Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23369-2024, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23369-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. spalio 19 d., 10 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,15 promilių neblaivumo laipsnis. Jam šiuo nutarimu buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešių mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams. Šiuo nutarimu buvo pripažinta A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Jo profesija yra vairuotojas – mechanizatorius. Per teisių atėmimo laikotarpį pajuto visas neigiamas pasekmes. Pablogėjo jo gyvenimo kokybė, padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio ir pasitaisė. Vieno alkobloko į rengimas ir sumontavimas kainuoja apie 1 400 Eur. Suvokia savo padaryto nusižengimo pasekmes. Mano, kad yra sąlygos jam paskirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimą, kadangi pripažino savo kaltę, gailisi. Jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Nepadarė kitų administracinių nusižengimų, žala kitiems asmenims ar turtui buvo padaryta. Pažeidimas padarytas nesąmoningai, realaus pavojaus visuomenei nekilo. Išklausė privalomus kursus, baigė papildomus vairuotojų mokymus. Sumokėjo paskirtą baudą, nėra priklausomas nuo alkoholio. Yra neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis. Yra įvykdęs visus keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti susigrąžinimo. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Abu jo vaikai yra studentai, jiems vis dar reikalinga pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad A. P. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Pareiškėjui buvo nustatytas 1,15 promilės, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad jo profesija yra vairuotojas – mechanizatorius. Per teisių atėmimo laikotarpį pajuto visas neigiamas pasekmes. Pablogėjo jo gyvenimo kokybė, padarė reikiamas išvadas dėl alkoholio ir pasitaisė. Vieno alkobloko į rengimas ir sumontavimas kainuoja apie 1 400 Eur. Suvokia savo padaryto nusižengimo pasekmes. Mano, kad yra sąlygos jam paskirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimą, kadangi pripažino savo kaltę, gailisi. Jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Nepadarė kitų administracinių nusižengimų, žala kitiems asmenims ar turtui buvo padaryta. Pažeidimas padarytas nesąmoningai, realaus pavojaus visuomenei nekilo. Išklausė privalomus kursus, baigė papildomus vairuotojų mokymus. Sumokėjo paskirtą baudą, nėra priklausomas nuo alkoholio. Yra neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, jo padarytas nusižengimas yra atsitiktinis. Yra įvykdęs visus keliamus reikalavimus dėl teisės vairuoti susigrąžinimo. Darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Abu jo vaikai yra studentai, jiems vis dar reikalinga pagalba.

Teismas pažymi, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Teismo vertinimu, vairuodamas neblaivus, pareiškėjas neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog pareiškėjas turėjo pagrindo tikėtis, kad jo suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant, todėl tai negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Be to, teismas pabrėžia, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo mieste, dienos metu, kuomet eismas yra pakankamai intensyvus. Be to, atsižvelgiant į nustatytą alkoholio kiekį, galima daryti išvadą, kad išvakarėse ar naktį prieš įvykį pareiškėjas turėjo išgerti pakankamai didelį alkoholio kiekį, todėl ryte turėjo suvokti, kad vairuoti jis negali, tačiau vistiek lengvabūdiškai sėdo už vairo.

Nors ir pareiškėjas nurodė, kad jam vairuojant neblaiviam nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, yra sumokėjęs už aptariamą nusižengimą paskirtą baudą, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Tai, kad kitų KET pažeidimų pareiškėjas nepadarė, esminės reikšmės vertinant aptariamą nusižengimą neturi, nes jei jis būtų nesilaikęs kitų KET reikalavimų, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Be to, baudos sumokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga, kaip ir įvairių kursų išklausymas, norint susigrąžinti teisę vairuoti. Aplinkybė, jog pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, taip pat nėra išskirtinės, be to, tai jau buvo įvertinta Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei minimalios administracinio poveikio priemonės skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

Kitos pareiškėjo nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės apie darbą, vaikus, finansines pasekmes, taip pat nelaikytinos pagrindu skundo tenkinimui. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos susilaikyti nuo nusižengimo darymo. Tai prieš sėsdamas prie vairo būdamas išgėręs privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs privalo prisiimti pasekmių, kilusių dėl padaryto nusižengimo, riziką. Specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels pareiškėjui nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl paties neatsakingumo, negali savaime būti laikoma išskirtine priežastimi panaikinti arba švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog pareiškėjas turi ypatingai didelę transporto priemonių vairavimo patirtį (apie 30 metų) ir jo darbas susijęs su vairavimu savaime nelemia ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymu. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-3-2011). Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai ignoruodamas galimas neigiamas pasekmes ir pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23369-2024, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.