- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-02
- Bylos Nr.
- I-2846-789/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00524-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. 2015-01-22 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 11 770 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad nuo 2014-03-06 iki 2014-10-28 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktuose numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m gyvenamojo ploto reikalavimų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų tarp kameroje esančių asmenų kildavo nuolatiniai konfliktai. Kameroje yra tik dvi kėdės ir mažas staliukas (0,50x0,60 cm), todėl nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes prie mažo staliuko tilpo tik du asmenys. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo tarakonų, o prašymus dezinfekuoti kamerą kalėjimo administracija ignoruodavo. Pažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kamerose langai buvo su grotomis. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų teigia patyręs didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Nurodo, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų sutriko pareiškėjo miegas ir jis juto nuolatinę depresiją.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 5-10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatomos, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pagal teisinį reglamentavimą maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius yra nuolat viršijamas, o atsakovės atstovė negali jo reguliuoti. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Esant tokiai situacijai, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas, tačiau, atsiradus galimybei, stengiamasi asmenis perkelti į laisvesnes kameras, kiekvienam asmeniui skiriama lova, švarios patalynės komplektas, kitas inventorius. Už kamerų tvarką ir švarą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, priemonės kriauklių ir unitazų valymui. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 III skirsnyje nustatytų reikalavimų. Kamerose esančio sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 punkto reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natūraliu būdu, todėl tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios pagrindu atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė Lukiškių TI-K nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-28.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2014-03-07 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K (b. l. 11), o 2014-10-28 išvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 12). Laikotarpiais nuo 2014-03-08 iki 2014-03-14 ir nuo 2014-05-05 iki 2014-05-09 pareiškėjas nebuvo Lukiškių TI-K (b. l. 5-10).
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-03-06 iki 2014-10-28 buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-03-07, o išvyko 2014-10-28, todėl teismas šioje byloje vertina pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2014-03-07 iki 2014-10-28, pagrįstumą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimą priteisti 11 770, 00 Eur neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, jog kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto. Be to, pareiškėjas nurodė, kad kamerose dėl baldų trūkumo nebuvo galimybės valgyti prie stalo, taip pat nebuvo tinkamo apšvietimo, kamerose veisėsi tarakonai, o ant langų buvo grotos.
Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad kamerose nebuvo galimybės valgyti prie stalo, nes prie mažo staliuko tilpo tik du asmenys, teismas pasisako, kad šiuos nepatogumus pareiškėjas sieja su gyvenamųjų kamerų ploto trūkumu, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintinamos kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015).
Taigi, pagrindas, dėl kurio pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo, yra pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad minimalaus kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2. p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis, kaip 3,6 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K nuo 2014-03-07 iki 2014-10-28 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis 133 dienas (pareiškėjo atvykimo / išvykimo iš / į Lukiškių TI-K dieną skaičiuojant kaip 0,5 paros) (2014-03-14, 2014-03-17, 2014-04-18, 2014-05-09 - 2014-05-12, 20214-05-20 - 2014-06-10, 2014-07-02 - 2014-07-04, 2014-07-09, 2014-07-15, 2014-07-17 - 2014-07-24, 2014-07-31 - 2014-09-19, 2014-09-27 - 2014-10-11, 2014-10-14 - 2014-10-25 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus, o laikotarpiais nuo 2014-03-08 iki 2014-03-14 ir nuo 2014-05-05 iki 2014-05-09 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K), kadangi vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas neatitiko Taisyklių reikalavimų ir buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas, atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandič ir Jovič prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl ir kiti prieš Slovėniją (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10)). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą kameros plotą, pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad neturtinė žala jam buvo padaryta atsakovės atstovės neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė tuo, kad kameros, kurioje jis buvo laikomas, langas buvo aptrauktas metaliniu tinklu.
Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.).
Taigi, pagal nustatytą teisinį reglamentavimą metalinis tinklelis už kameros lango nėra privalomas įrengti, tačiau pataisos įstaigos administracijai suteikiama teisė pačiai nuspręsti dėl tokios apsaugos priemonės įrengimo būtinumo, siekiant užtikrinti pataisos įstaigoje laikomų asmenų apsaugą ir užkardyti draudžiamų nuteistiesiems ir suimtiesiems turėti daiktų patekimą į įstaigos teritoriją. Nagrinėjamu atveju metalinis tinklelis ant Lukiškių TI-K kamerų langų yra įrengtas, siekiant užkardyti neteisėtą suimtųjų (nuteistųjų), esančių skirtingose kamerose, tarpusavio bendravimą ir užtikrinti suskirstymo sąlygas. Bylos medžiaga patvirtina, kad periodiškai atliekamų Lukiškių TI-K patalpų patikrinimų metu higienos normų reikalavimų pažeidimų, susijusių su oro judėjimo srautais, natūraliu apšvietimu ir kt., nebuvo nustatyta (b. l. 13-38). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta.
Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 7 p. būtent pareiškėjui tenka pareiga nurodyti skundo pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Skundo pagrindas turėtų būti nurodomas pakankamai detaliai, kad teismas galėtų patikrinti pareiškėjo nurodytų aplinkybių egzistavimą, nes valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriose iš kamerų ir kuriuo laikotarpiu buvo buitinių kenkėjų, taip pat nenurodė, kuriose kamerose ir kokiu paros metu nebuvo tinkamo apšvietimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant išvengti buitinių kenkėjų, ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis (b. l. 39-42), be to, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginį, kad tam tikrose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, kamerų apšvietimas neatitiko teisės aktų reikalavimų (b. l. 13-38). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su kamerose esančiais kenkėjais ir dėl netinkamo kamerų apšvietimo, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 133 dienas pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę, taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir pagal naujausią LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 6 iki 8 eurų (LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-432-662/2016, LVAT 2016-01-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3997-602/2015, LVAT 2015-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, LVAT 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015, LVAT 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-985-858/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 931 Eur (7 Eur x 133 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašomas priteisti žalos dydis (11 770 Eur) nelaikytinas adekvačiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 931 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.