Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1637-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2A-1637-324/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
J. C.
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr.e2A-1637-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-2-19424-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 3.3.1.14, 3.3.1.18.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-427-962/2019 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui J. C. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė įpareigoti atsakovą atlyginti dėl jo kaltės atsiradusią žalą ieškovo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) natūra, t. y. savo lėšomis atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant atsakovą pašalinti iškastą šulinį, sugrąžinti iškastas žemes, atstatyti sugadintą sklypo paviršių bei dangą į jų pradinę būklę ir pasodinti vietoje iškastų augalų tokios pat rūšies ir aukščio augalus: vieną 3 m. aukščio tują ir septynias 1,5 m. aukščio gudobeles; nustatyti atsakovui vieno mėnesio terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nurodytiems veiksmams; atsakovui per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatlikus, leisti ieškovui juos atlikti pačiam atsakovo lėšomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2017-09-09 nuvykęs į jam priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pamatė, kad sklype be jo leidimo iškastas šulinys, pilnas nešvaraus vandens ir uždengtas betoniniu dangčiu. Įrengiant šulinį sugadinta sklypo danga, iškastos ir išvežtos žemės, apgadinti šalia šulinio esančios gyvatvorės augalai, t. y. iškasta ir taip sunaikinta viena 3 m. aukščio tuja bei 7 gudobelės po 1,5 m aukščio. 2017 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo skambinęs sodo bendrijos valdybos pirmininkas (atsakovas), kuris prašė leidimo išpjauti tujas, nes reikia keisti vamzdžius. Apie tai, kad vamzdžius planuoja kasti bei šulinį įrengti ieškovo sklype, neminėjo. Tą pačią dieną nuėjus pas atsakovą pasiaiškinti dėl jo sklype atliktų neteisėtų darbų, ieškovas buvo atsakovo išvytas. Valdybos pirmininko teigimu, jokių bendrijos susirinkimų jis nerengė, sprendimą iškasti ieškovo sklype šulinį priėmė vienasmeniškai, su niekuo nesuderinęs. Nepavykus geranoriškai susitarti su atsakovu dėl šio teisės pažeidimo, ieškovas 2019-09-21 kreipėsi į policiją. Administracinio nusižengimo protokolu atsakovas dėl savavaldžiavimo buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad atsakovas su pažeidimu sutiko, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Ieškovui buvo padaryta žala – jo sklype savavališkai iškastas šulinys, sunaikinti augalai ir sugadinta sklypo žemės danga. Ši žala atsidaro tiesiogiai dėl atsakovo veiksmų.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovas yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas. (duomenys neskelbtini) šiuo metu turi 26 narius, ieškovas yra vienas iš narių. Nuo 2012 metų sodo bendrijos narių susirinkimuose buvo svarstomas klausimas dėl drenažo sistemos remonto darbų. Narių balsų dauguma šiems darbams buvo pritarta. Ieškovas pats yra bendrijos narys ir žinojo apie tai, kad drenažo sistema yra kritinės būklės, jai bus atliekamas remontas. Apie šaukiamus susirinkimus ir jų metu priimtus sprendimus yra skelbiama viešai, kiekvienas bendrijos narys turi teisę susipažinti su susirinkimų metu priimtais sprendimais. Susirinkimų metu nutarus atlikti drenažo sistemos remonto darbus, 2017-06-09 buvo nupirkti šulinio žiedai ir dangtis, lauko kanalizacijos vamzdžiai. Buvo pasitelktas rangovas UAB „Rosma“, kuris atliko užkimšto vamzdyno valymo darbus. Rangovas pasitelktas užsakovo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), trasos valymo darbai buvo atlikti tiek SB (duomenys neskelbtini), tiek SB (duomenys neskelbtini) teritorijose ir atitinkamai (remiantis proporcinio dalinimo principu) buvo paskaičiuotos abiejų sodų bendrijų lėšos. Šulinys pastatytas išimtinai bendrijos narių naudai, siekiant išvengti nuostolių, kadangi dėl senos užsikimšusios drenažo sistemos būdavo užliejami sodo namų rūsiai. Šulinį pašalinus, būtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai, dėl ko jie neabejotinai patirtų nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

6. Nurodė, kad ieškovas yra žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (toliau – SB) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, o atsakovas yra SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas. Antstolė R.G. 2018 m. rugpjūčio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad atsakovui priklausančiame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra iškastas šulinys, kurio dangtis betoninis, atidarius šulinį matyti vanduo, pilnas teršalų; šulinys iškastas netoli gyvatvorės, gyvatvorės tujos yra išlaužtos. Pagal ieškovo 2017-09-21 pareiškimą atsakovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalimi, paskirta 8 eurų bauda. Iš SB (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 13 d. visuotinio susirinkimo protokolo, kuriame dalyvavo 17 SB (duomenys neskelbtini) narių, matyti, jog susirinkime svarstytas klausimas dėl sodo drenažo sistemos, nutarta drenažą renovuoti dalimis ir jau 2017 metais A. ir L. sodų sankirtoje būtinai įrengti drenažinį šulinį. 2012-03-21 ir 2015-04-26 visuotinio susirinkimo protokolai patvirtina, jog SB (duomenys neskelbtini) visuotiniuose susirinkimuose svarstytas drenažo sistemos remonto klausimas, 2012-03-21 susirinkime dalyvavo ir ieškovas. Darbams atlikti buvo pasitelktas rangovas UAB „Rosma“, kuris atliko užkimšto vamzdyno valymo darbus SB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovas reikalavimą atsakovui reiškė tuo pagrindu, kad jis, būdamas sodininkų bendrijos valdybos pirmininku, jokių bendrijos susirinkimų nerengė, sprendimą iškasti ieškovo sklype šulinį priėmė vienasmeniškai, su niekuo nesuderinęs. Ieškovo teigimu, jam buvo padaryta žala – jo sklype savavališkai iškastas šulinys, sunaikinti augalai ir sugadinta sklypo žemės danga tiesiogiai dėl atsakovo veiksmų. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos pirmininko J. C., šulinio iškasimo fakto neginčijo, nurodė, jog šulinio įrengimui nebuvo rengtas projektas, nes inžineriniai tinklai nėra inventorizuoti. Nors ieškovas teigė, kad atsakovas, būdamas sodininkų bendrijos pirmininku, jokių bendrijos susirinkimų nerengė, sprendimą iškasti ieškovo sklype šulinį priėmė vienasmeniškai, bylos duomenys patvirtina, jog dar 2012-03-21 vyko SB (duomenys neskelbtini) susirinkimas, kuriame iš 27 narių dalyvavo 18 narių; esant kvorumui susirinkimas įvyko ir buvo teisėtas. Jo metu, be kitų klausimų, buvo sprendžiamas klausimas dėl sodo drenažo sistemos. Protokole užfiksuota, kad „sodo drenažo sistema jau pasenusi ir jai reikalingas remontas. Virš drenažo auga medžiai, krūmai, kurių šaknys drenažą ardo ir užkemša. Drenažas paklotas sklypelių teritorijoje, o tai apsunkina jo remontą. Be to, remontui reikalingos nemažos investicijos“. Susirinkime dalyvavo ir ieškovas. 2015-04-26 vyko SB (duomenys neskelbtini) susirinkimas, jame iš 27 narių, dalyvavo 17 narių, esant kvorumui susirinkimas įvyko ir buvo teisėtas. Jo metu, be kitų klausimų, dar kartą buvo sprendžiamas klausimas dėl sodo drenažo sistemos. Protokole užfiksuota, kad „sodo drenažo sistema jau pasenusi ir jai reikalingas remontas. Virš drenažo auga neprižiūrimi medžiai, krūmai, kurių šaknys drenažą ardo ir užkemša. Drenažas paklotas A. L. ir G. A. sklypelių teritorijoje, o tai apsunkina jo remontą. Be to, remontui reikalinga didelės investicijos. Kadangi drenažo atnaujinimas kainuoja brangiai, buvo nutarta renovuoti dalimis. A. L. ir G. A. sklypelių sankirtoje įrengti drenažinį šulinį, kad būtų galima drenažą pravalyti su gyvatuku arba kitu būdu“. 2017-05-13 vyko SB (duomenys neskelbtini) susirinkimas, jame iš 27 narių dalyvavo 17 narių, esant kvorumui susirinkimas įvyko ir buvo teisėtas. Jo metu, be kitų klausimų, vėl buvo sprendžiamas klausimas dėl sodo drenažo sistemos. Protokole užfiksuota, kad „sodo drenažo sistema jau pasenusi ir jai reikalingas remontas. Virš drenažo auga medžiai, krūmai, kurių šaknys drenažą ardo ir užkemša. Drenažas paklotas sklypelių teritorijoje, o tai apsunkina jo remontą. Kadangi drenažas kemšasi ir semia sodininkų namelių rūsius, buvo nutarta drenažą renovuoti dalimis ir jau 2017 metais būtinai A. ir L. sodų sankirtoje įrengti drenažinį šulinį“. Teismas padarė išvadą, kad, esant SB (duomenys neskelbtini) narių balsavimo daugumai, drenažo sistemos remonto darbus atlikti nusprendė bei sprendimą įvykdė SB (duomenys neskelbtini), o ne atsakovas kaip fizinis asmuo. Kadangi darbai, įskaitant ir šulinį, dėl kurio ieškovas kelia ginčą, buvo atlikti SB (duomenys neskelbtini) iniciatyva, šiam juridiniam asmeniui ieškovas ir turėtų reikšti pretenzijas bei kelti reikalavimus. Šulinys įrengtas ne atsakovo interesais, o kitų sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių interesais, siekiant, jog nebūtų apsemiami sodininkų namelių rūsiai. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovas ne tik pats asmeniškai būtų nusprendęs atlikti šulinio kasimo darbus, bet ir pats juos atlikęs. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbus sodininkų bendrijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliko rangovas UAB „Rosma“. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovui išreiškus savo poziciją dėl atsakovo tinkamumo, teismas, vykdydamas CPK 45 straipsnio reikalavimus, nurodė ieškovui jo teisę pakeisti byloje netinkamą atsakovą tinkamu, 2019-03-14 teismo posėdyje išaiškino CPK 45 straipsnį (2019-03-14 posėdžio garso įrašas 38:44 min.). Ieškovo atstovė nurodė, kad palaiko atsakovui pareikštą ieškinį, prašymų nereiškė. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Teismas pažymėjo, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra ieškovo procesinė teisė, o ne teismo pareiga. Nors ieškovui priklausančiame žemės sklype buvo iškastas šulinys, kurio įrengimui nebuvo rengtas projektas, teismui nustačius, kad atsakovas neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį, byloje ištirtas aplinkybes teismas laikė pakankamomis ieškiniui atmesti. Dėl to teismas nenustatinėjo ir nevertino kitų šioje byloje šalių nurodytų aplinkybių – šulinio įrengimo teisėtumo bei žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Laikydamas, kad J. C. yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes veikė kaip SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir vykdė visuotinio susirinkimo sprendimą, o drenažo šulinys įrengtas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių labui, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad buvo pritarta bendrijos pirmininko J. C. ataskaitai 2017 metais drenažinį šulinį įrengti A. ir L. sodų sankirtoje, o atsakovas, įrengdamas šulinį ieškovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai nukrypo nuo 2017 m. gegužės 13 d. vykusio SB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu patvirtintos ataskaitoje nurodytos formuluotės, prisiimdamas visą su tuo jam tenkančią riziką. SB (duomenys neskelbtini) visuotiniuose susirinkimuose 2012-03-21, 2015-04-26, 2017-05-13 buvo pritarta bendrijos pirmininko ataskaitoms, kuriose paminėta, kad sodo drenažo sistema jau pasenusi ir jai reikalingas remontas, virš drenažo auga medžiai, krūmai, drenažas paklotas sklypelių teritorijoje, remontui reikalinga nemažos investicijos. Tik 2017-05-13 vykusio SB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu pirmininko ataskaitoje paminėta, kad, kadangi drenažas kemšasi ir semia sodininkų namelių rūsius, nutarta drenažą renovuoti dalimis ir jau 2017 metais būtinai A. ir L. sodų sankirtoje įrengti drenažinį šulinį. Buvo pritarta pirmininko veiklos metinei ataskaitai, bet nebuvo priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl šulinio įrengimo. Jei ir pripažinti, kad 2017 m. gegužės 13 d. vykusio SB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl šulinio įrengimo, tai sprendime yra nurodyta aiški šulinio įrengimo vieta – A. ir L. sodu sankirta, bet ne L. sodo žemės sklypas.

7.2. SB (duomenys neskelbtini) visuotinis susirinkimas neturi teisės nustatyti jos nariui ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypui apribojimų ar daiktinių teisių (servitutų ir pan.). Ieškovo žemės sklype nėra įregistruota jokių žemės sklypo apribojimų ar daiktinių teisių, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taip pat nėra žymų apie žemės sklype įrengtus inžinerinius ar drenažo tinklus ir jų apsaugos zonas. Jeigu atsakovas manė, kad įrengdamas ginčo drenažo šulinį vykdo visuotinio susirinkimo sprendimą, privalėjo sudaryti rašytinį susitarimą su ieškovu arba kreiptis į teismą dėl tokios teisės suteikimo. To nepadarydamas, jis prisiėmė visą su ginčo drenažo šulinio neteisėtu įrengimu tenkančią riziką.

7.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo administracinio nusižengimo bylos. 2017 m. rugsėjo 29 d. paaiškindamas dėl nustatyto administracinio nusižengimo atsakovas nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį bendrijos susirinkimo metu nariai prašė (o ne priėmė nutarimą ar sprendimą) sutvarkyti drenažo sistemą, drenažo sistemos renovacijos projektas padarytas nebuvo, jis pats nusprendė, kad reikia atlikti drenažo renovacijos darbus, žinojo kad reikės atlikti kasinėjimo darbus per ieškovui priklausantį žemės sklypą, leidimo vykdyti negavo, prašė, bet nedavė, sutiko, kad savavališkai atliko kasinėjimo darbus ir su padarytu pažeidimu sutiko, pripažino padaręs pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Remiantis tokiu atsakovo paaiškinimu, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo priimtas nutarimas skirti jam administracinę nuobaudą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip juridinio asmens (SB (duomenys neskelbtini)) vadovui ar kitam atsakingam asmeniui, nes tokiu atveju paskirta bauda būtų nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir atsakovui būtų paskirta ne mažiau kaip 30 eurų bauda. Šis nutarimas įsiteisėjęs. CPK 182 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (LAT 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-56-969/2017, 16 p.). Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK priėmus nutarimą skirti atsakovui administracinę nuobaudą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį kaip fiziniam asmeniui ir šiam nutarimui įsiteisėjus, bet kokie atsakovo vėlesni paaiškinimai dėl padaryto teisės pažeidimo ieškovo atžvilgiu negali būti laikomi teisingais bei pagrįstais ir jais vadovautis pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ginčo drenažo šulinys įrengtas ieškovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra SB (duomenys neskelbtini) nuosavybė, todėl dėl jo įrengimo atsakovas neturi atsakyti. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad drenažo šulinys apskaitytas SB (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ PVM sąskaitą-faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuose šulinio žiedų ir šulinio dangčio pirkėju nurodomas G. G.. Šulinio įrengimo darbų išlaidas patvirtinančių įrodymų nėra. Tai, kad ant kai kurių dokumentų pasirašė atsakovas kaip SB (duomenys neskelbtini) pirmininkas, nesuteikia pagrindo laikyti, jog SB (duomenys neskelbtini) įsigijo šulinio žiedus, šulinio dangtį, sumokėjo už kombinuotos hidrodinaminės dumblasiurbės su regeneracija bei šulinio įrengimo darbus. UAB „Rosma“ darbus atliko SB (duomenys neskelbtini) naudai bei už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą. SB (duomenys neskelbtini) savo ruožtu jokios PVM sąskaitos-faktūros SB (duomenys neskelbtini) apmokėjimui nepateikė. Šie atsakovo pateikti įrodymai dar kartą patvirtina, kad atsakovas ginčo drenažo šulinį įrengė ne SB (duomenys neskelbtini) lėšomis, šulinys pagal pateiktus atsakovo įrodymus nėra apskaitytas kaip SB (duomenys neskelbtini) turtas, todėl būtent atsakovas yra atsakingas pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

Atsiliepimas

8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog SB (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo šulinio įrengimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dar nuo 2012 metų susirinkimų metu buvo aptariama problema dėl SB (duomenys neskelbtini) sodo drenažo sistemos, kad ji nuolat kemšasi ir reikalinga atlikti remontą; apie šią problemą apeliantui taip pat buvo žinoma. 2017-05-13 visuotinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimo metu valdybos pirmininkas pristatė pranešimą, pateikė 2015-2016 metų veiklos analizę, akcentuodamas: „1.1 Sodo drenažo sistema jau pasenusi ir jai reikalingas remontas. Virš drenažo auga medžiai, krūmai, kurių šaknys drenažą ardo ir užkemša. Drenažas paklotas sklypelių teritorijoje, o tai apsunkina jo remontą. Kadangi drenažas kemšasi ir semia sodininkų namelių rūsius, buvo nutarta drenažą renovuoti dalimis ir jau 2017 metais būtinai A. ir L. sodų sankirtoje įrengti drenažinį šulinį“. Ataskaitai pritarta balsų dauguma. Tokiu būdu susirinkimo metu SB (duomenys neskelbtini) nariams buvo paaiškinta drenažo sistemos būklė, dėl ko balsų dauguma buvo nutarta drenažą renovuoti, įrengiant šulinį.

8.2. Apeliantas iš esmės sutinka, kad ginčo šulinį buvo nutarta įrengti SB (duomenys neskelbtini) narių balsų dauguma, tačiau nepagrįstai teigia, kad jį asmeniškai įrengė atsakovas. Kadangi darbai buvo atlikti SB (duomenys neskelbtini) iniciatyva, būtent šiam juridiniam asmeniui ieškovas ir turėtų reikšti pretenzijas bei kelti reikalavimus. Šulinys įrengtas ne atsakovo, o sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių interesais, siekiant, jog nebūtų apsemiami sodininkų namelių rūsiai.

8.3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčo šulinys įrengtas ne SB (duomenys neskelbtini) lėšomis, kad darbus UAB „Rosma“ atliko SB (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, susirinkimų metu nutarus atlikti drenažo sisitemos remonto darbus, 2017 m. birželio 9 d. buvo nupirkti šulinio žiedai ir dangtis, lauko kanalizacijos vamzdžiai, darbams atlikti pasitelktas rangovas UAB „Rosma“, kuris atliko užkimšto vamzdymo valymo darbus (rangovas buvo pasitelktas užsakovo (duomenys neskelbtini), trasos valymo darbai buvo atlikti tiek SB (duomenys neskelbtini), tiek SB (duomenys neskelbtini) teritorijose ir atitinkamai, remiantis proporcinio dalinimo principu, paskaičiuotos abiejų sodų bendrijų lėšos). Tai, kad SB (duomenys neskelbtini) sumokėjo atitinkamą dalį pinigų sumos už atliktus darbus, patvirtina SB (duomenys neskelbtini) adresuotas SB (duomenys neskelbtini) raštas, iš kurio matyti, kad 290,40 Eur SB (duomenys neskelbtini) gavo grynais pinigais. Tai, kad šulinys ir šulinio dangtis buvo perduotas SB (duomenys neskelbtini) pirmininkui, patvirtina ant PVM sąskaitos faktūros esantis prierašas „Prekes, paslaugas priėmė S/B pirmininkas J. C.“.

8.4. Apeliantas savo sklypą buvo apsodinęs gudobelėmis, tujomis ir kitais krūmais, bet jų neprižiūrėjo 37 metus nuo sodo gavimo dienos. Tai, kad ieškovas buvo ir yra apleidęs savo sodą, akivaizdžiai matyti ir iš jo paties į bylą pateikto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Kadangi atsakovas (SB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas) su ieškovu kartu dirbo, atsakovas vis prašydavo, kad ieškovas karpytų gyvatvores ir prižiūrėtų sodą. Gudobelės užaugo ir pradėjo kenkti kaimyno sodui. Ieškovo buvo prašoma nupjauti gudobeles ir sutvarkyti gyvatvorę, bet jis sakė, kad neturi įrankių ir nieko nedarys, o kaimynai lai daro ką nori. Dėl to sodo kaimynas G. A. prieš kelis metus nupjovė ties savo sodu esančias gudobeles, kurios buvo apie 5-6 metrų aukščio, o ne 1,5 m, kaip teigia apeliantas, todėl atsakovas gudobelių atsodinti neprivalėtų – jų nebuvo keli metai iki šulinio iškasimo.

8.5. Kasant drenažo šulnį, viena tuja išvirto su žemėmis, bet ji buvo pasodinta ne vietoje. Medžiai, kurių aukštis 3 ir daugiau metrų, turi augti ne arčiau kaip 3 m nuo sklypo ribos. Šulinio žemė nebuvo išvežta, o paskleista apie šulinį, prieš tai nustumiant juodžemį į šalį. Vėliau juodžemis grąžintas ir išlygintas aplink šulinį. Sklypo reljefas nepasikeitė. Drenažo šulinys buvo kasamas ne todėl, kad atsakovas ir/ar SB „(duomenys neskelbtini) norėjo pakenkti apelianto sodui, o todėl, kad nuolatos kimšosi drenažo linija ties ieškovo sodo riba, dėl ko buvo apsemiami apelianto ir kitų sodo bendrijos narių namelių rūsiai. Apeliantas sodo neprižiūri, nemoka mokesčių, priimtų visuotinio susirinkimo metu bendroms sodo išlaidoms padengti, todėl teismas turėtų įvertinti ir apelianto aplaidumą dėl sodo nepriežiūros (būtent tai turėjo įtakos, kad kimšosi drenažo sistema) bei mokesčių nemokėjimo.

8.6. Apeliantas nepagrįstai teigia apie administracinio nusižengimo protokolą kaip atsakovo kaltę įrodantį prejudicinį faktą. Nagrinėjamu atveju atsakovo atžvilgiu nėra priimtas joks įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriame būtų konstatuota, kad būtent atsakovas savavališkai nusprendė ir pats įrengė ginčo šulinį (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovas, taupydamas savo laiką ir finansus, administracinio nurodymo pagrindu sumokėjo 8 Eur baudą už administracinį nusižengimą, tačiau tai nelaikytina prejudiciniu faktu, kuris įrodytų atsakovo, kaip fizinio asmens, kaltę dėl neva neteisėtų veiksmų.

8.7. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad drenažo šulinys nėra apskaitytas SB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, kad jo žemės sklype nėra žymų apie jame įrengtus inžinerinius ar drenažo tinklus ir jų apsaugos zonas. SB (duomenys neskelbtini) inžineriniai tinklai nėra inventorizuoti. Apelianto sodo sklype (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini), drenažo šulinys įrengtas tiesiai ant drenažinio vamzdžio ir sujungtas su juo, tai matyti topografiniame plane. Drenažo linija paklota 1980 metais prieš išdalijant sodo sklypus, kurie buvo išdalinti tik paklojus drenažo linijas, todėl drenažas beveik visur kerta sodų sklypelius. Drenažas paklotas sodininkų bendromis lėšomis, todėl jis yra sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnis).

8.8. Ginčo šulinys buvo įrengtas vykdant visuotinio sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo nutarimą. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog atsakovas asmeniškai nusprendė atlikti šulinio kasimo darbus ir pats juos atliko. Priešingai, pagal rangos sutartį, sudarytą tarp SB (duomenys neskelbtini) su UAB „Rosma“, darbus sodininkų bendrijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atliko rangovas UAB „Rosma“. Atsakovui išreiškus poziciją dėl atsakovo tinkamumo, teismas nurodė apeliantui jo teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, 2019 m. kovo 14 d. teismo posėdyje išaiškino CPK 45 straipsnį. Apelianto atstovė, būdama profesionalia teisininke, nurodė, kad palaiko atsakovui pareikštą ieškinį.

8.9. Jeigu apeliacinis skundas būtų patenkintas (patenkintas ieškinys), teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, neįgyvendinamas. Nėra aiškus žalos dydis (savo reikalavimus ieškovas laiko neturtiniais); kiek ir kokios rūšies žemių, patenkinus ieškinį, reiktų supilti/grąžinti; kiek sklypo žemės paviršiaus bei dangos sugadinta ir kiek jos reikėtų atstatyti; kokios rūšies augalus reikėtų pasodinti. Nagrinėjant šio pobūdžio bylą teismas negali išeiti už ieškinio ribų, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar ieškinį dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Šalių ginčas kilo dėl sodininkų bendrijoje esančio drenažo šulinio įrengimo. Ieškovo teigimu, tai padarė jam žalą.

12. Sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (Sodininkų bendrijų įstatymo straipsnio 2, 3 dalys) (toliau – ir SBĮ).

13. Mėgėjų sodininkystė plėtojama mėgėjų sodo teritorijoje, kuri teisės aktais yra paskirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Ši teritorija suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus žemės sklypus bei bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms) (SBĮ 2 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnis). Sodininkų bendrijos teritoriją sudaro sodininkams (kitiems asmenims) asmeninės nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi žemės sklypai ir bendrąja daline nuosavybe valdoma bendrojo naudojimo žemė. Be bendrojo naudojimo žemės, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). SBĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos narys, jo šeimos nariai turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų mėgėjų sodo teritorijos sodininkų, jų šeimos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Besikeičiant bendrijos narių (jų dalies) reikmėms, gali susidaryti situacija, kai sodininkų bendrijos teritorijoje kyla poreikis įrengti (pastatyti) ar kitaip įgyti naujus bendrosios dalinės nuosavybės objektus. Iš apeliacine tvarka vertinamoje byloje esančio topografinio plano t. 2 b. l. 43-44 matyti, kad drenažo šulinys įrengtas sodininkų bendrijoje esančioje žemėje ant drenažinio vamzdžio ir su juo sujungtas. Drenažo linija, tuo pačiu ir drenažo šulinys, yra sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis objektas (SBĮ 7 straipsnis), tokiu būdu jo įrengimo klausimas turėjo būti sprendžiamas sodininkų bendrijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą (SBĮ 14 straipsnis). Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Pagal SB (duomenys neskelbtini) įstatų 14 punktą, bendrijos veiklai vadovauja jos narių visuotinis susirinkimas, o laikotarpiu tarp susirinkimų – bendrijos valdyba. Bendrijos narių visuotinis susirinkimas tvirtina metines valdybos ataskaitas (15.2 p.), bendrijos valdyba organizuoja kasdieninę bendrijos veiklą, kasmet atsiskaito bendrijos narių visuotiniam susirinkimui apie atliktą darbą. Bendrijos pirmininkas rūpinasi, kad būtų įgyvendinti bendrijos narių visuotinio susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimai (17 p.).

15. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl drenažo šulinio įrengimo.

16. Iš 2012-03-21 visuotinio SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo protokolo matyti, kad, be kita ko, į susirinkimo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl drenažo būklės. Buhalteris-iždininkas pristatė 2011 m. bendrijos veiklos analizę. Buvo pažymėta, jog sodo drenažo sistema pasenusi, jai reikalingas remontas, virš drenažo auga augalai, kurių šaknys drenažą ardo ir užkemša. Drenažo būklės klausimas buvo įtrauktas ir į 2015-04-26 visuotinio SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo darbotvarkę. Valdybos pirmininkas pristatė 2014 m. bendrijos veiklos analizę, akcentuodamas, jog drenažą nutarta renovuoti dalimis, A. L. ir G. A. sklypų sankirtoje įrengiant drenažo šulinį. Iš 2017-05-13 visuotinio SB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimo matyti, jog balsų dauguma buvo nutarta dalimis renovuoti drenažą. Tai, kad šio klausimo svarstymas susijęs su valdybos pirmininko ataskaitos išklausymu, nutarimo esmės nekeičia – drenažo būklės klausimas įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, apsvarstytas ir valdybos pirmininko ataskaitoje akcentuotų darbų įvykdymui, 2017 metais A. ir L. sodų sklypų sankirtoje būtinai įrengiant drenažo šulinį, balsų dauguma pritarta. Tokia sprendimo priėmimo procedūra atitinka nutarties 14 punkte nurodytų teisės aktų nuostatas, sprendimas nebuvo ginčijamas.

17. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, esant SB (duomenys neskelbtini) narių balsavimo daugumai, drenažo sistemos remonto darbus nusprendė atlikti ne atsakovas, o sodininkų bendrija (SBĮ 3 straipsnis, 7 straipsnio 1, 3 dalys).

18. Atsakovo administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismas nurodė kaip vieną iš faktinių pagrindų, kuriais ieškovas motyvavo atsakovo tinkamumo aplinkybę ir jo kaltę. Kadangi sprendimas atmesti netinkamam atsakovui pareikštą ieškinį pagrįstas kitais argumentais, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2017-09-29 administracinio nusižengimo protokolu Nr. 65ANPAN-120586197-17 atsakovui paskirtos nuobaudos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalį, nesudaro pagrindo spręsti, jog už ieškinio pagrindu nurodytų veiksmų atlikimą yra atsakinga ne sodininkų bendrija, o atsakovas.

19. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Praktines įvardytos taisyklės taikymo nuostatas yra suformulavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017, 17–18 punktai; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017, 18 punktas).

20. Kaip matyti, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas). Šis vertinimas gali būti siejamas ir su asmens galimybėmis pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis priemonėmis ir garantijomis, be kita ko, įrodinėti sau palankius faktus ir (ar) ginčyti oponuojančių asmenų įrodinėjamus faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 42 punktas).

21. 2017-09-29 administracinio nusižengimo protokole Nr. 65ANPAN-120586197-17 nurodyta pažeidimo esmė yra ta, kad J. C., būdamas sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, savavališkai, neturėdamas teisės, atliko kasinėjimo darbus (duomenys neskelbtini), A. L. priklausančiame sodo sklype; kasinėjimo darbų metu buvo išrauti du dekoratyviniai medeliai, sukasta ir suardyta velėna, savavališkai sodo sklype įkastas drenažo šulinys. Su pažeidimu J. C. sutiko, jam paskirta 8 eurų bauda.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šis protokolas nėra prejudicinis J. C. atsakomybės įrodymas pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą. Visų pirma, protokole nurodytos aplinkybės nėra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje. Antra, surašant protokolą nebuvo tiriama, kokiu būdu drenažo šulinio įrengimas yra susijęs su asmeniniais J. C. interesais, kurių realizavimui buvo atlikti kasimo darbai šį šulinį įrengiant. Iš administracinėje byloje esančio 2017-09-29 J. C. paaiškinimo matyti, jog drenažo šulinio įrengimo darbų savavališkumą jis tapatina ne su jų atlikimo pagrindo, o su atitinkamo projekto ir leidimo nebuvimu (J. C. paaiškino, kad 2017 m. vyko bendrijos narių susirinkimas, kurio metu nariai prašė sutvarkyti drenažo sistemą; jis šiuos darbus įvykdė, tačiau nežinojo, jog drenažo renovacijai reikalingas projektas, dėl leidimo atlikti šiuos darbus niekur nesikreipė). Trečia, nebuvo aiškinamasi, kas tuos darbus realiai atliko ir juos apmokėjo, surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo tirta SB (duomenys neskelbtini) pozicija dėl drenažo šulinio iškasimo. Minėta, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, jog sprendimą įrengti drenažo šulinį priėmė ši bendrija. Atsakovas kaip sodininkų bendrijos pirmininkas pasirašytinai priėmė UAB „Ariogalos statybinės konstrukcijos“ pateiktą 2017-06-09 PVM sąskaitą faktūrą ASK Nr. 0008394 bei kasos pajamų orderį KPO nr. 2459 dėl šulinio žiedo ir jo liuko dangčio įgijimo. Pastarieji rašytiniai įrodymai bei UAB „Rosma“ (duomenys neskelbtini) bendrijai išrašyta 2017-09-22 PVM sąskaita faktūra ROD Nr. 0004287 646,14 Eur sumai, 2017-09-22 atliktų darbų aktas ir 2017-09-22 hidrodinaminės įrangos darbo laiko apskaitos žiniaraštis paneigia apelianto argumentą, jog drenažo vamzdyno plovimo darbai nebuvo atlikti. Su SB (duomenys neskelbtini) besiribojančios SB (duomenys neskelbtini) 2017-10-03 raštas (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijai dėl UAB „Rosma“ sumokėtos sumos paskirstymo paneigia apelianto argumentą, jog darbai atlikti tik SB (duomenys neskelbtini) naudai ir tik jos teritorijoje.

23. Nurodyti motyvai neleidžia spręsti, jog administracinio nusižengimo protokolas yra prejudicinę galią turintis atsakovo kaltės įrodymas.

24. Aplinkybė, jog drenažo šulinys nėra apskaitytas SB (duomenys neskelbtini) apskaitoje kaip jos turtas, šiuo atveju nėra reikšminga. Byloje nustatyta, jog SB (duomenys neskelbtini) inžineriniai tinklai (drenažo sistema) apskritai nėra inventorizuoti, tačiau realiai jie egzistuoja. Minėta, kad bendroji inžinerinė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė, sodininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis).

25. Pirmosios instancijos teismui teisingai nustačius, jog ieškinio pagrindu nurodytus darbus atliko SB (duomenys neskelbtini) bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo išaiškintos CPK 45 straipsnio nuostatos dėl netinkamo atsakovo pakeitimo, tačiau ta teise jis nepasinaudojo, nesvarstytinas reikšmės šiuo atveju neturintis apeliacinio skundo argumentas, jog drenažo šulinys buvo įrengtas ne bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo nurodytoje vietoje A. ir ieškovo sodų sankirtoje, o, ieškovo teigimu, jo sklype.

26. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 363 Eur advokato pagalbos išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo (t. 2 b. l. 97-98) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė