- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-16
- Bylos Nr.
- P-525-89-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00505-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui, V. Š.
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-1401/2010 pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui, V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas išieškoti 30 000 000 Lt kompensaciją už fizinį smurtą bei chuliganišką elgesį.
Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į policijos komisariatą, prašydamas imtis priemonių prieš kaimynus – chuliganus ir vagis, tačiau policijos komisariatas prieš juos nesiima priemonių. Netinkamai surašomi protokolai policijos komisariate, pareigūnai tyčiojasi iš pareiškėjo jo gyvenamojoje teritorijoje ir policijos kabinetuose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas (6.263 str. 1 d., 6.246 – 6.249 str., 6.271 str. 1 d.), pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nurodė, jog nors J. P. savo skunde teigė, kad policijos pareigūnai nesiima jokių priemonių prieš kaimynus – chuliganus ir vagis, iš jo tyčiojasi gyvenamojoje vietoje ir policijos kabinetuose, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 30 000 000 Lt., teismas nustatė, kad visi pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti laiku ir tinkamai, jis pasinaudojo apskundimo tvarka, nei vienas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato priimtas sprendimas nebuvo panaikintas ar grąžintas tyrimui papildyti. Tuo tarpu per teismo posėdį policijos pareigūnas V. Š. paaiškino, kad pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai dėl naudojamo smurto ar grasinimo yra melagingi, neturintys jokio pagrindo, su pareiškėju nebendrauja nei asmeniškai, nei dėl vykdomų pareigų. Pareiškėjo rašyti pareiškimai policijos komisariatui yra sunkiai suprantami, nenuoseklūs, visuose pareiškimuose buvo išdėstomi vieni ir tie patys faktai, dėl kurių buvo priimami atitinkami procesiniai sprendimai, nurodoma jų apskundimo tvarka ir terminai. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo teismui rašytus skundus ir kitus procesinius dokumentus, bylos medžiagą, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Jis nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie galimai patirtą nurodytą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą bei jo padarinius, visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Pabrėžė, jog nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodė, jog iš apeliacinio skundo matyti, kad jame nėra keliamas klausimas dėl pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai nustatė prašomos atlyginti žalos kilmę, taip pat apeliantas pateikia papildomus paaiškinimus dėl V. Š. pažeidimų ir fizinio smurto taikymo. Teismas konstatavo, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo dalyku yra fakto klausimas, t. y. klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalį, pažymėjo, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas kelia naujus reikalavimus – prašo V. Š. iškelti baudžiamąją bylą, atimti iš jo laipsnius ir įgaliojimus ir areštuoti jį, – nei buvo priimti nagrinėti pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi, nes skundas buvo priimtas nagrinėti tik dėl neturtinės žalos atlyginimo. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas naujai pagrindžia neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertino naujų apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų bei apeliacinio skundo naujų argumentų dėl neteisėtų veiksmų, nes tokie nauji argumentai nėra neatsiejamai susiję su pirmosios instancijos teisme jau pareikštais reikalavimais. Teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis padarė pagrįstą išvadą, kad visi pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti laiku ir tinkamai, jis pasinaudojo apskundimo tvarka, nei vienas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų policijos komisariato priimtas sprendimas nebuvo panaikintas ar grąžintas tyrimui papildyti, o pareiškėjo rašyti pareiškimai policijos komisariatui sunkiai suprantami, nenuoseklūs, visuose pareiškimuose buvo išdėstomi vieni ir tie patys faktai, dėl kurių buvo priimami atitinkami procesiniai sprendimai, nurodoma jų apskundimo tvarka ir terminai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas yra padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui, o pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai ir detaliai aptarus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismo išvardinti įrodymai, vertinant juos chronologiško atsiradimo bei jų šaltinių (įrodinėjimo priemonių) įvairumo aspektais, neturi esminių tarpusavio prieštaravimų, dėl to pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
IV.
2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo J. P. pareiškimas, kuriuo jis prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl policijos pareigūno V. Š. chuliganiškų veiksmų, fizinių, moralinių ir materialinių patyčių ir įgaliojimų viršijimo. Taip pat prašo iškelti baudžiamąją bylą ir išieškoti jų naudai 30 milijonų litų kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (pavyzdžiui, byla Nr. P442- 113/2010), jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą, jame apskritai nenurodyti jokie proceso atnaujinimo pagrindai. Iš prašymo turinio nėra aišku, kokiu iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų remiasi pareiškėjas, atitinkamai nepateikti argumentai, patvirtinantys konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą. Tokios aplinkybės yra pagrindas netenkinti prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Taip pat pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad pareiškimas pateikiamas tiek jo, tiek ir jo žmonos vardu, tačiau pareiškimą pasirašė tik pareiškėjas, o jo sutuoktinė pareiškimo nepasirašė, be to, nebuvo proceso dalyve.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo J. P. prašymo netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Nutartis neskundžiama.