- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-07
- Bylos Nr.
- 1-404-224/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39837
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Kaltinamasis
- A. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. R., smurtaudamas, peiliu nežymiai sužalojo savo pilnametį sūnų G. R. šiomis aplinkybėmis:
2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 17 val., savo sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mojuodamas rankoje turimu peiliu, prisiartino prie nukentėjusiojo G. R. ir šiam besiginant, paslydus ir nukritus ant žemės bei bandant atsikelti, dūrė jam peiliu į kairį šoną padarydamas jam durtinę – pjautinę žaizdą pilvo viršutinės dalies kairėje pusėje, tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltu padaręs šį nusikaltimą A. R. prisipažino ir paaiškino, kad įvykio metu buvo neblaivus. Su sūnumi apsižodžiavo, kad šis, savaitgaliais grįžęs iš Pravieniškių pataisos namų kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, namuose nieko nepadeda. Tuomet iš namų išbėgęs į kiemą, prie ūkinio pastato rado peilį skirtą žolei pjaustyti ir, mojuodamas juo, ėjo link sūnaus norėdamas jį pagąsdinti. Sūnus pradėjo gintis ir paslydęs parkrito. Kuomet sūnus kėlėsi, jis mosikuodamas peiliu, įdūrė sūnui į kairį šoną. Teigia, kad blaivas taip nebūtų pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.
Kaltinamajam pripažįstant savo kaltę, byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl priimdamas nuosprendį, teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais.
Kaip matyti iš pagarsintų nukentėjusiojo G. R. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 30), jis tuo metu iš Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos buvo grįžęs 10 dienų atostogų pas tėvus. 2016-08-22 jis padėjo motinai nešioti stiklainius su daržovėmis į lauko virtuvę. Staiga prie jo pribėgo tėvas mosikuodamas peiliu ir vadindamas jį necenzūruotais žodžiais.
Jis pradėjo gintis nuo tėvo ir netyčia suklupo. Stojantis nuo žemės prie jo vėl pribėgo tėvas ir įdūrė jam peiliu į kairį šoną. Žaizda buvo negili, bet jis jautė skausmą. Pats iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją.
Iš pagarsintų liudytojos J. R. parodymų (b.l. 53-54) matyti, kad įvykio dieną visa jų šeima buvo namuose. Tame tarpe ir sūnus Gintaras, kuris buvo grįžęs atostogų iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Jos vyras A. R. užgauliojo sūnų, kad šis atlieka bausmę pataisos namuose. Sūnus į užgauliojimus nekreipė dėmesio ir padėjo jai nešioti stiklainius su daržovėmis iš namų į lauko virtuvę. Matė kaip vyras išbėgęs iš namų paėmė peilį buvusį prie ūkinio pastato ir pradėjo juo mojuoti prieš sūnų. Jinai liepė sūnui gintis. Padavė jam telefoną, kad išsikviestų policiją. Sūnus gynėsi rankomis ir vienu metu jai užrėkė, kad tėvas jam įdūrė peiliu.
Iš pagarsintų liudytojo R. T., policijos darbuotojo, parodymų (b.l. 56-57) matyti, kad jis su kolega vyko į įvykio vietą. Kieme juos pasitiko vyriškis, kuris ranka parodė jiems keliu einantį vyrą. Jie suprato, kad tai smurtavęs asmuo. Jie privažiavę prie to asmens pamatė, kad jis rankoje nešasi peilį. Peilį iš to vyro jie paėmė. Tas vyras buvo A. R.. Su juo jie grįžo į sodybą. Sodybos kieme buvo J. R. ir G. R., kuris paaiškino, kad tarp jo ir tėvo kilo konfliktas kurio metu tėvas jam dūrė peiliu į kairį šoną, parodė žaizdą, kuri buvo nedidelė, drabužiai krauju nebuvo sutepti. Atvykusi greitoji med pagalba G. R. išvežė į ligoninę, o A. R. jie pristatė į policijos komisariatą.
Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir kitas policijos komisariato darbuotojas K. B. (b.l. 59-60).
Nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai byloje:
- 2016-08-22 G. R. pareiškimas (b.l. 1) kuriame nurodyta, kad 2016-08-22 apie 17 val., sodybos esančios adresu (duomenys neskelbtini)., kieme, prieš jį smurtavo tėvas A. R., kuris peiliu dūrė į kairį šoną, patyrė fizinį skausmą;
- Alytaus apskrities VPK operatyvaus valdymo skyriaus vyresniojo specialisto V. B. tarnybinis pranešimas (b.l. 4) iš kurio matyti, kad gautas telefoninis pranešimas iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės apie tai, kad 2016-08-22 pristatytas G. R., kurį 2016-08-22 apie 16.35 val. namuose peiliu sužalojo tėvas. Nustatyta pilvo durtinė žaizda;
- tarnybinis pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto (b.l. 9-12), kuriame fiksuota, kad įvykio vietoje G. R. paaiškino, kad jį tėvas sužalojo peiliu, vizualiai ant G. R. kūno fiksuota kraujuojanti žaizda pilvo kairėje pusėje;
- 2016-08-22 apžiūros protokolas su foto nuotraukomis (b.l. 13-18), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta;
- 2016-08-22 paėmimo protokolas (b.l. 19), pagal kurį iš A. R. paimtas peilis;
- apžiūros protokolas su foto nuotraukomis (b.l. 20-23), iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas peilis, fiksuota, kad ant geležtės yra rudos spalvos dėmės, geležtės ilgis 20 cm.;
- specialisto išvada Nr. G 843/2016 (06), (b.l. 35-37) kurioje konstatuota, kad G. R. padaryta nekiauryminė durtinė - pjautinė žaizda pilvo viršutinės dalies kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant pilvo kairę pusę aštriu, duriančio - pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, veikiant peilio geležte. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis, gautus įstatymo nustatyta tvarka, teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais, konstatuoja , kad kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kadangi nusikalstama veika padaryta sūnaus atžvilgiu.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja pateikė teismui kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytą susitaikymo protokolą kuriame prašoma atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su sūnumi G. R. ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad tam yra visos sąlygos numatytos BK 38 str.
Teismo nuomone šis prašymas negali būti tenkinamas, kadangi jo tenkinimui turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalyje numatytų sąlygų visuma, o duotuoju atveju, teismas to nenustatė.
BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja savanoriško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Išnagrinėjęs bylą teismas šios sąlygos nenustatė. Kaltinamojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu nuolat buvo keičiami pradedant nuo pirmos jo apklausos (b.l. 68-69), kurios metu dalį kaltės jis netgi bandė priskirti nukentėjusiajam, teigdamas, kad būtent sūnus pribėgo prie jo ir griebė jam už rankos ir jiems pradėjus stumdytis rankoje turėtu peiliu netyčia pataikė sūnui į kairį šoną. Akistatos su sūnumi metu (b.l. 73-74) kaltinamasis jau teigė, kad sūnų peiliu norėjo tik pagąsdinti ir nematė, kad jį sužalojo. Dar kitokius parodymus jis davė antrą kartą apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 78-79). Nagrinėjant bylą teisme, jis teigė, kad mosikuodamas peiliu ėjo link sūnaus, sūnus gynėsi ir paslydo, jis tuo metu, mosikuodamas peiliu, gal ir pataikė sūnui į kairį šoną. Tokio duodamų parodymų keitimo, teismas nelaiko savanorišku prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką (LAT nutartis baudž. byloje Nr. 2K-69/2013).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ligonių kasos civilinį ieškinį, pareikštą byloje dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo, kaltinamasis atlygino tik bylos nagrinėjimo metu teismui padarius pertrauką, nors civilinis ieškinys (b.l. 42-45) byloje jau buvo pareikštas dar prieš kaltinamajam susipažįstant su bylos medžiaga (b.l. 103-104).
Teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors jis ir neteistas (b.l. 81), tačiau 2012-01-16 jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiaja J. R. (b.l. 82-83). Iš šio nutarimo matyti, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo žmoną. Ir vos tik praėjo keturi metai, jis jau smurtauja prieš savo sūnų. Daug kartų A. R. baustas ir administracine tvarka už įvairius pažeidimus (b.l. 86-90).
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 str., pagrindu sąlygų nėra. Jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais BK 54 str. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltu iš esmės prisipažino. Praeityje jis neteistas, tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiaja. Daug kartų jis baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad savo kaltę jis iš esmės pripažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė neblaivus ir neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. A. R. niekur nedirba, yra pensininkas, į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas. Atsižvelgiant į visą tai, jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l. 43-44) kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 25 eurus 72 centus nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Bylos nagrinėjimo metu, teismui padarius pertrauką, kaltinamasis ieškinį pilnai atlygino pervesdamas per banko įstaigą valstybinei ligonių kasai aukščiau nurodytą sumą ir pateikdamas teismui tai patvirtinantį dokumentą. Esant šioms aplinkybėms, pareikštas civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str.).
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje pagal 2016-09-19 kvitą B serijos Nr. 001250, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir nubausti laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Įpareigoti nuteistąjį per 5 (penkis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) val., sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 48 str. 7 d., įpareigoti nuteistąjį, per visą bausmės vykdymo laiką, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šią priemonę nustatyti įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-22 iki 2016-08-23, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str.).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmesti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra peilį saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriuje pagal 2016-09-19 kvitą B serijos Nr. 001250, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.