 1000 Lt mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, prašo priteisti iš atsakovo 25 783,65 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009 m. vasario mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Po santuokos nutraukimo prašo palikti jai esamą pavardę V, iš atsakovo priteisti jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 1999-11-20, santuoka įregistruota Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jiems gimė sūnus D. V., gim. 2000-05-28. Tačiau nuo 2009 m. vasario mėnesio ji su atsakovu gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovas paliko šeimą ir išvyko gyventi į Airijos Karalystę. Tuo atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, nėra jokių požymių ir galimybių susitaikyti. Nuo 2009 m. vasario atsakovas su ja nepalaikė jokių ryšių, finansiškai reguliariai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nei prie šeiminių santykių puoselėjimo. Atsakovas tik kartais pervesdavo po 90-300 eurų sūnaus išlaikymui, tačiau vaiku jis faktiškai nesirūpino, nedalyvavo jo auklėjime ir lavinime. 2009 m. spalio pabaigoje atsakovas pareiškė, kad jis Airijoje turi kitą moterį ir į šeimą gyventi negrįš. Taigi, atsakovas nevykdė pareigos būti lojaliu šeimai gerbti sutuoktinę, remti ją materialiai. Tolimesnis santuokos išsaugojimas neįmanomas. Nepilnametis vaikas visą laiką gyveno su ja bute (duomenys neskelbtini), kurio 3/16 dalys priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina visiškai atitinka vaiko interesus. Ieškovė nurodė, kad tarp sūnaus ir jos yra susiformavęs glaudus ryšys. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio šiuo atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nurodė, kad sūnus šiuo metu lanko Vilniaus sportinių šokių klubo „(duomenys neskelbtini)“ treniruotes, yra šio klubo narys. Sūnus yra talentingas šokėjas ir dažnai dalyvauja varžybose, už šokius reikia mokėti kas mėnesį po 130 Lt, dengti kitas išlaidas, susijusias su šokiais, t.y. pirkti specialius rūbus, sumokėti varžybų starto mokesčius ir kt. Be to, šiuo metu sūnus lanko M K. Č. menų mokyklą. Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis 1000 Lt. Atsakovui mokant po 1000 Lt išlaikymui sūnui, būtų pilnai patenkinti sūnaus poreikiai. Nuo to momento, kai atsakovas išvyko į Airiją iki ieškinio padavimo teismui atsakovas tik minimaliai yra prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, yra susidaręs 25 783,65 Lt įsiskolinimas. Viso atsakovas yra sumokėjęs 7216,35 Lt sumą išlaikymui. Taip pat ieškovė nurodė, kad santuokos metu ji su atsakovu bendro nekilnojamojo turto neįgijo, 3/16 buto (duomenys neskelbtini), dalys, dalis žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, įgytos paveldėjimo būdu. Transporto priemonių neturi. Ji skolinių įsipareigojimų neturi. Išlaikymo sau iš atsakovo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį (I tomas, b.l. 56-61) nurodė, kad nesutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės bei kad vaiko išlaikymui būtų priteista po 1000 Lt kas mėnesį mokama suma. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Nurodė, kad nuo 2009 m. vasario mėnesio su ieškove jie gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, negyvena bendro santuokinio gyvenimo. Nuo 2009 m. jis išvyko dirbti į Airiją, tikslu pagerinti šeimos gerbūvį ir išlaikyti šeimą. Sūnus liko gyventi su ieškove. Jis reguliariai pervesdavo pinigus šeimos išlaikymui. Nepažeidė savo kaip sutuoktinio pareigų. Ieškovė nerodė jokios iniciatyvos, gyvenant skyrium, išsaugoti šeimą. Gyvenant su ieškove santuokoje paaiškėjo jos žalingas įprotis – polinkis vartoti alkoholį. Gimus sūnui, tai virto priklausomybe ir pastovumu. Tai tapo viena iš priežasčių, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Santykiai su ieškove pašlijo visiškai 2008 m. mirus jo uošviui. Ieškove pradėjo pastoviai girtauti, sūnaus maisto racionas buto tik atneštas iš uošvės darbo (ji dirbo vaikų darželyje). Po daugkartinių barnių su ieškove, jis būdavo išvaromas iš namų, priverstas gyventi pas savo tėvus bute (duomenys neskelbtini). Taip pat pas draugus, pas tetą. Santuoka iširo negrįžtamai. Tačiau ne dėl jo vieno kaltės. Turi būti įvertinta tai, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Būdamas emigracijoje nuo 2009 m. buvo nedarbingas, sirgo, neturėjo pragyvenimo bei gydymo išlaidų šaltinio, todėl negalėjo daug prisidėti prie šeimos išlaikymo. Ieškovei kas mėnesį buvo siunčiama po 90-300 eurų. Išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė turėjo nuolatinį darbą ir pajamas. Ieškovė neturi dokumentų, pagrindžiančių vaiko mokymosi išlaidas M.K. Č. meno mokykloje, tai yra valstybės finansuojama mokykla. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai, išlaidos poreikiams yra nepagrįstai per didelės. Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti. Nurodė, kad jis sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 100 eurų kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti susidaręs, nes nuo išvykimo į Airiją jis nuolat rėmė sūnų. Prašo įpareigoti ieškovę leisti jam bendrauti su sūnumi, esant galimybei jam atvykus į Lietuvą bei nedrausti sūnui atostogų metu atvykti pas jį į Airiją. Nurodė, kad jis nuosavybės teise priklausančio turto neturi, kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi. Nutraukus šalių santuoką, prašo teismo pakeisti ieškovės pavardę į mergautinę. Prašo priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (I tomas, b.l. 70) nurodė, kad buvo lankytasi ieškovės, nepilnamečio vaiko ir atsakovo gyvenamosiose vietose. Nustatyta, kad nepilnametis D. V. kartu su mama G. V. ir močiute gyvena 2 kambarių su visais patogumais bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namuose švaru, jauku, tvarkinga. Butas apstatytas reikiamais baldais, berniukui sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi sąlygos. D mokosi M.K. Č. menų gimnazijoje 5 klasėje (baleto klasėje). Taip pat šoka sportinių šokių klube „(duomenys neskelbtini)“, dalyvauja konkursuose, turi daug apdovanojimų. D rūpinasi jo motina. Pasak D, tėvo jis nematė du metus, tėvas jo neaplanko, paskambina labai retai, neatsiunčia dovanų. Berniukas sakė, kad jis gerai sutaria su mama, nori su ja gyventi. G. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Jos darbo pajamos 1000 Lt. Berniukas auga tinkamai prižiūrimas, mylimas jų tarpusavio santykiai geri. Atsakovas jau treji metai gyvena Airijoje. Lietuvoje lankosi labai retai. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai, užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2009 m. atsakovas išvyko dirbti į Airiją, informavo apie tai prieš dieną. Iš pradžių jis siuntė pinigus, kiekvieną dieną susiskambindavo. Vėliau santykiai pašlijo. Per močiutę vaikui buvo perduota du kartus po 100 eurų. Močiutė nuo savęs duoda po 100 Lt, nuperka vaisių. Kai atsakovas grįžo antrą kartą iš Airijos, pasakė, kad jis turi kitą moterį. 2010 m. jie buvo pasirašę taikos sutartį ir sutarę, kad atsakovas mokės vaikui po 1000 Lt. Pinigus pirmą kartą pervedė 2011 m. birželio mėnesį – 90 eurų. Nurodė, kad ji buvo prieš atsakovo išvažiavimą į užsienį. Vaiko poreikiams ji išleidžia 1500 Lt per mėnesį, pati gauna 1000 Lt darbo užmokesčio. Vaiką išlaikyti padeda mama, kartais skolinasi pinigus. Sūnus turi odontologinių problemų. Jam reikia statyti briketus, turi regėjimo problemų, papildomai jam perka vitaminus. Viena kelionė į šokių varžybas vidutiniškai kainuoja apie 200 Lt. Atsakovas per visus metus vaiko išlaikymui atsiuntė 7200 Lt. Nuo 2011 m. birželio pinigų sūnui nesiunčia (II tomas, b.l. 83-84).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį patenkinti pilnai. Nurodė, kad pilnai vaiko poreikių patenkinimui ieškovė išleidžia per mėnesį 2030 Lt. Dėl atsakovo kaltės – atsakovas pats pripažino, kad nuvažiavęs į Airiją, jis susirado kitą moterį, susilaukė su ja vaiko. Šio fakto pakanka, kad atsakovas būtų pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovas nežino, kiek reikia pinigų vaiko išlaikymui, tai rodo, kad jis visiškai nesidomi vaiku. Atsakovas gyvena gerame trijų aukštų bute Airijoje, jei jis gali tai sau leisti, vadinasi, jo pajamos geros. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui per laikotarpį nuo 2011-03-14 iki 2012-05-01 buvo išmokėta 7856 eurai. Atsakovas nepateikė duomenų apie gautą atlyginimą laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-11-14. Tai reiškia, kad atsakovas slepia savo pajamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų apribotas darbingumas dėl sveikatos problemų. Prašo ieškinį tenkinti (II tomas, b.l. 19-20).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nesutina kad dėl santuokos iširimo jis kaltas. Į Airiją išvažiavo uždirbti pinigų ir išlaikyti šeimą. Dirbo virėju. Vidutiniškai apie 1 metus uždirbdavo apie 800-900 eurų per mėnesį. Septynis mėnesius nedirbo, sirgo, gulėjo ligoninėje. 2010 m. pavasarį jis susipažino su kita moterimi. Sutuoktinei apie tai pasakė, šeima iširo, nes ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu. Vaikui išlaikymą teikė nuolat. Siųsdavo po 200 eurų kas mėnesį. Nurodė, kad šiuo metu jis dirba parduotuvėje, gauna 233 eurus per savaitę, buto išlaikymui reikia 450 eurų per mėnesį. Jo išsilavinimas vidurinis, darbingumas neapribotas. Vaiko išlaikymui gali mokėti po 230 Lt per mėnesį. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti nereikalauja. Atsisako savo prašymo po santuokos nutraukimo pakeisti ieškovės pavardę į mergautinę (II tomas, b.l. 143).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka dėl kaltės nustatymo, išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nėra duomenų, kad vienas ar kitas sutuoktinis yra kaltas. Santuoka faktiškai iširo 2009 m., todėl teigti, kad atsakovas kaltas dėl to, kad šiuo metu gyvena su kita moterimi, nėra teisinio pagrindo. Atsakovas geranoriškai teikė išlaikymą vaikui. Kurį laiką atsakovas sirgo ir gavo socialines išmokas. Atsakovas turi kitą vaiką, gimusį 2012 metais Airijoje (II tomas, b.l. 84-85). Nurodė, kad liudytojai patvirtino, jog atsakovas į užsienį išvažiavo dirbti. Byloje yra pažymos, kad atsakovas sirgo, buvo bedarbis, todėl kiek galėjo, teikė išlaikymą sūnui. Jei bus skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, jis turi būti skaičiuojamas nuo minimalios sumos, pagal suformuotą teismo praktiką ir nuo tos sumos, kurią pagal dabartinę padėtį atsakovas išgalės mokėti. Atsakovas teigia, kad jis negali bendrauti normaliai su sūnum, nes jaučiamas iš ieškovės spaudimas. Atsakovas skambina sūnui, bando jam perduoti pinigus per savo motiną. Vaikas patvirtino, kad pinigai buvo duodami. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio yra nepagrįstas. Nepagrįstai yra įtraukiamos išlaidos už komunalines paslaugas. Maistui 600 Lt suma taip pat per didelė. Byloje yra tik du dokumentai, pagrindžiantys vaiko poreikių tenkinimą - II tome, b.l. 9, 53. Bilietai į teatrą, kiną neatspindi realių išlaidų vaiko poreikiams tenkinti. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009 m. atsakovas uždirbo 14 000 eurų, 2010 m. – 8700 eurų, nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio atsakovas gavo apie 8000 eurų pašalpos. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. spalio mėnesio atlyginimas buvo 233 eurai, o nuo spalio – 180 eurų. Atsakovo atlyginimas yra minimumas. Atsakovo būstas senas, Airijoje visuose namuose yra du tualetai, dvi vonios, kambariai yra 8 kv.m., - miegamieji. Todėl taikyti Lietuvos standartą Airijai yra netinkama pozicija. Vaikas patvirtino, kad atsakovas siųsdavo po 100 eurų, močiutė duodavo po 100 Lt kas tris mėnesius. Byloje nėra pateikta įrodymų apie specialiuosius vaiko poreikius. Nuo šių metų gegužės mėnesio atsakovas vaiko išlaikymui gali mokėti ne daugiau kaip 250 Lt per mėnesį. Atsakovas turi dar vieną vaiką. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo prašo atmesti (III tomas, b.l. 20-22).

Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis D. V. paaiškino, kad jam 12 metų. Jis bendrauja su tėčiu 3-4 kartus per mėnesį, būna, kad tėtis kartais nepaskambina. Paskutinį kartą tėtį matė 2010 m., pas jį buvo nuvykęs 1 kartą. Dažniau nevyksta, nes tėtis neturi laiko. Tėtis jam atsiuntė kompiuterį ir iPod‘ą, bet kompiuteris buvo panaudotas, dabar jis sugedęs. Kai buvo Airijoje, jis nupirko džemperį ir batus, anksčiau tėtis siuntė jam pinigus. Močiutė jam perduodavo pinigus nuo tėčio ir savęs. Nuo tėčio – 100 eurų, o nuo savęs – 100 Lt. Pinigus perduoda kas tris mėnesius. Nurodė, kad jis lanko baletą ir šokių klubą „(duomenys neskelbtini)“. Šokti sekasi, užima prizines vietas. Varžybos būna beveik kas savaitę. Už varžybas reikia mokėti startinį mokestį 30 Lt. Drabužiai šokiams brangūs, juos užsako. Jam patinka šokti. Drabužius baletui reikia pirkti pačiam. Vienas kostiumas kainuoja 130 Lt. Su tėčiu jis norėtų bendrauti daugiau. Kai buvo Airijoje, tėtis tuo metu sirgo. Tėtis dirba fabrike. Pas tėtį skrido su seneliu, bilietą tėtis nupirko. Tėtis į Lietuvą buvo grįžęs 2 kartus, pirmą kartą grįžo 2009 m., gyveno kartu su jais, tada jie visi gerai leido laiką. Su močiute dažnai bendrauja. Su mama važiuoja beveik kas mėnesį pirkti drabužių. Pietums mama duoda 9-10 Lt. Problemų su sveikata neturi, kai žiūri televizorių, užsideda akinius. Pinigus akiniams atsiuntė tėtis. Tėtis jį per šventes pasveikina telefonu. Šokių studiją lanko 4 kartus per savaitę (II tomas, b.l. 83).

Liudytoja M. V. ((II tomas, b.l. 27) paaiškino, jog ieškovė yra jos dukra. Anūkas lanko šokius. Atsakovas jam neteikia išlaikymo. Gyvena jie kartu. Komunalinius mokesčius moka kartu. Atsakovas nedirbo nuo to laiko, kai susituokė. 2009 m. jis išvyko į užsienį. Anūko poreikiai dideli, didelės išlaidos šokiams. Nurodė, kad ji padeda dukrai. Ji gauna 676 Lt pašalpą, šie pinigai naudojami anūko poreikių tenkinimui. Ieškovė gauna apie 1000 Lt. Vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1500 Lt. Ieškovė pergyveno dėl atsakovo išvažiavimo į užsienį. Per mėnesį atsakovas pervesdavo 100 Lt. Anūkas eina į Vichy parką, į kiną, ieškovė jam kiekvieną dieną duoda po 10 Lt pietums.

Liudytojas V. V. paaiškino (II tomas, b.l. 28), kad atsakovė yra jo sesuo. 2009 m. atsakovas išvyko į užsienį, iš pradžių paskambindavo, atvažiavęs buvo, vėliau sužinojo, kad jis turi kitą moterį. Prieš išvykstant į užsienį atsakovas tai dirbdavo, tai nedirbdavo. Jų šeima iširo dėl kitos moters. Apie atsakovo darbo santykius jis nieko nežino. Atsakovas pinigų atsiuntė tik kelis kartus. Vaikas lanko šokius, baletą, reikia šiems pomėgiams pinigų. Nurodė, kad jis padeda sesei išlaikyti sūnų. Iki 2010 m. atsakovas teikė išlaikymą vaikui, o po to ne. Jis yra vaiko krikšto tėvas, perka dovanas, padeda pinigais. Sesuo nepriekaištaudavo atsakovui, kad jis nedirba, jų šeimoje visada būdavo pinigų trūkumas. Atsakovas nepasitaręs išvyko į užsienį. Ieškovė sužinojusi apie jo kitą moterį, dar tikėjosi atkurti santykius. Sesuo nepiktnaudžiauja alkoholiu, dėl to su atsakovu jie nesipyko.

Liudytoja I. B. (II tomas, b.l. 28-29) paaiškino, kad ieškovė yra jos pusseserė. Prieš išvykstant į užsienį šeimos santykiai buvo geri. Atsakovas mažai dirbdavo. Ieškovė norėjo, kad atsakovas darbo ieškotųsi Lietuvoje. Atsakovas susirado kitą moterį, todėl iširo santuoka. Atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovė nepiktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovas išvykęs į užsienį tik porą kartų atsiuntė pinigų vaikui. Ieškovė skundėsi, kad trūksta pinigų. Atsakovas sakė, kad jis užsienyje labai gerai gyvena.

Liudytoja J. M. (II tomas, b.l. 29) paaiškino, kad ji ieškovės bendradarbė, kartu dirba 7 metus. Iki 2009 m. ieškovės santykiai su vyru buvo geri. Atsakovas nenorėjo dirbti. Ieškovė norėjo važiuoti į užsienį, bet atsakovas jos nekvietė. Šeimos iširimo priežastis - tai jų gyvenimas atskirai. Santuokos iširimą inicijavo atsakovas. Atsakovas susirado kitą moterį. Vaikas lanko šokius, dalyvauja konkursuose. Vaiko poreikiams ieškovė nemažai išleidžia. Ieškovei trūksta pinigų, kartais ji ieškovei skolina pinigų. Ieškovė problemų su alkoholiu neturi. Prieš du metus atsakovas vaikui padovanojo elektroninį žaidimą, neseniai atsiuntė kompiuterį.

Liudytoja E. R. paaiškino (II tomas, b.l. 29), kad ieškovės sūnus yra jos dukros šokių partneris. Vaikai poroje šoka 3 metus. Vaikų dalyvavimas konkursuose yra sėkmingas. Už varžybas nuo poros reikia sumokėti startinį mokestį – 60 Lt, bateliai kainuoja 400-500 Lt, berniuko kostiumas iki 1000 Lt, stovykla – 500 Lt. Už būrelį reikia mokėti po 130 Lt kas mėnesį. Vaikai turi perspektyvas šokiuose. Per metus bateliai keičiami 4 kartus, kostiumų reikia 2 rūšių. Ieškovei trūksta pinigų. Ieškovė su alkoholiu problemų neturi. Ji veža vaikus į varžybas, už degalus moka kartu. Į varžybas važiuoja 1-2 kartus per mėnesį.

Liudytojas A. V. (II tomas, b.l. 29-30) paaiškino, kad jis yra atsakovo tėvas. Iki 2009 m. šeimos santykiai buvo geri. Buvo menki barniai dėl pinigų. Atsakovas Lietuvoj dirbo visą laiką. Ieškovė su alkoholiu problemų turi, mėgsta išgerti. Atsakovas iš užsienio parvežė nemažai pinigų. Jis Airijoje gulėjo ligoninėje dėl širdies problemų. Šiuo metu atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje. Atsakovas turi kitą moterį. Nurodė, kad jis nežino, kiek pinigų atsiųsdavo vaikui. Ieškovė jo neprašo padėti anūkui. Su anūku vieną kartą buvo Airijoje, už kelionę mokėjo atsakovas. Antrą kartą ieškovė vaiko neišleido. Nurodė, kad su atsakovo šeima bendraudavo tik esant progoms. Atsakovui neužtenka uždarbio užsienyje, jam padeda draugai. Atsakovas išvažiavęs į užsienį siuntė ieškovei pinigus.

Liudytoja K. V. (II tomas, b.l. 30) paaiškino, kad ji yra atsakovo mama. Sūnaus šeimos santykiai pašlijo dar 2007 m. Lietuvoje atsakovas nuolat dirbo, kiek uždirbdavo, nežino. Atsakovas turėjo sveikatos problemų. Išvykimas į užsienį buvo suderintas su ieškove. Kai atsakovas antrą kartą grįžo į Lietuvą, jis dar neturėjo kitos moters. Atsakovas siunčia vaiko išlaikymui pinigus. Ieškovė yra negera motina. Nuo savęs ji anūkui veždavo 100 Lt, o nuo atsakovo – 100 eurų. Atsakovas norėjo nutraukti santuoką, nes ieškovės nuolat nebūdavo namuose. Kad anūkas papildomai lanko šokius, ji nežino. Dabar atsakovas gauna pašalpą 200 eurų per mėnesį. Ieškovė su savo mama mėgsta išgerti. Atsakovas siųsdavo vaikui po 200-300 eurų, vėliau po 100 eurų. Paskutinį kartą anūkui pinigus ji vežė prieš Naujuosius metus. Nurodė, kad su atsakovo šeima jie dažnai bendraudavo. Anūkas sakė, kad dabar nereikia mokėti už šokius. Nežino, kiek vaikui riekia pinigų per mėnesį.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių, liudytojų bei nepilnamečio vaiko paaiškinimus, nustatė, jog šalys susituokė 1999-11-20 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Santuokoje 2000-05-28 gimė sūnus D. V. (b.l.10), kuriam šiuo metu yra 12 metų. Sutuoktiniai nuo 2009 metų vasario mėnesio neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių, nei vienas sutuoktinis neprašo skirti termino susitaikymui, laiko, kad jų santuoka yra faktiškai pasibaigusi. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, sutuoktiniai daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nenori, kad būtų skirtas terminas susitaikymui. Preziumuojama, kad santuoka yra faktiškai iširusi (LR CK 3.53 str. 2 d.).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo nebegalimas. Atsakovas 2009 metais vasario mėnesį paliko šeimą ir išvyko gyventi į Airijos Karalystę, išvykęs finansiškai nereguliariai prisidėjo prie šeimos išlaikymo, bei 2009 metų spalio mėnesio pabaigoje, atsakovas ieškovei pareiškė, kad Airijos Karalystėje turi kitą moterį, todėl pas ieškovę gyventi negrįš. Atsakovas nepripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl jo kaltės. Nurodo, kad jis 2009 metais išvyko į Airiją tikslu pagerinti šeimos gerovę ir išlaikyti šeimą. Jis kaip sutuoktinis nepažeidė savo pareigų, ieškovė nerodė jokios iniciatyvos laikinai gyvenant skyrium, išsaugoti šeimą ir siekio gyventi kartu. Nurodo, kad gyvenant santuokoje su ieškove paaiškėjo jos žalingas įprotis-polinkis vartoti alkoholinius gėrimus, o gimus sūnui, tai virto priklausomybe. Nurodo, kad jų santuoka iširo ne dėl jo vieno kaltės, todėl prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui užtenka tik įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. (LR CK Trečios knygos „Šeimos teisė“ komentaras, psl. 131). Kaltės prezumpcija nuginčijama, kitai šaliai įrodžius, kad nebuvo tokių aplinkybių, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba įrodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Išklausius ieškovę, liudytojų paaiškinimus, ištyrus bylos medžiagą, nustatyta aplinkybė, kad atsakovas išvykęs gyventi į Airijos Karalystę, kaip jis nurodo, siekdamas pagerinti šeimos gerovę, buvo neištikimas ieškovei. Atsakovas nenuginčijo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl santuokos iširimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, tai yra neištikimybės, nes nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jų santuoka su ieškove jau buvo pasibaigusi iki jam užmezgant santykius su kita moterimi. Tai, kad santuoka jam išvykus į Airiją nebuvo pasibaigusi, patvirtina aplinkybė, kad jam pirmą kartą grįžus iš Airijos šeima gyveno kartu, tai liudija šalių nepilnametis sūnus bei liudytojais apklausti atsakovo tėvai. Atsakovo neištikimybės faktas patvirtintas liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad jiems pats atsakovas yra prisipažinęs, kad išvykęs į Airiją turi kitą moterį. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti pačio atsakovo rašytiniai įrodymai, kad jam 2012-06-07 būnant santuokoje su ieškove gimė vaikas E. V., kurio motina I. K. (2 t. b.l. 75), bei tai, kad jau nuo 2010-05-25 jis nuomojasi patalpas kartu su vaiko motina (2 t. b.l.179). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jų santuoka iširo dėl ieškovės polinkio į alkoholinių gėrimų vartojimą, kas po vaiko gimimo tapo priklausomybe, laikytinos neįrodytomis. Ieškovė nuo 2005-01-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kur charakterizuojama kaip pareiginga, patikima darbuotoja, niekada neturėjusi darbinių nuobaudų ar įspėjimų, neturinti žalingų įpročių (1 t. b.l. 107). Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos ir nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė.

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jie dalintino turto neįgijo (1 t. b.l. 20-30).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė V, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog ieškovė būtų reikalingi išlaikymo, ieškovei po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečio vaiko D. V., gim. 2000-05-28, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei norais, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina G. V. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teisme išklausius nepilnametį D. V., jis išreiškė norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 1000 Lt periodinių išmokų per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę ( 1 t. b.l. 3, 90-94) bei įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius (1 t. b.l. 12-15, 108-141,153-169, 2 t. b.l. 38-16, 36, 51-62, 100). Ieškovė nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių: jis mokosi N. M. K. Č. menų mokykloje (1 t. b.l.12, 108-111), lanko Vilniaus sportinių šokių klubo „(duomenys neskelbtini)“ treniruotes ir yra šio klubo narys, nario mokestis yra 130 Lt (b.l. 13), dalyvauja įvairiose pramoginių šokių varžybose, kuriose užima prizines vietas (1 t. b.l. 15, 91-92, 2 t. b.l. 55-58) bei vasaros stovyklų treniruotėse (2 t. b.l. 100), be to, turi papildomų išlaidų susijusių su vaiko sveikata - vaikas turi nešioti akinius (1 t. b.l. 136) bei odontologinių problemų (1 t. b.l. 137-138). Ieškovė deda visas pastangas visokeriopam vaiko lavinimui bei ugdymui.

Atsakovo atstovas ginčijo vaiko poreikių paskaičiavimą, nurodydamas, kad per didelė suma išleidžiama vaiko maitinimui bei tvirtino, kad vaikui mokantis N. M. K. Č. menų mokykloje nėra būtina dar papildomai lankyti pramoginių šokių. Atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas bei išlaidas bei į aplinkybę, jog atsakovas privalo išlaikyti dar vieną vaiką, jis yra pajėgus vaiko išlaikymui teikti tik po 250 Lt per mėnesį.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikui išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi, jų darbingumas nėra ribotas. Atsakovo pateikiami į bylą dokumentai apie sveikatos būklę, nepatvirtina, kad atsakovas turi sveikatos problemų dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas, o patvirtina tik laikino pobūdžio susirgimus bei sužalojimus (1 t. b.l. 176, 179, 182, 2 t. 104-123). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1000 Lt (1 t. b.l. 32). Atsakovas gyvena ir dirba Airijoje, jis nuo 2012-05-01 dirba įmonėje E. C. iki spalio mėnesio jo darbo užmokestis 233 eurai per savaitę, nuo spalio mėnesio darbo užmokestis 183,67 eurai per savaitę, atskaičius socialinį mokestį jo gaunamas darbo užmokestis yra 180 eurų per savaitę (2 t. b.l. 128 ). Nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas Airijoje, naudojasi ir socialinėmis pašalpomis per laikotarpį nuo 2011-03-14 iki 2012-05-01 jam buvo išmokėta 7856,70 eurų socialinio aprūpinimo išmokų (3 t b.l. 3). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi 3/16 dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 778125/8340000 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3/32 dalis statinius, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 20-27). Atsakovas neturi nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto (2 t. b.l. 163-165).

Vertinant tėvų turtinę padėtį vertintinos ne tik tėvų gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių galimybių tėvai ėmėsi, kad gautų pajamas, kurios užtikrintų tinkamo išlaikymo vaikui teikimą. Įvertinus aplinkybę, kad Airijoje minimalaus darbo užmokestis yra 8.30 ir 8.65 euro už valandą, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių ar atsakovas yra išnaudojęs visas galimybes gauti darbo užmokestį, atitinkantį jo amžių bei sveikatos būklę ir užtikrinantį atsakovo galimybes teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą.

Įvertinus vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcijas, teismas konstatuoja, jog ieškovės prašoma priteisti suma ir nurodyti vaiko poreikiai yra nepagrįstai užaukštinti, neatitinka tėvų gaunamų pajamų ir realių galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, išlaikymo dydžiui pagrįsti nėra pateikta pakankamai įrodymų. Maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis gali būti nustatomas tik tais atvejais kai tėvų turtinė padėtis leidžia tai padaryti.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, nustačius, kad vaikas turi specialių poreikių sąlygotų jo gabumų vystymo bei sveikatos problemų, teismas mano, kad tėvai turi skirti didesnį negu vienos minimalios mėnesinės algos, kurios dydis nuo 2012-08-01 yra 850 Lt, dydžio išlaikymą. Teismas vertina, kad atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį vaiko poreikiams tenkinti gali būti skiriama ne didesnis kaip 1200 Lt išlaikymas. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes priteisia iš atsakovo 600 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės(CK 3.198 str., 3.201 str. 1, 2 d.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Tarp šalių iškilo ginčas dėl išlaikymo vaikui teikimo iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo tinkamai neprisideda, prašo iš atsakovo priteisti 25783,65 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 metų vasario mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos (viso 33 mėnesiai), kadangi atsakovas tik minimaliai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo ir ieškinio pateikimo teismui dienai yra sumokėjęs išlaikymui tik 7216,35 Lt sumą (1 t. b.l. 16-19). Atsakovas nurodo, kad jis pagal galimybes prisidėjo prie vaiko išlaikymo, nurodo, kad per laikotarpį iki ieškinio pervedė ieškovei 2090 eurų ir per motiną K. V. perdavė 2000 eurų arba 6900 Lt (2 t. b.l. 137-138). Teismas ištyręs bylos medžiagą, laiko įrodyta, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2009 metų vasario mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos vaiko išlaikymui yra sumokėjęs 7216,35 Lt sumą, kuri patvirtinta rašytiniais įrodymais bei 200 Eur suma, kurią perdavė atsakovo motina, šią aplinkybę patvirtina ir pati ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas. Liudytojos K. V. parodymai dėl išlaikymo vaikui teikimo vertintini kritiškai, kadangi iš jos parodymų teismas negali nustatyti kokią konkrečiai sumą pinigų bei kokiu laikotarpiu ji perdavė vaiko išlaikymui. Teismas įvertinęs bylos medžiagą laiko, kad atsakovo suteikta 7906,35 Lt išlaikymo suma buvo nepakankama vaiko poreikių patenkinimui, kadangi ji negalėjo patenkinti vaiko poreikių, todėl teismas iš atsakovo priteisia 11893,65 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 33 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuojant po 600 Lt mėnesiui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio (1t. b.l. 7) bei 50 Lt už pažymų ir transporto priemonių registro ir Nekilnojamojo turto registrų užsakymą (1 t. b.l. 29, 31). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 2710 Lt išlaidų už teisinę pagalbą (1 t. b.l. 36-37, 95, 2 t. b.l. 2, 45,98,149). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė viso patyrė 2899 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 85 str. 1 d. 1p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 573 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo) (600 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.+ 11893,65x3 proc.) bei 32,81 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 558,81 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat pagal CPK 93 str. 1 d., 88 str. iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 139 Lt žyminio mokesčio, 50 Lt už pažymų ir transporto priemonių registro ir Nekilnojamojo turto registrų užsakymą, bei 2710 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 2899 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1999 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo V. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. V. palikti santuokinę pavardę – V.

Nepilnamečio vaiko D. V., gim. 2000-05-28, gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. V., gim. 2000-05-28, išlaikymui po 600,00 (šešis šimtus litų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-12-16) iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 11893,65 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 33 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko jo motina G. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 605,81 Lt (šešis šimtus penkis litus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2899 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.