Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis yra G. Z. tėtis. Nuo 2021 metų sausio mėnesio pradžios sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Jis gyveno karu su sugyventine A. K. ir jos 2 mažamečiais vaikais. Pripažįsta, kad mažai rūpinosi savo sūnumi, tačiau G. pradėjus pas juos gyventi ir pradžių viskas klostėsi gerai, tačiau dėl maisto apsipykdavo, nes jis mažai valgydavo mėsos. Prieš sūnų nesmurtavo. Buvo su delnu jam užmetęs per užpakalį ir pastatęs į kampą 15-20 min. Jokio bambalio jis neliepė rankose laikyti. Galėjo sugyventinei parašyti žinutę jog ji sūnų pastatytų į kampą, tačiau tikrai neliepė jai kažką įduoti sūnui laikyti rankose stovint kampe. Diržu vaiko nei jis, nei A. niekada nemušė. Iš vaiko piešinių nesityčiojo, vaikas anksčiau į kelnes nesišlapino, bet po kiek laiko pradėjo šlapintis, jis neliepė vaikui plautis prišlapintų rūbų. Jis daug dirbdavo, anksti išeidavo ir vėlai grįždavo, todėl mažai laiko skirdavo sūnui. Vaiką daugiausiai prižiūrėjo A.. Jis pirko vaikui rūbus, nes sūnaus motina mažai rūbų buvo atvežusi. Pripažįsta, kad sūnų mušė delnu, statė į kampą, tačiau neliepė jam klūpėti ar laikyti rankose „bambalio“ su vandeniu. Vaikas lašinių nevalgė, kai vaikas A. klausdavo kas bus valgyti ji atsakydavo, kad lašinius, gal vaikas dėl to nevalgydavo, nes galvodavo jog maistas iš lašinių. A. vaiką vadindavo „benkartu“ ir kitais žodžiais. Matydavo kampe sumestus sūnaus rūbus, A. teigdavo, kad jis prisišlapino, mano, kad vaikas buvo įbaugintas, nes bijodavo pasakyti A.. Mano, kad vaikas iš baimės pradėjo šlapintis.

Kaltinamoji A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad G. Z. gyveno kartu apie du metus. G. Z. turėjo sūnų, jam buvo 3 metai. Vaiko motina išvažiavo į užsienį ir atidavė sūnų tėvui. Ji vaiku rūpinosi kiek galėjo. Vaikas elgdavosi keistai. Pripažįsta jog pagalbos į specialistus dėl vaiko auklėjimo nesikreipė. Vaikui reikėjo psichologo pagalbos, apie tai ji sužinojo tik po pusės metų. Dėl pagalbos vaikui niekur nesikreipė, neinformavo ugdymo įstaigos apie tai jog vaikui reikalinga pagalba. Iš vaiko nesityčiojo, jo fizinėmis bausmėmis nebaudė, nagų nekarpė. Sugyventiniui liepus vaiką pastatydavo į kampą, jo liepimu vaikui liepdavo rankose laikyti butelį. Iš dalies darydavo tai ką liepdavo G. Z.. Matė, kaip elgiamasi su vaiku, tačiau nieko nedarė. Vaikas šlapinosi į lovą. To jis iš pradžių nedarė, šis sutrikimas atsirado šiek tiek vėliau. Dėl ko šis sutrikimas atsirado, nežino. Iš vaiko darbelių nesityčiojo, nagų jam nekarpė, nes jis juos nusikramtydavo. G. Z. netinkamai elgėsi su savo vaiku. Jis jį bausdavo, mušdavo. Vaiką statydavo į kampą rankose liepdavo laikyti 1.5 litro bambalį. Bambalis būdavo pilnas vandens. Vaikas tai klūpėdavo, tai stovėdavo kampe. Kiek laiko jis stovėdavo kampe negali tiksliai nurodyti, nes laikas būdavo įvairus. Pagal ką nuspręsdavo kiek reikėdavo būti kampe, negali pasakyti. Apie tai, jog vaikas nevalgo arba maistą išspjauna pranešdavo G., jis vaiką nubausdavo. Iš pradžių vaikas valgė viską. Po to ėmė nebevalgyti, nuvažiavus kur nors jis valgydavo. Kai vaikas nevalgydavo, sėdėdavo ir laukdavo, kol pavalgys, suvalgys bet kažkiek maisto bet kartą dienoje. Vaiką maitino normaliu maistu. Vaikas iš pradžių sūdytus lašinius norėjo valgyti. Jis jų pasiėmė iš jos mamos. Vėliau lašinių nebevalgė. Vaiką vertė valgyti lašinius, nes nenorėjo jo laikyti alkano. Kartais jis prabusdavo 11-12 val. nakties sėdėdavo ir verkdavo sakydamas, jog nori valgyti. Šilutės darželio auklėtoja yra pasakojusi, jog vaikas valgė lapus sakydamas, jog jam neduodame valgyti. Tik vieną kartą vertė vaiką valgyti lašinius. Kiekvieną savaitgalį tekdavo laukti kol jis pavalgys. Vaikui rūbų nupirko tiek kiek galėjo. Vaiką rengė pagal sezoną. Ji rengdavo rūbais kuriuos išaugdavo jos vaikai. Darželio administracija siūlė pagalbą rūbais, tačiau G. neleido jos priimti. Vaikas parsinešdavo iš darželio darbelius, ji pagirdavo už juos, o kodėl jis darželyje pasakė, jog darbelių nesineš namo, negali pasakyti. Kai vaikas neklausydavo, nevalgydavo jį G. Z. mušdavo diržu. Diržas - paprastas, nuo dėvimų kelnių. Paskutiniu metu, mušimas diržu kartojosi dažnai, iš pradžių kai vaikas apsigyveno pas juos jo diržu nemušė. Mušdavo per užpakalį 1-2 kartus. Žymių nelikdavo. Vaikas mušamas juokdavosi, kodėl taip elgdavosi, nežino. Ar vaikas buvo mušamas delnu, negali pasakyti, nes nematė. Ji vaiko nemušė. Vieną kartą prišlapintus triusikėlius liepė išsiplauti, kelnių išsiskalbti neliepė. Vaiko necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžiais nevadino, to nedarė ir G. Z.. Negali pasakyti, kodėl G. pasakė, jog jį vadindavo „berazumiu“.

Nors kaltinamieji savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau jų kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Nukentėjusysis G. Z. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėtis ir teta A. pyko ant jo, mušė. Teta A. mušė daugiau. Mušė su diržu namuose per užpakalį. Stipriai mušė, jis verkė. Kai mušė buvo raudona. Mušė per kelnes. Skauda užpakalį, kai muša. Mušė daug kartų. Diržą pasiima iš namų. Teta A. jį statė į kampą, jis būna atsitūpęs, rankose laiko bambalį vandens. Stovi visą naktį kampe, pas tėtį kambary. Mušė su diržu A. ir statė į kampą. Tėtis yra mušęs su diržu per užpakalį, daug kartų. Jam skauda, kai muša. Mušė todėl, kad nebuvo geras. Kai nemušdavo jo, jis būdavo linksmas. Teta A. kraujuotai nukirpo nagus, bėgo kraujas. Kai nuėjo į darželį, jam užklijavo pleistrus. Auklėtojai paskundė, kad ji taip darė. Bijo tėčio, nes gali mušti. Pasakojo darželyje vaikams, visi išsižiojo. Tėtis vadina „berazumiu“, dažniausiai tėtis ant jo pykdavo. Skaudėdavo rankas kai reikėdavo stovėti kampe, nuo bambalio, nes bambalis būdavo sunkus, reikėdavo laikyt iškėlus rankas į viršų. Laikant bambalį, reikėdavo būti ant kelių. Tėtis pasakydavo, kada gali eiti iš kampo. Tėtis ir teta per užpakalį sudavė daug kartų, 10 kartų (parodė pirštais). Savo kelnes turėdavo plauti, nes padarė „sysių“. Tėtis neleido eiti į tualetą, nes jis valgė. Buvo liūdnas dėl to.

Nukentėjusiojo G. Z. atstovė pagal įstatymą R. R. parodė, kad G. Z. yra jos sūnus, sūnaus tėvas yra G. Z.. Nuo 2021 metų sausio mėnesio ji išvyko dirbti į užsienį, o sūnų G. paliko gyventi pas tėvą G. Z., oficialiai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su juo. Praėjus maždaug dviem mėnesiams po išvykimo G. jai leido pasikalbėti su vaiku per "Messengerį", po to 2021 m. liepos mėnesį buvo aplankiusi vaiką, po to sūnaus nematė iki 2022-02-11, kol vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja pranešė, kad ji gali pasiimti vaiką iš darželio (duomenys neskelbtini), Šilutės r., ką ir padarė. Nuo nurodytos dienos vaikas gyvena pas ja. Vaikas pasakojo, kad jam sekėsi blogai, kad tėtis jį muša, stato į kampą, liepia pačiam plauti rūbus, verčia valgyti lašinius. Vaikas tai pakartojo kelis kartus, vėliau pradėjo pasakoti, kad jį tėtis mušė diržu ir delnu per užpakalį, kad taip pat jį mušė ir teta, kad A. jam nukarpė nagus ir iš pirštų bėgo kraujas, kad jis verkė, labai skaudėjo ir darželyje jam užklijavo pleistrus. G. nuo mažumės yra reikalinga psichologų pagalba, dėl isterijos priepuolių, kada šis kažko negauna, tai jau būdavo ir iki vaikui apsigyvenant pas tėtį. Vaikas yra registruotas psichikos sveikatos centre ir lankėsi pas psichologus kol lankė darželį "(duomenys neskelbtini)", o po to daugiau nesilankė, nes perduodant vaiką ji G. perspėjo, kad jam reikalinga psichologų pagalba, tačiau šis sakė nieko nereikia, kad jo vaikas nėra "debilas".

Liudytoja B. T. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo mokytojos pareigose. Vienas iš vaikų, su kuriais ji dirbo nuo 2021-09-01. buvo G. Z.. Vaikas mokslo metų pradžioje buvo niekuo neišsiskiriantis nuo kitų vaikų, buvo prižiūrėtas, drausmingas, žingeidus, noriai įsitraukė į ugdymo procesą, labai norėjo dėmesio, švelnumo. Į darželį G. dažniausiai atvesdavo ir iš jo pasiimdavo jo tėčio sugyventinė A., retkarčiais jį atvesdavo ir pasiimdavo ir pats tėtis. Maždaug nuo spalio mėnesio pabaigos, lapkričio mėnesio pradžios pastebėjo, kad G. pradėjo A. bijoti, jis tiesiog sustingdavo ją pamatęs, akis nuleisdavo žemyn, ir tylėdamas išeidavo su ja į namus. Po kelių tokių atvejų ji A. paklausė, kas vyksta jų šeimoje, kodėl vaikas bijo jos, o ji atsakė, kad nereikia prisidirbti "velnių" ir nereiks bijoti. Paklausus kas tai yra tie "velniai" A. nurodė, kad jis neklauso namuose, kad prisirenka iš laiptinės nuorūkų, laipioja stogais ir už tai yra drausminamas, todėl jos bijo. Paklausus kaip jis baudžiamas ar drausminamas A. pripažino, kad jį pastatydavo kampe, taip pat yra sakiusi, kad liepia valgyti maistą ir sėdėti prie stalo, tol kol viską suvalgys. G. pasakojo, kad pagrindinė bausmė yra stovėti kampe, kartais net laikant "bambalį" vandens, kuris jam būdavo sunkus, kad tokią bausmę jam taikydavo tėtis. Paklausus tėčio apie tai, jis neigdavo, sakydavo, kad vaikas išsigalvoja. Jai susirgus paskambino su grupe dirbusi S. S. ir klausė patarimo kaip elgtis pastebėjus ant G. šono kraujosruvą, kad G. sakė, kad kai jam iškrito iš rankų "bambalis", tėtis jį stipriai pastūmė ir jis trenkėsi į lovos galą. Tiek tėtis, tiek A. neigė šią situaciją ir aiškino, kad vaikas išsigalvoja, todėl iš karto tarnyboms apie tai nepranešė, tiesiog stebėjo vaiką. Po nurodyto įvykio G. nebelankė darželio apie savaitę, o kai sugrįžo apie tai nebekalbėjo. Vėliau pastebėjo, kad vaiką pradėjo rengti skurdžiai, t.y. jo rūbai buvo labai menki, nudėvėti, ploni, neatitinkantys metų sezono, buvo atvejų, kai vaikas prie -12 laipsnių atėjo be pirštinių, be kepurės, su plona striuke. Pasiūlius paramą - storą striukę, kepurę, pirštines, A. jos nepriėmė. Darželyje jį aprengdavo grupėje esančiais suaukotais šiltais rūbais, o kai vaikas eidavo namo rengdavo jo rūbais. Pačios A. mažametis sūnus taip pat lankė tą pačią grupę, jis priešingai nei G. buvo aprūpintas viskuo. Buvo atvejis, kada G. darželyje apsipylė rūbus, jam atsarginių rūbų nebuvo įdėta, kad atsarginius rūbus paėmė iš įbrolio spintelės, o A. išreiškė nepasitenkinimą ir liepė taip daugiau nedaryti. Tarnyboms apie netinkamą vaiko priežiūrą nutarė pranešti tuomet, kai vaikas atėjo kruvinais nagais, ir paklausus kas nutiko jis paaiškino, kad A. jam nukirpo nagus. Matė, kad nagai yra nukirpti labai trumpai, nagai kraujavo, vaikas negalėjo užsisegti sagų, negalėjo nieko paimti, tada darželyje pirštus tepė vaistais ir klijavo pleistrus. Vaiko nagus ji nufotografavo. Tiek vaiko tėvas, tiek jo sugyventinė neigė karpę nagus, sakė, kad jis nusikramtė, kad vaikas viską išsigalvoja. Ji niekad nėra mačiusi jog G. kramtytų nagus.

Liudytoja S. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje valytojos pareigose. 2021 metų spalio mėnesio pradžioje masiškai susirgo mokytojos ir darželio auklėtojos, todėl apie 2 savaites ji dirbo su priešmokyklinio ugdymo vaikų grupe, kurią lankė G. Z.. Jis buvo neišsiskiriantis nuo kitų vaikų, buvo gana drausmingas, gana jautrus, labai norėjo dėmesio, švelnumo, kad jam būtų nustatyti specialieji poreikiai niekas nesakė, vaikui lankytis pas specialistus darželyje nereikėjo, jo niekur nevesdavo ir po darželio. Maždaug po savaitės laiko darbo priešmokyklinio ugdymo grupėje ji matė ant G. kairio klubo ir kairio sėdmens kraujosruvas. Ant klubo kraujosruva buvo apie 8 cm ilgio, iki 3-4 cm pločio, lygiais kraštais. Ant sėdmens aiškiai matėsi delno ir 5 pirštų formos kraujosruva. Abi kraujosruvos buvo šviežios, ryškiai raudonos, pereinančios į mėlyną spalvos. Vaikas sakė, kad jį mušė tėtis. Paklausius daugiau kaip kas buvo, vaikas atsakė, kad nevalgė vakarienės, todėl tėtis jį baudė liepdamas kampe laikyti pilną vandens butelį, kaip vaikas sakė "bambalį", kuris iškrito iš rankų jį laikant, o tėtis susinervino ir delnu mušė jam per užpakalį, o šis nuo smūgio su klubais trenkėsi į lovos galą. Vaikas pasakojo labai bijodamas, išsigandęs, ir prašė nesakyti "tetai", taip jis vadino A.. Vėliau pastebėjo netinkamos priežiūros požymių, kadangi vaikas neturėjo sezoną atitinkančių rūbų, puošnių rūbų šventėms ar fotografavimui, kai tuo tarpu A. vaikas, kuris lankė tą pačią grupę, buvo aprūpintas viskuo. Buvo atvejų, kada A. reiškė priekaištus dėl to, kad G. susišlapinus rūbus buvo paimti jos sūnaus rūbai. G. atsargai rūbų ji neįdėdavo. Taip pat buvo atvejų, kai pirko iš savo asmeninių lėšų rūbus, bet A. neleido jo rengti tais rūbais, paramos nepriėmė, taip pat kai buvo fotografuojami vaikai, G. atvedė prastais rūbais, jos jį išpuošė turėtais savais rūbeliais, dėl ko A. priekaištavo pamačiusi nuotraukas. Tarnyboms apie netinkamą priežiūrą nutarė pranešti kai pamatė vaiko kruvinus nagus. Vaikas paaiškino, kad A. jam taip padarė, kai reikėjo nukirpti nagus. Ji su kitomis auklėtojomis tepė kremą, kad nagais nebūtų tokie jautrūs ir klijavo pleistrus, nes vaikas verkė. Visi 10 rankų pirštų nagai buvo nukirpti labai trumpai, buvo matoma aiški lygi linija, buvo aišku, kad tikrai nagai yra kirpti, keli nagai net kraujavo ir vaikui trukdė ką nors paimti į rankas. Paklausus tėčio ir A., jie taip pat nurodė, kad vaikas išsigalvoja, kad vaikas pats nusikramtė nagus, kad niekas jų nekirpo. Darželyje niekada nepastebėjo G. kramtant nagus.

Liudytoja S. K. nurodė, kad ji yra buvusi A. K. ir G. Z. šeimos draugė. Bendraujant su šeima netinkamo elgesio su vaikais nepastebėjo, vėliau, t. y. maždaug po pusmečio pastebėjo, kad A. engia G. įvairias būdais, t.y. savo vaikams perka skanumynus, tuo tarpu G. – ne, savo vaikus rengė gražesniais rūbais, savo vaikams leisdavo valgyti viską nuo stalo, tuo tarpu G. drausmindavo, kad neimtų, kad yra pavalgęs. Į jos pastaba, kad negerai elgiasi su G., ši sakydavo kad taip jam reikia, nes yra prisidirbęs. Paklausus ką jis yra prisidirbęs, ji nurodydavo, kad neva jis neklausė darželyje ir nieko konkretaus nepasakydavo. G. šeimoje iš pradžių elgėsi drąsiai, buvo labai aktyvus, vėliau jis tapo užguitas, nebekalbėjo, vos pažiūrėjęs į A. susigūždavo. Kai A. jai sakydavo, kad jis neklauso, buvo kilę įtarimų, kad jis gali turėti raidos sutrikimų kad jam reikalinga psichologų pagalba, siūlė jį vesti pas specialistus, bet G. teisindavosi, kad neturi laiko nes dirba, o A. sakydavo, kad čia ne jos vaikas, kad ne jai reikia. Visą bendravimo laiką ant G. išorinių sužalojimų nėra mačiusi. Vėliau A. pradėjo pasakoti, kad G. nevalgo kas yra pagaminta, o šaukia, kad nori valgyti. Tuomet A. jai siuntė video įrašą, kaip ji šaukia ant G. ir verčia valgyti lašinius, dėl to, kad jis prieš tai verkė, kad nori valgyti. Dar vėliau pastebėjo, kad ji G. pradėjo taikyti fizines bausmes namuose, t. y. pripylė pilną "bambalį" vandens, ir liepė kampe laikyti iškėlus į viršų. A. jai siuntė nuotraukų, kur matėsi G. laikantis butelį. Jai būnant pas A. namuose, 2022 metų vasario mėnesio pradžioje, G. su A. grįžo iš darželio verkdamas, o A. jį nuvedė į kitą kambarį ir pastatė į kampą ir liepė laikyti tą patį butelį, kuris būdavo nuotraukose. Butelis buvo plastmasinis, pilnas vandens, ne mažiau 2.5 l. talpos. G. tuo metu buvo namuose, virtuvėje, iš pradžių nesikišo, bet kai ją A. išvarė iš kambario, nuėjo ir pats paėmė tą butelį iš G., kad jo nelaikytų. A. sakė, kad G. baudžia dėl to, kad "tas invalidas pasiskundė darželyje kad nuplėšė nagus".

Iš 2023-01-23 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti S. K. pateikti vaizdo ir garso įrašai, kuriuos ji nurodė gavusi per "Messenger" programą iš A. K.. Pirmasis vaizdo ir garso įrašas yra 0:28 min. trukmės, jame matomas nukentėjusysis G. Z., kuris filmuojamas iš arti, matoma, kad jis laiko aukštai iškėlęs rankas, tačiau plaštakos nesimato. G. Z., verkia balsu, yra kalbinamas moterišku balsu ir raginamas pasakyti ką sakęs. G. Z. sako bijąs pasakyti, nenorįs. Antrasis vaizdo ir garso įrašas yra 0:08 min. trukmės, jame matomas nukentėjusysis G. Z., kuris stovi prie stalo ir kažką kramto, verkia balsu, moterišku balsu pasakoma: "valgai". ( 1 t., b. l. 174-176).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-204/2022 nustatyta, kad G. Z. konstatuojami (duomenys neskelbtini)), kurie susiję su byloje tiriama nusikalstama veika (t. y. byloje tiriamais įtariamųjų G. Z. ir A. K. veiksmais). Šis sutrikimas formavosi palaipsniui. Pažymima, kad nors ankstyvosios neigiamos vaikystės patirtys (nepriežiūra, emocinis apleistumas, gyvenimas nesaugioje aplinkoje, galimai patirtas fizinis bei psichologinis smurtas, institucinė globa) trikdė tiriamojo prieraišumo formavimąsi bei emocinę raidą, jis tapo pažeidžiamesnis (didėjo rizika neigiamoms patirtims kartotis), jautresnis neigiamam aplinkos poveikiui, todėl sunkiau adaptavosi darželyje, tačiau ilgainiui jis bendraamžių grupėje priprato ir ugdymo įstaigose elgesio ir/ar emocinių sunkumų nestebėta, t. y. jo būklė buvo kompensuota, adaptacija ryškiau nebuvo sutrikusi, psichikos sutrikimas nenustatytas. Prasidėjus byloje tiriamam laikotarpiui, jo būklė dar išliko gera, iš kitų vaikų tiriamasis neišsiskyrė, tačiau, tęsiantis byloje tiriamiems įtariamųjų G. Z. ir A. K. veiksmams, tiriamajam išgyvenant baimę, liūdesį, skausmą, jo elgesys ir emocinė būsena ėmė keistis: tapo uždaresnis, tylesnis, baukštesnis, įsitempęs, būdavo neišsimiegojęs, nerimaudavo, su baime kalbėjo apie byloje tiriamus įtariamųjų veiksmus, gūždavosi pamatęs įtariamąją A. K.. Ekspertizės metu tiriamojo pateikti paaiškinimai atitinka buvusius ir iki šiol išliekančius emocinius išgyvenimus, susijusius su byloje tiriama nusikalstama veika: pokalbio bylai reikšmingomis temomis metu jam kyla ryškios emocinės reakcijos (auga įtampa, stiprėja priešiškumas), jis nepajėgia susikaupti, kalba nenoriai; vyrauja padidėjęs nerimo lygis, vidinė įtampa, nesaugumo, baimės, pykčio jausmai, liūdesys.

Byloje tiriami įtariamųjų G. Z. ir A. K. veiksmai G. Z. atžvilgiu tiek kartu, tiek atskirai sutrikdė jo psichikos būseną ir sukėlė ilgalaikį neigiamą poveikį jo socialinei adaptacijai bei funkcionavimui. Pagal Vaikų bendro vertinimo skalę (angį. CGAS - Children's Global Assessment Scale) įvertis atitinka 60-51 balų, tai yra vertinama kaip besikeičiantis funkcionavimo lygis, yra sporadinių sunkumų ar simptomų keliose, bet ne visose socialinėse srityse, todėl, remiantis tuo, bei LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ G. Z. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje tiriamo įvykio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

G. Z. nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suprasti, įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti konkrečių faktinių (kas, ką darė) aplinkybių iš asmeninės patirties.

Iš 2022-02-22 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 5SD -1010 nustatyta, kad pagal anoniminį pranešimą apie galimą mažamečio G. Z. teisių pažeidimą, buvo apklaustas mažametis G. Z., kuris pasakojo, kad jis gyvena su tėčiu ir jo sugyventine, kurie jį skriaudžia. Sakė, kad teta ( A. K.) jam nukirpo rankų pirštų nagus taip kad bėgo kraujas, jam labai skaudėjo keletą dienų, jis negalėjo plauti rankų. Sakė, kad teta nuolat šaukia ant jo, pyksta, neleidžia išlipti iš lovos arba nuolat "stato į kampą" ir jis ten ilgai stovi. Tėtis taip pat jį "stato į kampą", yra mušęs diržu. Šilutės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos (darželio) darbuotoja (vaiko grupės auklėtoja) patvirtino, jog pastaruoju metu stebi, kad vaikas patiria didelį stresą, kai jo pasiimti ateina teta A. K.. 2022-02-17 pastebėjo ypač trumpai nukirptus vaiko nagus. Vaikas yra pasakojęs apie įvairaus pobūdžio bausmes namuose, nuolatinį psichologinį smurtą prieš jį. Priėmus sprendimą vaiką perduoti mamai R. R., skyriaus specialistei paskambino A. K. ir sakė perduoti R. R., kad vaiką iš darželio pasiims nuogą, nes bus nurengtas ir negaus jokių drabužių, kuriuos šiuo metu vilki, nes vaikas neturi asmeninių drabužių, jie yra jos vaiko. ( 1 t., b. l. 1-4).

2022-02-23 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius raštu Nr. 5SD -1047 pateikė iš Šilutės r (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos gautą informaciją apie tai, kad G. Z. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinę "(duomenys neskelbtini)" grupę lanko nuo 2021-09-01. Į grupę G. buvo leidžiamas švariais, tvarkingais rūbeliais, tačiau jo apranga ne visada atitiko metų laikų sezoniškumą. Vaikas neturėjo šiltų pirštinių, striukės. Prieš porą mėnesių pastebėjo, kad G. bijo tetos (taip jis vadino A. K.), pamatęs ją tarsi sustingdavo, bijodavo pajudėti, stovėdavo nuleidęs galvą. Vaikas jautėsi įbaugintas, kartais pasakodavo, kad namuose stovi kampe, nes "prisidirbdavo", kad kartą tėtis jam liepė stovėti kampe iškėlus rankas ir laikyti "bambalį", pripiltą vandens, o kai jis iškrito, jį skaudžiai pastūmė. Vaikas sakė, kad namuose jam nebuvo galima verkti, pasakoti kitiems kas su juo vyksta namuose. Kartą G. atėjo su iki kraujo nukarpytais rankų pirštų nagais ir sakė, kad teta taip nukirpo. Berniukas niekada nesinešė į namus savo atliktų darbelių, piešinių. Sakė, kad nenori neštis, nes teta juokiasi ir juos išmeta. Kartais vaikas ateidavo neišsimiegojęs. sakydavo, kad ilgai stovėjo kampe ir niekas neleido jam eiti miegoti. Kas vakarą G. prašydavo, kad jo tetai pasakytų, kad jis grupėje buvo geras ir dėl to jo namuose nebaustų. ( 1 t., b. l. 9-12).

Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį nustatyta, kad G. Z. gimęs (duomenys neskelbtini). Jo tėvai - R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Z., gim. (duomenys neskelbtini). ( 1 t., b. l. 29).

Iš 2022-03-03 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius rašto Nr. 5SD-1199 nustatyta, kad apžiūrėtos vaiko - G. Z. gyvenimo ir auklėjimo sąlygos ( 1 t., b. l. 33-39).

Iš 2022-08-09 UAB Medicinos centras "Puriena" (psichikos sveikatos centras) pažymos Nr. 363 nustatyta, kad G. Z. yra psichikos sveikatos centro apskaitoje. Jam nustatytos diagnozės ( 1 t., b. l. 111).

Iš 2022-04-04 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-36 nustatyta, kad G. Z. lankė lopšelį - darželį "(duomenys neskelbtini)" nuo 2019-10-18 iki 2021-08-31. Grupės mokytojos teigimu G. socialiniai įgūdžiai buvo silpni. Sunkiai sekėsi sutarti su grupės draugais, dažnai pats juos erzindavo trukdydamas vaikams atlikti užduotis ar žaisti, nenoriai įsitraukdavo į bendras veiklas. Neturėdavo motyvacijos atlikti suplanuotas ugdomąsias veiklas, buvo pasyvus. Bendraudamas su suaugusiais vyravo prieštaraujantis elgesys, nenorėdavo laikytis taisyklių, dažnai dėl to pykdavo. Nepasitenkinimą išreikšdavo ašaromis ar šaukimu. Su emocijomis tvarkėsi sunkiai, nemokėjo nusiraminti, mėgdavo fantazuoti, o paskui sakydavo, kad pajuokavau. Po berniuko vertinimo pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, teikiant psichologo ir socialinio pedagogo pagalbą, vaiko elgesys keitėsi: užsiėmimuose imdavosi veiklos, noriai bendravo. Abu tėvai teiraudavosi kaip sekasi G.. ( 2 t., b. l. 31).

Iš 2022-04-07 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-40 nustatyta, kad G. Z. lankė šį darželį iki 2021-08-31. Berniukas buvo vertintas Šilutės švietimo pagalbos tarnyboje (2020-04-15) dėl mokymosi sunkumų. Jam buvo rekomenduota ir jis gavo psichologo ir socialinio pedagogo pagalbą lopšelyje - daželyje "(duomenys neskelbtini)" ( 2 t., b. l. 30).

Iš 2022-11-17 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-125 nustatyta, kad G. Z. buvo vertintas Šilutės švietimo pagalbos tarnyboje 2020-04-15 ir turėjo rekomendacijas dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Vaiko galių vertinimo pažyma yra perduodama vaiko tėvams (originalas). Tėvai šio dokumento kopiją pateikia lopšeliui - darželiui laisva valia. Pateikdami prašymą vaiko išbraukimui iš lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" sąrašų, G. Z. tėvai nenurodė, kad sutinka, jog pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo būtų perduota (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriui, todėl ji ir nebuvo perduota. Tai apibrėžiama 2011-10-12 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1775 ( galiojanti redakcija 2013-07-28) patvirtintame "Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių ( išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo" IV skyriaus 12 punkte "Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, išvykus į kitą mokyklą, jo Įvertinimo, specialiojo ugdymo ir (ar) Švietimo pagalbos skyrimo dokumentai perduodami kitai mokyklai tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu.( 2 t., b. l. 34-36).

Iš 2022-11-25 Šilutės lopšelio - darželio "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. V4-136 nustatyta, kad prašymą dėl G. Z. išbraukimo iš lopšelio - darželio pateikė G. Z., kuris nepažymėjo, kad sutinka, jog pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo būtų perduota (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriui. G. Z. žinojo apie vaiko galių vertinimo dokumentų buvimo faktą ir kad sūnus įstaigoje gavo švietimo pagalbos specialistų pagalbą. ( 2 t., b. l. 39).

Kaltinamieji savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, o G. Z. ir dėl BK 163 straipsnyje pripažino iš dalies, nepripažino, kad mušė vaiką diržu, nuolat statydavo jį į kampą ir liepdavo laikyti rankose vandens pripiltą butelį, versdavo valgyti, tyčiojosi iš jo darbelių, vertė išsiplauti prišlapintas kelnes, rengė sezoną neatitinkančiais nudėvėtais rūbais, vadino savivertę mažinančiais žodžiais, iki kraujo nukirpo nagus.

Kaltinamųjų kaltumą įrodo mažamečio nukentėjusiojo G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, kad jis pasisakė, kad tėvas ir teta jį daug kartų mušė diržu, statė į kampą, liepė laikyti rankose „bambalį“ su vandeniu, kad A. kraujuotai nukirpo nagus, kad jį vadina „berazumiu“, kad turėjo plauti savo kelnes, nes padarė „sysių“.

Liudytojos B. T., S. S. patvirtino, kad mažametis G. pradėjo lankyti jų ugdymo įstaigą, vėliau pastebėjo, kad vaikas bijo jo pasiimti ateinančios A., matė ant vaiko kūno kraujosruvas, iki kraujo nukarpytus nagus, aprengtą sezono neatitinkančiais rūbais. Liudytoja S. K. patvirtino, kad matė, kaip mažamečiui G. A. K. liepė stovėti kampe ir laikyti rankose butelį su vandeniu, vertė valgyti, siuntė jai net vaizdo įrašus.

Kaltinamųjų G. Z. ir A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.