- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-13
- Bylos Nr.
- I-1638-331/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00505-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J., J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatui, V. Š.
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui J. P. (J. P.), atsakovo atstovei Aušrai Gecevičienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams: J. S. (J. S.) ir V. Š. (V. Š.), vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ? Vilniaus apskrities VPK), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatui (toliau ? Šalčininkų r. PK) ir V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. ieškininiu pareiškimu ir skundu (I t. b. l. 3?4, 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas atimti policijos pareigūnui V. Š. (V. Š.) laipsnius, iškelti jam baudžiamąją bylą už chuliganišką elgesį ir įgaliojimų viršijimą bei išieškoti 30 000 000 Lt kompensaciją už fizinį smurtą bei chuliganišką elgesį.
Teismas 2009-05-13 nutartimi jo skundą atsisakė priimti dalyje dėl reikalavimo atimti policininkui V. Š. laipsnius, iškelti jam baudžiamąją bylą už chuliganišką elgesį ir įgaliojimų viršijimą (I t. b. l. 1). Pareiškėjas skunde paaiškino, kad ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą, prašydamas imtis priemonių prieš kaimynus – chuliganus ir vagis, tačiau policijos komisariatas prieš juos nesiima priemonių. Nurodė, kad netinkamai surašomi protokolai policijos komisariate, pareigūnai tyčiojasi iš pareiškėjo jo gyvenamojoje teritorijoje ir policijos kabinetuose.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė jo skundą patenkinti, priteisti 30 000 000 Lt žalą, skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t. b. l. 22?24) paaiškino, kad veiksmų neteisėtumu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. yra laikomi institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika ? jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie padarytus norminių aktų pažeidimus, todėl iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių. Pareiškėjas nedetalizuoja, kokiais konkrečiais pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, taip pat nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pareigūnų veiksmų. Jo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš pareiškėjo skundo visiškai neaišku kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 30 000 000 Lt, be to pažymėtina, kad jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, o visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas. Neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Per teismo posėdį atsakovo atstovė Aušra Gecevičienė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Šalčininkų r. PK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t. b. l. 74) paaiškino, kad per pastaruosius 3 metus Šalčininkų r. PK buvo gauta 20 įvairaus turinio J. P. pareiškimų: 12 pareiškimų buvo išnagrinėta pagal viešojo administravimo įstatymus, apie priimtus sprendimus bei apskundimo tvarką pareiškėjas buvo informuotas raštu per įstatymo nustatytą terminą; pagal 8 pareiškimus buvo priimtas procesinis sprendimas ? atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, apie tai J. P. taip pat buvo informuotas raštu bei jam buvo išaiškinta šių priimtų nutarimų apskundimo tvarka. Medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo išsiųstos patikrinimui į Šalčininkų r. apylinkės prokuratūrą, ir visi priimti nutarimai panaikinti nebuvo ir liko galioti. Policijos pareigūno V. Š. atžvilgiu tarnybinis patikrinimas atliekamas nebuvo, kadangi nebuvo gauta jokių skundų dėl šio pareigūno veiksmų. Pagal 2005-01-14 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį bylos Nr. 97-2-10-14 J. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str. padarymą buvo paskirtas 70 parų areštas. Šio teismo nutartį vykdydamas tyrėjas V. Š. atvesdino pareiškėją į Šalčininkų r. PK ir patalpino į areštinę. Jokių nusiskundimų dėl jo atvesdinimo J. P. nepareiškė.
Teismo posėdyje dalyvavęs Šalčininkų policijos komisariato vadovas J. S. prašė pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais, nes policijos komisariato darbuotojai, jokios žalos pareiškėjui nepadarė.
Tretysis suinteresuotas asmuo V. Š. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t. b. l. 70?71) paaiškino, kad visi J. P. skundai buvo išnagrinėti per įstatymo nustatytus terminus ir tvarka, sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tyrė Seimo kontrolieriai, Policijos departamento vidaus tyrimo tarnyba, Vilniaus m. VPK vidaus tyrimo tarnyba, Šalčininkų r. apylinkės, Vilniaus apygardos bei Generalinė prokuratūra, tačiau nei vienas priimtas sprendimas nebuvo panaikintas ar grąžintas tyrimui papildyti. Pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad jo atžvilgiu taikyti fizinio pobūdžio veiksmai, jam grasinta yra melagingi ir neturintys jokios pagrindo. V. Š. paaiškino, kad nuo 2008-12-21 aptarnauja kitą teritoriją, su pareiškėju nieko bendro neturi, tarp jų nėra visiškai jokio bendravimo nei asmeniškai, nei dėl tiesiog vykdomų pareigų, todėl vien jau tik dėlto jo skunde nurodyti teiginiai yra vertinami kritiškai ir neatitinka tikrovės.
V. Š. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šio ginčo esmė – ar dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas J. P. patyrė neturtinę žalą. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, ar dėl neteisėtų veiksmų kitam asmeniui buvo padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Vadinasi, žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški.
J. P. savo skunde teigia, jog policijos pareigūnai nesiima jokių priemonių prieš kaimynus – chuliganus ir vagis, iš jo tyčiojasi gyvenamojoje vietoje ir policijos kabinetuose, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 30 000 000 Lt. Bylos medžiaga patvirtina, kad visi pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti laiku ir tinkamai, jis pasinaudojo apskundimo tvarka, nei vienas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų policijos komisariato priimtas sprendimas nebuvo panaikintas ar grąžintas tyrimui papildyti. Per teismo posėdį policijos pareigūnas V. Š. paaiškino, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl naudojamo smurto ar grasinimo yra melagingi, neturintys jokio pagrindo, su pareiškėju nebendrauja nei asmeniškai, nei dėl vykdomų pareigų. Pareiškėjo rašyti pareiškimai policijos komisariatui yra sunkiai suprantami, nenuoseklūs, visuose pareiškimuose buvo išdėstomi vieni ir tie patys faktai, dėl kurių buvo priimami atitinkami procesiniai sprendimai, nurodoma jų apskundimo tvarka ir terminai.
Teismas, išanalizavęs pareiškėjo teismui rašytus skundus ir kitus procesinius dokumentus, bylos medžiagą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK, todėl prašymas atlyginti žalą yra visiškai nepagrįstas. (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.