- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2146-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30250-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- M. Š., J. S., K. Č., I. Š.
- Ieškovas
- S. J.
- Kategorijos
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovių M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovėms M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal M. Š., J. S., K. Č. bei I. Š. priešieškinį J. J. dėl bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje pasikeitimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. J. pateikė ieškinį atsakovėms M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovės M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. pateikė priešieškinį ieškovei J. J. dėl bendraturčių dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje pasikeitimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. 2014-07-10 atsakovės M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo patikslino pradiniu priešieškiniu reiškiamus reikalavimus, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-21 nutartimi atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsakovės M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. 2014-07-30 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-04 nutartimi atsisakė priimti atsakovių M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. atskirąjį skundą. Nurodė, kad 2014-07-21 teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. patikslintą priešieškinį ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas, be to, tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovės M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-04 nutartį panaikinti ir priimti atsakovių patikslintą priešieškinį. Nurodė, kad atsakovės priešieškinio patikslinime nurodė papildomą reikalavimą, kuris kildinamas iš priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir yra tiesiogiai susijęs su atsakovių byloje reiškiamais reikalavimais, o priešieškinio teismui pateikimo metu (2013-11-22) jis negalėjo būti reiškiamas todėl, kad šio teisinio santykio tuo metu dar nebuvo (ginčijamas sandoris sudarytas 2014-04-07). Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinio papildymą, nes juo nebuvo keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priešieškinio papildymą prilygino ieškinio dalyko ar pagrindo keitimui, juolab iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje proceso šalis visais atvejais turi teisę keisti tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą (CPK 141 str. 1 d.). Mano, kad tokiu būdu buvo nepagrįstai apribotos atsakovių procesinės teisės, o Vilniaus miesto apylinkės teismas šį atsakovių atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pažymėjo, kad 2014-07-21 nutartimi teismas atsisakė priimti ne ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą, bet patikslintą priešieškinį, kuriuo priešieškinio dalykas ar pagrindas keičiamas nebuvo. Nurodė, kad šiuo atveju atsakovės padidino priešieškinio reikalavimus, tačiau tai nėra prilyginama ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimui, juo labiau, kad ieškovės neprašo ginti jų teisių kitokiu nei pirminiame priešieškinyje nurodytu civilinių teisių gynimo būdu.
Atsiliepimas
Ieškovė S. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovės žinojo apie atliekamus žemės sklypo ribų matavimus, taigi ir apie ieškovės siekį privatizuoti žemę, ir tokia teise ieškovė pasinaudojo teisėtai. Mano, kad atsakovių pareikštas reikalavimas panaikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį yra savarankiškas reikalavimas, kuris negali būti reiškiamas šioje byloje kaip papildomas reikalavimas, nes pagrindas reikšti tokį reikalavimą gali atsirasti ateityje visai kitų aplinkybių ir faktų pagrindu nei pareikštas priešieškinis. Tik atsiradus atitinkamam juridiniam faktui dėl ieškovės nuosavybės teisės sumažėjimo, o atsakovių nuosavybės dalies padidėjimo, atsiras ir teisinis pagrindas ginčyti žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Mano, kad teismo išvada, jog patikslintu priešieškiniu yra keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas, yra teisingos, be to, tokio patikslinto priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėjo, kad tokiu būdu atsakovėms nėra užkirstas kelias tokį savarankišką reikalavimą reikšti kitoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių 2014-08-04 teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovių M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. patikslintą priešieškinį ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, tuo pagrindu, kad minėta teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas, be to, tokia nutartis pagal savo pobūdį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 335 str. nurodyta tvarka, reglamentuojanti atskirųjų skundų padavimo tvarką ir terminus. CPK 315 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pirmosios instancijos teismo teisėjas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl to, kad skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 315 str. 4 d.).
Pažymėtina, jog pagal CPK 334 str. 1 d. pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2014-07-21 nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovių patikslintą priešieškinį CPK 141 str. pagrindu. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad ji yra neskundžiama. Tačiau, nepaisant to, atsakovės pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutarties. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog įstatymai nenumato galimybės skųsti teismo nutartį dėl atsisakymo tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo. CPK 141 str. 4 d. numatyta, kad tokia teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Nors atskirajame skunde apeliantės nurodo, jog 2014-07-21 nutartimi teismas atsisakė priimti ne ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą, bet patikslintą priešieškinį, kuriuo priešieškinio dalykas ar pagrindas keičiamas nebuvo, tačiau šie atsakovių nesutikimo su teismo nutartimi argumentai nepaneigia fakto dėl negalimumo apskųsti minėtą teismo nutartį. Be to, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-21 nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir tenkinus atsakovių priešieškinį, tai būtų pagrindas atsakovėms kreiptis į teismą su nauju reikalavimu bendrąja tvarka, todėl šiuo atveju vertintina, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-08-04 nutartimi tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovių atskirąjį skundą dėl 2014-07-21 nutarties, todėl apeliančių pateiktas atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Atsakovių M. Š., J. S., K. Č. ir I. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.