- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- II-98-201/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01225-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- Z. P.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. P., institucijos, priėmusios nutarimą – Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G., teismo posėdyje išnagrinėjusi Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pensininko, administracine tvarka nebausto, skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-02-26 priimto nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2013-12-13, 12 val. jam priklausančiame garaže, esančiame Jaunystės g. 30, Klaipėdos mieste, buvo laikoma 130 l benzino, supilto į 4 plastikines talpas po 25 l, 1 plastikinė talpykla 20 l talpos, 1 plastikinė talpykla 20 l talpos pripilta 10 l, 4 plastikinės talpyklos po 25 litrus talpos bei 1 plastikinė talpykla 10 l talpos ir 20 l dyzelinio kuro, supilto į 20 l talpą, be šio kuro įsigijimą ar pagaminimą grindžiančių dokumentų. Tuo Z. P. pažeidė LR Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų, skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 18 punktą ir padarė teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 171² str. 1 d. Už šį pažeidimą 2014-02-26 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu Z. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171² str. 1 d. paskirta 1000 Lt bauda.
Šalies argumentai
2014-03-26 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Z. P. skundas dėl minėto nutarimo. Skunde Z. P. nurodo, kad 2013-12-13 apie 10.30 val. jam atvykus į garažą ir atsirakinus garažo duris, iš pasalos privažiavo muitinės automobilis, iš kurio išlipo trys muitinės pareigūnai, be jo sutikimo įsiveržė į garažą ir neturėdami teisėsto pagrindo jo garaže atliko kratą. Iš rasto kuro kiekio tik 40 l benzino priklausė jam, kita dalis rasto kuro priklausė jo sūnums ir buvusiai sutuoktinei. Priimant nutarimą Klaipėdos teritorinė muitinė nevertino jo pateikto paaiškinimo, kam priklauso rastas kuras, neapklausė jo nurodytų asmenų, nenustatė tikslaus garaže rasto kuro kiekio ir nepaparašė pateikti kuro įsigijimo dokumentų, todėl, mano, kad nepagrįstai jam paskyrė baudą ir prašo Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-02-26 priimtą nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su Z. P. skundu. Tai, kad muitinės pareigūnai atliko Z. P. garažo patalpos kratą, neatitinka faktinių aplinkybių, nes buvo atliktas laikomų naftos produktų tikrinimas. Muitinės pareigūnų, atliekančių muitų ir kitų teisės aktų jiems pavestas funkcijas, įgaliojimai, teisės ir pareigos, apibrėžtos LR Muitinės įstatymo 20 str., o šio įstatymo 33 str. apibrėžia muitinės reikalavimų, susijusių su muitinės vykdomomis funkcijomis, privalomumą visiems asmenims. Skundų dėl muitinės pareigūnų neteisėtų veiksmų gauta nebuvo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinta aplinkybė, kad kuras gali priklausyti ir ne Z. P., tačiau Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų, skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklėse numatyta pareiga saugoti laikomo kuro, nepriklausomai nuo to, kam jis priklauso, įsigijimo dokumentus tol, kol šį kurą laiko. Todėl nuobauda Z. P. buvo paskirta pagrįstai ir prašo palikti galioti Klaipėdos teritorinės muitinės priimtą nutarimą.
Teismo posėdžio metu Z. P. skundą palaikė ir paaiškino, kad 40 litrų benzino laikė sklepe, o gruodžio 13 dieną be jokių dokumentų atvyko trys muitinės pareigūnai, pradėjo krėsti pirmą aukštą ir garažo rūsyje atrado benziną. Tada fotografavo, žiūrėjo. Buvo kuras, jam priklausė 40 l, kas pagal saugumo techniką nėra draudžiama, o likęs kuras priklausė vaikams ir 30 l buvusiai žmonai. Garažas yra jo vardu. Pareigūnai iš akies surašė kiekius, nieko nematavo. Kadangi jis yra ūkininkaujantis žmogus, turi žemės, jam kuras reikalingas ūkio darbams. Antrus metus yra pensijoje, iš to ir gyvena. Kurą įsigijo automatinėje kolonėlėje, nes ten kuras buvo pigesnis. Vieną kanistrą nusipirko iš vienos pensijos, kitą - iš kitos pensijos. Nežino, kaip automatinėje degalinėje galima gauti čekį. Du kanistrai jo buvo po 20 litrų. Sūnūs atsivežė kurą skirtingu laiku, vienas atsivežė rudenį, motociklui pirko, bet tie motociklai be numerių. Sūnūs atskirai gyvena, bet abu turi raktus nuo garažo. Buvusi sutuoktinė turi automobilį, bet kurą laiko pas jį, nes kainos kyla. Raktus nuo garažo turi ir buvusi sutuoktinė. Prašo panaikinti priimtą nutarimą, nes jis laikė tik 40 litrų kuro.
Liudytojas Ž. P. paaiškino, kad jų šeimai priklausančiame garaže buvo rastas kuras. Jo dalis kuro yra 20 l dyzelio ir 20 l benzino. Dyzelinį kurą išvažinėja, o benziną naudoja pjūklui ir motociklui. Kurą įsigijo Trevenoj. Gyvena ne santuokoje, kaupia čekius, todėl gal ir atrastų nuo pirkto kuro. Gyvena prie Žemės ūkio technikumo, (duomenys neskelbtini). Nepamena, kam pirko dyzeliną ir negali parodyti, kuris jo yra bakelis nuotraukoje. Savo garažo neturi, todėl naudojasi tėčio garažu, turi nuo jo raktus. Jo mama taip pat naudojasi šiuo garažu ir taip pat turi raktus. Jam žinoma, kad kuro galima laikyti iki 40 l, daugiau negalima. Kiek pamena, kai pasidėjo kurą garaže, tai tiek bakelių dar nebuvo. Jis įsitikinęs, kad nėra reikalavimo iki 40 l turėti čekius. Įstatymas numato, kad vienam asmeniui galima 40 l turėti. Atvyko paliudyti, kad kiekvienas turėjo savo kurą.
Liudytojas D. P. paaiškino, kad buvo nusipirkęs benzino iš „Neste“ degalinės ir pasidėjo rūsyje, šeimos garaže, prie Žemės ūkio technikumo. Garažas priklauso jo tėvui. Kadangi spalio viduryje buvo akcija, krito kuro kaina, todėl įsigijo kuro. Įsigijimo čekių neima. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Buvo tara plastikinė, viena 20 l, kita gal deformuota, 19 l. Kol kas jokios transporto priemonės neturi, bet jo draugė yra iš kaimo, iš Šilalės rajono, tai uošviui paprašė nupirkti kuro. Kažkas jau buvo pasidėjęs garaže kurą, kai ir jis dėjo savąjį. Jis vėliau pasiėmė kurą. Nežino, kada tikrino garažą ir, kaip atrado tuos 39 litrus. Nežino, kurie bakeliai priklauso jam, bet mano, kad tie, kurie fotonuotraukoje yra vienodi. Jam žinoma, kad be įsigijimo dokumentų galima laikyti 40 litrų degalų.
Liudytojas V. R. paaiškino, kad apžiūrėjus Z. P. garažą, buvo rasta kuro, kuriam neturėjo įsigijimo dokumentų. Z. P. prašė, kad jis nerašytų protokolo kaip draugas, kaip buvęs bendradarbis. Jis atsakė, kad pažeidimas yra pažeidimas, pasakė, kad yra pakankamai griežtas inspektorius. Jis su Z. P. buvę bendradarbiai, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo aptarnavo jų tarnybinius automobilius. Įvykio metu, Zenonas net neužsiminė, kad čia galbūt ne jo kuras, tik minėjo, kad gal namie turi kuro dokumentus.
Apklausus analogiškus paaiškinimus davė ir liudytojai A. D. (A. D.) ir K. K..
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Lietuvos Respublikos ATPK 171² str. 1 d. numatyta atsakomybė asmenims už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktas numato, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, turi laikytis šių Taisyklių tik 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai. Pagal Taisyklių 18 punktą, 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai.
Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia padaręs teisės pažeidimą ir nurodo, kad jam priklausančiame garaže surastas kuras ne visas priklausė jam, o ir sūnums bei buvusiai sutuoktinei. Kadangi jam priklausė tik 40 litrų, todėl pagal Taisyklių 5 punktą, jam neprivalu laikyti kuro įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją palaiko jo paties ir jo šeimos narių – Ž. P. ir D. P. liudijimai. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinančią versiją patvirtina liudytojų V. R., A. D. (A. D.) ir K. K. parodymai. Teismas pastebi, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, atitinka faktines bylos aplinkybes, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Vertinant liudytojų Ž. P. ir D. P. parodymų patikimumą, pažymėtina tai, kad minėti asmenys yra šeimos nariai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, apklausti teismo posėdžio metu, jie negalėjo nurodyti, kurios talpos su kuru priklausė būtent jiems, (b. l. 33), o tai teismui kelia pagrįstą abejonę, kad kuro dalis būtų priklausiusi Ž. ir D. P.. Pažymėtina ir tai, kad pagal Taisykles, asmenys privalo saugoti laikomo kuro, nepriklausomai nuo to, kam kuras priklauso, įsigijimo dokumentus tol, kol šį kurą laiko. Todėl net jei kuras priklausė Z. P. nurodytiems asmenims, tai neatleidžia jo nuo pareigos pateikti kuro įsigijimo dokumentus.
Nors Z. P. nurodo, kad muitinės pareigūnai neprisistatė, be jo sutikimo įsiveržė į garažą ir atliko kratą, tačiau tokie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti objektyviais bylos duomenimis.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog skundžiamas 2014-02-26 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir Z. P. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).
Administracinė nuobauda Z. P. paskirta pagrįstai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas,
nutaria:
Z. P. skundo netenkinti.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-02-26 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.