Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Z. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 13 d. Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 023731 už tai, kad 2013 m. gruodžio 13 d. 12.00 val. jam priklausančiame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo laikoma 130 litrų benzino, supilto į 4 plastikines talpyklas po 25 litrus talpos, 1 plastikinė talpykla 20 litrų talpos, 1 plastikinė talpykla 20 l talpos pripilta 10 l, 4 plastikinės talpyklos po 25 litrus talpos bei 1 plastikinė talpykla 10 litrų talpos ir 20 litrų dyzelinio kuro, supilto į 20 litrų talpyklą, be šio kuro įsigijimą ar pagaminimą grindžiančių dokumentų. Tuo Z. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų, skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 18 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² str. 1 d.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Z. P. pripažintas kaltu padaręs ATPK 171² str. 1 d. numatytą pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda.

Taisyklių 18 p. nustatyta, kad šių Taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai.

Taisyklių 5 p. nustatyta, kad: „Ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, turi laikytis šių Taisyklių tik 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena: 5.1. degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai“.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinančią versiją patvirtina liudytojų V. R., A. D. ir K. K. parodymai, kurie, teismo nuomone, yra nuoseklūs, logiški, atitinka faktines bylos aplinkybes, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Apelianto teigimu, šiuo atveju teismas neteisingai ir neobjektyviai vertino minėtų liudytojų parodymus, kadangi V. R. parodė, jog į Z. P. garažą užėjo šiaip, pamatęs pažįstamą, A. D. parodė, kad į Z. P. garažą užėjo kaip pas draugą, o K. K. nurodė, kad į Z. P. garažą užėjo patruliuodamas. Be to, A. D. paliudijo, kad užėjo ne tik kaip pas draugą ar buvusį bendradarbį, bet ir garaže domėjosi Z. P. civilinės bylos Nr. 2-11931-777/2013 dėl neteisėto atleidimo iš darbo iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1 P-1067, t. y. domėjosi, kaip pareigūnas institucijos – Klaipėdos teritorinė muitinės, 2014-02-26 išnagrinėjusios Z. P. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 023731/RŽ51-1785 pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 023731, kurio pagrindu buvo priimtas nutarimas pripažinti jį, Z. P., kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171² str. 1 d., ir nubausti 1 000 Lt bauda ir galbūt neteisėtai atleidus iš darbo (civilinė byla dėl neteisėto atleidimo apskųsta apeliacine tvarka). Tokie kaip liudytojų apklaustų minėtų pareigūnų skirtingi liudijimai akivaizdžiai sukelia pagrindą jais abejoti.

Be to, Z. P. nurodo, kad dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų V. R., A. D. ir K. K. veiksmų, galbūt atitinkančių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 str. 1 d., sudėtį, 2013-12-30 jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, tačiau prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai Ž. P. ir D. P. negalėjo nurodyti, kurios talpyklos nuotraukoje (nuotrauka neaiški, kuro talpyklos vienoje nuotraukoje nufotografuotos iš viršaus, nuotrauka nespalvota, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. Nr. 023731 nenurodyti nei plastikinių talpyklų tūriai, nei jų vienetai, nei atskiri kuro kiekio matavimai ir t. t.) priklausė būtent jiems. Ž. P. teismo posėdyje aiškiai nurodė teismui, kad negali identifikuoti savo talpyklų su kuru, kadangi talpyklos jo buvo sužymėtos žymekliu, o nuotraukoje to nesimato. Apelianto teigimu, teismas akivaizdžiai neobjektyviai vertino liudytojų Ž. P. ir D. P. parodymus, uždavinėjo tiesos neatitinkančius ir klaidinančius klausimus, bandydamas suklaidinti liudytojus bei išgauti neteisingus atsakymus ir taip pažeidė ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Visas aplinkybes dėl liudytojų parodymų patvirtina teismo posėdžio garso įrašas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus, priėmė teisingą ir įrodymais pagrįstą procesinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto Z. P. skunde nurodytais motyvas nėra pagrindo.

ATPK 171² straipsnyje numatyta atsakomybė už biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus, kurio pirmojoje dalyje numatyta, kad biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimas, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antrojoje dalyje, užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 20 000 Lt.

ATPK 171² straipsnio norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisyklių pažeidimus. ATPK 171² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimus. Kuro gabenimo ir laikymo tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, turi laikytis šių Taisyklių tik 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai, o 18 punkte nurodyta, kad šių Taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl Z. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą 171² straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. vasario 26 d. nutarimu Z. P. buvo nubaustas 1 000 Lt bauda. Nors Z. P. skunde nurodo, kad jam negalėjo kilti atsakomybė pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, nes patikrinimo metu garaže surastas kuras priklausė ne tik jam, bet ir jo sūnums bei buvusiai sutuoktinei, jam priklausė tik 40 litrų, o pagal Taisykles asmenys, laikantys ar gabenantys degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose iki 40 litrų, neprivalo saugoti laikomo kuro įsigijimo dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino šių Taisyklių nuostatas ir nepagrįstai jomis vadovavosi, kadangi paminėtos Taisyklės netaikomos ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, laikantiems savo reikmėms degalus talpyklose, kurių bendras tūris iki 40 litrų, t. y. Taisyklių 5 p. įvardija asmenis, kurie turi laikytis šių Taisyklių, įskaitant ir 18 p., su išlyga, t. y. kai laiko ar gabena degalus savo kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras turis nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai, tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto Z. P. skundo motyvais negalima sutikti.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad garaže, priklausančiame Z. P., esančiame (duomenys neskelbtini), buvo laikoma 130 litrų benzino ir 20 litrų dyzelino, supilto į plastikines talpyklas, be šio kuro įsigijimą ar pagaminimą grindžiančių dokumentų. Fiziniai asmenys turi laikytis Taisyklių 12–13, 18–20 punktuose nustatytų reikalavimų, kai laiko ar gabena degalus savo reikmėms kilnojamosiose talpyklose, kurių bendras tūris nuo 40 litrų iki 450 litrų įskaitytinai. Taisyklių 5 punkte nurodyti asmenys privalo saugoti laikomų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų įsigijimo ir (ar) gabenimo dokumentus tol, kol laikomi tie produktai. Pažymėtina, kad kurą laikantis asmuo privalo būti rūpestingas ir dėmesingas ir imtis priemonių dokumentų išsaugojimui iki laikymo pabaigos. Nors Z. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu teigė, kad ne visas garaže surastas kuras priklausė jam, t. y. nurodė, kad jam priklausė tik 40 litrų kuro, kitas kuras priklausė jo sūnums bei buvusiai sutuoktinei, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią Z. P. versiją vertino kaip jo pasirinktą gynybos versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Pažymėtina, kad tokią versiją Z. P. iškėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, tuo tarpu patikrinimo metu muitinės pareigūnams nenurodė, kad garaže surastas kuras priklauso ne tik jam, bet ir jo sūnums bei buvusiai sutuoktinei, priešingai, kaip liudytojas teisme apklaustas muitinės pareigūnas V. R. parodė, kad patikrinimo metu Z. P. net neužsiminė, kad garaže rastas kuras priklauso ne tik jam, bet ir kitiems asmenims, tik minėjo, kad gal namie turi kuro dokumentus ir prašė nerašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nors kaip liudytojai teisme apklausti Z. P. sūnūs Ž. P. ir D. P. nurodė, kad dalis garaže surasto kuro priklausė jiems, tačiau jie tiksliai negalėjo nurodyti, kurios talpyklos priklausė būtent jiems, todėl teismas pagrįstai nesirėmė šių liudytojų parodymais ir juos vertino kaip siekį padėti šeimos nariui išvengti administracinės atsakomybės, tuo labiau, jog, kaip minėta, pats Z. P. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu tokių aplinkybių nenurodė. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų V. R., A. D., K. K. paaiškinimais apie tai, kad apžiūrėjus Z. P. garažą buvo rasta kuro, kuriam jis neturėjo įsigijimo dokumentų, kad Z. P. prašė, jog jie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo kaip buvę bendradarbiai, kad Z. P. net neužsiminė, jog kuras ne jo. Kokių nors objektyvių įrodymų, jog šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti Z. P. administracinio teisės pažeidimo padarymu, byloje nėra. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Z. P. tik teisme iškelta versija, kad kuras priklausė ne tik jam, vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį, kadangi ji tiesiogiai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Nustatęs, kad Z. P. laikė jam priklausančiame garaže daugiau kuro nei leidžiama laikyti asmeniui neturint kuro įsigijimo dokumentų, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Z. P. skundžiamą Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. vasario 26 d. nutarimą, kuriuo Z. P. buvo nubaustas 1 000 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. P. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 1 dalyje. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto Z. P. skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesniosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį Z. P. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto Z. P. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.