- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1959-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Nerijus Meilutis, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- R. L. P., T. P.
- Ieškovas
- J. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2158-713/2013 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams R. L. P. ir T. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas ieškiniu (b. l. 3–6) prašė priteisti solidariai iš atsakovų 15 000 Lt sumokėto avanso ir 15 000 Lt baudos pagal Sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011-08-19 jis su atsakovais sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2012-09-01 sudaryti Pagrindinę gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad butas bus parduotas už 40 000 Lt. Ieškovas Sutarties sudarymo dieną atsakovams sumokėjo 15 000 Lt avanso ir įsipareigojo sumokėti visus įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus, bet ne didesnius kaip 6 000 Lt. Ieškovas įsipareigojimus įvykdė, sumokėdamas 3 519,17 Lt įsiskolinimą, iš jų 2011-08-31 AB „Kauno energija“ 2 091,93 Lt, 2011-09-01 UAB „Kauno vandenys“ 227,10 Lt, UAB „Panemunės butų ūkis“ 344 Lt ir 856,14 Lt gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2011 m. vasario–liepos mėnesius. Butas nuosavybės teise priklausė Kauno m. savivaldybei. Šalims ši aplinkybė buvo žinoma, atsakovai tikėjosi privatizuoti butą, o po to sudaryti Pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Terminas sudaryti Pagrindinę sutartį pasibaigė 2012-09-01, todėl ieškovas Pavedimo sutarties 4.4.2 punkto pagrindu prašo priteisti iš atsakovų solidariai 15 000 Lt avansą ir 15 000 Lt baudą, į kurią įskaityti ir ieškovo patirtas išlaidas padengiant buto įsiskolinimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013-05-22 sprendimu (b. l. 91–93) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 15 000 Lt sumokėto avanso, 15 000 Lt netesybų (baudos), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei iš atsakovų valstybei priteisė 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 2013-05-23 nutartimi Kauno apylinkės teismas ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2013-05-22 sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodydamas, kad iš atsakovų ieškovui taip pat priteisiamos 1 700 Lt bylinėjimosi išlaidos.
Teismas nustatė, kad 2011-08-19 ieškovas ir atsakovai sudarė Pavedimo sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo–pardavimo už 40 000 Lt. Sutarties 2.2 punktu šalys susitarė Pagrindinę nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2012-09-01. Sutarties 3.1 punkte atsakovai patvirtino, kad dėl ketinamo parduoti nekilnojamo turto tretieji asmenys neturi pretenzijų, turtas nėra teisminio ginčo objektas, nėra jokių pažeidimų ir apribojimų, galinčių turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į perkamą nekilnojamą turtą. Atsakovas T. P. Sutarties sudarymo metu buvo nepilnametis, todėl 2011-08-11 šalys Kauno miesto 21-ąjame notarų biure pasirašė susitarimą (reg. Nr. 2710), kurio 3 punktu susitarė, jog atsakovas išsaugos gyvenamąją patalpą ir pasikeitus jos savininkui. Ieškovas įvykdė Sutarties 3.2 punktą, sumokėjo atsakovų 3 519,17 Lt įsiskolinimą AB „Kauno energija“, UAB „Kauno vandenys“, UAB „Panemunės butų ūkis“ ir Kauno m. savivaldybės administracijai už 2011 m. vasario–liepos mėnesius. Pasirašant Pavedimo sutartį, ieškovas sumokėjo atsakovams 15 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į turto pardavimo kainą. Šalys nustatė Pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2012-09-01, susitarė, jog sutarties sąlygas pažeidusi šalis turės sumokėti kitai šaliai 15 000 Lt baudą, o pardavėjai (atsakovai) dar ir grąžinti gautą 15 000 Lt avansą per 30 kalendorinių dienų. Tokios sutarties sąlygos atitiko preliminariosios sutarties-susitarimo požymius. Atsakovai pripažino 15 000 Lt avanso gavimo ir atsakovų 3 519,17 Lt įsiskolinimo padengimo faktą. Butas nuosavybės teise priklausė Kauno m. savivaldybei, todėl atsakovai, nebūdami nekilnojamojo turto savininkai, patys rizikavo prisiimdami įsipareigojimus ateityje butą privatizuoti. Aplinkybė, kad ieškovas, pasirašydamas Pavedimo sutartį, galėjo žinoti, kad butas neprivatizuotas, kad dėl buto vyksta teisminiai ginčai, negali būti atsakovams pagrindu atsisakyti grąžinti gautą avansą. Byloje pateiktas 2012-03-14 Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-127-775/2012 ir 2012-07-12 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1378-259/2012 tik patvirtina, jog atsakovai sutarties pasirašymo dieną nebuvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkais. Kauno apylinkės teismas atmetė atsakovų ieškinį dėl buto privatizavimo, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kasacine tvarka sprendimas neskųstas, todėl yra įsiteisėjęs. Teismas nenustatė, kad atsakovai būtų prašę pratęsti Sutarties galiojimą, be to, pratęsti sutarties galiojimą nėra pagrindo, kadangi teismai savo sprendimuose aiškiai nurodė, kad atsakovai neturi teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti sumokėtą avansą, baudą (netesybas) ir nuostolius. Ieškovo 3 519,17 Lt nuostoliai įskaityti į baudos sumą. Šalys Sutartyje susitarė dėl 15 000 Lt baudos, įskaitant ir nuostolius. Byloje nėra įrodymų, kad pasirašant pavedimo sutartį buvo pažeistas sutarties laisvės principas, atsakovai šios sutarties neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė R. L. P. apeliaciniu skundu (b. l. 104–108) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-05-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:
Teismas, priteisdamas ieškovui nuostolių atlyginimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71–6.75 straipsniais, reglamentuojančiais netesybas, tačiau neatsižvelgė į CK 6.242 straipsnį, nustatantį, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į CK 6.249 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda pripažįstama nuostoliais.
Byla nagrinėjama pagal nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančio asmens ieškinį, kuris pareikštas ginant jo teises bei teisėtus interesus. Teismas neatskleidė šios bylos esmės. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuojamos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs ir nurodęs, jog sutarčių aiškinimo taisyklės nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus, o tam dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu – tam yra būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl 2011-08-19 šalių sudarytos Pavedimo sutarties nuostatų, reglamentuojančių atsakomybę už sutarties pažeidimą. Iš šios Sutarties turinio matyti, kad šalys buvo susitarusios dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo: atsakovai, vadinami pardavėjais, įsipareigojo įsigyti nuosavybėn ir ne vėliau kaip iki 2012-09-01 parduoti ieškovui, kuris įvardijamas pirkėju, butą Kaune, (duomenys neskelbtini), o šis įsipareigojo iki minėtos datos jį iš atsakovų nusipirkti. Sutarties kaina 40 000 Lt, kadangi pirkėjas žinojo faktą, kad pardavėjai nėra nekilnojamojo turto savininkai, o yra sudarę savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Sutarties 3.2 punkte buvo nustatyta ieškovo pareiga sumokėti visus įsiskolinimus, bet ne didesnius kaip 6 000 Lt, bei sumokėti 15 000 Lt avansą, tačiau pastarasis sumokėjo tik 3 519,17 Lt. Sutarties 4.4.2 punkte buvo nurodyta, kad jei pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas sumoka pardavėjams baudą, t. y. pardavėjai negrąžina pirkėjui sumokėto 15 000 Lt avanso. Teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nenustatė, jog Sutartį ieškovas yra nutraukęs nesilaikydamas 2.2 punkte numatytų sąlygų, tai yra joje nustatytu pagrindu bei tvarka. Taip pat šios Sutarties 2.2 punkte yra nurodyta, kad atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, bendru susitarimu šią sutartį pratęsti dar vieneriems metams, įskaitant, bet neapsiribojant, kad atsakovai turi galimybę kreiptis į teismą dėl l/2 dalies buto privatizavimo, tačiau ieškovas atsisakė pratęsti Sutartį, pareikalavęs atsakovui T. P. nusikalsti įstatymui, t. y. sudaryti fiktyvią vedybų sutartį su pretendentu (būsimu pirkėju) į ginčo butą (vaizdo įrašas teismui pateiktas), įskaitant, bet neapsiribojant, kad Pavedimo sutarties sudarymo dieną T. P. buvo nepilnametis, todėl atsakyti pagal Sutartį solidariai nėra teisinio pagrindo. Apeliantės nuomone, šioje sutartyje atsakove turėjo būti viena R. L. P..
Teismas, vadovaudamasis sutarties nuostatomis, reglamentuojančiomis jos nutraukimo sąlygas bei atsakomybę, privalėjo nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, tai yra ginčo sutarties esmę, tikslą, jos sąlygų tarpusavio ryšį, ir tik tuomet spręsti dėl atskirų sąlygų taikymo. Sutarties 2.3, 3.2 punktuose nustatyta atsakomybė ne tik už Pagrindinės sutarties nesudarymą, bet ir už Sutarties 2.3 ir 3.2 punktuose nurodytų įmokų savalaikį nesumokėjimą, tai yra ieškovui nustatytu laiku nesumokėjus bet kuriuose sutarties punktuose nurodytos kainos dalies atsakovai galėjo tokius jo veiksmus traktuoti kaip esminį pažeidimą, dėl to nutraukti Sutartį, o jau sumokėtas lėšas (nepriklausomai nuo jų dydžio) laikyti bauda, tuo tarpu, kai CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalyse yra aiškiai apibrėžta netesybų sąvoka. Taigi laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių, turi būti išaiškinta šalių valia sudarant, vykdant šią Sutartį, ir tik tuomet sprendžiama dėl jos nuostatų taikymo. Iš atsakovų teismui pateiktų įrodymų bei procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų matyti, kad Sutartį ieškovas nutraukė 2011 metų lapkričio mėnesį, t. y. jis nutraukė dėl Sutarties 3.2 punkte nustatyto ir ieškovo padaryto esminio jos pažeidimo. Šalys neretai susitaria dėl preliminaraus turto pirkėjo pradinio įnašo ir nustato, jog tokie pinigai yra užskaitomi kaip netesybos, jei šis neįvykdo savo įsipareigojimų. Kasacinis teismas šiuos mokėjimus kvalifikuoja kaip skatinamąją ir užtikrinančią funkciją atliekančiais mokėjimais ir laiko prievolės užtikrinimo būdu, dėl kurio šalys sulygo tarpusavio susitarimu. Be to, ieškovas 2012-10-11 pareikštu ieškiniu nebuvo iškėlęs klausimo dėl Sutarties nutraukimo, o atsakovams pateikus argumentus bei įrodymus apie ieškovo pareikštus argumentus dėl Sutarties nutraukimo (vaizdo įrašą), nekėlė klausimo dėl tokio vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, o teismui atmetus šį reikalavimą bei iš dalies patenkinus jo reikalavimą dėl įmokų priteisimo, neinicijavo tokio sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau šios aplinkybės neatleidžia teismo nuo pirmiau paminėtos pareigos atskleisti bylos esmę: ištirti, įvertinti aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tik tuomet spręsti dėl ieškovo pareikšto ieškininio reikalavimo pagrįstumo. Esant neatskleistai bylos esmei, teismo sprendimas turi būti naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Teismas neįvertino, kad netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Netesybos gali būti teismo sumažintos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus argumentus ir dokumentus, turėjo padaryti išvadą, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, siekė nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas (b. l. 128–131) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-05-22 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad neatskleista bylos esmė. Teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl Pagrindinės buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas įvykdė Sutarties 3.2 punktą, sumokėjo atsakovų įsiskolinimą, kuris sudarė 3 519,17 Lt, o taip pat sumokėjo 15 000 Lt avansą. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovai. Teismas nustatė, kad šalys nepasirašė Pagrindinės sutarties dėl atsakovų kaltės, nes jie neįgijo nuosavybės teisių į parduodamą turtą, kadangi ankščiau jau buvo pasinaudoję teise privatizuoti LR Butų privatizavimo įstatyme numatyta tvarka, t. y. atsakovai netapo parduodamo turto savininkais. Šalys Preliminarioje sutartyje susitarė, jog Sutarties sąlygas pažeidusi šalis turės sumokėti kitai šaliai 15 000 Lt baudą, o pardavėjai – dar ir grąžinti gautą 15 000 Lt avansą. Neįvykus sandoriui dėl atsakovų kaltės, ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovų sumokėto avanso grąžinimo bei sutartimi sulygtos baudos sumokėjimo. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantai pripažino 15 000 Lt avanso gavimo ir 3 519,17 Lt įsiskolinimo padengimo faktą, šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo byloje pateikti įrodymai. Apeliantai nepagrįstai kaltina ieškovą, kad jis nevykdė Sutarties sąlygų, nepadengė įsiskolinimų, kai tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina šį faktą ir nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ne visi įsiskolinimai buvo padengti. Sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis pasirašoma tarp pardavėjų ir pirkėjo iki 2012-09-01. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Ieškovas Sutarties nenutraukė. Prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminarios sutarties pabaigą, jokios papildomos šalių valios išraiškos pagal įstatymą nereikalaujama (CK 6.165 str. 5 d.). Sutarties 2.2 punkte buvo numatyta galimybė atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, bendru susitarimu sutartį pratęsti dar vieneriems metams, tačiau pratęsti Sutarties galiojimą ieškovui nebuvo pagrindo, nes Kauno apylinkės teismas atmetė atsakovų ieškinį dėl buto privatizavimo, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti teismo sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs. Pavedimo sutarties 4.3 punktas numato Sutarties pratęsimą, esant rašytiniam prašymui, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų prašę pratęsti Sutarties galiojimą. Apeliantų argumentas, kad jie turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl 1/2 dalies buto privatizavimo, tačiau ieškovas atsisakė pratęsti Sutartį, nepagrįstas, kadangi pagal Sutartį ieškovas ketino įsigyti visą butą, o ne jo dalį. Apeliantai neteisingai aiškina Sutarties sąlygas, kad Sutarties 2.3, 3.2 punktuose nustatyta atsakomybė ne tik už Pagrindinės sutarties nesudarymą, bet ir už Sutarties 2.3 ir 3.2 punktuose nurodytų įmokų savalaikį nesumokėjimą. Sutarties 2.3 ir 3.2 punktuose nėra nustatyta atsakomybė už Sutarties neįvykdymą. Atsakomybė už Sutarties neįvykdymą yra nustatyta Sutarties 4 dalyje, t. y. 4.4 punkte numatytos sankcijos tik už nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašymą, bet ne už Sutarties 2.3 ir 3.2 punktuose nurodytų įmokų savalaikį nesumokėjimą. Apeliantai nepagrįstai kaltina ieškovą dėl Sutarties sąlygos, numatytos 3.2 punkte, neįvykdymo. Atsakovai nenutraukė Sutarties bei nepareiškė byloje reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo esant ieškovo kaltei, todėl teismas tokio pobūdžio bylose negalėjo savo iniciatyva išeiti už bylos nagrinėjimo ribų. Teismas nustatė, kad šalys Sutartyje susitarė dėl 15 000 Lt baudos, įskaitant ir nuostolius. Apeliantai šios Sutarties neginčijo. Be to, apeliantai nereiškė byloje reikalavimo dėl per didelių netesybų sumažinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir atskleidė bylos esmę. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys neginčija, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis (CK 6.165 str.) ir kad ieškovas ketino ateityje įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą iš atsakovų, kurie prieš tai šį butą dar turėjo įsigyti iš valstybės.
Sutarties 4.4.1 punkte šalys susitarė, jog jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pardavėjų kaltės, pardavėjai nedelsiant grąžina gautą 15 000 Lt avansą pirkėjui ir sumoka jam 15 000 Lt baudą. Sutarties 4.4.2 punkte buvo numatyta, jog jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nepasirašoma dėl pirkėjo kaltės, pirkėjas sumoka pardavėjams 15 000 Lt baudą, t.y. pardavėjai negrąžina pirkėjui sumokėto avanso. Byloje kilo ginčas dėl pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, t. y. kuri iš šalių yra kalta dėl Pagrindinės sutarties nesudarymo. Pirmosios instancijos teismas faktiškai konstatavo tik vienos sandorio šalies (atsakovų) kaltę, nurodęs, kad sutarties sudarymo metu butas nuosavybės teise priklausė Kauno m. savivaldybei, todėl atsakovai, nebūdami nekilnojamojo turto savininkai, patys rizikavo prisiimdami įsipareigojimus ateityje butą privatizuoti. Tačiau kolegija pritaria apeliantės argumentams, jog šioje situacijoje ieškovas taip pat buvo prisiėmęs įsipareigojimus sumokėti visus įsiskolinimus už butą, bet nedidesnius kaip 6 000 Lt, tačiau šį savo įsipareigojimą iki 2012-09-01, kai turėjo būti pasirašyta Pagrindinė sutartis, buvo įvykdę tik iš dalies, sumokėdamas tik 3 519,17 Lt įsiskolinimą, iš jų 2011-08-31 AB „Kauno energija“ 2 091,93 Lt, 2011-09-01 UAB „Kauno vandenys“ 227,10 Lt, UAB „Panemunės butų ūkis“ 344 Lt ir 856,14 Lt gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2011 m. vasario–liepos mėnesius. Nors tai, kad ieškovas 2012-09-01, kai turėjo būti pasirašyta Pagrindinė sutartis, ir nebuvo įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti visus atsakovų įsiskolinimus, bet ne didesnius kaip 6 000 Lt, kolegijos nuomone, ir negali būti vertinama kaip pardavėjo kaltė, tiesiogiai įtakojusi Pagrindinės sutarties nepasirašymą, o tuo pačiu ir kaip pagrindas atsakovams pagal Sutarties 4.4.2 punktą negrąžinti ieškovui jo sumokėto avanso, tačiau ši aplinkybė, o taip pat faktas, jog ir pats ieškovas, besiverčiantis nekilnojamojo turto prekyba, pasirašydamas Pavedimo sutartį, žinojo apie buto neprivatizavimą bei apie tai, kad dėl buto privatizavimo teisme iki Pagrindinės sutarties pasirašymo turės būti užvesta ir išnagrinėta byla, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, yra pagrindas sumažinti iš atsakovų priteistą 15 000 Lt baudą (netesybas) iki 3 519,17 Lt sumos, lygios ieškovo sumokėtai atsakovų įsiskolinimo už paslaugas ginčo butui sumai. Kadangi Pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų, prisiėmusių riziką, bet taip ir nesugebėjusių tapti ginčo buto savininkais iki nustatyto termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti, kaltės, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Sutarties 4.4.1 straipsniu, pagrįstai ieškovui priteisė jo sumokėtą avansą bei ieškovo sumokėtą 3 519,17 Lt įsiskolinimą už paslaugas ginčo butui (AB „Kauno energija“ 2 091,93 Lt, UAB „Kauno vandenys“ 227,10 Lt, UAB „Panemunės butų ūkis“ 344 Lt ir 856,14 Lt gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2011 m. vasario–liepos mėnesius), patenkantį į priteistą 15 000 Lt baudą, nes priešingu atveju ši suma atsakovams liktų be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1–2 d.; CPK 185 str.). Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, atsakingo asmens iš jo neteisėtų veiksmų gauta nauda pripažįstama nuostoliais, o, vadovaujantis CK 6.242 straipsniu, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kolegijos nuomone, priteisti ieškovui visą 15 000 Lt baudą būtų galima tik konstatavus atsakovų nepagrįstą ir nesąžiningą vengimą ar atsisakymą sudaryti Pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį.
Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl nepagrįsto solidarios atsakomybės taikymo, pirmosios instancijos teismui avansą ir baudą priteisus ieškovui solidariai iš atsakovų. Pažymėtina, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovų prievolė pagal įstatymą nėra solidari, todėl atsakovai ieškovui atsako lygiomis dalimis (CK 6.5 str.). Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos sprendimas pakeičiamas, ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 7 500 Lt avanso bei po 1 760 Lt baudos, į kurią įskaityti ieškovo patirti nuostoliai.
Tai, kad Pavedimo sutarties sudarymo dieną atsakovas T. P. buvo nepilnametis, kolegijos nuomone, nėra pagrindas šio atsakovo atleisti nuo atsakomybės. Kadangi atsakovo sudaryta Pavedimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, o, vadovaujantis CK 2.8 straipsnio 5 dalimi, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų patys atsako pagal savo sutartines prievoles, apeliacinio skundo argumentas, jog šioje byloje atsakove turėjo būti viena R. L. P., atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovui iš atsakovų po 7 500 Lt avanso bei po 1 760 Lt baudos, į kurią įskaityti ieškovo patirti nuostoliai, t. y. viso po 9 260 Lt, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atitinkamai perskirstydama ir iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisdama iš kiekvieno atsakovo ieškovui po 278 Lt žyminio mokesčio (9 260 x 0,03) bei po 248 Lt advokato pagalbos išlaidų, paskaičiuotų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (9 260 Lt x 100 proc. / 15 000 Lt = 62 proc.; 800 x 0,62 = 496 Lt; 498 /2 = 248 Lt), viso priteisiant po 526 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei valstybei po11 Lt pašto išlaidų (36 Lt x 0,62 /2) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str.). Be to, proporcingai laimėtos apeliacijos daliai (15 000 – 9 260 = 5 740; x 2 = 11 480 Lt), iš ieškovo priteistina 344 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš jo atsakovei 145 Lt ir valstybei 199 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–321 straipsniais,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, iš atsakovų R. L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaune, po 7 500 Lt avanso bei po 1 760 Lt baudos, į kurią įskaityti ieškovo patirti nuostoliai, t. y. viso po 9 260 Lt, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-15) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat po 278 Lt žyminio mokesčio bei po 248 Lt advokato pagalbos išlaidų, viso po 526 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš R. L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), Kaune, po 11 Lt pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).“
Priteisti iš ieškovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei R. L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 145 Lt bei valstybei 199 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.