- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-485-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25645-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Audrius Cininas
- Kaltinamasis
- G. O.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Kęstutis Ožiūnas
- Kategorijos
- 1.2.14.10.2.1Didelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 2 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. O. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. O. buvo kaltinama dėl to, kad sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y., ji 2021 m. liepos 28 d., apie 21 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, padegant, sugadino bendros 1 645,74 Eur vertės svetimą turtą – užpurškusi degiuoju skysčiu iš parazitams naikinti skirto balionėlio bei uždegusi degtuką padegė H. K. priklausančio 46-o buto duris, ko pasėkoje apdegė 100 Eur vertės minėto buto durys, 360,40 Eur vertės G. V. priklausančio 47-o buto durys, 350 Eur vertės Č. L. priklausančio 71-o buto durys, apdegė namo trečio aukšto bendro koridoriaus, administruojamo UAB „Mano būstas“ 196,57 Eur vertės viniplastiniai vamzdžiai, 42,40 Eur vertės kabelis su 463,64 Eur vertės kabelio tvirtinamo apkabomis, 127,60 Eur vertės 8 šviestuvai, 5,13 Eur vertės elektros instaliacijos prietaisai, tokiu būdu padarydama UAB „Mano būstas“ 3 093,76 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorė Marina Ridikienė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir G. O. pripažinti kalta pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant jai 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį atlyginti padarytą turtinę žalą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Taip pat Č. L., UAB „Mano būstas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visa apimtimi, priteisiant juos iš nuteistosios.
2.1. Nurodo, jog teismo išvada, kad neįrodyta, jog G. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. O. atsakomybės klausimą, nesilaikė BPK 20 straipsnyje numatytų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, be to, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi išimtinai G. O. teisinančiais duomenimis, besąlygiškai patikėjo jos parodymais bei neanalizavo byloje surinktų duomenų visumos, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų.
2.2. Iš objektyvių bylos duomenų – akto dėl kilusio gaisro matyti, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas). Bendraujant su nukentėjusiuoju T. K., šis paaiškino, kad prieš gaisrą su kartu gyvenusia moterimi G. O. buvo bute Nr. 46, moteris supyko, pradėjo rėkti, pasiėmusi aerozolio flakonėlį moteris pradėjo grasinti, kad sudegins butą, pradėjo purkšti iš aerozolio flakonėlio, išėjusi už durų, jį užrakino ir sukėlė gaisrą. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Viktorija Bagdanavičiūtė parodė, kad šiuo atveju jie nustatė, jog tai yra padegimas, iš tuo metu surinktos medžiagos, negalėjo vertinti kitokios tikimybės. Iš to darytina išvada, kad gaisras negalėjo kilti savaime ar dėl kokių nors objektyvių priežasčių.
2.3. Vertinant nustatytas faktines aplinkybes, teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, jog remiantis tiek pačios G. O. parodymais, tiek nukentėjusiojo T. K. parodymais, prieš pat gaisro kilimą jokių kitų asmenų, išskyrus šiuos du proceso dalyvius, įvykio vietoje (namo koridoriuje prie 46 buto durų) nebuvo. Iš to darytina logiška išvada, jog gaisrą galėjo sukelti arba T. K., arba G. O. Teismas nepagrįstai visiškai patikėjo G. O. keliamomis įvykio versijomis, nors ir matyti, kad viso proceso metu ji nebuvo nuosekli duodama parodymus apie tai kaip kilo gaisras. Pirmos apklausos metu tvirtino, jog besistumdant su T. K., šiam iš rankų iškrito deganti cigaretės nuorūka, kuri nukrito prie pat buto durų, bet ji, nieko negalvodama, nuėjo į bendrą tualetą, išsiplovė rankas, o grįždama iš tualeto pamatė kaip liepsnoja jų buto durys. Papildomos apklausos metu jau parodė, kad mano, jog gaisras kilo nuo to, kad T. K. pametė cigaretės nuorūką, kai stumdėsi su ja, bet ji to nematė, tik taip mano. Apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad jie stumdėsi, ji jam neleido eiti, nežino, jis rūkė ar nerūkė, bet jis įėjo į vidų, užrakino duris, ji sakė: „Atidaryk duris“, nuėjo į tualetą rankų nusiplauti, grįžusi pamatė, kad liepsnoja prie jų kambario durų šono ant žemės, kur buvo purškusi ir kur tas balionėlis stovėjo, buto durys nedegė, gal balionas sprogo, nes buvo karštis, pas juos saulė vakarais šviečia. Abi išteisintosios nurodytos gaisro kilimo versijos neatitinka realybės. Iš minėto akto dėl kilusio gaisro matyti, kad gaisras kilo vakare, buvo pastebėtas apie 21.17 val., tuo metu, kai saulė jau nekaitino. Tai, kad balionėlis galėjo susprogti nuo saulės šilumos, paneigė specialistė Viktorija Bagdanavičiūtė, kuri nurodė, jog balionėlis galėjo sprogti jau gaisro metu nuo aukštos temperatūros. Pati G. O. teisme parodė, kad balionėlio sproginėjimo garsus ji išgirdo jau grįžusi iš tualeto, t. y. tuomet, kai jau matė liepsnas prie jų kambario. Iš to darytina išvada, kurią patvirtino ir minėta specialistė, kad balionėlis sprogo jau gaisro metu, nuo aukštos temperatūros.
2.4. Versiją dėl T. K. numestos nuorūkos, kaip gaisro šaltinio paneigia tiek jo paties, tiek ir G. O. parodymai apie įvykio eigą. Nukentėjusysis T. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė, kad konflikto su G. O. metu rūkė, parodė, jog visada cigaretes rūko kambaryje, nuorūka jam iškritusi tikrai nebuvo. Posėdžio metu, prokurorui uždavus klausimą G. O. apie laikino sulaikymo metu pas ją rastą cigarečių pakelį, ši parodė, jog cigaretes buvo atėmusi iš vyro (T. K.), kad jis nerūkytų. Iš to darytina išvada, jog paties įvykio metu jis jau neturėjo cigarečių bei galimybės rūkyti. Kitą vertus, toks gaisro kilimo būdas neatitinka G. O. nupasakotų įvykio aplinkybių. Anot G. O., baigusi purkšti ir pastačiusi balionėlį prie durų, ji susistumdė su T. K., po ko šis užėjo į butą bei jame užsirakino, o ji dar prašė jo atidaryti duris ir tik po to nuėjo į tualetą, o grįžusi pamatė gaisrą. Tačiau, žinant, kad aerozolis yra degus bei greitai išsisklaidantis, ir vertinant tai, kad jo buvo pripurkšta prie buto durų, akivaizdu, kad atsiradus ugnies šaltiniui, pvz. degančiai nuorūkai, reakcija, t. y. užsiliepsnojimas, turėjo įvykti iš karto, T. K. net nespėjus įeiti į butą, tačiau pagal G. O. parodymus, to nebuvo, ji dar prašė atidaryti duris, nuėjo į tualetą ir tik grįžusi pamatė liepsną. Taigi, G. O. pateikta įvykių versija neatitinka gaisro kilimo dinamikos. Iš to darytina išvada, kad gaisras kilo ne dėl T. K. veiksmų, nes gaisro kilimo metu jis buvo bute.
2.5. Tai, kad laikino sulaikymo metu pas G. O. nebuvo rasta jokio ugnies šaltinio ar kad ji yra nerūkanti, nepaneigia jos kaltės. Teismas, remdamasis T. K. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad G. O. prieš gaisrą nebuvo paėmusi jo žiebtuvėlio, nes vėliau jis tą žiebtuvėlį rado, niekaip nevertino ir nepasisakė dėl toje pačioje apklausoje nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, kad iš buto spintelės stalčiaus dingo degtukai, kurių jis neėmė. Nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad G. O. neturėjo jokio motyvo padegti buto, kuriame pati gyveno, duris, o girtumas negalėjo turėti įtakos tokiems neadekvatiems jos veiksmams. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad įvykio metu tarp G. O. ir T. K. buvo kilęs konfliktas. Tai patvirtina tiek jų, tiek ir liudytojos H. K. parodymai. Anot G. O., konfliktas kilo dėl to, kad ji vakare bute pripurškė nuodų nuo parazitų, jis norėjo užeiti į butą, o ji jam neleido, nes ten buvo pripurkšta. T. K. papildomos apklausos metu taip pat parodė, kad jis pasakė, kad jeigu jai nepatinka, ji gali eiti į nakvynės namus, o ji atsakė, kad padegs butą, kad jei ji ten negyvens, tai ir jis ten negyvens, po ko jis nuėjo į kambarį, o po kurio laiko pajuto dūmų kvapą ir pamatė liepsną virš durų. Panašias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir skambučio savo seseriai liudytojai H. K. metu.
2.6. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog G. O. įvykio metu buvo neblaivi, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, jog tai neturėjo įtakos išteisintosios elgesiui. Ikiteisminio tyrimo metu G. O. parodė, kad kartais, pavartojus alkoholio, ji nepamena ką darė tuo metu. Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. O. su sugyventiniu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėrusi visada triukšmauja, būna agresyvi ir nepatenkinta, įvykio dieną apie 15 val. išbėgo girta, nukreipė į ją bei kaimynę telefoną, lyg filmuotų, ir pasakė, kad „aš jus visas kales padegsiu“, nors tarp jų prieš tai nebuvo kilęs joks konfliktas. Beje, šie liudytojos L. K., taip pat ir T. K. parodymai paneigia G. O. teisme duotus parodymus, jog ji niekam negrasino padegimu.
2.7. Taip pat iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašo, liudytojos H. K. parodymų nustatyta, kad gaisras kilo netrukus po to, kai konflikto metu G. O. pagrasino T. K. padegti butą ir išėjo į koridorių, kuriame buvo tik ji viena. Taigi, visi šie duomenys, sugretinus juos tarpusavyje rodo, kad niekas kitas be G. O. neturėjo motyvo bei negalėjo sukelti gaisro prie T. K. buto durų, o jos keliamos gaisro kilimo versijos vertintinos kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje surinkti įrodymai, sugretinus juos tarpusavyje, rodo, kad G. O. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visa apimtimi ir prašo išteisintosios G. O. atžvilgiu priimti apkaltinamąją nuosprendį bei paskirti jai bausmę.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio metyti, kad G. O. išteisinta dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nesusirinkus pakankamai duomenų, jog ji dalyvavo padarant nurodytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Prokurorės teigimu, teismas nurodytą išvadą padarė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nagrinėjo tik G. O. teisinančius įrodymus, neanalizavo byloje surinktų duomenų visumos. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, bylos medžiagą, bei apeliantės argumentus, sutikti su jais neturi pagrindo, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, jog byloje esančių įrodymų visetas nepatvirtina G. O. kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.
7. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sunaikindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog kilus gaisrui, visuotinai pavojingu būdu buvo sugadintas svetimas namo gyventojų bei namo administratoriaus turtas. Vis tik, byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, jog būtent G. O. savo tyčiniais veiksmais sukėlė gaisrą prie buto, kuriame ji gyvena, durų, dėl ko buvo sugadintas ir kitiems namo gyventojams priklausantis turtas.
8. Prokurorė išteisintosios kaltę iš esmės grindžia nukentėjusiojo T. K. parodymais, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių parodymų nepakanka G. O. kaltei nustatyti. Pirmosios apklausos metu T. K. nurodė, jog G. O. be jokios priežasties pasiėmė aerozolio balionėlį ir vienkartinį žiebtuvėlį, po kelių akimirkų pamatė, jog pro duris sklindą dūmai (1 t., b. l. 40-41), tačiau skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu nurodė, jog G. O. viduryje kambario degina šiukšles (1 t., b. l. 4, 108), o po įvykio, bendraudamas su inspektore nurodė, jog moteris supykusi pradėjo grasinti, paėmė aerozolio flakonėlį išėjo iš buto ir sukėlė gaisrą. Antrosios apklausos metu nukentėjusysis iš esmės pakartojo išteisintosios viso ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog su G. O. susipyko prie buto durų, kadangi pastaroji nenorėjo jo įleisti į butą dėl ką tik išpurkštos kenkėjų naikinimo priemonės „Bros“, grasino, jog sudegins butą, tačiau jis grįžo į butą ir po 10-15 minučių pajuto dūmų kvapą (1 t., b. l. 50). Nurodyti išteisintosios ir nukentėjusiojo parodymai sutampa dalyje dėl jų barnio prie buto durų dėl prie durų ir bute išpurkštos priemonės, tačiau tiek pirmųjų nukentėjusiojo parodymų tiek ir vėlesnės apklausos metu duotų parodymų kontekste, akivaizdu, jog nukentėjusysis tiesiogiai nematė, kaip išteisintoji padegė buto duris, pastarasis matė tik tai, jog ji turėjo aerozolio buteliuką, tiesiogiai nematė, jog ji būtų turėjusi degtukus ar žiebtuvėlį bei naudodama šias priemones sukėlusi gaisrą. Atitinkamai, vieninteliai tiesioginiai parodymai byloje yra pačios išteisintosios, o nukentėjusiojo parodymai patvirtina tik tai, jog tarp išteisintosios ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, tačiau kitos jo nurodomos aplinkybės dėl išteisintosios elgesio nusikalstamos veikos padarymo nepatvirtina, kadangi pastarasis nematė kaip kilo gaisras.
9. Be kita ko, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo parodymuose užfiksuotos aplinkybės buvo patikrintos atsižvelgiant ir į kitą byloje esančią medžiagą. Nukentėjusiojo versiją dėl padegimo naudojant degtukus ar žiebtuvėlį paneigia tai, jog išteisintosios apžiūros metu ją sulaikant tarp jos daiktų nei degtukai nei žiebtuvėlis nebuvo rasti (1 t., b. l. 135-136), be to šie daiktai nepastebėti ir įvykio vietos apžiūros metu, taip pat akivaizdu, jog gaisras kilo ne kambaryje, kaip nurodė nukentėjusysis, prie buto durų šiukšlių nerasta, daug apdegusių daiktų rasta šalia esančiame balkone (1 t., b. l. 9-27). Be to, apeliaciniame skunde analizuojami tik išteisintąją kaltinantys įrodymais, neatsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių jis nurodė matęs, jog G. O. turėjo žiebtuvėlį, po to nurodė, jog žiebtuvėlį rado pas save, taip pat teigė, jog iš stalčiaus dingo degtukai, tačiau dėl to nebuvo tikras (t. 1; b. l. 50). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nukentėjusiojo T. K. parodymais, kadangi jie dėl G. O. veiksmų eiliškumo ir įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi.
10. Iš bylos duomenų matyti, jog išteisintoji viso proceso metu neigė tyčia sukėlusi gaisrą padegant buto duris ir nurodė, jog gaisras galėjo kilti dėl aerozolio balionėlio sprogimo arba nukentėjusiajam T. K. ant aerozoliu „Bros“ išpurkštų grindų numetus cigaretės nuorūką. Pirmąją versiją pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausios specialistės Viktorijos Bagdanavičiūtės paaiškinimais, nurodant, kad nėra girdėjusi, kad balionėlis galėtų sprogti nuo šilumos, atmetė. Iš esmės ir kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog gaisras galėjo kilti sprogus aerozolio balionėliui, kadangi taip pat ir išteisintoji bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog sprogimą ji išgirdo jau pamačiusi kilusį gaisrą. Taigi sutiktina su prokurorės argumentu, jog išteisintosios versija dėl gaisro kilimo sprogus aerozolio flakonui yra paneigta, tačiau priešingai nei nurodė prokurorė, byloje nepakanka įrodymų, kurie neabejotinai paneigtų, jog gaisras kilo ne nuo numestos nuorūkos.
11. Tikrinant išteisintosios gaisro kilimo versiją dėl nukritusios nuorūkos pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų visetą, taip pat specialistės Viktorijos Bagdanavičiūtės išvadas bei paaiškinimus. Nors nukentėjusysis nenurodė, jog įeidamas į namus būtų rūkęs, tačiau pats nurodė, jog visuomet rūko namuose, taigi nėra paneigta aplinkybė, jog galėjo rūkyti ir grįždamas į namus. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė paaiškino, jog ugnis gali įsiplieksti nuo cigaretės, nes tai ugnies šaltinis. Siekiant patikrinti išteisintosios versiją, dėl to, jog įsiplieskusią ugnį ji pamatė tik po keleto minučių, kai grįžo iš tualeto, apeliacinės instancijos teisme iš dalies atnaujintas įrodymų tyrimas tikslu nustatyti, ar gaisras galėjo kilti nuo nuorūkos, bei tai, po kiek laiko tokiu atveju įsipliekstų ugnis.
12. Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklausta Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausioji specialistė Viktorija Bagdanavičiūtė nurodė, kad nuvykus į vietą, atliko patikrinimą kai ugniagesiai jau buvo užgesinę gaisrą. Konstrukcijos jau buvo išstumdytos ir toje sudegusioje vietoje jau negalėjo rasti nuorūkos. Jei patalpa apipurkšta aerozoliu ir joje atsiranda kažkoks ugnies šaltinis ar ugnis iškarto kiltų, ar galėtų tas užsidegimas įvykti po tam tikro laiko, šioms aplinkybėms nustatyti reikėtų atlikti tam tikrus tyrimus, t. y. pripurkšti patalpą ir jei buvo atviras langas ar kas, spėtų, kad aerozolis dėl gryno oro patekimo jis išsivėdina. Aerozolis yra degus ir pavojingas. Jei yra atviras ugnies šalinis, įvyksta degimas. Kad pripurškus patalpą ir praėjus laikui užsidegtų, tai tam turėtų būti sudarytos tam tikros sąlygos, t. y. patalpa turi būti nevėdinama. Tai turi įvykti iš karto, nes aerozolis yra toks dalykas, kuris išsigaruoja, išsivėdina. Įvykis vyko vasarą, kai būna atviri langai, tai turėjo įvykti staigiai. Jei papurkšta aerozoliu ir atsiranda ugnies šaltinis, tai reakcija turėtų būti. Bet turi būti atliekami tyrimai. Jie tokių tyrimų neatlikinėja, nuvyksta į vietą kai gaisras būna užgesintas. Yra atliekami tyrimai ir žiūrima kaip sąveikauja tam tikri degūs dalykai su kitais pašaliniais ugnies šaltiniais. Užsidegti gali nuo paprasto, atviro šaltinio, nebūtina, kad būtų pripurkšta aerozolio. Aerozolio etiketėje parašyta, kad jis yra pavojingas ir ypač degus. Jei yra aerozolis ir atviras ugnies šaltinis, sąlygos gaisrui kilti yra galimos. Nėra susidūrusi, kad nuo saulės spindulių užsidegtų. Reiktų atlikti tyrimą ir žiūrėti kaip saulės spinduliai veikia aerozolį. Aerozolį įvykio vietoje surinko policijos pareigūnai kaip įkalčius. Yra suspaustas slėgis aerozolyje ir jis aišku sprogsta ir gaisro metu kai sušyla.
13. Taigi specialistė iš esmės patvirtino, jog ugnis galėtų kilti nuo nuorūkos esant ką tik išpurkštam aerozoliui ir nesant vedinimo patalpoje, tačiau negalėjo nei patvirtinti nei paneigti aplinkybių dėl to, jog gaisras galėjo įsiplieksti po nuorūkos nukritimo praėjus kelioms minutėms. Atitinkamai, nustačius, jog įvykį tiesiogiai matė tik pati išteisintoji, kuri nuo pirmosios apklausos nurodė, tokią gaisro kilimo versiją, o nukentėjusiojo parodymų turinys atspindi tik aplinkybes ir įvykius iki gaisro, kolegija sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų pagrindu abejonės dėl išteisintosios kaltės, nepašalintos, kadangi nei vienas iš įrodymų nei kartu, nei kiekvienas atskirai nepatvirtina fakto, jog pastaroji tyčia sukėlė gaisrą. Vien prokurorės vertinimo, jog gaisras nukritus nuorūkai turėjo kilti nedelsiant, šių išvadų nepaneigia.
14. Vis tik, prokurorės teigimu, specialistei nustačius, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra tyčinė žmogaus veikla (padegimas), apeliaciniame skunde prokurorė pateikia ir kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau, kolegijos vertinimu, nurodomi argumentai iš esmės yra paremti prielaidomis, ir galimų aplinkybių vertinimu. Atitinkamai, vien tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė priešingas išvadas nei nurodė prokurorė, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisingu ir nepagrįstu. Nors išteisintosios kišenėje rastas cigarečių pakelis, tačiau šios aplinkybės negalima vertinti kaip paneigiančios gaisro kilimo dėl numestos nuorūkos versiją, kadangi aplinkybių dėl atimto cigarečių pakelio nenurodė pats nukentėjusysis, be kita ko, vien tai, jog pastarasis galėjo neturėti cigarečių nepaneigia to, jog susiginčijęs su G. O. prie buto durų jis jau galėjo rūkyti, o išteisintoji iš jo paėmė cigaretes po to.
15. Prokurorės teigimu, išteisintosios kaltę taip pat pagrindžia ir tai, jog pastaroji, priešingai nei nustatyta pirmosios instancijos teismo, turėjo pakankamą motyvą padegti buto duris. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Nors byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog tarp nukentėjusiojo ir išteisintosios buvo kilęs konfliktas, tačiau duomenis, apie tai, jog pastaroji būtų grasinusi jam padegti butą patvirtina tik paties nukentėjusiojo parodymai, kurie, kaip jau minėta, nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Be kita ko, tai, jog G. O. galėjo grasinti padegimu lauke apie 15.00 val. buvusioms moterims, nėra pagrindas manyti, jog būtent šį grasinimą ji įgyvendino apie 21.00 val., sukeldama gaisrą prie buto, kuriame pati gyvena, durų. Nors nustatyta, jog įvykio metu G. O. buvo neblaivi, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog tai galėjo išprovokuoti tokio pobūdžio veiksmus. Kaip matyti iš bylos duomenų, išteisintoji nukentėjo nuo gaisro pati, gaisrą gesino. Be kita ko, BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai neapima motyvų padaryti nurodytą nusikalstamą veiką, todėl net ir nustačius, jog G. O. galėtų turėti motyvą imtis šių veiksmų, tai nėra pakankamas požymis išteisintosios kaltei pagrįsti.
16. Teismų praktikoje, pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų išsklaidyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-232/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje esančių duomenų nepakanka abejonėms dėl išteisintosios nurodytos gaisro kilimo versijos nukritus nuorūkai, pašalinti, šių abejonių nepašalino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustos specialistės paaiškinimai, kurie nepaneigia G. O. nurodomų aplinkybių dėl gaisro kilimo nukritus nuorūkai. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).
Dėl proceso išlaidų
17. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl 90 Eur išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų už byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje išteisintajai gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistosios valios, be to, byla buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmestas, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Marinos Ridikienės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.