- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-307-619/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30250-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė (pran.), Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- M. Š., J. S., K. Č., I. Š.
- Ieškovas
- S. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienė, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių M. Š., J. S., K. Č., I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovams M. Š., J. S., K. Č., I. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovių M. Š., J. S., K. Č., I. Š. priešieškinį ieškovei S. J. dėl bendraturčių dalių bendrosios nuosavybės teisėje pasikeitimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė atidalinti natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise jai ir atsakovėms priklausantį 115,38 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, plane pažymėto lAl/ž, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos: tambūras 3,30 kv. m. ploto, plane pažymėtas 1-5, koridorius 4,77 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-1, virtuvė 6,54 kv.m. ploto, plane pažymėta 1-2, kambarys 16,56 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-3, kambarys 16,65 kv. m. ploto, plane pažymėtas 1-4 ir pastogės patalpos: tambūras 1,43 kv. m. ploto, plane pažymėtas 2-6, kambarys 23,32 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-5, viso:72,57 kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): viralinė 24 kv.m ploto, plane pažymėta 2Ilb(ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 9,8 kv. m. ploto, plane pažymėta 611/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas neregistruotas pastatas 711/ž ir šulinys (nuotekų rezervuaras), ir nustatant, kad atsakovėms nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/Ž, esančio (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto patalpos: tambūras 2,82 kv. m. ploto, plane pažymėtas 2-3, virtuvė 7,71 kv.m. ploto, plane pažymėta 2-1, kambarys 13,74 kv. m ploto, plane pažymėtas 2-2, kambarys 18,54 kv.m ploto, plane pažymėtas 2-4,viso: 42,81 kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai: 7 kv.m. ploto ūkinis pastatas, plane pažymėtas 311/p, 3 kv.m. stoginė, plane pažymėta 5I1Ž, 8,2 kv. ploto malkinė su rūsiu, plane pažymėta 61lž ir lauko tualetas. Taip pat prašė priteisti iš atsakovių ieškovės naudai už joms tenkančią didesnę gyvenamojo namo ploto (4,35 kv.m.) dalį 4299,45 Lt kompensaciją, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 115,38 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai adresu (duomenys neskelbtini) mieste, ieškovei - 2/3 dalys, atsakovėms - 1/3 dalis. Nurodytą turtą ieškovė įgijo pagal 2003 -12-29 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą.
Atsakovės priešiniu ieškiniu prašė pakeisti jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ginčo turte, jas padidinti, nustatant 58554/100000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendrai atsakovėms M. Š., J. S., K. Č., I. Š., ir 41446/100000 dalis ieškovei S. J.. Atidalinti natūra turtą ir pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į šias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpas: koridorius 4,77 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-1, virtuvė 6,54 kv.m. ploto, plane pažymėta 1-2, kambarys 16,62 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-3, kambarys 16,65 kv.m., plane pažymėtas 1-4, tambūras 3,30 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-5, viso: 47,82 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto; į viralinę 24 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 1/2 kitų inžinerinių kiemo statinių (tvora, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovių M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpas: virtuvė 7,71 kv.m. ploto, plane pažymėta 2-1, kambarys 13,74 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-2, tambūras 2,82 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-3, kambarys 18,54 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-4, ir antrojo aukšto (pastogės) patalpas: kambarys 23,32 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-5, tambūras 1,43 kv.m., plane pažymėtas 2-6, viso: 67,56 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto; į ūkinį statinį, žymėjimas plane: 3Ilp (7 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į stoginę, žymėjimas plane: 5/lž ( 3 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į ūkinį pastatą, žymėjimas plane: 6I1Ž (18.30 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 1/2 kitų inžinerinių kiemo statinių (tvora, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovėms bendrai lygiomis dalimis iš ieškovės S. J. priteisti 788,31 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią 2,33 kv.m. ploto didesnę ūkinio pastatų dalį nei jai priklauso pagal turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad už I. Š. šeimos lėšas, jo šeimos poreikių tenkinimui 1980 - 1987 metais buvo pastatytas 2 aukštų priestatas, kurį sudaro 18,54 kv.m. ploto mūrinis kambarys pirmame aukšte, plane pažymėtas indeksu 2-4, 23,32 kv. m. ploto medinis kambarys antrame aukšte, pažymėtas indeksu 2-5 ir tambūras 1,43 kv.m., plane pažymėtas 2-6, viso bendras plotas: 43,29 kv.m., dėl ko bendras namo plotas padidėjo ir šiuo metu sudaro 115,38 kv.m. Namo bendraturtė G. S. (Š.) statyboms visada pritarė, neprieštaravo, nepretendavo į namo priestatą ar dalį jo, t.y. I. Š., turėdamas kito bendraturčio pritarimą, laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidino bendrą daiktą, dėl ko jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat atitinkamai padidėjo (LR CK 4.77 straipsnio 1 dalis). I. Š. 1991 m. rugsėjo 24 d. mirus, jo turėtą namo dalį ir visas su tuo susijusias teises ir įsipareigojimus perėmė atsakovės. 1993 m. gegužės 4 d. mainų sutarties pagrindu J. S. (Š.) išmainė savo turėtas namo dalis (butą Nr. 1) į ieškovės 2 kambarių butą Vilniuje, adresu: (duomenys neskelbtini). Įgijusi šias namo dalis iš G. S. (Š.), ieškovė įgijo ir visas su tuo susijusias bendraturčių teises ir pareigas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešinį ieškinį atmetė. Atidalino bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei S. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovėms M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausantį 115,38 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, plane pažymėto lAl/ž, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos: tambūras 3,30 kv. m. ploto, plane pažymėtas 1-5, koridorius 4,77 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-1, virtuvė 6,54 kv.m. ploto, plane pažymėta 1-2, kambarys 16,56 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-3, kambarys 16,65 kv. m. ploto, plane pažymėtas 1-4 ir pastogės patalpos: tambūras 1,43 kv. m. ploto, plane pažymėtas 2-6, kambarys 23,32 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-5,- viso: 72,57 kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): viralinė 24 kv.m ploto, plane pažymėta 2Ilb(ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė 9,8 kv. m. ploto, plane pažymėta 611/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas neregistruotas pastatas 711/ž ir šulinys (nuotekų rezervuaras). Nustatė, kad atsakovėms asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/Ž, esančio (duomenys neskelbtini) pirmojo aukšto patalpos: tambūras 2,82 kv. m. ploto, plane pažymėtas 2-3, virtuvė 7,71 kv.m. ploto, plane pažymėta 2-1, kambarys 13,74 kv. m ploto, plane pažymėtas 2-2, kambarys 18,54 kv.m ploto, plane pažymėtas 2-4,viso: 42,81 kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto ir ūkiniai pastatai bei kiemo įrenginiai: 7 kv.m. ploto ūkinis pastatas, plane pažymėtas 311/p, 3 kv.m. stoginė, plane pažymėta 5I1Ž, 8,2 kv. ploto malkinė su rūsiu, plane pažymėta 61lž ir lauko tualetas. Priteisė iš atsakovių ieškovės naudai už joms tenkančią didesnę gyvenamojo namo ploto (4,35 kv.m.) dalį lygiomis dalimis 1245,20 Eur (4299,45 Lt) kompensaciją. Priteisė iš atsakovių lygiomis dalimis 1289,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei S. J., bei 13,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, teismas sprendime konstatavo, kad abiejų bendraturčių - G. J. S. ir I. Š. pastangomis ir lėšomis buvo padidintas namo plotas, nekeičiant savininkų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Konstatavo, kad iš atsakovių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad G. (J.) S.1976 metų rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartimi savo broliui I. Š. padovanojo 1/3-iąją dalį medinio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), be ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių. G. S. nebuvo davusi rašytinio sutikimo Ivanui šostak, kad šis už savo lėšas be jos dalyvavimo statytų priestatą ir įrengtų pastogę, padidindamas statinių plotą, byloje taip pat nėra įrodymų, kad tik už I. Š. šeimos lėšas 1980-1987 metais buvo pastatytas 2 aukštų 43,29 kv.m. ploto gyvenamojo namo priestatas. Pažymėjo, kad padidėjus gyvenamojo namo bendram plotui, pasikeitė bendraturčių faktiškai valdomos gyvenamojo namo dalys, tačiau bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nebuvo pateiktas, todėl bendraturčių nuosavybės teise turimos gyvenamojo namo dalys nebuvo pakeistos. Teismas byloje taip pat vadovavosi ir CK 1.5 str. principais, nurodydamas, kad ieškovės pateiktas problemos sprendimo būdas yra geriausiai atitinkantis šalių interesus, byloje nustatytus faktus, yra faktiškai, techniškai ir procedūriškai įmanomas, todėl ieškinį tenkino, o priešinį ieškinį atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės M. Š., J. S., K. Č., I. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti priešinį ieškinį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismo sprendimas grindžiamas visiškai formaliais pagrindais, visiškai neįsigilinus į atsakovių išdėstytus teiginius procesiniuose dokumentuose, surinktus įrodymus, pažeidžia teisminę praktiką. Apeliančių tvirtinimu, teismas sprendime faktiškai nieko nepasisakė dėl atsakovių priešinio ieškinio argumentų, ignoravo byloje surinktus įrodymus, sprendimas be motyvų, todėl vien jau tai sudaro pagrindą skundą tenkinti (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
2) Byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas ar užtenka įrodymų pripažinti, kad atsakovės turi teisę į bendrąja nuosavybės teise valdomo turto dalių perskaičiavimą (CK 4.77 str.) ir tada spręsti klausimą dėl dalinimo natūra būdo - šalių pasiūlyto, tačiau to iš esmės nebuvo padaryta. Teismas, atmesdamas priešinį ieškinį išvadas padarė remdamasis pavieniais įrodymais, visiškai nesivadovaudamas atsakovių pateiktais įrodymais.
3) Ginčo namas jo įsigijimo metu buvo 65,62 kv.m., o ne 115,38 kv.m., kaip yra dabar. I. Š. 1/3 gyvenamojo namo įsigijo pagal 1976-09-03 d. dovanojimo sutartį iš sesers G. Š. ir jas sudarė šios patalpos: 8,59 kv.m. virtuvė 2-1; 12,52 kv.m. ploto kambarys 2-2, t.y. butas Nr. 2. Padidėjus šeimai, prie namo dalies buto Nr. 2 buvo pastatytas 2 aukštų priestatas, kuris pastatytas 1980-1987 metais ir kurį sudaro 18,54 kv. m. ploto mūrinis kambarys 2-4, 23,32 kv.m. medinis kambarys antrame aukšte, 2-5 ir tambūras 2-6, viso 43,29 kv. m. ir dėl to namo bendras plotas padidėjo, kuris šiuo metu sudaro 115,38 kv.m. Statybos vyko išimtinai tik I. Š. šeimos poreikiams tenkinti, prie jam priklausančios namo dalies, tik atsakovo šeimos sąskaita, jų sąskaita turtas buvo išlaikomas. Sesuo - namo bendraturtė G. Š. namo statyboms visada pritarė, neprieštaravo, nepretendavo į jo dalį - tą patvirtino teisme apklausti liudytojai - G. M., A. S., G. G., G. G., t.t. faktiškai I. Š. šeima, turėdama kito namo bendraturčio sutikimą, laikydamasi įstatymo nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą, dėl ko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat atitinkamai padidėjo (CK 4.77 str. 1 d.). Tarp namo savininkų niekada nekilo ginčo dėl to, šalys taip gyveno daugiau nei 30 metų.
4) Ieškovė 1993 m. gegužės 4 d. mainų sutarties pagrindu iš J. Š. įgijo namo dalis (butą Nr. 1), tuo pačiu bendraturčių teises ir pareigas. Ieškovei visą laiką buvo žinoma, kas, kokio dydžio ir tvarka naudojasi namu, priestatu ir ūkiniais pastatais. Butai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo laikomi ir pripažįstami kaip atskiri turto vienetai, turintys atskirus adresus, komunikacijas, atskirai išlaikomi ir prižiūrimi.
5) Nors teismas ir nurodo, kad namo plotui padidėjus namo priestato dydžiu, bendraturčiai menamai neperskaičiavo savo turimų dalių, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad toks perskaičiavimas iš esmės buvo atliktas, nurodant, kad I. Š. šeimai priklauso 58/100, o G. S. - 42/100 dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto, tačiau dėl atsakovėms nežinomų priežasčių tai nebuvo įforminta. Teismas visiškai ignoravo bylos įrodymus, nepaisant to, kad teisiškai nėra suformuoti du turto vienetai, namą sudaro faktiškai du butai su savarankiškais adresais, komunalinių paslaugų teikimo mazgais, šildymo sistemomis. Tarp šalių nėra ginčo, kad namo priestatas pastatytas prie atsakovių šeimos valdomos namo dalies, iš buto Nr. 2 yra padarytas praėjimas į priestatą, todėl įrodymų viseto leidžia teigti esant labiau tikėtina, kad namo priestatas, kuriuo buvo padidinta bendrąja nuosavybės teise valdomas daiktas, buvo pastatytas išimtinai tik atsakovių šeimos lėšomis ir esant kito bendraturčio sutikimui, priešingų įrodymų byloje nėra.
6) Teismas visiškai neatsižvelgė nei į bendrosios nuosavybės padidinimo aplinkybes, nei į ilgalaikį - daugiau nei 37 metus disponavimą atitinkamomis namo dalimis, jų faktinį naudojimą bei valdymą, kaip to reikalauja teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai.
Šalies argumentai
7) Teismas pažeidė ir materialinės teisės normas, nes rėmėsi SĮ 20 str. 2 d., kai tuo tarpu pastato statybos vyko 1980-1987 m. laikotarpiu, todėl šalių teisių ir pareigų apimtis turėjo būti nustatoma pagal ginčo santykių metu galiojusiais teisės normas. Juo labiau įstatymai nenumato, kad bendraturčio sutikimas privalomai turi būti išreikštas raštu (CK 4.77 str.1 d.).
8) Šiuo atveju taip pat buvo pažeista CK 4.80 str. 2 d., nes teismui nusprendus pritarti ieškovės pasiūlymui ir namo priestato antrą aukštą priskirti ieškovei, ji negalės patekti į šią priestato dalį, nes į ją galima patekti tik per tą žemės sklypo dalį, ant kurios stovi atsakovių namo dalis. Namo priestato šildymo, elektros perdavimo sistemos yra bendros su atsakovų butu Nr. 2, todėl šioje situacijoje ieškovės naudai natūra padalintu namo priestatu nebus įmanoma tinkamai naudotis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti, teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės ieškinio teisėtumą pagrindžia byloje surinkti įrodymai: ieškovės, liudytojų paaiškinimai, bylos medžiaga, tuo tarpu atsakovės priešinio ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti. Pažymėjo, kad 2011 m. ieškovė kreipėsi į UAB “MJR” su prašymu atlikti viso namo kadastrinius matavimus, tame tarpe ir dalies, kurioje ji gyveno, nes patalpose, indeksai 1-5 ir 1-5 buvo padaryti pakeitimai, t.y. atvestas vanduo, įrengtas tualetas, vonios patalpa, pagalbinė patalpa. Kadangi atsakovės neįsileido matininkų į kitas name esančias patalpas, buvo išmatuotos tik nurodytos. Tačiau VĮ Registrų centras atsisakė padarytus pakeitimus įregistruoti, nes nepateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, kad pastate atskiru nekilnojamojo turto objektu suformuota tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpa gali būti naudojama pagal paskirtį, kaip ir pastato paskirtis. Taip pat pagal pateiktus rašytinius įrodymus ir planus akivaizdu, jog ieškovės gyvenamųjų patalpų paskirtis yra realiai pasikeitusi. Ieškovės tvirtinimu, priešinis ieškinys nepagrįstas, neįrodytas ir atmestas pagrįstai, nes pakeisti bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, kad 1991-10-08 įregistravę savo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre po ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir įrenginių, turėdamos kitų bendraturčių sutikimą, savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą ar jo vertę (CK 4.77 str.). Nėra statybas leidžiančių dokumentų, statybinių medžiagų kvitų, tiek atsakovių, tiek liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes atsakovai arba giminaičiai, arba bičiuliai, bandantys padėti atsakovėms įsigyti didesnę nei priklauso turto dalį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia padaryti neabejotinai priešingą išvadą, kad turtas buvo pagerintas abiejų bendrasavininkų, todėl idealiosios dalys nei notariniu susitarimu nei teismo keliu nebuvo pakeistos. Pažymėjo, kad remiantis Registro duomenimis, priestatas 2a2/p, kurio plotas 43,29 kv.m., kurį neva 1986 m. statė atsakovių tėvas ir vyras, buvo pastatytas 1978 m., t.y. paneigiama atsakovių versija, kad jos matė, kas ir kada statė priestatą. Pažymėjo, jog 1987-03-16 buvo atlikta prie gyvenamojo namo pastatyto priestato, plane pažymėto 2a2/pm (bendras plotas 43,29 kv.m.) teisinė registracija Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1987-03-05 pažymos Š-265 pagrindu. Padidėjus gyvenamojo namo bendram plotui, pasikeitė bendraturčių faktiškai valdomos gyvenamojo namo dalys, tačiau bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nebuvo pateiktas, todėl jų nuosavybės teise turimos namo dalys nebuvo pakeistos. Atsakovės po 1/12 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių paveldėjo iš savo tėvo ir vyro I. Š. pagal 1991-09-24 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 13-2156, jos sutiko su įregistruotomis pastatų dalimis ir jų neginčijo. Nuo 1991 metų gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai nebuvo padidinti ar perstatyti, tačiau VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-05-31 kadastro duomenų taisymo aktu Nr. VILKR - 16 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buvo patikslintas gyvenamojo namo plotas ir ištaisytas į 115,38 kv.m. Pažymėjo, kad tarp J. S. ir I. Š. tarpusavio susitarimas dėl naudojimosi gyvenamosiomis ir ūkinėmis patalpomis tvarkos nebuvo įregistruotas, todėl atsakovių teiginiai, kad įgydama nuosavybę ieškovė žinojo, jog negalės naudotis visa įgyjama nuosavybės dalimi, yra nepagrįsti (CK 127 str. 1 d.). Mano, jog reikalavimui dėl gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisių pasikeitimo taikytinas 3 metų senaties terminas, kuris prasidėjo 1987-03-16, o baigėsi 1990-03-16. Tokio reikalavimo I. Š. teismui nepateikė, neginčijo dalių bendrosios nuosavybės teisėje. Tai įrodo, kad priestatas buvo pastatytas abiejų bendraturčių. Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys, kad namas yra dviejų butų gyvenamasis namas nėra pagrįstas įrodymais. VĮ Registrų centras butai nėra registruoti kaip atskiri turtiniai vienetai, jiems nesuteikti unikalūs numeriai, namas iki pat 2013 m. buvo šildomas bendros katilinės, kurią pirko ieškovė ir atsakovai ir tik esant avariniam katilinės stoviui ji buvo uždaryta 2013 metais. Atsakovių nurodomas įrašas apie perskaičiuotas bendrasavininkiams tenkančias turto dalis, nesančias VĮ Registro centras namo byloje (t.1, b.l. 116) nesukėlė jokių pasekmių, nes turto dalys nebuvo perskaičiuotos ir oficialiai įregistruotos, ką patvirtina to paties registrų centro pažyma. Pažymi, kad ginčas dėl naudojamų patalpų tarp jos ir atsakovių kilo neilgai trukus po nuosavybės paveldėjimo ir įregistravimo turto registre, kuomet registro darbuotojai matematiškai paskaičiavo turto dalis ir realiai naudojamus plotus, kai ieškovė kreipėsi į registro centro specialistus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant šalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą pagal jų pareikštus reikalavimus, kilo namo bendraturčių ginčas dėl atsakovių turto dalies padidėjimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje pagal pareikštą priešinį ieškinį.
Dėl dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo
Byloje pateiktu priešiniu ieškiniu atsakovės prašė pakeisti jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje statiniuose adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjame name, viralinėje, ūkiniame pastate, stoginėje, kiemo statiniuose, nustatant 58554/100000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendrai atsakovėms M. Š., J. S., K. Č., I. Š., ir 41446/100000 dalis ieškovei S. J., atidalinti natūra turtą ir pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į šias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpas: koridorius 4,77 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-1, virtuvė 6,54 kv.m. ploto, plane pažymėta 1-2, kambarys 16,62 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-3, kambarys 16,65 kv.m., plane pažymėtas 1-4, tambūras 3,30 kv.m. ploto, plane pažymėtas 1-5, viso: 47,82 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto; į viralinę 24 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 1/2 kitų inžinerinių kiemo statinių (tvora, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovių M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpas: virtuvė 7,71 kv.m. ploto, plane pažymėta 2-1, kambarys 13,74 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-2, tambūras 2,82 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-3, kambarys 18,54 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-4, ir antrojo aukšto (pastogės) patalpas: kambarys 23,32 kv.m. ploto, plane pažymėtas 2-5, tambūras 1,43 kv.m., plane pažymėtas 2-6, viso: 67,56 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto; į ūkinį statinį, žymėjimas plane: 3Ilp (7 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į stoginę, žymėjimas plane: 5/lž ( 3 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į ūkinį pastatą, žymėjimas plane: 6I1Ž (18.30 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į 1/2 kitų inžinerinių kiemo statinių (tvora, lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovėms bendrai lygiomis dalimis iš ieškovės S. J. priteisti 788,31 Lt piniginę kompensacija už ieškovei tenkančią 2,33 kv.m. ploto didesnę ūkinio pastatų dalį nei jai priklauso pagal turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas priešinį ieškinį šioje dalyje atmetė tuo pagrindu, kad atsakovės neįrodė, jog G. S. buvo davusi rašytinį sutikimą I. Š., kad šis už savo lėšas be jos dalyvavimo statytų priestatą ir įrengtų pastogę padidindamas statinių plotą, priestatas buvo pastatytas abiejų bendraturčių I. Š. ir G. S. pastangomis ir lėšomis, nes namo padidėjimas įregistruotas abiejų bendrasavininkų vardu.
Apeliantės nesutinka su šia teismo padaryta išvada, laiko ją nepagrįsta, priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikytas materialinės teisės normas.
Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus iš dalies pripažįsta pagrįstais.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, taigi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės metu turi būti nustatytos aiškios bendrosios dalinės nuosavybės idealiosios dalys. Atsakovės tvirtina, kad prie namo dalies Nr. 2, priklausančio I. Š., už pastarojo šeimos lėšas 1980-1987 metais buvo pastatytas 2 aukštų priestatas, kurį sudaro 18,54 kv.m. ploto mūrinis kambarys pirmame aukšte, plane pažymėtas indeksu 2-4, 23,32 kv.m. ploto medinis kambarys antrame aukšte, pažymėtas indeksu 2-5 ir tambūras 1,43 kv.m., plane pažymėtas 2-6, viso bendras plotas 43,29 kv., dėl ko namo bendras plotas padidėjo ir šiuo metu sudaro 115,38 kv.m.
Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia apimties teisių padidėjimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 str. 1 d. yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jeigu bendras daiktas padidinamas laikantis tokių taisyklių: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis. Pagal CK 4.77 str. 2 d. jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo ir jeigu padidintos daikto ar jo dalies vertės negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 1964 m. CK 128 str. galiojusiame statant ginčo priestatą. Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo bendro ploto padidėjimo/pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso ieškovės ir atsakovių, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pasikeitimas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus miesto Tarybų rajono Liaudies deputatų tarybos 1987 m. vasario 25 d. sprendimu padarė išvadą, kad abiejų bendraturčių pastangomis ir lėšomis buvo padidintas namo plotas, taip pat padarė išvadą, kad G. Š. nebuvo davusi rašytinio sutikimo I. Š., kad šis už savo lėšas be jos dalyvimo statytų priestatą ir įrengtų pastogę, padidindamas statinių plotą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tik už jo vieno lėšas 1980-1987 m. buvo pastatytas 2 aukštų 43,29 kv.m. ploto gyvenamojo namo priestatas.
Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija šių teismo išvadų nepripažįsta pagrįstomis.
Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatyta, kad Galina B. S. 1976 m. rugsėjo 3 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovių tėvui (savo broliui) I. B. Š. 1/3 dalį 72,08 kv.m. bendro ploto, įskaitant 46,94 kv.m. gyvenamojo ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (be ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių) (t.1, b.l. 114). Šią dalį sudarė 8,59 kv.m. ploto virtuvė (2-1) ir 12,52 kv.m. ploto kambarys (2-2). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad namo bendras plotas iki 115,38 kv.m. padidėjo dėl tos priežasties, kad prie namo dalies buto Nr. 2 buvo pastatytas priestatas 2 aukštų, kurį sudaro 18,54 kv.m. mūrinis kambarys pirmame aukšte, plane pažymėtas indeksu 2-4, 23,32 kv.m. ploto medinis kambarys antrame aukšte (2-5), tambūras 1.43 kv.m. (2-6), viso 43,29 kv.m. Šios patalpos priskirtos 2 butui. Kaip nustatyta iš ginčo namų valdos techninės apskaitos kortelės, namas susideda iš dviejų butų skaičiaus.
Tarybų rajono Liaudies Deputatų Tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 51 išimties tvarka nuspręsta įregistruoti pil. G. S., I. Š. asmeninės nuosavybės teises į 41,86 kv.m. bendro naudingo ploto statinius, pažymėtus indeksais 211/bz (ūkio pastatas), 311/p (ūkio pastatas), 2a2/pm (priestatas), esančius individualiame sklype (duomenys neskelbtini), įpareigodama bendraturčius paruošti ir nustatyta tvarka suderinti statinių, kurių bendras naudingas plotas laikytinas 108,13 kv.m, gyvenamasis plotas 88,81 kv.m. projektą. Šiame sprendime nėra nurodoma, kieno lėšomis buvo pastatyti pastatai. Padidėjus gyvenamojo namo bendram plotui, pasikeitė bendraturčių faktiškai valdomos gyvenamojo namo dalys, tačiau bendraturčių susitarimas dėl nuosavybės dalių perskaičiavimo nebuvo pateiktas, todėl bendraturčių nuosavybės teise turimos gyvenamojo namo dalys nebuvo pakeistos (t.2, b.l. 130).
Apeliančių tvirtinimu, namo priestato statybos vyko išimtinai tik jų šeimos lėšomis, kita namo bendraturtė šioms statyboms neprieštaravo, nepretendavo, gyveno namo bute Nr. 1. Šios aplinkybės nustatytos atsakovių paaiškinimais, kurios nurodė, kad šeima gyveno bute Nr.2, statybas priestato ir antro aukšto vykdė tėvai iš savo asmeninių lėšų, ši namo dalis buvo remontuota, apšiltinta. Šioje priestato dalyje ieškovė niekuomet negyveno, nepretendavo į jį, prie išlaikymo neprisidėjo, šioje namo dalyje nuo pat priestato pastatymo gyveno tik I. Š. šeima. Liudytojas A. S., J. S. vienturtis sūnus, gyvenęs su tėvais iki 1993 m. name (duomenys neskelbtini), bute Nr. 1 nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad priestatas buvo statomas išimtinai tik dėdės I. Š. šeimos lėšomis, buvo skirtas šios šeimos poreikių tenkinimui, įėjimas į šį priestatą buvo tik iš I. Š. šeimos valdomo buto Nr. 2, dėl priestato jokių nesutarimų nebuvo, jie priestatą patys pasistatė, įrengė, išlaikė. Patvirtino, kad jo tėvai prie priestato statybų finansiškai neprisidėjo. Nurodė, kad jų šeima turėjo atskirą savo priestatą - garažą (dabar viralinė), tie priestatai buvo statomi beveik vienu metu. Patvirtino, kad tėtis galėjo padėti I. Š. statybose, nes mokėjo dengti stogus. Kolegijos vertinimu, šio liudytojo - G. S. sūnaus parodymai yra itin reikšmingi bylos nagrinėjimui, nes jam kaip G. S. šeimos nariui turėjo betarpiškai gerai būti žinomos aplinkybės, susijusios su prietatų statyba. Analogiškai šiam liudytojui aplinkybes paliudijo ir kiti apklausti liudytojai G. M., G. G., G. G., kurie paliudijo, kad priestatas buvo statomas J. Š. šeimos lėšomis, šiame priestate G. S. (Š.) šeima negyveno. Sutiktina su apelianto skundo argumentu, kad aplinkybę, jog ieškovei priklausė konkreti namo dalis plane pažymėta indeksu 1 (t.y. butas 1) patvirtina ir ieškovės 2011-06-06 prašymas Registrų centrui dėl jos valdomos namo dalies suformavimo kaip atskiro turto vieneto, kurį įvardino kaip 47,82 kv.m. ploto patalpas namo plane pažymėtas indeksu 1 (t.y. butas 1). Taigi, kolegijos vertinimu, bylos įrodymų viseto dauguma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nurodytas priestatas buvo pastatytas atsakovių tėvų lėšomis ir pastangomis. Šiuo atveju laikytina, kad buvo G. S. Š. sutikimas, nes kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, nurodytų liudytojų parodymų, G. Š. niekuomet neprieštaravo statyboms, priešingai, iš liudytojo - sūnaus A. S. paaiškinimų nustatyta, kad tėvas padėjo prie statybų (CPK 178 str.). Dėl nurodytų aplinkybių laikytina nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejų bendraturčių pastangomis ir lėšomis buvo padidintas namo plotas, nekeičiant savininkų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Kolegija šiuo atveju daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo byloje ieškovės prašymu taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui dėl turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo, nes kaip nustatyta, atsakovės apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik ieškovei pateikus ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ieškovė neginčijo pažymos dėl dalių skaičiavimo. Nustačius, kad atsakovių šeimos lėšomis buvo padidintas bendras daiktas - gyvenamasis namas (pastatytas priestatas) (CK 4.77 str.) yra teisinis pagrindas šioje dalyje priešinį ieškinį tenkinti, pakeisti atsakovių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 58554/100000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendrai atsakovėms M. Š., J. S., K. Č., I. Š. ir 41446/100000 dalis S. J..
Atsakovės priešiniu ieškiniu byloje taip pat prašė pakeisti jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniuose (tvora, lauko tualetas, šulinys) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 58554/100000 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje atsakovėms bendrai ir 41446/100000 dalis ieškovei. Įvertinusi bylos įrodymų visumą, kolegija šioje dalyje atsakovių reikalavimų nepripažįsta pagrįstais, nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti turto objektai buvo padidinti įstatymų nustatyta tvarka (1964 m., CK 128 str., CK 4.77 str.).
Dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Ginčo šalys nesutaria dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jos pasiūlytą atidalinimo projektą nurodė, kad remiantis CK 1.5 str., susiklosčiusioje situacijoje ieškovės pateiktas problemos sprendimo būdas yra geriausiai atitinkantis šalių interesus, byloje nustatytus faktus, faktiškai techniškai ir procedūriškai įmanomas. Sutikinta su apeliančių skundo argumentais, kad šioje dalyje teismo sprendimas nėra motyvuotas ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų iš esmės nebuvo pasisakyta.
Pažymėtina ir tai, kad teisėjų kolegijai tenkinus iš dalies apeliacinį skundą ir dalinai patenkinus priešinio ieškinio reikalavimą pagal atsakovių pareikštą reikalavimą dėl dalies bendroje dalinėje nuosavybėje padidinimo, susiklosto tokia teisinė situacija, kai teismo sprendimu atsakovėms yra padidinama dalis bendroje dalinėje nuosavybėje ginčo objekte - gyvenamąjame name. Todėl tokiu atveju ieškovės bei atsakovių pateikti atidalinimo iš ginčo gyvenamųjų patalpų - gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo įrenginių projektai iš dalies neatitinka jų turimų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl prašantys atsidalyti bendraturčiai turi aiškiai įvardinti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti, tuo tikslu iš dalies patikslinant reikalavimus.
Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų naujai išnagrinėti visą bylą iš esmės, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 str. 1 d., CPK 329 str. 1 d.). Dėl nutartyje išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija šioje dalyje panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoda tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Tenkinus apeliacinį skundą ir bylą grąžinus dalyje naujam nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovių M. Š., J. S., K. Č., I. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas atsakovių priešinis ieškinys dalyje dėl bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje pakeitimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Atsakovių priešinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti atsakovių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje - gyvenamąjame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatant 58554/100000 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendrai atsakovėms M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) I. Š.,a.k. (duomenys neskelbtini) ir 41446/100000 ieškovei S. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje priešinį ieškinį dėl dalių padidinimo atmesti.
Panaikinti sprendimą dalyje, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas atsakovių priešinis ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bylą dalyje dėl atidalijimo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.