Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. Ž. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys – IĮ ,,Aujama-credit“, UAB ,,Julianus Inkaso“, N. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo E. Ž. ieškinys atsakovei A. Ž. dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo, kuriuo ieškovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovės 566,63 Eur sumokėtų už atsakovės asmeninių prievolių vykdymą, pripažinti prievoles kreditoriams IĮ ,,Aujama-credit“, UAB ,,Julianus Inkaso“, N. K. asmeninėmis atsakovės prievolėmis, iš ieškovo individualios veiklos gautas pajamas pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, palikti ieškovui Ž. pavardę, o atsakovei – iki santuokos turėtą pavardę S., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir atsakovė 22 metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Santuoka iširo dėl charakterių nesuderinamumo, interesų skirtumo, skirtingo požiūrio į gyvenimą, į sūnaus auklėjimą, tolerancijos ir pagarbos vienas kitam stokos dėl ko šeimoje kildavo barniai ir nesutarimai. Dėl šių priežasčių ieškovas ir atsakovė 1996 metų pavasarį pradėjo gyventi skyrium, gyvenimą skyrium patvirtina ir (duomenys neskelbtini) atsakovės kreipimasis į teismą dėl alimentų dabar jau pilnamečiui šalių sūnui priteisimo. Ieškovas apie 20 metų gyvena su kita moterimi V. I., jų bendri namai yra (duomenys neskelbtini), ieškovas su V. I. veda bendrą ūkį. Ieškovas ir atsakovė faktiškai gyvena skyrium, nepalaiko jokių ryšių. Nurodė, kad ieškovas neturi kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovas ir atsakovė gyvena skyrium ir jokių ryšių nepalaiko, bendro ūkio neveda, tačiau dėl to, kad santuoka formaliai nenutraukta, ieškovas sulaukia raginimų iš antstolių, kuriais reikalaujama, kad jis, kaip formalus sutuoktinis, grąžintų atsakovės skolas. Ieškovo žiniomis, atsakovė turi šiuos skolinius įsipareigojimus, kurie turėtų būti pripažinti asmeniniais atsakovės įsipareigojimais: 1) 1250,28 Eur skola IĮ „Aujama-credit“, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), esanti antstolio Dainiaus Šidlausko žinioje, vykdant šį išieškojimą, iš ieškovo asmeninių lėšų yra priverstinai nurašomos skolos – (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 554,06 Eur suma, o (duomenys neskelbtini) buvo nurašyta 12,67 Eur suma, nepaisant to, kad šią sumą vienasmeniškai pasiskolino atsakovė; 2) 369,13 Eur skola UAB „Julianus Inkaso“, vykdomojoje byla Nr. (duomenys neskelbtini), esanti antstolio Armino Naujokaičio žinioje, ieškovas pažymi, kad neturi duomenų, kaip atsirado įsiskolinimas kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“, susidaręs įsiskolinimas šiai dienai siekia 369,13 Eur; 3) 3518,89 Eur skola N. K., vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), esanti antstolės Brigitos Palavinskienės žinioje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), susidariusi skola siekia 3518,89 Eur, kuri susideda iš 3252,08 Eur skolos bei 266,81 Eur vykdymo išlaidų sumos; 4) 493,64 Eur skola UAB „Julianus Inkaso“, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), esanti antstolio Ramūno Kamarausko žinioje, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą sudaro 271,79 Eur skola, 54,98 Eur palūkanų, 166,87 Eur vykdymo išlaidų. Apie tai, kaip atsirado nurodyti įsiskolinimai, ieškovas nežino, todėl prašo šiuos įsipareigojimus kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Nurodė, kad apie atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus sužinojo tik gavęs laiškus iš antstolių bei iš teismo, todėl bandė per sūnų J. Ž. susisiekti su atsakove, kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini)). Ieškovas pranešė atsakovei apie vykdomus skolų išieškojimus, prašydamas juos padengti, paaiškindamas, kad antstoliai išieškojimą nukreipia į jį, tačiau atsakovė pasakė, kad skolų negrąžins ir tegu antstoliai skolas išieško iš ieškovo. Ieškovo manymu, akivaizdu, kad visos prievolės, atsiradusios atsakovės kreditoriams, turi būti pripažintos asmeninėmis atsakovės prievolėmis, kadangi jos nėra suderintos su ieškovu, buvo paimtos asmeniniams atsakovės poreikiams ir nėra imtos šeimos poreikiams tenkinti, nes tokios kaip ieškovo ir atsakovės faktinės šeimos nėra jau nuo 1996 metų. Visi atsakovės skoliniai įsipareigojimai buvo paimti atsakovės vienasmeniškai, be ieškovo sutikimo ir nebuvo skirti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pripažintini asmenine atsakovės prievole. Kadangi atsakovė prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, kreditorius IĮ „Aujama-credit“ 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl atsakovės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, civilinės bylos Nr. e2VP-2873-534/2019, teismui priėmus sprendimą, nuo ieškovo banko sąskaitos, kurioje atsakovas laikė asmenines lėšas, (duomenys neskelbtini) antstolio Dainiaus Šidlausko sprendimu buvo priverstinai nurašyta dalis skolos – 554,06 Eur ir (duomenys neskelbtini) 12,67 Eur suma, nors ieškovas su atsakove jau daugiau kaip 20 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, todėl bet kokie išskaitymai iš ieškovo piniginių lėšų, kuriomis būtų dengiamos atsakovės skolos, yra neteisingi ir nepagrįsti, dėl šios priežasties ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 566,66 Eur. Ieškovas nurodė, kad išlaikymas vienas kito atžvilgiu nutraukus santuoką nereikalingas, kadangi abu sutuoktiniai yra darbingi ir dirbantys, gali kiekvienas pasirūpinti savimi. Ieškovas ir atsakovė santaupų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje, neturi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vykdo individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą (taksi veikla), taip pat kad ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai iširo prieš 22 metus, ieškovas teismo prašo iš individualios veiklos gautas pajamas pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo jam palikti Ž. pavardę, o atsakovei – iki santuokos turėtą pavardę S..

Trečiasis asmuo N. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 3518,89 Eur skola yra antstolės Brigitos Palavinskienės žinioje, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomas išieškojimas pagal hipoteką (įkeitimą) iš atsakovės kreditoriaus N. K. naudai. Nurodė, kad apie tai, kaip atsirado įsiskolinimas, ieškovas žinojo ir žinoti privalo, nes paskola, anot A. Ž. žodžių, buvo imta šeimos gerovei tenkinti. Trečiasis asmuo N. K. prašo prievolę po ieškovo ir atsakovės skyrybų pripažinti asmenine bendra ieškovo ir atsakovės prievole, nes paskola buvo paimta santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 101-103).

Atsakovei ieškinys įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 17-22, b. l. 146-151), atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei teismo šaukimas įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 17-22, b. l. 146-151). Atsakovė į 2019-10-02 teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymų atidėti bylos nagrinėjamą iš atsakovės teisme negauta. Tretiesiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). CPK 7 straipsnyje įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo laikymasis ypač reikšmingas sprendžiant visus su vaikų teisių įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus. Kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų procesinių pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, taip pat neteikė rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui, darytina išvada, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, taip pat į tai, kad ieškovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei bei trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad su ieškove negyvena nuo 1996 metų. Paaiškino, kad sutuoktinė jam nežinant pasiėmė kreditų, apie juos ieškovui ji nieko nesakė, apie esamus atsakovės įsiskolinimus sužinojo iš antstolių. Nurodė, kad su atsakove šeimoje pragyveno trejus metus. Apie bendrą gyvenimą santuokoje nurodė, kad atsakovė retkarčiais išgerdavo, vėlai grįždavo iš darbo, grįždavo su draugėmis, išgėrinėdavo namie. (duomenys neskelbtini) m. ieškovas patyrė traumą, jis (duomenys neskelbtini) ir patyrė rimtų sužalojimų, gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau atsakovė jo iš viso nelankė, neatvažiavo į ligoninę. Kodėl atsakovė jo nelankė ligoninėje, jis nežinojo, atsakovė juo nesirūpino, nes dirbo (duomenys neskelbtini) ir grįždavo vėlai. Nurodė, kad iš pradžių su sutuoktine gyveno pas ieškovo tėvus. Būdavo, kad dėl jos išgertuvių kildavo konfliktų, taip pat konfliktai kildavo ir dėl to, kad atsakovė negamindavo valgyti, vėlai grįždavo namo. Kai ieškovas gulėjo ligoninėje, atsakovė kurį laiką gyveno pas savo tėvus. Ieškovui grįžus iš ligoninės, jis jai neskambino, nes pyko, jog ji jo nei karto neaplankė. Sutuoktinių emocinis ryšys nutrūko dar iki ieškovo traumos dėl šalių konfliktų. Ieškovui grįžus po ligoninės, jos nebuvo pas jo tėvus, o jai grįžus į namus, jie nesikalbėjo, ji sakė, kad nelankė ieškovo, nes nebuvo laiko, dirbo. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių labai susipyko. Ieškovas nusprendė išeiti iš namų, nes jam jau buvo viskas atsibodę ir tuo metu jis jau turėjo kitą moterį. Išėjęs iš namų jis rūpinosi vaiku, lankė jį, buvo vaikui priteistas išlaikymas, mokėjo vaikui, kiek galėjo. Mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu. Atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad jai nerūpėjo šeima, ji pakankamai nesirūpino vaiku, kadangi daugiausia juo rūpinosi močiutė, atsakovė negamindavo valgyti, neskalbdavo, namus tvarkė ieškovas. Dėl savo kaltės nurodė, kad jo kaltė pasireiškė tuo, jog jis išėjo iš namų ir susirado kitą moterį. Nurodė, kad ilgai nesikreipė dėl santuokos nutraukimo, kadangi su atsakove visiškai nebendravo, buvo sunki turtinė padėtis, iš atsakovės iniciatyvos nei nutraukti santuoką, nei išsaugoti šeimą nebuvo. Dėl sūnaus išlaikymo atsakovė po ieškovo išėjimo iš namų gan greitai kreipėsi į teismą, ieškovas tai vertina kaip santuokos iširimą. Apie atsakovę nežino nieko, jie nesidomėjo vienas kitu. Apie esamus atsakovės kreditorius sužinojo gavęs laišką, skirtą jo žmonai, tai buvo laiškas iš antstolio, tokiu būdu sužinojo apie paimtą kreditą. Apie esamus kreditus jis nežinojo. Paaiškino, kad N. K. jis nepažįsta, nežinojo apie atsakovės paskolą, kadangi kartu negyveno jau daug metų. Nurodė, kad 566,63 Eur buvo nurašyti nuo jo sąskaitos atsakovės prievolių įvykdymui. Teismo proceso metu ieškovas paėmė 500 Eur paskolą automobilio remontui iš ,,Paypost“. Nurodė, kad nori, jog atsakovei po santuokos nutraukimo liktų jos ikisantuokinė pavardė, nes jie santuokoje daug metų negyvena, pragyveno kartu tik trejus metus, tarpusavio išlaikymo nereikalauja. Ieškovas nuomojasi automobilį ir dirba taksi veiklą vykdančioje įmonėje, iš šios veiklos jis gauna pajamas. Nurodė, kad reikalavimo individualios veiklos pajamas pripažinti jo asmeninėmis nebepalaiko, nes klausimas nėra reikšmingas, tačiau prašo pajamų nedalinti po santuokos nutraukimo, kaip ir darbo išmokų.

Liudytoja Valentina T. I. 2019-10-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovu veda bendrą ūkį. Paaiškino, kad iš ieškovo mamos žino, jog atsakovė nesirūpindavo šeima, mėgo išgerti, tačiau ieškovas niekada apie atsakovę nieko blogo nėra kalbėjęs. Nurodė, kad su ieškovu gyvena kartu nuo 1996 metų, veda bendrą ūkį, nurodė, kad ieškovo santykiai su sūnumi yra labai geri, jis visada sūnų pasveikindavo su gimtadieniu. Nurodė, kad ieškovo žmoną pažįsta, kadangi dirbo vienoje darbovietėje, kai jie pradėjo gyventi kartu, ieškovo žmona buvo sumušusi liudytoją, grasino jai. Apie ieškovo santuokos iširimą žino tik iš ieškovo mamos žodžių. Su ieškovu susipažino 1994 metais, jis dirbo (duomenys neskelbtini) toje pačioje darbovietėje, (duomenys neskelbtini) metų rudenį pradėjo bendrauti artimiau, susitikdavo kavinėje. Po ieškovo traumos jis prašė savo mamos surasti liudytoją, kad ji pasirūpintų ieškovu, nes žmona nesirūpino. Gyventi bendrą gyvenimą pradėjo tik jam grįžus iš ligoninės, prieš traumą ieškovas neištikimas šeimai nebuvo.

Liudytoja J. Ž. 2019-10-02 teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo mama. Nurodė, kad ieškovas daugiau nei 20 metų negyvena santuokoje. Jis išėjo iš namų, atsakovė dar metus gyveno kartu su jo tėvais. Atsakovė išgėrinėdavo, atsivesdavo draugių, dėl to kildavo konfliktai. Atsakovė buvo agresyvi, šiurkšti, bardavosi. Atsakovė su draugėmis išgėrinėdavo beveik kiekvieną dieną, ji nuolat grįždavo vėlai iš darbo, nes eidavo po darbo į kavines. Namuose nieko nedirbdavo. Paaiškino, kad liudytoja rūpinosi šalių vaiku, darydavo valgyti, atsakovė buvo netvarkinga. Konfliktai kildavo dažnai, nes ji nieko namie nedarė, vėlai grįždavo. Ieškovas tvarkė namus, prižiūrėjo sūnų. Nurodė, kad ieškovas išėjo iš šeimos, nes nebuvo įmanoma kartu gyventi. Po to su ja nebebendravo. Sūnus lankydavo vaiką, atnešdavo maisto. Dėl ieškovo traumos nurodė, kad ji lankydavo sūnų, nes atsakovė yra sakiusi, kad negyvens kartu su neįgaliu ieškovu ir nenori jo lankyti. Atsakovė nei karto ieškovo neaplankė. Ieškovas ir atsakovė išsiskyrė po ieškovo traumos, negyveno kartu. Ieškovas nesiekė išsaugoti šeimos, nes atsakovė sakė, kad jai tokia šeima nepatinka ir ji negyvens kartu.

Liudytojas P. I. 2019-10-02 teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas jį augina nuo 8 metų, juo rūpinosi, prižiūrėjo. Pažįsta ieškovo sūnų, nes ieškovas atsiveždavo sūnų į namus, tačiau su juo artimai nebendrauja.

Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovė nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad šeima neveda bendro ūkio, nebendrauja tarpusavyje, nepalaiko jokių ryšių. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šeimoje vyko konfliktai, atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu. 1996 metų pavasarį ieškovas išėjo gyventi atskirai ir nuo tada su kita moterimi veda bendrą ūkį. Nepilnamečių vaikų, bendro turto, kreditų šalys neturi. Atsakovė turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos prašo santuoką nutraukus pripažinti asmeninėmis atsakovės skolomis, kadangi apie tai ieškovui nebuvo žinoma. Kaip šie įsipareigojimai buvo prisiimti, kokiais tikslais, ieškovui nėra žinoma, be to, tretieji asmenys taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kad skolos gali būti bendros ar paimtos šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai jau 20 metų nebendrauja, todėl bendro ūkio ar poreikių, kuriems reiktų imti kreditus, nebuvo. Prašo palikti atsakovei iki santuokos turėtą pavardę, pripažinti individualios veiklos pajamas ieškovo asmenine nuosavybe bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas E. Ž. ir atsakovė A. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2). Ieškovas prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką teismo sprendime nenurodant santuokos iširimo aplinkybių. Atsakovei ieškinys įteiktas tinkamai, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.63 straipsnis įtvirtina, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi, teismas taikyti CK 3.63 straipsnį ir teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, gali tik esant abiejų sutuoktinių prašymui. Tokio prašymo abu sutuoktiniai neišreiškė, atsižvelgiant į tai, teismas netenkina ieškovo prašymo.

CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šios pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Byloje esančiais duomenimis, taip pat ieškovo paaiškinimais bei liudytojų parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 22 metus kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, šalys santuokoje gyveno pirmus trejus santuokos metus. Ieškovo vertinimu, santuoka iširo dėl charakterių nesuderinamumo, interesų skirtumo, skirtingo požiūrio į gyvenimą, į sūnaus auklėjimą, tolerancijos ir pagarbos vienas kitam stokos dėl ko šeimoje kildavo barniai ir nesutarimai. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog atsakovė retkarčiais išgerdavo, vėlai grįždavo iš darbo, grįždavo su draugėmis, išgėrinėdavo namie. (duomenys neskelbtini) metais ieškovas patyrė traumą, jis (duomenys neskelbtini) ir patyrė rimtų sužalojimų, gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau atsakovė jo nelankė, nei karto neatvažiavo į ligoninę. Sutuoktinių emocinis ryšys nutrūko dar iki ieškovo traumos dėl šalių konfliktų. Ieškovas 2019-10-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes atsakovei nerūpėjo šeima, nesirūpino šalių vaiku, negamindavo valgyti, neskalbdavo, namus tvarkė ieškovas, tuo tarpu ieškovas išėjo iš namų, susirado kitą moterį.

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti ją galimybių nėra – šalys netvarko bendro ūkio, kartu bendrai nebegyvena, nepalaiko šeimyninių ryšių daug metų ir nėra pagrindo tikėtis, kad šalys vėl pradėtų gyventi kartu šeimoje. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl šalių santuoka nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys daugiau nei dvidešimt metų, t. y. nuo 1996 metų, negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nebeturi bendrų interesų, visiškai nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, kiekvienas jų gyvena savo gyvenimą, ieškovas gyvena Lietuvos Respublikoje, atsakovė – (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys – abiejų šalių nesugebėjimas remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Tai, kad nė vienas sutuoktinis nederino tarpusavio interesų, nedėjo pakankamai pastangų šeimoje kilusioms problemoms išspręsti, patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl santuokinės pavardės

Nutraukus santuoką, ieškovas prašo jam palikti esamą pavardę, o atsakovei – iki santuokos sudarymo turėtą pavardę S., kadangi šalys santuokoje pragyveno tik trejus metus, o jau 20 metų kartu negyvena.

CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai santuoka nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis). Atsakovė ieškinį gavo, atsiliepimo nepateikė, nenurodė teismui savo pozicijos dėl pavardės po santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas netenkina ieškovo reikalavimo atsakovei po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Teismas šalims palieka esamas pavardes – ieškovui pavardę ,,Ž.“, atsakovei – pavardę „Ž.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovas išlaikymo sau iš sutuoktinės neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, atsižvelgiant į tai, klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje nesprendžiami.

Dėl reikalavimo ieškovo pajamas, gautas iš individualios veiklos, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe

Ieškovas ieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti jo iš individualios veiklos gautas pajamas jo asmeninėmis pajamomis, kadangi ieškovo ir atsakovės santuoka faktiškai nutrūko prieš 22 metus.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas (turtas) yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytos fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą pripažinti jo pajamas, gautas iš individualios veiklos, ieškovo asmenine nuosavybe, apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, kad ieškovas ir atsakovė faktiškai santuokoje negyvena jau daugiau nei 22 metus, be to, ieškovas nenurodė, už kokį laikotarpį gautos pajamos ir kokia piniginių lėšų suma turėtų būti pripažįstama ieškovo asmenine nuosavybe. Įvertinus tai, kad ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, pagrindžiančių, kad pajamos, gautos iš individualios veiklos, turėtų būti pripažįstamos ieškovo asmenine nuosavybe, taip pat tai, kad ieškovas nereiškė reikalavimo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o nuo tam tikros datos (CK 3.67 straipsnis), nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovo santuokos metu įgytos pajamos iš individualios veiklos laikytinos ieškovo asmenine nuosavybe (CPK 178 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo (b. l. 11-12, 14, 41), todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų

Dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovės asmeninėmis prievolėmis kreditinius įsipareigojimus IĮ „Aujama-credit“ dėl 1250,28 Eur skolos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Julianus Inkaso“ dėl 369,13 Eur skolos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Julianus Inkaso“ dėl 369,13 Eur skolos; N. K. dėl 3518,89 Eur skolos bei 266,81 Eur vykdymo išlaidų, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Julianus Inkaso“ dėl 493,64 skolos, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad apie atsakovės prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams IĮ ,,Aujama-credit“, UAB ,,Julianus Inkaso“, N. K. nežinojo, kadangi su atsakove negyvena nuo 1996 metų ir nuo to laiko su atsakove visiškai nebendrauja. Ieškovas taip pat nurodė, kad bendro ūkio su atsakove neveda daugiau nei 20 metų, todėl nurodytos prievolės nors ir atsirado šalių santuokos metu, tačiau santuokai jau esant faktiškai nutrūkusiai ir sutuoktiniams tarpusavyje nepalaikant jokio ryšio, gyvenant atskirus gyvenimus.

Trečiasis asmuo N. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 3518,89 Eur skola yra pagal vykdomą išieškojimą iš atsakovės kreditoriaus N. K. naudai. Trečiojo asmens teigimu, apie tai, kaip atsirado įsiskolinimas, ieškovas žinojo ir žinoti privalo, nes paskola, anot A. Ž., buvo imta šeimos gerovei tenkinti. Trečiasis asmuo N. K. prašo prievolę po ieškovo ir atsakovės skyrybų pripažinti asmenine bendra ieškovo ir atsakovės prievole, nes paskola buvo paimta santuokos metu, bendriems šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 101-103).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo išieškojimą kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ naudai iš skolininkės A. Ž., įsiskolinimo suma yra – 1250,28 Eur, vykdomosios bylos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-77). Nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (civilinėje byloje. Nr. e2-50111-566/2016), kurioje kreditorius yra UAB „Julianus Inkaso“, skolininkė A. Ž.. Pagal Armino Naujokaičio 2019 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovės įsiskolinimą sudaro 195,15 Eur skola, 5 procentų metinės palūkanos (b. l. 80). Iš antstolės Brigitos Palavinskienės 2019 m. vasario 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3252,08 Eur skolos N. K.; atsakovės skolos likutis 2019 m. vasario 21 d. sudaro 3518,89 Eur, kuris susideda iš 3252,08 Eur skolos ir 266,81 Eur vykdymo išlaidų (b. l. 78). Nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo išieškojimą kreditoriaus UAB ,,Julianus Inkaso“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-47134-534/2014 (vykdomosios bylos numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), byloje pateikta antstolio Ramūno Kamarausko 2019 m. vasario 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininkės A. Ž., 2019 m. vasario 22 d. skola yra 271,79 Eur, 54,98 Eur palūkanos, 166,87 Eur vykdymo išlaidos (b. l. 79). Ieškovas E. Ž. reiškia reikalavimą pripažinti prievoles IĮ ,,Aujama-Credit“, UAB ,,Julianus Inkaso“ ir N. K. asmeninėmis atsakovės A. Ž. prievolėmis.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad kreditoriui, teigiančiam, jog prievolė jo atžvilgiu yra ne asmeninė, o solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė, tenka procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju kreditoriai turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad paskolos, gautos iš kreditorių IĮ ,,Aujama-credit“, UAB ,,Julianus Inkaso“, N. K., buvo paimtos ir naudojamos šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo prievoles kreditoriui IĮ „Aujama-credit“ dėl 1250,28 Eur skolos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kreditoriui UAB „Julianus Inkaso“ dėl 369,13 Eur skolos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl 493,64 Eur skolos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kreditoriui N. K. dėl 3518,89 Eur skolos bei 266,81 Eur vykdymo išlaidų (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti abiejų sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog aukščiau paminėti sandoriai tarp kreditorių ir atsakovės buvo sudaryti šeimos interesais, kad pagal sutartis gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, kad ieškovui buvo žinoma apie šiuos sandorius ir kad jis šiems sandoriams pritarė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, jog sutuoktiniai faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį ir nutraukė santuokinius ryšius nuo 1996 metų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs atsakovės įsipareigojimų kreditoriams pobūdį, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, sprendžia, kad A. Ž. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams ,,Aujama-credit“, UAB ,,Julianus Inkaso“, N. K. po santuokos nutraukimo pripažintini atsakovės asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo. Duomenų, leidžiančių teismui daryti teismui priešingą išvadą, byloje nėra.

Ieškovas prašo pripažinti, kad visi kiti atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai, jeigu tokie paaiškėtų vėliau, paimti santuokos metu atsakovės vardu, būtų pripažinti atsakovės asmenine prievolė. Pažymėtina, kad nutraukiant santuoką šalys privalo pasidalyti ne tik visą turtą, bet ir visas bendras prievoles, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo privalo būti nurodyti visi tiek bendri, tiek asmeniniai kreditoriai (CPK 382 str. 5 p.), apie santuokos nutraukimą turi būti informuoti visi šalių kreditoriai – tiek bendri, tiek asmeniniai (CK 3.126 str. 2 d.). Į dalijamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Vadovaujantis CPK 266 straipsniu, teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas negali spręsti dėl teismui nenurodytų, numanomų prievolių padalinimo nutraukiant šalių santuoką.

2019-10-02 teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad po ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui ieškovas pasiėmė 500 Eur paskolą automobilio remontui iš ,,Paypost“. Pažymėtina, jog CK 3.67 straipsnyje reglamentuota santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, t. y. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Taigi turtinės prievolės, atsiradusios iškėlus santuokos nutraukimo bylą, pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Ieškovas nepateikė duomenų apie minėtą skolą, jos kilmę pagrindžiančių duomenų, laikotarpį, kada skola susidarė, nurodė tik apytikslį laiką, kad prievolė prisiimta prieš 2 mėnesius iki posėdžio datos. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus, kad nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2019 m. vasario 8 d., teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo atsiradusios prievolės kreditoriui ,,Paypost“ pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

Dėl reikalavimo iš atsakovės priteisti kreditoriui ieškovo sumokėtą sumą

Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra skolinga 1250,28 Eur kreditoriui IĮ „Aujama-credit“, o atsakovei nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui, kreditorius IĮ „Aujama-credit“ 2018 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl atsakovės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (civilinė byla Nr. e2VP-2873-534/2019). Teismui priėmus sprendimą, nuo ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) antstolio Dainiaus Šidlausko sprendimu buvo priverstinai nurašyta 554,06 Eur dalis skolos, (duomenys neskelbtini)– 12,67 Eur suma. Ieškovo teigimu, jis su atsakove jau daugiau kaip 20 metų negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, todėl bet kokie išskaitymai iš ieškovo piniginių lėšų, kuriomis būtų dengiamos atsakovės skolos, yra nepagrįsti, todėl ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 566,66 Eur.

CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo išieškojimą kreditoriaus IĮ „Aujama-credit“ naudai iš skolininkės A. Ž., įsiskolinimo suma yra – 1250,28 Eur, vykdomosios bylos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-77). Ieškovas byloje taip pat pateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 23 d. Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išskaitymo iš E. Ž. darbo užmokesčio, kurioje nurodoma, kad iš ieškovo darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai pagal antstolio Dainiaus Šidlausko vykdomąją bylą (b. l. 69). Teismui pateikti AB SEB banko sąskaitų išrašai patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad nuo ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) antstolio Dainiaus Šidlausko sprendimu buvo priverstinai nurašyta dalis skolos – 554,06 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 12,67 Eur suma (b. l. 68).

Kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti asmeniui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Byloje nustačius, kad kreditorių reikalavimas į skolininką (atsakovę) iš dalies patenkintas iš ieškovo turto, toks kreditorinis reikalavimas į skolininką pagal įstatymą (CK 6.112 straipsnio 1 punktas) pereina regreso tvarka trečiajam asmeniui.

Kreditorius IĮ „Aujama-credit“, skolininkei A. Ž. nevykdant piniginių įsipareigojimų, kreipėsi į teismą dėl atsakovės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teismui tenkinus kreditoriaus reikalavimą, iš ieškovo piniginių lėšų buvo daromi nuskaitymai atsakovės A. Ž. asmeninei prievolei kreditoriui įvykdyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovės prievolės IĮ ,,Aujama-credit“ dalį, t. y. 566,66 Eur, įvykdė ieškovas, todėl ieškovui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 566,66 Eur, ieškovo sumokėtų už atsakovės asmeninės prievolės įvykdymą kreditoriui IĮ ,,Aujama-credit“, tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 138 Eur žyminį mokestį (už reikalavimą nutraukti santuoką, už turtinį reikalavimą, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Pažymėtina, kad ieškovas už pareikštus reikalavimus turėjo sumokėti 128 Eur žyminį mokestį, kadangi neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo, reiškiant ieškinį informacinių ryšių priemonėmis, apmokestinamas ne 100 Eur, tačiau 75 Eur žyminiu mokesčiu, todėl teismas grąžina ieškovo permokėtą 10 Eur žyminį mokestį.

Ieškovo interesams byloje atstovavo advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė. 2019-10-02 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, taip pat pateiktame prašyme atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad ieškovui už suteiktas atstovavimo paslaugas pateikta 1000 Eur sąskaita, kurią ieškovas iš dalies yra apmokėjęs, t. y. už suteiktas atstovavimo paslaugas ieškovas patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo jo patirtas 900 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą byloje priteisti iš atsakovės (el. bylos priedas, b. l. 25-30).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas daro išvadą, kad ieškovo nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą, sprendžia, kad patikslintas ieškinys yra patenkintas iš dalies (patenkinta 60 proc. ieškovo reikalavimų), todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 76,8 žyminio mokesčio ir 540 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 2 d.). Iš viso ieškovui iš atsakovės priteisiama 616,80 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 6,45 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinta 60 proc.), proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 3,87 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis); iš ieškovo turėtų būti priteista 2,58 Eur procesinių dokumentų išlaidų, tačiau kadangi iš ieškovo priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Iš viso iš atsakovės valstybei priteistina 3,87 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. Ž. palikti turimą pavardę ,,Ž.“, A. Ž. –pavardę „Ž.“.

Po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis:

- prievolę IĮ „Aujama-credit“, įm. k. 302653800 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

- prievoles UAB „Julianus Inkaso“, įm. k. 300115639 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));

- prievolę N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 566,66 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis Eur 66 ct) už ieškovo įvykdytą atsakovės prievolę trečiajam asmeniui IĮ „Aujama-credit“.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 616,80 Eur (šešis šimtus šešiolika Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,87 Eur (tris Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Grąžinti ieškovui E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimu. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-28 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, antstoliams Dainiui Šidlauskui, Brigitai Palavinskienei, Ramūnui Kamarauskui, Arminui Naujokaičiui.