Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L.-A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. L.-A. patikslintą ieškinį atsakovui G. A. ir atsakovo G. A. priešieškinį M. L.-A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimu, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. L.-A. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1. santuoką tarp ieškovės M. L.-A. ir atsakovo G. A. (toliau – ir atsakovas, abu kartu – šalys), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2. sūnaus D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros S. A., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – nepilnamečiai vaikai, vaikai), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove;

1.3. priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 330 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

1.4. ieškovę paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

1.5. nustatyti atsakovo G. A. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą tvarką;

1.6. nustatyti šalių turto padalijimo tvarką pagal ieškovės pateiktą paskirstymo būdą;

1.7. po santuokos nutraukimo ieškovei M. L.-A. palikti santuokinę pavardę – „L.-A.“, atsakovui G. A. palikti prigimtinę pavardę „A.“;

1.8. priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas G. A. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

2.1. nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokoje įgytą pavardę – „L.-A.“, o atsakovui G. A. – jo originalią pavardę „A.“;

2.3. nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove;

2.4. priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

2.5. ieškovę paskirti nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

2.6. nustatyti atsakovo G. A. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal atsakovo nurodytą tvarką;

2.7. santuokos metu ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės teise įgytą turtą padalinti atsakovo priešieškinyje nurodytu būdu;

2.8. priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimu (toliau – ir galutinis teismo sprendimas) ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: 1) nutraukė ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos santuokoje įgytą pavardę – „L.-A.“, o atsakovui G. A. – jo originalią pavardę „A.“; 3) nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) ieškovę paskyrė nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 6) nustatė šalių ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo prašymus; 7) nustatė šalių turto padalijimo tvarką; 8) proporcingai paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. 2025 m. rugsėjo 29 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti atsakovo G. A. ir nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką sekančiai:

4.1. atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį, ne vėliau nei 18.00 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau nei 18.00 val.;

4.2. atsakovas su vaikais kiekvienais kalendoriniais metais švenčia Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį;

4.3. ieškovė su vaikais kiekvienais kalendoriniais metais švenčia Motinos dieną, t. y. gegužės pirmą sekmadienį;

4.4. poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų, Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą, antrą dienomis, o neporiniais metais Naujų metų sutikimo dieną ir pirmą Naujų metų dieną atsakovas bendrauja su vaikais ir švenčia šventes, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą bendravimo dieną, ne vėliau nei 18 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną, ne vėliau nei 18 val.;

4.5. vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais praleidžia 14 nepertraukiamų dienų, šių laikotarpių pradžią ir pabaigą suderina su ieškove prieš 3 mėnesius;

4.6. bendravimo tvarka, nustatyta 4.2–4.5 papunkčiuose, turi pirmenybę prieš tą, kuri nurodyta šios nutarties 4.1 papunktyje.

5. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad šalys buvo susitarusios, jog nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį – pasiima juos penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžina sekmadienį iki 19.00 val. į gyvenamąją vietą. Atsakovas susitarimo nesilaikė, t. y. vieną savaitgalį pasiėmė vaikus, tačiau sekmadienį jų neparvežė, nurodydamas norįs dar vieną naktį praleisti kartu.

6. Ieškovės vertinimu, negrąžindamas vaikų sutartu laiku, atsakovas pažeidė jų stabilumo ir saugios aplinkos poreikį, sukėlė emocinę įtampą, sutrikdė įprastą dienos režimą ir ugdymo procesą. Ieškovei nebuvo teikiama informacija apie vaikų dienotvarkę – į paklausimus dėl miego laiko atsakovas nereagavo. Pažymėjo, jog nepilnamečiai vaikai privalo būti ugdymo įstaigoje 8.00 val., todėl iš atsakovo gyvenamosios vietos turėjo išvykti apie 7.00 val., keltis apie 6.00 val. Pirmadienį, po savaitgalio su atsakovu, ieškovė juos pasiėmė akivaizdžiai pavargusius, fiziškai ir emociškai išsekusius, jų įprasta rutina akivaizdžiai buvo sutrikdyta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) netenkino ieškovės prašymo dėl atsakovo laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

8. Teismas sprendė, jog ieškovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra deklaratyvūs ir subjektyvūs, be kita ko, ieškovė neįrodė, kad atsakovui laiku negrąžinus vaikų buvo pažeistos jų teisės ar sutrikdyta gerovė, taip pat nebuvo nustatyta jokios fizinės, psichologinės ar socialinės grėsmės vaikams būnant su tėvu.

9. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė prašė nustatyti laikiną šalių nepilnamečių vaikų ir jų tėvo (atsakovo) bendravimo tvarką, kuri yra tapati patikslintame ieškinyje nurodytai prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Taigi, ieškovė, siekdama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės įrodinėjo ieškinio dalyko pagrįstumą, dėl kurio teismas galės pasisakys tik priimdamas galutinį sprendimą byloje.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė atskiruoju skundo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taikant jos prašomą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad siekiant laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo ir būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, visiškai ar iš dalies sutampančios su ieškinio reikalavimais, savaime nereiškia, kad išnagrinėjus bylą vėliau negali būti priimtas kitoks sprendimas.

10.2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nieko nepasisakė dėl ieškovės prašomos laikinos bendravimo tvarkos, jos sąlygų (ne)atitikimo šalių nepilnamečių vaikų interesams, netyrė ir nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ir įrodymų, susijusių su poreikiu nustatyti laikiną bendravimo tvarką.

10.3. Šioje byloje yra pateikti įrodymai, kad šalių santykiai yra konfliktiški būtent dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas nesilaikė šalių susitarimo, pasiėmė vaikus penktadienį iš jų ugdymo įstaigos ir sekmadienį net nesiruošė juos parvežti į jų gyvenamąją vietą, motyvuodamas tuo, kad jis dar nori vieną naktį praleisti su jais.

10.4. Nurodo, kad vaikai po bendravimo su atsakovu savaitgalio praranda galimybę pilnavertiškai pailsėti, taip pat jie mato ir girdi tėvų konfliktus, kas daro neigiamą įtaką jų emocinei bei fizinei būklei.

10.5. Ieškovė nori, kad vaikai bendrautų su tėvu, pati skatina atsakovą atvažiuoti ir darbo dienomis su jais susitikti. Taip pat šeštadieniais po baseino treniruočių, atsakovė pati siūlo atsakovui, kad jei jis pageidauja, gali susitikti su vaikais ir praleisti kelias valandas su jais, nors tą savaitgalį ieškovė bendrauja ir rūpinasi vaikais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punkte, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių.

13. Byloje buvo gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodytą šios nutarties 4.1–4.6 papunkčiuose.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė ieškovės prašymą, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė, jog nenustačius laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Be to, teismas pažymėjo, kad prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka iš esmės atitinka ieškiniu prašomą nustatyti bendravimo tvarką, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikius laikinąsias apsaugos priemones, bendravimo tvarkos klausimas būtų išspręstas iš esmės, tačiau tokią išvadą teismas gali padaryti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

15. Bylos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo priešieškinį, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove), priteisė iš atsakovo po 250 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis, nustatė šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taip pat išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma taikyti laikinoji bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iš esmės sutampa su patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patenkinęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas faktiškai išspręstų ginčą iš esmės, o tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirčiai. Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais nėra pagrindo sutikti.

18. Pirmosios instancijos teismo pozicija, jog laikinoji bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka negali sutapti su ieškiniu prašoma nustatyti galutine bendravimo tvarka, šiuo atveju neatitiktų nei laikinųjų apsaugos priemonių paskirties, nei jų teisinio reguliavimo ypatumų šeimos bylose. Sutiktina, jog įstatymo leidėjo numatytos laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra skirtos būsimo sprendimo įvykdymui užtikrinti ar išlaikyti tarp bylos šalių pusiausvyrą, tačiau laikinoji bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio priemonė, orientuota į neatidėliotiną vaiko ir tėvų interesų apsaugą bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

19. Aplinkybė, kad laikinoji bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka savo turiniu sutampa su prašoma nustatyti galutine bendravimo tvarka, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atlieka tik preliminarų (prima facie) vertinimą – nustato tikėtiną teisės egzistavimą ir galimą nepilnamečių vaikų interesų pažeidimą, tačiau galutinio ginčo tarp šalių nesprendžia, todėl konstatavęs, kad prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus, net ir sutampant jos turiniui su ieškiniu prašoma nustatyti galutine bendravimo tvarka, gali ją taikyti.

20. Be to, laikinoji bendravimo tvarka yra dinamiška ir bet kada gali būti pakeista paaiškėjus naujoms aplinkybėms, todėl ji negali būti laikoma išankstiniu bylos išsprendimu, o vien formalus turinio sutapimas negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Tokią išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. galutinis sprendimas šioje byloje, kuriuo teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio ir priešieškinio argumentus, iš esmės nustatė abipusių reikalavimų pagrindu suformuotą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

21. Kita vertus, nepaisant šios nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su prašymo vertinimu, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog nenustačius atsakovo laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos būtų pažeisti vaikų teisėti interesai.

22. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovės teiginiai apie neva netinkamą atsakovo elgesį, grindžiami iš esmės vieninteliu epizodu, kai atsakovas vaikų neparvežė į jų gyvenamąją vietą sekmadienio vakarą, o juos tiesiogiai nuvežė į ugdymo įstaigą kitą rytą, savaime nepatvirtina nei sisteminio tarp šalių sudarytų susitarimų nesilaikymo, nei realios grėsmės nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams.

23. Bylos duomenimis, iki ieškinio pareiškimo šalys faktiškai bendradarbiavo ir savarankiškai suderindavo vaikų bendravimo laiką, kuris savo apimtimi buvo artimas lygiaverčiam dalyvavimui vaikų gyvenime („50:50“ bendravimo tvarka). Taigi tarp šalių egzistavo galiojanti bendravimo tvarka, pagrįsta šalių susitarimu ir bendradarbiavimu. Vienkartinis nukrypimas nuo šio susitarimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pagrindas nedelsiant teismo tvarka nustatyti laikinąją bendravimo tvarką, nes tokia apsaugos priemonė taikoma tik tada, kai yra objektyvus ir realus poreikis apsaugoti pažeistus vaikų interesus, o ne siekiant sureguliuoti asmeninius šalių santykius.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad aptariama situacija būtų pažeidusi nepilnamečių vaikų teises ar interesus. Vaikai kitą dieną buvo nuvežti į ugdymo įstaigą, jų kasdienė rutina iš esmės nebuvo sutrikdyta, o jų interesai, saugumo ir priežiūros apimtyje, pažeisti nebuvo. Vien ieškovės deklaratyvūs teiginiai apie tariamai nepilnamečių vaikų pablogėjusią emocinę ar fizinę būklę nėra pagrįsti jokiais specialistų vertinimais, medicininiais duomenimis ar kitais objektyviais įrodymais. Natūralu, kad nepilnamečiai vaikai po ugdymo dienos gali būti pavargę, todėl šios būklės siejimas išimtinai su tuo, kad jie ryte kėlėsi kiek anksčiau ar praleido papildomą naktį su atsakovu, yra nepagrįstas ir negali būti laikomas pagrindžiančiu neva tai neigiamą atsakovo elgesio poveikį nepilnamečiams vaikams.

25. Be kita ko, šalių teigimu, ieškovė dirba pagal kintantį darbo grafiką. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu tikslinga palikti šalims galimybę bendravimo laiką suderinti tarpusavio susitarimu, nes priešingu atveju jos būtų įpareigotos laikytis nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos, kurios realiai gali neturėti objektyvios galimybės įvykdyti.

26. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 30 d. galutiniu sprendimu šioje byloje nustatė kompleksiškai suformuotą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, t. y. įvertino tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje pateiktus prašymus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir, juos tarpusavyje suderinęs, apjungė tiek ieškovės, tiek atsakovo siūlytas sąlygas. Dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. sprendimo abi šalys pateikė apeliacinius skundus.

27. Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš esmės geba savarankiškai suderinti bendravimo su vaikais laiką ir, be kita ko, gali orientuotis ir į pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime nustatytą bendravimo modelį (nors sprendimas dar neįsiteisėjęs), laikinosios apsaugos priemonės šiame proceso etape, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitiktų jų paskirties, nes sukurtų nepastovumą vaikų kasdienybėje – laikinoji bendravimo tvarka galėtų būti netrukus pakeista apeliacinės instancijos teismo nustatyta galutine tvarka. Taigi, įvertinus tai, kad šalys bendradarbiaudamos geba susitarti dėl bendravimo tvarkos ir nėra jokių duomenų apie vaikų interesų pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokių priemonių taikymas šiuo metu būtų nepagrįstas ir perteklinis.

28. Atskirajame skunde ieškovei teigiant, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino prašomos nustatyti laikinosios bendravimo tvarkos sąlygų turinio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pirmiausia nustatė, kad, įvertinus pačios ieškovės nurodytas faktines aplinkybes bei įrodymus, nebuvo nustatytas bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo grėsmė ar poreikis laikinai sureguliuoti šalių santykius. Nesant tokio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomai ir detaliai neanalizavo kiekvienos prašomos laikinosios bendravimo tvarkos sąlygos atskirai. Todėl vien tai, kad teismas išsamiai neaptarė konkrečių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota ar pažeidžianti šalių bei nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.

Dėl bylos procesinės baigties.

29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.