- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- 1-230-351/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06321-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Nukentėjusysis
- G. Z.
- Kaltinamasis
- G. Z., A. K.
- Kategorijos
nukentėjusiojo G. Z. įgaliotai atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, atstovei pagal įstatymą R. Š. (R.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose,
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Z. būdamas atsakingas už mažamečio savo sūnaus G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas sūnui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad sūnus būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, privalėdamas užtikrinti vaiko teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis, sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo mažametį sūnų, žiauriai su juo elgdamasis. Veikdamas bendrai ir atskirai su savo sugyventine – įtariamąją A. K., naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš mažametį šeimos narį - sūnų G. Z., nesikreipė pagalbos į specialistus ir taip palaipsniui sutrikdė jo psichikos būseną ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. vasario 21 dienos, tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, namuose, (duomenys neskelbtini), jis ir įtariamoji A. K. nenustatytą skaičių kartų baudė mažametį G. Z. fizine bausme - liepė klauptis kambario kampe ir laikyti rankomis į viršų iškeltą butelį su vandeniu, sudavė nenustatytą skaičių kartų diržu ir delnu per sėdmenis, įtariamoji A. K. ypač trumpai, iki nago gyvuonio nukirpo mažamečiui G. Z. abiejų rankų pirštų nagus, taip pažeidė G. Z. odą abiejų rankų panagių srityse, taip bendrais veiksmais sukėlė mažamečiui G. Z. fizinį skausmą, bendrai ir atskirai su A. K. tyčiojosi iš mažamečio G. Z. darbelių, vertė valgyti, vertė išsiplauti prišlapintas kelnes, rengė sezoną neatitinkančiais, nudėvėtais rūbais, vadino savivertę mažinančiais žodžiais „berazumiu“, ignoravo Šilutės švietimo pagalbos tarnybos 2020-04-15 atliktą mažamečio G. Z. vertinimą ir neperdavė minėto vertinimo duomenų naujos ugdymo įstaigos administracijai, atimant galimybę gauti ilgalaikę psichologo ir nuolatinę socialinio pedagogo pagalbą, taip jis piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis ir bendrai su A. K. naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, nesikreipdami pas specialistus, sukėlė mažamečiui G. Z. neigiamus emocinius išgyvenimus: nesaugumo jausmą, baimę, liūdesį, skausmą, pyktį, taip palaipsniui sutrikdė jo psichikos būseną, sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai bei funkcionavimui dėl ko jam konstatuoti (duomenys neskelbtini)) ir taip nesunkiai mažametį nukentėjusįjį G. Z. sužalojo.
A. K. laikotarpyje nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2022 m. vasario 21 dienos, tiksliau data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, (duomenys neskelbtini) veikdama atskirai ir bendrai su sugyventiniu G. Z., naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš mažametį šeimos narį - savo sugyventinio G. Z. mažametį sūnų G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nesikreipė pagalbos į specialistus ir taip palaipsniui sutrikdė jo psichikos būseną ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: ji ir įtariamasis G. Z. nenustatytą skaičių kartų baudė mažametį G. Z. fizine bausme - liepė klauptis kambario kampe ir laikyti rankomis į viršų iškeltą butelį su vandeniu, sudavė nenustatytą skaičių kartų diržu ir delnu per sėdmenis, ypač trumpai, iki nago gyvuonio nukirpo mažamečiui G. Z. abiejų rankų pirštų nagus, taip pažeidė G. Z. odą abiejų rankų panagių srityse, taip bendrais veiksmais sukėlė mažamečiui G. Z. fizinį skausmą, tyčiojosi iš mažamečio G. Z. darbelių, vertė valgyti, vertė išsiplauti prišlapintas kelnes, rengė sezoną neatitinkančiais, nudėvėtais rūbais, vadino savivertę mažinančiais žodžiais ("berazumiu"), ignoravo Šilutės švietimo pagalbos tarnybos 2020-04-15 atliktą mažamečio G. Z. vertinimą ir neperdavė minėto vertinimo duomenų naujos ugdymo įstaigos administracijai, atimant galimybę gauti ilgalaikę psichologo ir nuolatinę socialinio pedagogo pagalbą, taip ji bendrai su G. Z. naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, nesikreipdami pas specialistus, sukėlė mažamečiui G. Z. neigiamus emocinius išgyvenimus: nesaugumo jausmą baimę, liūdesį, skausmą, pyktį, taip palaipsniui sutrikdė jo psichikos būseną, sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai bei funkcionavimui dėl ko jam konstatuoti (duomenys neskelbtini)) ir taip nesunkiai jį sužalojo.
Kaltinamasis G. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis yra G. Z. tėtis. Nuo 2021 metų sausio mėnesio pradžios sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Jis gyveno karu su sugyventine A. K. ir jos 2 mažamečiais vaikais. Pripažįsta, kad mažai rūpinosi savo sūnumi, tačiau G. pradėjus pas juos gyventi ir pradžių viskas klostėsi gerai, tačiau dėl maisto apsipykdavo, nes jis mažai valgydavo mėsos. Prieš sūnų nesmurtavo. Buvo su delnu jam užmetęs per užpakalį ir pastatęs į kampą 15-20 min. Jokio bambalio jis neliepė rankose laikyti. Galėjo sugyventinei parašyti žinutę jog ji sūnų pastatytų į kampą, tačiau tikrai neliepė jai kažką įduoti sūnui laikyti rankose stovint kampe. Diržu vaiko nei jis, nei A. niekada nemušė. Iš vaiko piešinių nesityčiojo, vaikas anksčiau į kelnes nesišlapino, bet po kiek laiko pradėjo šlapintis, jis neliepė vaikui plautis prišlapintų rūbų. Jis daug dirbdavo, anksti išeidavo ir vėlai grįždavo, todėl mažai laiko skirdavo sūnui. Vaiką daugiausiai prižiūrėjo A.. Jis pirko vaikui rūbus, nes sūnaus motina mažai rūbų buvo atvežusi. Pripažįsta, kad sūnų mušė delnu, statė į kampą, tačiau neliepė jam klūpėti ar laikyti rankose „bambalio“ su vandeniu. Vaikas lašinių nevalgė, kai vaikas A. klausdavo kas bus valgyti ji atsakydavo, kad lašinius, gal vaikas dėl to nevalgydavo, nes galvodavo jog maistas iš lašinių. A. vaiką vadindavo „benkartu“ ir kitais žodžiais. Matydavo kampe sumestus sūnaus rūbus, A. teigdavo, kad jis prisišlapino, mano, kad vaikas buvo įbaugintas, nes bijodavo pasakyti A.. Mano, kad vaikas iš baimės pradėjo šlapintis.
Kaltinamoji A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad G. Z. gyveno kartu apie du metus. G. Z. turėjo sūnų, jam buvo 3 metai. Vaiko motina išvažiavo į užsienį ir atidavė sūnų tėvui. Ji vaiku rūpinosi kiek galėjo. Vaikas elgdavosi keistai. Pripažįsta jog pagalbos į specialistus dėl vaiko auklėjimo nesikreipė. Vaikui reikėjo psichologo pagalbos, apie tai ji sužinojo tik po pusės metų. Dėl pagalbos vaikui niekur nesikreipė, neinformavo ugdymo įstaigos apie tai jog vaikui reikalinga pagalba. Iš vaiko nesityčiojo, jo fizinėmis bausmėmis nebaudė, nagų nekarpė. Sugyventiniui liepus vaiką pastatydavo į kampą, jo liepimu vaikui liepdavo rankose laikyti butelį. Iš dalies darydavo tai ką liepdavo G. Z.. Matė, kaip elgiamasi su vaiku, tačiau nieko nedarė. Vaikas šlapinosi į lovą. To jis iš pradžių nedarė, šis sutrikimas atsirado šiek tiek vėliau. Dėl ko šis sutrikimas atsirado, nežino. Iš vaiko darbelių nesityčiojo, nagų jam nekarpė, nes jis juos nusikramtydavo. G. Z. netinkamai elgėsi su savo vaiku. Jis jį bausdavo, mušdavo. Vaiką statydavo į kampą rankose liepdavo laikyti 1.5 litro bambalį. Bambalis būdavo pilnas vandens. Vaikas tai klūpėdavo, tai stovėdavo kampe. Kiek laiko jis stovėdavo kampe negali tiksliai nurodyti, nes laikas būdavo įvairus. Pagal ką nuspręsdavo kiek reikėdavo būti kampe, negali pasakyti. Apie tai, jog vaikas nevalgo arba maistą išspjauna pranešdavo G., jis vaiką nubausdavo. Iš pradžių vaikas valgė viską. Po to ėmė nebevalgyti, nuvažiavus kur nors jis valgydavo. Kai vaikas nevalgydavo, sėdėdavo ir laukdavo, kol pavalgys, suvalgys bet kažkiek maisto bet kartą dienoje. Vaiką maitino normaliu maistu. Vaikas iš pradžių sūdytus lašinius norėjo valgyti. Jis jų pasiėmė iš jos mamos. Vėliau lašinių nebevalgė. Vaiką vertė valgyti lašinius, nes nenorėjo jo laikyti alkano. Kartais jis prabusdavo 11-12 val. nakties sėdėdavo ir verkdavo sakydamas, jog nori valgyti. Šilutės darželio auklėtoja yra pasakojusi, jog vaikas valgė lapus sakydamas, jog jam neduodame valgyti. Tik vieną kartą vertė vaiką valgyti lašinius. Kiekvieną savaitgalį tekdavo laukti kol jis pavalgys. Vaikui rūbų nupirko tiek kiek galėjo. Vaiką rengė pagal sezoną. Ji rengdavo rūbais kuriuos išaugdavo jos vaikai. Darželio administracija siūlė pagalbą rūbais, tačiau G. neleido jos priimti. Vaikas parsinešdavo iš darželio darbelius, ji pagirdavo už juos, o kodėl jis darželyje pasakė, jog darbelių nesineš namo, negali pasakyti. Kai vaikas neklausydavo, nevalgydavo jį G. Z. mušdavo diržu. Diržas - paprastas, nuo dėvimų kelnių. Paskutiniu metu, mušimas diržu kartojosi dažnai, iš pradžių kai vaikas apsigyveno pas juos jo diržu nemušė. Mušdavo per užpakalį 1-2 kartus. Žymių nelikdavo. Vaikas mušamas juokdavosi, kodėl taip elgdavosi, nežino. Ar vaikas buvo mušamas delnu, negali pasakyti, nes nematė. Ji vaiko nemušė. Vieną kartą prišlapintus triusikėlius liepė išsiplauti, kelnių išsiskalbti neliepė. Vaiko necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžiais nevadino, to nedarė ir G. Z.. Negali pasakyti, kodėl G. pasakė, jog jį vadindavo „berazumiu“.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jų kaltumas įrodytas šiais duomenimis:
Nukentėjusysis G. Z. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėtis ir teta A. pyko ant jo, mušė. Teta A. mušė daugiau. Mušė su diržu namuose per užpakalį. Stipriai mušė, jis verkė. Kai mušė buvo raudona. Mušė per kelnes. Skauda užpakalį, kai muša. Mušė daug kartų. Diržą pasiima iš namų. Teta A. jį statė į kampą, jis būna atsitūpęs, rankose laiko bambalį vandens. Stovi visą naktį kampe, pas tėtį kambary. Mušė su diržu A. ir statė į kampą. Tėtis yra mušęs su diržu per užpakalį, daug kartų. Jam skauda, kai muša. Mušė todėl, kad nebuvo geras. Kai nemušdavo jo, jis būdavo linksmas. Teta A. kraujuotai nukirpo nagus, bėgo kraujas. Kai nuėjo į darželį, jam užklijavo pleistrus. Auklėtojai paskundė, kad ji taip darė. Bijo tėčio, nes gali mušti. Pasakojo darželyje vaikams, visi išsižiojo. Tėtis vadina „berazumiu“, dažniausiai tėtis ant jo pykdavo. Skaudėdavo rankas kai reikėdavo stovėti kampe, nuo bambalio, nes bambalis būdavo sunkus, reikėdavo laikyt iškėlus rankas į viršų. Laikant bambalį, reikėdavo būti ant kelių. Tėtis pasakydavo, kada gali eiti iš kampo. Tėtis ir teta per užpakalį sudavė daug kartų, 10 kartų (parodė pirštais). Savo kelnes turėdavo plauti, nes padarė „sysių“. Tėtis neleido eiti į tualetą, nes jis valgė. Buvo liūdnas dėl to.
Nukentėjusiojo G. Z. atstovė pagal įstatymą R. R. parodė, kad G. Z. yra jos sūnus, sūnaus tėvas yra G. Z.. Nuo 2021 metų sausio mėnesio ji išvyko dirbti į užsienį, o sūnų G. paliko gyventi pas tėvą G. Z., oficialiai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su juo. Praėjus maždaug dviem mėnesiams po išvykimo G. jai leido pasikalbėti su vaiku per "Messengerį", po to 2021 m. liepos mėnesį buvo aplankiusi vaiką, po to sūnaus nematė iki 2022-02-11, kol vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja pranešė, kad ji gali pasiimti vaiką iš darželio (duomenys neskelbtini), Šilutės r., ką ir padarė. Nuo nurodytos dienos vaikas gyvena pas ja. Vaikas pasakojo, kad jam sekėsi blogai, kad tėtis jį muša, stato į kampą, liepia pačiam plauti rūbus, verčia valgyti lašinius. Vaikas tai pakartojo kelis kartus, vėliau pradėjo pasakoti, kad jį tėtis mušė diržu ir delnu per užpakalį, kad taip pat jį mušė ir teta, kad A. jam nukarpė nagus ir iš pirštų bėgo kraujas, kad jis verkė, labai skaudėjo ir darželyje jam užklijavo pleistrus. G. nuo mažumės yra reikalinga psichologų pagalba, dėl isterijos priepuolių, kada šis kažko negauna, tai jau būdavo ir iki vaikui apsigyvenant pas tėtį. Vaikas yra registruotas psichikos sveikatos centre ir lankėsi pas psichologus kol lankė darželį "(duomenys neskelbtini)", o po to daugiau nesilankė, nes perduodant vaiką ji G. perspėjo, kad jam reikalinga psichologų pagalba, tačiau šis sakė nieko nereikia, kad jo vaikas nėra "debilas".
Liudytoja B. T. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo mokytojos pareigose. Vienas iš vaikų, su kuriais ji dirbo nuo 2021-09-01. buvo G. Z.. Vaikas mokslo metų pradžioje buvo niekuo neišsiskiriantis nuo kitų vaikų, buvo prižiūrėtas, drausmingas, žingeidus, noriai įsitraukė į ugdymo procesą, labai norėjo dėmesio, švelnumo. Į darželį G. dažniausiai atvesdavo ir iš jo pasiimdavo jo tėčio sugyventinė A., retkarčiais jį atvesdavo ir pasiimdavo ir pats tėtis. Maždaug nuo spalio mėnesio pabaigos, lapkričio mėnesio pradžios pastebėjo, kad G. pradėjo A. bijoti, jis tiesiog sustingdavo ją pamatęs, akis nuleisdavo žemyn, ir tylėdamas išeidavo su ja į namus. Po kelių tokių atvejų ji A. paklausė, kas vyksta jų šeimoje, kodėl vaikas bijo jos, o ji atsakė, kad nereikia prisidirbti "velnių" ir nereiks bijoti. Paklausus kas tai yra tie "velniai" A. nurodė, kad jis neklauso namuose, kad prisirenka iš laiptinės nuorūkų, laipioja stogais ir už tai yra drausminamas, todėl jos bijo. Paklausus kaip jis baudžiamas ar drausminamas A. pripažino, kad jį pastatydavo kampe, taip pat yra sakiusi, kad liepia valgyti maistą ir sėdėti prie stalo, tol kol viską suvalgys. G. pasakojo, kad pagrindinė bausmė yra stovėti kampe, kartais net laikant "bambalį" vandens, kuris jam būdavo sunkus, kad tokią bausmę jam taikydavo tėtis. Paklausus tėčio apie tai, jis neigdavo, sakydavo, kad vaikas išsigalvoja. Jai susirgus paskambino su grupe dirbusi S. S. ir klausė patarimo kaip elgtis pastebėjus ant G. šono kraujosruvą, kad G. sakė, kad kai jam iškrito iš rankų "bambalis", tėtis jį stipriai pastūmė ir jis trenkėsi į lovos galą. Tiek tėtis, tiek A. neigė šią situaciją ir aiškino, kad vaikas išsigalvoja, todėl iš karto tarnyboms apie tai nepranešė, tiesiog stebėjo vaiką. Po nurodyto įvykio G. nebelankė darželio apie savaitę, o kai sugrįžo apie tai nebekalbėjo. Vėliau pastebėjo, kad vaiką pradėjo rengti skurdžiai, t.y. jo rūbai buvo labai menki, nudėvėti, ploni, neatitinkantys metų sezono, buvo atvejų, kai vaikas prie -12 laipsnių atėjo be pirštinių, be kepurės, su plona striuke. Pasiūlius paramą - storą striukę, kepurę, pirštines, A. jos nepriėmė. Darželyje jį aprengdavo grupėje esančiais suaukotais šiltais rūbais, o kai vaikas eidavo namo rengdavo jo rūbais. Pačios A. mažametis sūnus taip pat lankė tą pačią grupę, jis priešingai nei G. buvo aprūpintas viskuo. Buvo atvejis, kada G. darželyje apsipylė rūbus, jam atsarginių rūbų nebuvo įdėta, kad atsarginius rūbus paėmė iš įbrolio spintelės, o A. išreiškė nepasitenkinimą ir liepė taip daugiau nedaryti. Tarnyboms apie netinkamą vaiko priežiūrą nutarė pranešti tuomet, kai vaikas atėjo kruvinais nagais, ir paklausus kas nutiko jis paaiškino, kad A. jam nukirpo nagus. Matė, kad nagai yra nukirpti labai trumpai, nagai kraujavo, vaikas negalėjo užsisegti sagų, negalėjo nieko paimti, tada darželyje pirštus tepė vaistais ir klijavo pleistrus. Vaiko nagus ji nufotografavo. Tiek vaiko tėvas, tiek jo sugyventinė neigė karpę nagus, sakė, kad jis nusikramtė, kad vaikas viską išsigalvoja. Ji niekad nėra mačiusi jog G. kramtytų nagus.
Liudytoja S. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje valytojos pareigose. 2021 metų spalio mėnesio pradžioje masiškai susirgo mokytojos ir darželio auklėtojos, todėl apie 2 savaites ji dirbo su priešmokyklinio ugdymo vaikų grupe, kurią lankė G. Z.. Jis buvo neišsiskiriantis nuo kitų vaikų, buvo gana drausmingas, gana jautrus, labai norėjo dėmesio, švelnumo, kad jam būtų nustatyti specialieji poreikiai niekas nesakė, vaikui lankytis pas specialistus darželyje nereikėjo, jo niekur nevesdavo ir po darželio. Maždaug po savaitės laiko darbo priešmokyklinio ugdymo grupėje ji matė ant G. kairio klubo ir kairio sėdmens kraujosruvas. Ant klubo kraujosruva buvo apie 8 cm ilgio, iki 3-4 cm pločio, lygiais kraštais. Ant sėdmens aiškiai matėsi delno ir 5 pirštų formos kraujosruva. Abi kraujosruvos buvo šviežios, ryškiai raudonos, pereinančios į mėlyną spalvos. Vaikas sakė, kad jį mušė tėtis. Paklausius daugiau kaip kas buvo, vaikas atsakė, kad nevalgė vakarienės, todėl tėtis jį baudė liepdamas kampe laikyti pilną vandens butelį, kaip vaikas sakė "bambalį", kuris iškrito iš rankų jį laikant, o tėtis susinervino ir delnu mušė jam per užpakalį, o šis nuo smūgio su klubais trenkėsi į lovos galą. Vaikas pasakojo labai bijodamas, išsigandęs, ir prašė nesakyti "tetai", taip jis vadino A.. Vėliau pastebėjo netinkamos priežiūros požymių, kadangi vaikas neturėjo sezoną atitinkančių rūbų, puošnių rūbų šventėms ar fotografavimui, kai tuo tarpu A. vaikas, kuris lankė tą pačią grupę, buvo aprūpintas viskuo. Buvo atvejų, kada A. reiškė priekaištus dėl to, kad G. susišlapinus rūbus buvo paimti jos sūnaus rūbai. G. atsargai rūbų ji neįdėdavo. Taip pat buvo atvejų, kai pirko iš savo asmeninių lėšų rūbus, bet A. neleido jo rengti tais rūbais, paramos nepriėmė, taip pat kai buvo fotografuojami vaikai, G. atvedė prastais rūbais, jos jį išpuošė turėtais savais rūbeliais, dėl ko A. priekaištavo pamačiusi nuotraukas. Tarnyboms apie netinkamą priežiūrą nutarė pranešti kai pamatė vaiko kruvinus nagus. Vaikas paaiškino, kad A. jam taip padarė, kai reikėjo nukirpti nagus. Ji su kitomis auklėtojomis tepė kremą, kad nagais nebūtų tokie jautrūs ir klijavo pleistrus, nes vaikas verkė. Visi 10 rankų pirštų nagai buvo nukirpti labai trumpai, buvo matoma aiški lygi linija, buvo aišku, kad tikrai nagai yra kirpti, keli nagai net kraujavo ir vaikui trukdė ką nors paimti į rankas. Paklausus tėčio ir A., jie taip pat nurodė, kad vaikas išsigalvoja, kad vaikas pats nusikramtė nagus, kad niekas jų nekirpo. Darželyje niekada nepastebėjo G. kramtant nagus.
Liudytoja S. K. nurodė, kad ji yra buvusi A. K. ir G. Z. šeimos draugė. Bendraujant su šeima netinkamo elgesio su vaikais nepastebėjo, vėliau, t. y. maždaug po pusmečio pastebėjo, kad A. engia G. įvairias būdais, t.y. savo vaikams perka skanumynus, tuo tarpu G. – ne, savo vaikus rengė gražesniais rūbais, savo vaikams leisdavo valgyti viską nuo stalo, tuo tarpu G. drausmindavo, kad neimtų, kad yra pavalgęs. Į jos pastaba, kad negerai elgiasi su G., ši sakydavo kad taip jam reikia, nes yra prisidirbęs. Paklausus ką jis yra prisidirbęs, ji nurodydavo, kad neva jis neklausė darželyje ir nieko konkretaus nepasakydavo. G. šeimoje iš pradžių elgėsi drąsiai, buvo labai aktyvus, vėliau jis tapo užguitas, nebekalbėjo, vos pažiūrėjęs į A. susigūždavo. Kai A. jai sakydavo, kad jis neklauso, buvo kilę įtarimų, kad jis gali turėti raidos sutrikimų kad jam reikalinga psichologų pagalba, siūlė jį vesti pas specialistus, bet G. teisindavosi, kad neturi laiko nes dirba, o A. sakydavo, kad čia ne jos vaikas, kad ne jai reikia. Visą bendravimo laiką ant G. išorinių sužalojimų nėra mačiusi. Vėliau A. pradėjo pasakoti, kad G. nevalgo kas yra pagaminta, o šaukia, kad nori valgyti. Tuomet A. jai siuntė video įrašą, kaip ji šaukia ant G. ir verčia valgyti lašinius, dėl to, kad jis prieš tai verkė, kad nori valgyti. Dar vėliau pastebėjo, kad ji G. pradėjo taikyti fizines bausmes namuose, t. y. pripylė pilną "bambalį" vandens, ir liepė kampe laikyti iškėlus į viršų. A. jai siuntė nuotraukų, kur matėsi G. laikantis butelį. Jai būnant pas A. namuose, 2022 metų vasario mėnesio pradžioje, G. su A. grįžo iš darželio verkdamas, o A. jį nuvedė į kitą kambarį ir pastatė į kampą ir liepė laikyti tą patį butelį, kuris būdavo nuotraukose. Butelis buvo plastmasinis, pilnas vandens, ne mažiau 2.5 l. talpos. G. tuo metu buvo namuose, virtuvėje, iš pradžių nesikišo, bet kai ją A. išvarė iš kambario, nuėjo ir pats paėmė tą butelį iš G., kad jo nelaikytų. A. sakė, kad G. baudžia dėl to, kad "tas invalidas pasiskundė darželyje kad nuplėšė nagus".
Iš 2023-01-23 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti S. K. pateikti vaizdo ir garso įrašai, kuriuos ji nurodė gavusi per "Messenger" programą iš A. K.. Pirmasis vaizdo ir garso įrašas yra 0:28 min. trukmės, jame matomas nukentėjusysis G. Z., kuris filmuojamas iš arti, matoma, kad jis laiko aukštai iškėlęs rankas, tačiau plaštakos nesimato. G. Z., verkia balsu, yra kalbinamas moterišku balsu ir raginamas pasakyti ką sakęs. G. Z. sako bijąs pasakyti, nenorįs. Antrasis vaizdo ir garso įrašas yra 0:08 min. trukmės, jame matomas nukentėjusysis G. Z., kuris stovi prie stalo ir kažką kramto, verkia balsu, moterišku balsu pasakoma: "valgai". ( 1 t., b. l. 174-176).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-204/2022 nustatyta, kad G. Z. konstatuojami (duomenys neskelbtini)), kurie susiję su byloje tiriama nusikalstama veika (t. y. byloje tiriamais įtariamųjų G. Z. ir A. K. veiksmais). Šis sutrikimas formavosi palaipsniui. Pažymima, kad nors ankstyvosios neigiamos vaikystės patirtys (nepriežiūra, emocinis apleistumas, gyvenimas nesaugioje aplinkoje, galimai patirtas fizinis bei psichologinis smurtas, institucinė globa) trikdė tiriamojo prieraišumo formavimąsi bei emocinę raidą, jis tapo pažeidžiamesnis (didėjo rizika neigiamoms patirtims kartotis), jautresnis neigiamam aplinkos poveikiui, todėl sunkiau adaptavosi darželyje, tačiau ilgainiui jis bendraamžių grupėje priprato ir ugdymo įstaigose elgesio ir/ar emocinių sunkumų nestebėta, t. y. jo būklė buvo kompensuota, adaptacija ryškiau nebuvo sutrikusi, psichikos sutrikimas nenustatytas. Prasidėjus byloje tiriamam laikotarpiui, jo būklė dar išliko gera, iš kitų vaikų tiriamasis neišsiskyrė, tačiau, tęsiantis byloje tiriamiems įtariamųjų G. Z. ir A. K. veiksmams, tiriamajam išgyvenant baimę, liūdesį, skausmą, jo elgesys ir emocinė būsena ėmė keistis: tapo uždaresnis, tylesnis, baukštesnis, įsitempęs, būdavo neišsimiegojęs, nerimaudavo, su baime kalbėjo apie byloje tiriamus įtariamųjų veiksmus, gūždavosi pamatęs įtariamąją A. K.. Ekspertizės metu tiriamojo pateikti paaiškinimai atitinka buvusius ir iki šiol išliekančius emocinius išgyvenimus, susijusius su byloje tiriama nusikalstama veika: pokalbio bylai reikšmingomis temomis metu jam kyla ryškios emocinės reakcijos (auga įtampa, stiprėja priešiškumas), jis nepajėgia susikaupti, kalba nenoriai; vyrauja padidėjęs nerimo lygis, vidinė įtampa, nesaugumo, baimės, pykčio jausmai, liūdesys.
Byloje tiriami įtariamųjų G. Z. ir A. K. veiksmai G. Z. atžvilgiu tiek kartu, tiek atskirai sutrikdė jo psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai bei funkcionavimui. Pagal Vaikų bendro vertinimo skalę (angį. CGAS - Children's Global Assessment Scale) įvertis atitinka 60-51 balų, tai yra vertinama kaip besikeičiantis funkcionavimo lygis, yra sporadinių sunkumų ar simptomų keliose, bet ne visose socialinėse srityse, todėl, remiantis tuo, bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ G. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje tiriamo įvykio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
G. Z. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suprasti, įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti konkrečių faktinių (kas, ką darė) aplinkybių iš asmeninės patirties.
G. Z. konstatuojami kiti (duomenys neskelbtini)), kilę sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika, t. y. byloje tiriamais įtariamųjų G. Z. ir A. K. veiksmais, kurie tiek kartu, tiek atskirai trikdė G. Z. psichikos būklę ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Dėl G. Z. nustatyto sutrikimo bei atsižvelgiant į tai, kad pokalbis apie byloje tiriamus jam įvykius kelia nemalonius emocinius išgyvenimus (išlieka psichotraumuojantis byloje tiriamų įvykių poveikis), daugiau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose jam nerekomenduojama. ( 1 t., b. l. 119-128).
Iš 2022-02-22 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 5SD -1010 nustatyta, kad pagal anoniminį pranešimą apie galimą mažamečio G. Z. teisių pažeidimą, buvo apklaustas mažametis G. Z., kuris pasakojo, kad jis gyvena su tėčiu ir jo sugyventine, kurie jį skriaudžia. Sakė, kad teta ( A. K.) jam nukirpo rankų pirštų nagus taip kad bėgo kraujas, jam labai skaudėjo keletą dienų, jis negalėjo plauti rankų. Sakė, kad teta nuolat šaukia ant jo, pyksta, neleidžia išlipti iš lovos arba nuolat "stato į kampą" ir jis ten ilgai stovi. Tėtis taip pat jį "stato į kampą", yra mušęs diržu. Šilutės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (darželio) darbuotoja (vaiko grupės auklėtoja) patvirtino, jog pastaruoju metu stebi, kad vaikas patiria didelį stresą, kai jo pasiimti ateina teta A. K.. 2022-02-17 pastebėjo ypač trumpai nukirptus vaiko nagus. Vaikas yra pasakojęs apie įvairaus pobūdžio bausmes namuose, nuolatinį psichologinį smurtą prieš jį. Priėmus sprendimą vaiką perduoti mamai R. R., skyriaus specialistei paskambino A. K. ir sakė perduoti R. R., kad vaiką iš darželio pasiims nuogą, nes bus nurengtas ir negaus jokių drabužių, kuriuos šiuo metu vilki, nes vaikas neturi asmeninių drabužių, jie yra jos vaiko. ( 1 t., b. l. 1-4).
2022-02-23 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius raštu Nr. 5SD -1047 pateikė iš Šilutės r (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos gautą informaciją apie tai, kad G. Z. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinę "(duomenys neskelbtini)" grupę lanko nuo 2021-09-01. Į grupę G. buvo leidžiamas švariais, tvarkingais rūbeliais, tačiau jo apranga ne visada atitiko metų laikų sezoniškumą. Vaikas neturėjo šiltų pirštinių, striukės. Prieš porą mėnesių pastebėjo, kad G. bijo tetos (taip jis vadino A. K.), pamatęs ją tarsi sustingdavo, bijodavo pajudėti, stovėdavo nuleidęs galvą. Vaikas jautėsi įbaugintas, kartais pasakodavo, kad namuose stovi kampe, nes "prisidirbdavo", kad kartą tėtis jam liepė stovėti kampe iškėlus rankas ir laikyti "bambalį", pripiltą vandens, o kai jis iškrito, jį skaudžiai pastūmė. Vaikas sakė, kad namuose jam nebuvo galima verkti, pasakoti kitiems kas su juo vyksta namuose. Kartą G. atėjo su iki kraujo nukarpytais rankų pirštų nagais ir sakė, kad teta taip nukirpo. Berniukas niekada nesinešė į namus savo atliktų darbelių, piešinių. Sakė, kad nenori neštis, nes teta juokiasi ir juos išmeta. Kartais vaikas ateidavo neišsimiegojęs. sakydavo, kad ilgai stovėjo kampe ir niekas neleido jam eiti miegoti. Kas vakarą G. prašydavo, kad jo tetai pasakytų, kad jis grupėje buvo geras ir dėl to jo namuose nebaustų. ( 1 t., b. l. 9-12).
Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį nustatyta, kad G. Z. gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvai - R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Z., gim. (duomenys neskelbtini). ( 1 t., b. l. 29).
Iš 2022-03-03 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius rašto Nr. 5SD-1199 nustatyta, kad apžiūrėtos vaiko - G. Z. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos ( 1 t., b. l. 33-39).
Iš 2022-08-09 UAB Medicinos centras "Puriena" (psichikos sveikatos centras) pažymos Nr. 363 nustatyta, kad G. Z. yra psichikos sveikatos centro apskaitoje. Jam nustatytos diagnozės ( 1 t., b. l. 111).
Iš 2022-04-04 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-36 nustatyta, kad G. Z. lankė lopšelį - darželį "(duomenys neskelbtini)" nuo 2019-10-18 iki 2021-08-31. Grupės mokytojos teigimu G. socialiniai įgūdžiai buvo silpni. Sunkiai sekėsi sutarti su grupės draugais, dažnai pats juos erzindavo trukdydamas vaikams atlikti užduotis ar žaisti, nenoriai įsitraukdavo į bendras veiklas. Neturėdavo motyvacijos atlikti suplanuotas ugdomąsias veiklas, buvo pasyvus. Bendraudamas su suaugusiais vyravo prieštaraujantis elgesys, nenorėdavo laikytis taisyklių, dažnai dėl to pykdavo. Nepasitenkinimą išreikšdavo ašaromis ar šaukimu. Su emocijomis tvarkėsi sunkiai, nemokėjo nusiraminti, mėgdavo fantazuoti, o paskui sakydavo, kad pajuokavau. Po berniuko vertinimo pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, teikiant psichologo ir socialinio pedagogo pagalbą, vaiko elgesys keitėsi: užsiėmimuose imdavosi veiklos, noriai bendravo. Abu tėvai teiraudavosi kaip sekasi G.. ( 2 t., b. l. 31).
Iš 2022-04-07 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-40 nustatyta, kad G. Z. lankė šį darželį iki 2021-08-31. Berniukas buvo vertintas Šilutės švietimo pagalbos tarnyboje (2020-04-15) dėl mokymosi sunkumų. Jam buvo rekomenduota ir jis gavo psichologo ir socialinio pedagogo pagalbą lopšelyje - daželyje "(duomenys neskelbtini)" ( 2 t., b. l. 30).
Iš 2022-11-17 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-125 nustatyta, kad G. Z. buvo vertintas Šilutės švietimo pagalbos tarnyboje 2020-04-15 ir turėjo rekomendacijas dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Vaiko galių vertinimo pažyma yra perduodama vaiko tėvams (originalas). Tėvai šio dokumento kopiją pateikia lopšeliui - darželiui laisva valia. Pateikdami prašymą vaiko išbraukimui iš lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" sąrašų, G. Z. tėvai nenurodė, kad sutinka, jog pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo būtų perduota (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriui, todėl ji ir nebuvo perduota. Tai apibrėžiama 2011-10-12 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1775 ( galiojanti redakcija 2013-07-28) patvirtintame "Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių ( išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo" IV skyriaus 12 punkte "Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, išvykus į kitą mokyklą, jo Įvertinimo, specialiojo ugdymo ir (ar) Švietimo pagalbos skyrimo dokumentai perduodami kitai mokyklai tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu.( 2 t., b. l. 34-36).
Iš 2022-11-25 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-136 nustatyta, kad prašymą dėl G. Z. išbraukimo iš lopšelio - darželio pateikė G. Z., kuris nepažymėjo, kad sutinka, jog pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo būtų perduota (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriui. G. Z. žinojo apie vaiko galių vertinimo dokumentų buvimo faktą ir kad sūnus įstaigoje gavo švietimo pagalbos specialistų pagalbą. ( 2 t., b. l. 39).
Iš Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnybos pažymos nustatyta, kad dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo 2020-04-15 Nr. 38 pažymoje pateiktos išvados apie specialiųjų ugdymosi poreikius G. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai. Išvadoje dėl specialiojo ugdymo skyrimo (dėl ugdymo programų, metodų pritaikymo, mokymosi strategijų ir priemonių pasirinkimo, Švietimo pagalbos teikimo ir kt.) nurodyta teikti ilgalaikę psichologo, nuolatinę socialinio pedagogo pagalbą. ( 2 t., b.l. 48-50).
Iš Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-05-10 nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-1848-635/2021 nustatyta, kad G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su G. Z. ( 2 t., b. l. 82-83).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 163 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai tėvų ar kitų teisėtų vaikų atstovų naudojamos poveikio priemonės vaikui negali būti pateisinamos tėvų teise ir pareiga auklėti vaikus ir peržengia nusikalstamai veikai konstatuoti būtiną pavojingumo laipsnį. Ši išvada paprastai daroma atsižvelgiant į piktnaudžiavimo teisėmis (pareigomis) proceso pobūdį, intensyvumą, trukmę, keliamą pavojų, naudotos fizinės ir (ar) psichinės prievartos pobūdį, kaltininko tyčios kryptingumą ir kitas smurto artimoje aplinkoje aplinkybes (vietą, laiką, nukentėjusiųjų skaičių bei juos apibūdinančius duomenis ir pan.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad taikomų poveikio priemonių nusikalstamumo matą pirmiausia nustato specialioji piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis norma (BK 163 straipsnis). Pažymėtina, kad ši norma suformuluota specifiniais teisiniais požymiais, pabrėžiančiais jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Būtent šiuos požymius įrodinėjant įmanoma atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).
Fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, vertimas dirbti sunkius darbus, nesirūpinimas vaiku ir pan. Nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, jeigu jis šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad fizinis vaiko gniuždymas apima tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, o nustačius didesnį sveikatos sutrikdymo mastą vaikui sukelti neigiami padariniai atskirai kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, kuris yra mažametis. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia smurto prieš mažametį šeimos narį naudojimu (pvz. mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86 įsakymu patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.9. punktu, susargdinimas ilgai trunkančia liga, stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką užtraukia asmens atsakomybę pagal atitinkamas BK 135 straipsnio nuostatas. Visgi Taisyklių 7 punkte numatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnis) nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna Taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnis)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tuo tarpu fizinis ar psichinis vaiko gniuždymas suprantamas kaip ilgalaikė fizinė ar psichinė prievarta, naudojama sistemingai, t. y. jai būdingas kartotinumas ir periodiškumas. Kitoks žiaurus elgesys su vaiku gali turėti įvairių formų, tokių kaip tyčiojimasis iš vaiko, įžeidinėjimai, žiaurios, žeminančios ar alinančios bausmės, nesirūpinimas vaiku ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553-942/2015, 2K-277-788/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. Z. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose. A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose. Jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai.
Kaltinamieji savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, o G. Z. ir dėl BK 163 straipsnyje pripažino iš dalies, nepripažino, kad mušė vaiką diržu, nuolat statydavo jį į kampą ir liepdavo laikyti rankose vandens pripiltą butelį, versdavo valgyti, tyčiojosi iš jo darbelių, vertė išsiplauti prišlapintas kelnes, rengė sezoną neatitinkančiais nudėvėtais rūbais, vadino savivertę mažinančiais žodžiais, iki kraujo nukirpo nagus.
Tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, teismo vertinama kaip jų gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šios kategorijos bylose sudėtingą įrodinėjimą lemia ir baudžiamųjų bylų, susijusių su mažamečiais ir nepilnamečiais specifika – tokiose bylose paprastai tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su tokiu asmeniu ir kuriems toks asmuo pasakojo apie patirtą fizinį ir psichinį smurtą, parodymai. Pagal susiformavusią teismų praktiką ypatingą reikšmę pirmiau aptartoje įrodymų grandinėje turi būtent paties mažamečio, nepilnamečio parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai.
Kaltinamųjų kaltumą įrodo mažamečio nukentėjusiojo G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, kad jis pasisakė, kad tėvas ir teta jį daug kartų mušė diržu, statė į kampą, liepė laikyti rankose „bambalį“ su vandeniu, kad A. kraujuotai nukirpo nagus, kad jį vadina „berazumiu“, kad turėjo plauti savo kelnes, nes padarė „sysių“.
Liudytojos B. T., S. S. patvirtino, kad mažametis G. pradėjo lankyti jų ugdymo įstaigą, vėliau pastebėjo, kad vaikas bijo jo pasiimti ateinančios A., matė ant vaiko kūno kraujosruvas, iki kraujo nukarpytus nagus, aprengtą sezono neatitinkančiais rūbais. Liudytoja S. K. patvirtino, kad matė, kaip mažamečiui G. A. K. liepė stovėti kampe ir laikyti rankose butelį su vandeniu, vertė valgyti, siuntė jai net vaizdo įrašus.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas, ekspertų teigimu, kaip minėta, siejamas su G. Z. ir A. K. veiksmais, kurie tiek kartu, tiek atskirai trikdė mažamečio G. psichikos būklę.
Bausmės skyrimas
Kaltinamųjų G. Z. ir A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Teismas skirdamas bausmę G. Z. atsižvelgia į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, bei į tai, kad padaryti nusikaltimai yra priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. Z. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimų, numatytą BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose padarymą paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmes (BK 41, 50, 61, straipsniai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu.
Teismas skirdamas bausmę A. K. atsižvelgia, kad ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteista, bausta administracine nuobauda, išlaiko du mažamečius vaikus, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji yra neteisti, iš dalies pripažino nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamųjų atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, kaltinamiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalis), paskiriant jiems teismo įpareigojimus, kurie parenkami, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt. (BK 75 straipsnio 5 dalis).
Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo G. Z. įgaliotos atstovės advokatės civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamųjų neturtinės žalos atlyginimui 3000 Eur (2 t., b. l. 51-57).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neteisėtus veiksmus mažametis patyrė iš jam artimų žmonių - tėvo ir jo sugyventinės. Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas buvo naudojamas jo gyvenamojoje vietoje, kur vaikas turi jaustis visiškai saugus. Smurtas buvo naudojamas prieš penkerių metų vaiką, kuris yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų valios ir neturi jokių galimybių apsiginti, vartojamas smurtas truko ilgą laiką, buvo ne vienkartinis, o sistemingas, kas neabejotinai sukėlė jam stiprius neigiamus išgyvenimus, fizines kančias. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismų praktikoje priteistinus neturtinės žalos dydžius, teismas sprendžia, kad mažamečio nukentėjusiojo vardu pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra neproporcingas ar neatitinkantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų, todėl tenkintinas visiškai.
BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje nepilnametį nukentėjusįjį atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus sprendimu parinktas advokatas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. Z. išlaidų suma sudaro 640 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotas atstovas nepilnamečiui nukentėjusiajam buvo paskirtas teismo nutartimi, į kaltinamųjų turtinę padėtį, aukščiau paminėtos nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos iš kaltinamųjų, mažintinos iki 300 Eur dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais teismas
nusprendžia:
G. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje, baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, ir jį nubausti:
- pagal baudžiamojo kodekso 163 straipsnį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir paskirti G. Z. galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1, 6 ir 8 punktų taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžio įsiteisėjus, panaikinti.
A. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1, 6 ir 8 punktų taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžio įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų A. K. ir G. Z. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam G. Z.. Šių priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti įstatyminę atstovę R. R..
Iš G. Z. ir A. K. valstybės naudai priteisti po 150 Eur už nukentėjusiam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S, Lietuvos filialas; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose.