Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1998 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/8 turto konfiskavimu. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su ¼ turto konfiskavimu. LR 2000 m. balandžio 11 d. įstatymu „Dėl amnestijos akto“ laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su ¼ turto konfiskavimu;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 80 parų arešto;

5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;

6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metus;

7) Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 238 straipsnio 1 dalį 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, nustatyta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį 2 metų 4 mėnesių laivės atėmimo bausme;

9) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 180 straipsnio 2 dalį, subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, galutine 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

10) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu skirtos bausmės neatlikta dalimi ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atliko,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

E. M. 2018 m. gruodžio 16 d. apie 19⁰⁰ val. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ties pirma laiptine per konfliktą vieną kartą tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam T. P. į pilvo sritį, padarydamas pilvo sienos durtinę – pjautinę žaizdą su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimais, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo bare. Šalia sėdėjęs vyras padovanojo peilį. Peilis neužlenkiamas, plastmasine rankena, geležtė galėjo būti sprindžio dydžio. Įsidėjo peilį į vidinę striukės kišenę. Anksčiau niekada nesinešiodavo peilio.

Eidamas iš baro, apie 19⁰⁰ val. sutiko R. S. (R. S.). Nuėjo į R. S. namus, ten šventė. Vėliau atėjo L. L.. Pokalbių apie E. išprievartavimą nebuvo - buvo kalbama tik puse lūpų, kai R. su T. (P.) aiškinosi dėl išprievartavimo telefonu. Jam (kaltinamajam) ši tema nebuvo įdomi. E. pasakė, kad pas ją kažkas atvažiuoja. Kaltinamasis su E. išėjo į parduotuvę. Pas E. atvažiavo T. P. ir dar 3 draugai. (Kai išėjo į kiemą,) jie (T. P. su 3 draugais) laukė apačioje. Kaltinamasis negalvojo, kad bus puolimas ir muštynės. Galvojo, kad ateina pasikalbėti. Kaltinamasis kalbėjosi su D. (J.), kiti aiškinosi santykius. T. P. sudavė ranka R. S., spyrė E.. Ėmė kristi vamzdžiai. R. įbėgo į laiptinę, T. P. puolė jį (kaltinamąjį). T. P. sudavė kaltinamajam į veido sritį. Nežino kodėl. Kaltinamasis nesikalbėjo su T. P., stovėjo nuošaliau. Tada jis dūrė peiliu T. P.. Neturėjo tikslo sužaloti, galėjo būti, kad suveikė savisaugos instinktai. Situaciją suprato taip, kad reikia gintis. T. smūgiavo. Kiti išsitraukė rankas iš kišenių, ėmė spaudyti kumščius; nepuolė, bet stovėjo išsirikiavę ir juos apsupę. Asmenys šūkavo, skeryčiojosi. Kaltinamasis suprato, kad jį puls. Konflikto metu kažkas turėjo metalinį vamzdį, jis (kaltinamasis) – peilį, o kiti neturėjo nieko. Gal nebuvo būtinybės naudoti peilį. Nesuvokė, kaip panaudojo peilį. Nukentėjusiajam peiliu pataikė į šoną. Kažkas iš T. draugų sušuko: „tu su peiliu!“. Visi apsisuko, nuėjo į automobilį ir išvažiavo. Kaltinamasis išmetė peilį į konteinerį kieme ir grįžo pas R.. Išmetė peilį, nes suprato, kad sužalojo žmogų, tik nesuprato, kaip sunkiai. Per įvykį kaltinamasis buvo nedaug išgėręs. Negali pasakyti, ar tai turėjo įtakos jo veiksmams. Kitą dieną po įvykio L. pasakė, kad kaltinamasis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, kad nukentėjusiajam buvo atlikta operacija. Kaltinamasis į policiją nesikreipė. Paskui laiptinėje susitiko nukentėjusįjį. T. P. jį užkalbino, sakė: „pažiūrėk, ką padarei“, parodė operacijos randą. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Gailisi dėl savo veiksmų.

Specialisto 2019 m. sausio 7 d. išvadoje Nr. G 36/2019(04) sakoma (1 t., b. l. 23), kad T. P. buvo padaryti šie sužalojimai: pilvo sienos durtinė-pjautinė žaizda su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimais, galvos sumušimas, pasireiškęs kraujavimu. Pilvo sužalojimų visuma, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Galvos sužalojimas atskirai kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais.

Apžiūros 2018 m. gruodžio 21 d. protokole užfiksuota įvykio vietos - (duomenys neskelbtini), kiemas ties pirma laiptine apžiūra (1 t., b. l. 12-14).

Kitų objektų apžiūros 2019 m. sausio 17 d. protokole aprašyta 2018 m. gruodžio 16 d. 19²⁴ val. skambučio BPC garso įrašas. Pranešėjas kviečia medikus, teigia, kad T. P. perdurtas šonas, išvirtusios žarnos, jį perdūrė prieš 10 minučių (1 t., b. l. 85-86).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428/2010, 2010 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2010).

Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012).

Dar viena sąlyga – gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–267/2012). Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2011, 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2011).

Kaltinamasis, liudytojai E. Č. ir R. S. teigė, jog nukentėjusysis įvykio metu pirmas sudavė kaltinamajam. Nukentėjusysis T. P. bei liudytojas A. V. tvirtino, kad nukentėjusysis aiškinosi santykius su liudytoja E. Č., vienas iš vyrų dūrė nukentėjusiajam peiliu. Liudytojas D. J. parodė, kad nukentėjusysis susistumdė su vienu iš vaikinų. Teismas sprendžia, kad byloje esančių parodymų visuma nepaneigia kaltinamojo versijos, jog nukentėjusysis jam sudavė.

Kaltinamasis nurodė, kad dėl nukentėjusiojo veiksmų, taip pat aplink buvusių vyrų elgesio jam suveikė savisaugos instinktas, todėl jis gynėsi. Kaltinamasis neteigia, kad nukentėjusysis prieš jį panaudojo kokį nors įrankį. Nenustatyta, kad kaltinamasis įvykio metu būtų buvęs rimtai sužalotas. Anot kaltinamojo, su nukentėjusiuoju buvę asmenys ištraukė rankas iš kišenių, skeryčiojosi, šūkavo, tačiau nepuolė. Teismas vertina, kad kaltinamojo atsakas – dūris peiliu – negali būti laikomas proporcingas kaltinamajam grėsusiam pavojui. Nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis inkriminuotą nusikaltimą būtų įvykdęs esant būtinosios ginties situacijai.

Įvertinus surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo [...] buvo sunkiai suluošintas, [...], gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų (BK 135 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu sunkiai sutrikdyta vieno asmens sveikata. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (38 m.), nedirba (2 t., b. l. 38; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). Administracine tvarka vieną kartą baustas už važiavimą autobusu be bilieto (2 t., b. l. 70-71). Teistas 11 kartų, įskaitant už nusikalstamas veikas panaudojant fizinį smurtą, bausmę atliko ir buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos 2018 m. spalio 23 d. (2 t., b. l. 40-50, 72-128; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 2, 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: priežastis, įrankį, sužalojimų skaičių (vienas dūris), būdą ir dislokaciją, ypač nenustatęs ilgalaikių, ribojančių nukentėjusiojo visavertį gyvenimą pasekmių, biografinius kaltinamojo duomenis, nustatęs dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už šį nusikaltimą galėtų būti vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmė dydis (trukmė) parenkama mažesnė už sankcijos vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. sausio 11 d. 9²⁰ val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 7, 27-28, 161-162).

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Per savo santykinai neilgą gyvenimą (38 m.) nuteistasis teisiamas 12 kartą. Stebima tendencija, kad jo daromi nusikaltimai, susiję su smurto panaudojimu, tampa vis pavojingesni, pasekmės (sveikatos sutrikdymo laipsnis) sunkėja. Pastarąjį nusikaltimą kaltinamasis padarė praėjus apie 2 mėn. nuo laisvės atėmimo bausmės už ankstesnius nusikaltimus įvykdymo pabaigos. Teismo nuomone, kaltinamajam reikia kvalifikuotų specialistų pagalbos valdant emocijas, atpažįstant konfliktines situacijas, pasirenkant vieną ar kitą elgesio variantą, numatant (apsvarstant) galinčias kilti neigiamas pasekmes pirmiau, nei jos kyla, o tokią pagalbą jam galėtų suteikti laisvės atėmimo įstaigoje.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa, veikianti Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesais, 2019 m. sausio 22 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 90-91) prašė priteisti iš kaltinamojo 1 694,80 € turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimą. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti (1 t., b. l. 92-93), kad nukentėjusiojo gydymas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje kainavo 1 694,80 €. Kaltinamasis, jo gynėja neginčijo civilinio ieškinio dydžio, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinė plokštelė su BPC pateiktu garso įrašu, prisegta voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. skirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti sumažintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti E. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. sausio 11 d. 9²⁰ val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2019 m. sausio 22 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. M. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1 694,80 € (tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 80 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - kompaktinę plokštelę su garso įrašu - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.