Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų K. Š. ir R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7386-221/2012 pagal pareiškėjo antstolio S. U. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys I. M., K. Š. ir R. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, vykdant priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą teismo sprendimo vykdymo procese.

Teismų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, jog procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-238/2007).

Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu priteisė iš apeliantų atsakovui I. M. 2 132,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šio įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, 2010 m. spalio 19 d. atsakovui buvo išduoti vykdomieji raštai bylinėjimosi išlaidų išieškojimo dalyje, kurie buvo vykdomi antstolio S. U. kontoros vykdomosiose byloje Nr. 0034/11/00322 ir Nr. 0034/11/00323. Skolininkams pateikus skundą dėl antstolio veiksmų, Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartyje konstatavo, kad antstolis priėmė šiuos vykdomuosius raštus vykdymui, konstatuodamas solidarų paminėtų išlaidų išieškojimo pobūdį, kai tokiai išvadai pagrindo nebuvo, nes vykdomuosiuose raštuose solidari skolininkų atsakomybė nebuvo nurodyta, ir panaikino antstolio patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Vadovaudamasis šia teismo nutartimi, antstolis patvarkymais vykdomąsias bylas nutraukė ir vykdomuosius raštus grąžino juos išdavusiam teismui (CPK 629 str. 1 d. 9 p., 630 str.). Pažymėtina, kad tokiu atveju vykdomosios bylos buvo užbaigtos neįvykdžius vykdomųjų dokumentų (CPK 632 str. 1 d. 1 p.), nes juose nėra žymų apie tai, jog teismų priteistos bylinėjimosi išlaidos ar jų dalis būtų išieškotos ar kitaip išieškotojui sumokėtos. Kadangi neįvykdyti vykdomieji raštai buvo grąžinti juos išdavusiai institucijai, išieškotojo I. M. prašymu teismas vykdomuosius raštus 2011 m. gruodžio 27 d. jam išdavė pakartotinai ir juos pareiškėjas pateikė tam pačiam antstoliui vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad vadovaujantis CPK 629 straipsnio 3 dalimi, vykdymo veiksmai nutrauktoje vykdomojoje byloje negalėjo būti pradėti iš naujo, tačiau šiuo atveju tai nereiškia, kad pakartotinai išduoti vykdomieji raštai įsiteisėjusio neįvykdyto sprendimo pagrindu negalėjo būti pateikti tam pačiam antstoliui vykdyti kitoje vykdomojoje byloje. Vykdymo procese antstoliui kilus abejonių dėl sprendimo, kuriame nebuvo nurodyta bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkų tvarka, vykdymo, ir jam pasikreipus į teismą su prašymu dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėse dalyse nėra nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai priteistinos solidariai. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, teismas taip pat pagrįstai išaiškino, kad 2 132,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimas vykdytinas iš kiekvieno iš ieškovų po 1 066,00 Lt (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. Nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 11 punktas,).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliantų prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nagrinėjamo ginčo sudėtingumą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šiuo atveju žodinis skundo nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 336 str.).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundo tenkinti, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.