Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovams notarei Zitai Kasperovičienei, Č. V., akcinei bendrovei „Leta“, Kauno savivaldybės įmonei „Namų priežiūra“ dėl buto privatizavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pripažinimo netekusiu teisės į gyvenamąją patalpą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 pripažino negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu akcinė bendrovė (toliau – AB) „Leta“ pardavė, o atsakovas Č. V. pirko gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir taip pat pripažino atsakovą Č. V. praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas Č. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10977/2000, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad šioje byloje procesas turėtų būti atnaujintas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio l dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, t. y. kai naujai paaiškėja aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) tarp jo ir AB „Leta“ buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurią patvirtino notaras ir ji buvo įregistruota viešame registre. Tačiau pareiškėjui išvykus gyventi pas motiną K. T., gyvenusią (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu kambariu žodinės panaudos sutarties pagrindu leido naudotis J. Š., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Vėliau, 2022 m. sausio 10 d. mirus motinai, pareiškėjas nutarė grįžti į Kauną. Siekdamas gyvenamąją vietą deklaruoti savo kambaryje, pareiškėjas seniūnijai turėjo pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą apie jam priklausantį turtą. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2022 m. birželio 22 d. išduotame išraše pastebėjo įrašą, kad jo kambariui 2000 m. spalio 4 d. antstolė Lina Dzikienė yra uždėjusi areštą, o žymoje „Juridiniai faktai“ yra įrašas „įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“. Kadangi pareiškėjas nurodo esantis garbingo amžiaus, vidurinio išsilavinimo, dirbęs fizinius darbus, neturintis teisinių žinių, todėl buvo įsitikinęs, kad VĮ Registrų centras išduotame Nekilnojamojo turto duomenų bazės išraše esantis įrašas yra susijęs su antstolės Linos Dzikienės uždėtu areštu, tačiau 2022 m. rugsėjo mėnesį jam išduotame Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše buvo nurodyta, kad ginčo butas priklauso jam nuosavybės teise, tačiau žyma apie įsiteisėjusį sprendimą liko nepakeista. Norėdamas išsiaiškinti, kokią įtaką teismo sprendimas turi jam priklausančiam kambariui, išsireikalavo teismo sprendimą ir sužinojo, kad 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjas pripažintas praradusiu teisę į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią AB „Leta“ pardavė jam minėtą patalpą, pripažinta negaliojančia. Teismas nustatęs, kad tokio pobūdžio reikalavimus gali reikšti tik turto savininkas ar teisėtas valdytojas, kad ieškovas, teikdamas ieškinį neturi turto savininko įgaliojimų, turėjo atsisakyti priimti ieškinį arba ieškinį palikti nenagrinėtą, nes jį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pareiškėjas mano, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė galimybė jam ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas įsitikinęs, kas termino procesui atnaujinti nepraleido, kadangi jokių teismo šaukimų, pranešimų, procesinių dokumentų nėra gavęs, todėl apie iškeltą civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo praradus teisę į gyvenamąją patalpą jam nebuvo žinoma, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, jo neinformavus apie bylos iškėlimą, nepranešus apie teismo posėdžio vietą ir laiką.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Č. V. septynių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis bei jų duomenis, įskaitant civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 dalyvavusių asmenų (J. Š., AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“) teisių perėmėjus (jeigu jie egzistuoja); primokėti trūkstamą 175 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinantį įrodymą; pateikti tiek prašymo ir jo priedų egzempliorių (kopijų), kad jų užtektų visiems procese dalyvaujantiems asmenims ir teismui.

6. Pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. teismui pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir prašymą kartu su priedais jam grąžino bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pašalino dalį nutartyje nurodytų trūkumų – primokėjo trūkstamą žyminį mokestį ir pateikė prašymo ir jo priedų dvi kopijas, tačiau kiti nutartyje nurodyti trūkumai nėra pašalinti.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, įvertinus duomenis, kad byloje dalyvaujančiu asmeniu nurodytas J. Š. yra miręs, o AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ yra išregistruotos. Teismo vertinimu, šio įpareigojimo pareiškėjas neįvykdė, kadangi šalindamas nustatytus trūkumus, tik pateikė duomenis, jog J. Š. mirė būdamas išsituokęs, o duomenų apie vaikus nėra; taip pat, kad VĮ Registrų centras nėra duomenų apie AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ teisių perėmėjus, tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų nepatikslino ir pateikė pirminio prašymo ir priedų dvi kopijas, kuriame nurodyti nebeegzistuojantys juridiniai asmenys ir miręs fizinis asmuo, kurie, kaip jau buvo nurodyta pareiškėjui, negali dalyvauti civiliniame procese.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu pareiškėjas Č. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Teismas, atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo formaliu pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė prašymo trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, vadovavosi formaliais motyvais, kurie prieštarauja dispozityvumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei teisingumo principams. Tokia nutartis negali būti pagrįsta ir teisėta, todėl ji turi būti panaikinta ir prašymas išnagrinėtas civilinio proceso tvarka iš esmės.

1.2. Aplinkybė, jog byloje dalyvaujančiais asmenimis buvo nurodyti nebeegzistuojantys asmenys nelaikytinas esminiu trūkumu dėl kurio neįmanomas tolesnis procesas. Kadangi nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų teisių perėmėjų nėra, o išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 buvo negaliojančiu pripažintas nekilnojamojo turto sandoris, todėl byloje dalyvaujančiu asmeniu buvo nurodyta VĮ Turto bankas atstovaujantis valstybės interesus bylose, susijusiose su nekilnojamuoju turtu bei notarė tvirtinusi sandorį.

1.3. Teismo nurodyta aplinkybė, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra su trūkumu, nes jame nurodyti trys asmenys nebeegzistuoja teisiškai nepagrįsta ir nėra kliūtis priimti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nebeegzistuojančių fizinių ir juridinių asmenų nurodymas prašyme nėra esminė kliūtis proceso eigai, kurios nebūtų galima pašalinti proceso eigoje, apelianto ar teismo iniciatyva.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-10997/2000, kurioje apeliantas siekia proceso atnaujinimo, išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas 2000 m. gruodžio 6 d. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2000 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2022 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui Č. V. septynių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis bei jų duomenis, įskaitant civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 dalyvavusių asmenų (J. Š., AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“) teisių perėmėjus (jeigu jie egzistuoja); primokėti trūkstamą 175 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinantį įrodymą; pateikti tiek prašymo ir jo priedų egzempliorių (kopijų), kad jų užtektų visiems procese dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Pareiškėjas 2023 m. kovo 10 d. teismui pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir prašymą kartu su priedais jam grąžino bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantas įpareigojimo patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis neįvykdė, kadangi prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų nepatikslino ir pateikė pirminio prašymo ir priedų dvi kopijas, kuriame nurodyti nebeegzistuojantys juridiniai asmenys ir miręs fizinis asmuo, kurie, kaip jau buvo nurodyta pareiškėjui, negali dalyvauti civiliniame procese. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas Č. V. pateikė atskirąjį skundą.

14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

15. CPK yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.

16. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Jeigu procesinį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, 2023 m. vasario 28 d. nutartyje nurodė, kad apeliantas turėtų patikslinti byloje dalyvaujančius asmenis bei jų duomenis, įskaitant civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000 dalyvavusių asmenų (J. Š., AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“) teisių perėmėjus (jeigu jie egzistuoja); primokėti trūkstamą 175 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinantį įrodymą; pateikti tiek prašymo ir jo priedų egzempliorių (kopijų), kad jų užtektų visiems procese dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Apeliantas 2023 m. kovo 10 d. teismui pateikė pirminio prašymo ir priedų dvi kopijas, kuriame nurodyti nebeegzistuojantys juridiniai asmenys ir miręs fizinis asmuo, tačiau apelianto teigimu, nebeegzistuojančių fizinių ir juridinių asmenų nurodymas prašyme nėra esminė kliūtis proceso eigai, kurios nebūtų galima pašalinti proceso eigoje, apelianto ar teismo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi sprendė, kad prašymo trūkumai nėra pašalinti, kadangi pareiškėjas pateikė duomenis, jog J. Š. mirė būdamas išsituokęs, o duomenų apie vaikus nėra; taip pat, kad VĮ Registrų centras nėra duomenų apie AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonės „Namų priežiūra“ teisių perėmėjus, tačiau prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų byloje dalyvaujančių asmenų nepatikslino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto procesiniais dokumentais, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apelianto prašymui dėl proceso atnaujinimo priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.

18. Nustatyta, kad pareiškėjas Č. V. 2023 m. kovo 10 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-10997/2000, kuriame nurodė, kad vykdydamas teismo nutartį kreipėsi į VĮ Registrų centras ir gavo duomenis apie J. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini), būdamas išsituokęs, duomenų apie jo sutuoktinę ir vaikus nėra, taip pat apie AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonę „Namų priežiūra“, kurios yra išregistruotos ir jų teisių perėmėjų nėra, todėl byloje dalyvaujančiais asmenimis nurodė J. Š., AB „Leta“ bei Kauno savivaldybės įmonę „Namų priežiūra“. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo Č. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir prašymą kartu su priedais jam grąžino bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad nebeegzistuojančių fizinių ir juridinių asmenų nurodymas prašyme nėra esminė kliūtis proceso eigai, kurios nebūtų galima pašalinti proceso eigoje, apelianto ar teismo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais sutinka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo suinteresuotais asmenimis nurodyti nebeegzistuojantys asmenys, nėra nei procesinio dokumento formos, nei turinio trūkumas, dėl kurio civilinės bylos nagrinėjimas būtų negalimas.

19. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. CPK nenustato asmenų, galinčių būti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, sąrašo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą, priėmęs ieškinį (šiuo atveju prašymą) teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama. Tai reiškia, kad teismas gali, jo manymu, reikalingus asmenis įtraukti kaip suinteresuotus asmenis iki bylos nagrinėjimo teisme, taip pat bylos nagrinėjimo metu.

21. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. sprendimu buvo patenkintas J. Š. ieškinys ir pripažinta negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo (privatizavimo) sutartis, pagal kurią AB „Leta“ pardavė, o apeliantas Č. V. pirko gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), taip pat apeliantas Č. V. buvo pripažintas netekusiu teisės į šią patalpą. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad J. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, AB „Leta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2003 m. lapkričio 12 d., Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2012 m. balandžio 16 d. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas/patalpa – kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vis dar nuosavybės teise registruotas apelianto Č. V. vardu, įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 10142, nepaisant to, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ši pirkimo–pardavimo pripažinta negaliojančia.

22. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau – Butų privatizavimo įstatymas), galiojusio iki 2001 m. sausio 1 d., 4 straipsnyje buvo numatyta, kad pagal šį įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos – jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduoda savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei namas, butas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse – atitinkamai jų administracijai. Teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiųjų asmenų (suinteresuotų asmenų) įtraukimo į bylą ar jų pašalinimo klausimą gali spręsti ir savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pardavėja AB „Leta“ yra išregistruota, t. y. akivaizdu, kad šios įmonės balanse ginčo turto nėra bei negali būti, duomenų, kad šios įmonės teises ir pareigas būtų perėmęs kitas asmuo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priėmęs pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje teismas savo iniciatyva galėjo spręsti tiek dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, tiek dėl jų pašalinimo, jeigu toks asmuo neegzistuoja bei nėra jo teisių perėmėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus galiojusio Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad dėl buto/patalpos – kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu vis dar nuosavybės teise registruotas apelianto Č. V. vardu, teisinį suinteresuotumą gali turėti Kauno miesto savivaldybė. Pažymėtina ir tai, kad prašymo priėmimo stadijoje, pirmosios instancijos teismui nenustačius (nutartyje šiuo klausimu jokių argumentų nėra), kad teismo procesinis sprendimas gali turėtų įtakos mirusio J. Š. ar išregistruotų įmonių teisių perėmėjams (duomenų, kad tokie asmenys egzistuoja byloje nėra), šie asmenys teismo gali būti nelaikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis.

24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė procesinės teisės normas bei nepagrįstai laikė, kad prašymo trūkumai neištaisyti ir apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi suinteresuotų asmenų įtraukimo į bylą ar jų pašalinimo klausimą pirmosios instancijos teismas gali spręsti ir savo iniciatyva. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.