Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjimo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, 10 MGL, t. y. 500 eurų įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2021 m. lapkričio 3 d. išregistruotas iš Lietuvos probacijos tarnybos registro, 2021 m. spalio 7 d. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2024 m. birželio 15 d., apie 6.15 val., prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), tyčią vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam P. G. į veidą, o nuo smūgių nukritusiam ant grindinio, dar smūgiavo į P. G. veido sritį, viso ne mažiau kaip keturis kartus, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kaklo srityje, muštinę žaizdą 23-24 dantų srityje. Tokiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriuo liudytojas L. G. atpažino įtariamąjį V. J. kaip tą patį vyrą, kuris 2024 m. birželio 15 d. prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sudavė smūgius rankomis P. G. ir taip jį sužalojo (b. l. 55–57).

Specialisto išvada Nr. G 1313/2024(02), kurioje nurodyta, kad P. G. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas kaklo srityje, muštinė žaizda 23-24 dantų srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, ir galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (b. l. 37–39).

Vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo P. G. pateikti įvykio vaizdo įrašai. Protokole užfiksuota, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „448610124_6851245131645842_826973155 5186361787_n(1).mp4“, trukmė 00.02.42 val. Vaizdo įrašas spalvotas. Įsijungus minėtą vaizdo įrašą per „Media player“ leistuvą matome (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu 00.00.01-00.01.14 matome šviesių plaukų moterį (toliau – moteris Nr.1), kuri užsidėjusi rausvos spalvos batus, vilki tamsios spalvos suknelę, rusvos spalvos ilgą viršutinį rūbą. Taip pat matome vyrą (toliau – vyras Nr. 1), kuris yra šviesių plaukų, vilki tamsios spalvos marškinius ilgomis rankovėmis, tamsios spalvos liemenę ir tamsios spalvos kelnes, mūvi tamsios spalvos batus. Vaizdo įraše yra dar vienas vyras (toliau – vyras Nr. 2), kuris mūvi tamsios spalvos batus, vilki tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, dėvi melsvos spalvos šortus, kairėje rankoje laiko tamsios spalvos krepšelį. Vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 vaikšto, kažką kalba, tačiau vaizdo įrašas be garso. 00.00.38 prieina dar vienas vyras (toliau – vyras Nr. 3), kuris vilki šviesios spalvos apatinį rūbą, ant viršaus tamsios spalvos megztinį, melsvos spalvos kelnes ir mūvi šviesios spalvos batus su melsvais elementais. Tarp vyro Nr. 1, vyro Nr. 2 ir vyro Nr. 3 vyksta pokalbis. 00.00.56 prieina moteris Nr. 1, kuri rankose laiko savo dėvėtus batelius ir su dešinėje rankoje laikomu bateliu užsimoja kameros link, tada prieina vyras Nr. 1, tačiau vaizdas vaizdo įraše pradeda stipriai judėti ir nėra galimybės matyti kas vyksta. Laikotarpiu 00.01.14 – 00.02.28 vaizdo įraše matosi tik tamsus vaizdas ir kas vyksta nėra galimybės matyti. Nuo 00.02.28 vaizdas pradeda ryškėti vaizdo įraše, tačiau jis nėra stabilus, matoma (duomenys neskelbtini) ir 00.02.36 vaizdas vėl užtamsėja, iki įrašo galo nebėra galimybės nieko matyti. Viso vaizdo įrašo metu matome kitus asmenis, kurie neturi reikšmingos informacijos tyrimui. Padaryta fotolentelė. Pridedamas CD (b. l. 67, 68–71).

Vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti miesto kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matomas užfiksuotas 2024 m. birželio 15 d. įvykis. Protokole užfiksuota, kad pirmasis apžiūrimas vaizdo įrašas – 2024 m. birželio 15 d. vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini) _20240615_061000“, trukmė 00.20.00 val. Vaizdo įrašas spalvotas. Įsijungus minėtą vaizdo įrašą per „Media player“ leistuvą matome (duomenys neskelbtini) dalį ir naktinio klubo prieigas. Nuo įrašo pradžios matome daug asmenų, kurie bendrauja tarpusavyje, rūko, vartoja gėrimus. Taip pat matome vyrą (toliau – vyras Nr.1), kuris apsivilkęs baltos spalvos apatinį rūbą, ant viršaus žalsvos spalvos marškiniai, mėlynos spalvos džinsai ir šviesios spalvos batai, tamsių plaukų. Su vyru Nr. 1, kalbasi vyras (toliau – vyras Nr.2), kuris apsirengęs tamsios spalvos viršutiniu rūbu, mėlynos spalvos džinsais ir šviesios spalvos batais, tamsios spalvos plaukais. Laikotarpyje 00.00.01 – 00.02.21 vyras Nr. 1 kalbasi su vyru Nr. 2. 00.02.36 vyras Nr. 2 prieina prie kitos žmonių grupelės. Žmonių grupelėje yra trys asmenys. Vyras (toliau – vyras Nr. 3), apsivilkęs juodos spalvos marškinėlius juodomis rankovėmis, mėlynos spalvos džinsinius šortus, vilki tamsios spalvos batus, šviesios spalvos plaukais. Taip pat įraše matosi kitas asmuo iš tos pačios žmonių grupės, tai vyras, (toliau – vyras Nr. 4), kuris dėvi mėlyno atspalvio marškinius ilgomis rankovėmis, melsvo atspalvio kostiumą, tai yra ilgos kelnės ir liemenė bei tamsios spalvos batus, yra šviesios plaukų spalvos. Grupėje yra ir moteris (toliau – moteris Nr.1), kuri dėvi raudono atspalvio batus, tamsios spalvos suknelę, kūno spalvos ilgą viršutinį rūbą ilgomis rankovėmis, šviesios spalvos plaukais. 00.07.06 vyras Nr. 3 bendraudamas su vyru Nr. 1, prieina prie jo ir užkabina su savo koja vyro Nr. 1 koją ir nueina. Vyras Nr. 1 pasiima mobilųjį telefoną ir nukreipia į vyrą Nr. 4. Tada prie vyro Nr. 1 prieina moteris Nr. 1 ir ištiesia savo ranką link vyro Nr. 1 mobiliojo telefono, tačiau vyras Nr. 1 atsitraukia. 00.07.22 vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 4 pradeda eiti link vyro Nr. 1, o vyras Nr. 1 pradeda atbulomis eiti nuo jų. 00.07.28 vyras Nr. 1, vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 4 nueina už vaizdo kameros filmuojamo perimetro ribų. 00.07.34 – 00.08.24 moteris Nr. 1 taip pat nueina už vaizdo kameros filmuojamo perimetro ribų, grįžusi nusiima batus ir vaikšto basomis pėdomis. 00.08.47 vaizdo stebėjimo kameros įraše pasirodo ir vyras Nr. 4 bei vyras Nr. 3. 00.08.59 Vyras Nr. 4 ir moteris Nr. 1 staiga apsisuka ir vėl nueina už vaizdo kameros filmuojamo perimetro ribų. Vyras Nr. 3, taip pat pradeda sparčiu žingsniu judėti link tos pusės, kurios yra už vaizdo kameros filmuojamo perimetro ribų. Viso vaizdo įrašo metu matome kitus asmenis, kurie neturi reikšmingos informacijos tyrimui.

Antrasis apžiūrimas vaizdo įrašas – 2024 m. birželio 15 d. vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini) _20240615_061000“, trukmė 00.20.00 val. Vaizdo įrašas spalvotas. Įsijungus minėtą vaizdo įrašą per „Media player“ leistuvą matome (duomenys neskelbtini) dalį ir naktinio klubo prieigas. Nuo 00.00.01 – 00.07.23 matome vaizdą, kuris jau aprašytas anksčiau minėtame vaizdo įrašo aprašyme. 00.09.09 matome, kaip vyras Nr. 2 ir vyras Nr. 3 bėga ir sustojus jiems, vyras Nr. 3 ištiesia ranką link vyro Nr. 2. Vyras Nr. 2 atsitraukia. 00.09.18 matome pro kavinės išskleistų skėčių nuo saulės viršų, kaip moteris Nr. 1 prieina prie žemės, atsitupia, vėl atsistoja, tačiau kas ten vyksta nėra galimybės pamatyti, nes trukdo nuo saulės išskleisti skėčiai. 00.09.26 matome, kaip nuo žemės pakyla vyras Nr. 1, o iš jo paskos pareina vyras Nr. 4. Sustojęs vyras Nr. 1 ištiesia ranką link vyro Nr. 4, tada šie pradeda kontaktuoti rankomis ir vyras Nr. 1 griūna ant grindinio. Prie bandančio atsistoti vyro Nr. 1 prieina moteris Nr. 1, kuri ištiesia ranką, tačiau nesimato ar kažką joje laiko. Prie vyro Nr. 1 prieina moteris Nr. 1, vyras Nr. 3 ir vyras Nr. 4 ir vyras Nr. 1 krenta ant žemės. Kodėl vyras Nr. 1 krenta ant žemės pamatyti nėra galimybės, kadangi minėti asmenys užstoja vaizdą. 00.09.54 vyras Nr. 3, vyras Nr. 4 ir moteris Nr. 1 nueina į kitą pusę, o vyras Nr. 1 lieka gulėti ant grindinio. 00.10.23 vyras Nr. 3, vyras Nr. 4 ir moteris Nr. 1 nueina link taksi ženklu pažymėto automobilio, įsėda į jį ir nuvažiuoja M. V. g. link (duomenys neskelbtini) g. 00.10.46 vyras Nr. 1 atsistoja. Viso vaizdo įrašo metu matome kitus asmenis, kurie neturi reikšmingos informacijos tyrimui (b. l. 75, 76–79).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. J. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino.

Kaltinamasis V. J. savo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką pripažino visiškai, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis susiginčijo su kaltinamojo žmona, apsižodžiavo, todėl kaltinamasis nesusitvardė ir sudavė jam smūgį, po kurio jis nukrito. Jam gulinčiam ant žemės, sudavė dar kelis kartus. Galėjo būti, kad sudavė 4 smūgius ranka, taikė į veido sritį, bet kadangi nukentėjusysis gynėsi, nežino, ar pataikė jam į veidą.

Kaltinamojo kaltę be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiojo P. G. parodymai. Šis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 15 d., prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, vienas iš vyrų priėjo, patraukė moterį ir ranka sudavė jam į veido sritį. Po smūgio jis nukrito ant žemės ir pajuto dar keletą smūgio į veido sritį. Taip pat kaltinamojo V. J. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo įrašų apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastas nustatytas specialisto išvada Nr. G 1313/2024(02), kurioje nurodyta, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu, ir galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. V. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai įrodyta, kad V. J., 2024 m. birželio 15 d., apie 6.15 val., prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), tyčią vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam P. G. į veidą, o nuo smūgių nukritusiam ant grindinio, dar smūgiavo į P. G. veido sritį, viso ne mažiau kaip keturis kartus, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam P. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą kaklo srityje, muštinę žaizdą 23-24 dantų srityje. Tokiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis teistas (b. l. 115–120), baustas administracine tvarka (b. l. 122–126), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 129), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 128), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 163).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. ir nukentėjusysis P. G. patvirtino, jog jie susitaikė, nukentėjusysis kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė neatleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi nenustatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos.

Kaip minėta, kaltinamasis V. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašė nukentėjusiojo P. G., atlygino jam padarytą žalą, o šis jam atleido, pretenzijų neturi. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad negalima teigti, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi jis, pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu, atsisakė duoti parodymus ir dėl kaltės nepasisakė, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022). Aptariama asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai teismo pripažįstama tokiais atvejais, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neatima teisės tai padaryti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-49-976/2020, 2K-181-788/2021). Nagrinėjamu atveju, V. J. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau 2025 m. sausio 15 d., dar prieš perduodant baudžiamąją bylą teismui, jis pateikė rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, nuketėjusiojo atsiprašė bei su juo susitaikė (b. l. 141). Teisiamojo posėdžio metu V. J. pakartotinai nurodė, kad kaltu prisipažįsta, gailisi, dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, bei stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius – atlygino nukentėjusiajam žalą. Todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga.

Kaip minėta, kaltinamasis V. J. atlygino nukentėjusiajam P. G. 1200 Eur žalą, susitaikė, nukentėjusysis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, neprieštarauja, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose numatytos sąlygos.

Taip pat prokurorė baigiamųjų kalbų metu teigė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes praeityje jis teistas du kartus, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Iš V. J. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį. Byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau iki teistumo išnykimo buvo likę tik 4 mėnesiai. Šiuo atveju teismas taip pat pažymi, kad nors V. J. baustas administracine tvarka, bet už administracinius nusižengimus, nesusijusius su smurtinio pobūdžio veiksmų panaudojimu, yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, augina mažametę dukrą, vedęs, kritiškai vertina savo elgesį. Byloje nustatytos dvi V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2020 m., t. y. prieš penkerius metus, o už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką V. J. teistas prieš daugiau nei šešerius metus – šį laikotarpį teismas vertina kaip pakankamai ilgą ir nesudarantį pagrindo manyti, kad V. J. nusikalstamas elgesys yra sistemingas. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad naujai jo padarytas nusikaltimas nors ir yra smurtinis, tačiau sukėlė daug mažesnio pavojingumo padarinius – P. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailėjosi, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino jam žalą. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamasis procesas kaltinamojo atžvilgiu padarė jam pakankamą prevencinį poveikį ir V. J. ateityje pakartotinai nenusikals.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju P. G.. Esant visoms baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas P. G. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 385 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 31–32). Teisiamojo posėdžio metu P. G. nurodė, kad civiliniame ieškinyje buvo nurodęs didesnę sumą, tačiau su kaltinamuoju susitarė dėl mažesnės sumos ir kaltinamajam atleido.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis nukentėjusiajam žalą atlygino, nukentėjusįjį žalos atlyginimas tenkina, procesas dėl P. G. civilinio ieškinio nutrauktinas.

V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (b. l. 67, 75) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju P. G., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. J. išaiškinti, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nutraukti procesą dėl P. G. civilinio ieškinio (BPK 107 straipsnis).

V. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (b. l. 67, 75) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.