Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-283-467/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-30
Bylos Nr.: e2A-283-467/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00606-2023-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laima Ribokaitė, Alma Urbanavičienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: A. N., V. V.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui

Civilinė byla Nr. e2A-283-467/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00606-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. N. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. N. ir V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos Valstybinės ligonių kasos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. N. ir V. V. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu ir dubliku prašė: 1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 56-75 „Dėl L. N., A. N. ir V. V. prašymų“; 2) priteisti ieškovui A. N. iš atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) 15 000 Eur neturtinę žalą; 3) priteisti ieškovui V. V. iš atsakovės VLK 15 000 Eur neturtinę žalą; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog ieškovų motina G. N. (toliau – ir pacientė) 2019 m. gruodžio 31 d. buvo stacionarizuota viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų ligoninės (toliau – Klaipėdos Jūrininkų ligoninė) antrajame kardiologijos skyriuje pas gydytoją kardiologę S. N., kur jai buvo nustatytas (duomenys neskelbiami). 2020 m. gegužės 22 d. pacientė buvo perkelta į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Gydytoja, įvertinusi pacientės sunkią būklę, iškvietė širdies chirurgą. Po chirurgo apžiūros dėl sunkios pacientės būklės buvo nuspręsta nedelsiant, kelių dienų eigoje pacientei atlikti (duomenys neskelbiami) operaciją, nepaisant padidintos rizikos. 2020 m. gegužės 23 d. dėl (duomenys neskelbiami) pacientė buvo perkelta į reanimacijos skyrių. Tą pačią dieną dėl (duomenys neskelbiami) pacientė mirė. 2020 m. liepos 2 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog medicinos paslaugos pacientei ligoninėje teiktos kokybiškai. 2021 m. kovo 9 d. Valstybinė akreditavimo asmens sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – Akreditavimo tarnyba) ieškovams įteikė 2021 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. T4-54-(1.34) „Dėl pacientei G. N. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – Akreditavimo tarnybos išvada), kur nustatė, kad nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. pacientei VšĮ Plungės ligoninėje (toliau – Plungės ligoninė) asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Ieškovai 2022 m. rugsėjo 14 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Komisija) pateikė prašymus dėl ligoninės pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. 2023 m. balandžio 26 d. ieškovai gavo 2023 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendimo Nr. 56-75 „Dėl L. N., A. N. ir V. V. prašymų“ (toliau – Komisijos sprendimas) elektroninį nuorašą. Ieškovai su Komisijos sprendimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu. Dėl atidėtos ir laiku (per dviejų mėnesių terminą nuo planinės operacijos paskyrimo) neatliktos (duomenys neskelbiami) chirurginės korekcijos pacientės sveikatos būklė pradėjo sparčiai blogėti, dėl to pacientė mirė.

3. Ieškovai akcentavo, kad pacientei buvo nustatytas širdies nepakankamumas, kurio gydymo vienintelė pozityvioji išeitis – chirurginė operacija. Atsižvelgiant į pacientės būklę, buvusią 2020 m. sausio mėnesį, pacientei buvo paskirta planinė operacija, kuri turėjo būti atlikta 2020 m. kovo mėnesį. Vertina, jog gydantis gydytojas klaidingai nusprendė, kad neatlikus operacijos pacientės būklė labai nepablogės, todėl pacientei nebuvo suteikta būtina pagalba ir ji atidėta neterminuotam laikotarpiui, t. y. esą iki tol, kol pasibaigs pasaulinė COVID-19 pandemija. Mano, jog COVID-19 pandemija 1-ojo etapo gydymui įtakos neturėjo, kadangi chirurginis gydymas turėjo būti paskirtas dar iki COVID-19 pandemijos ribojimų pradžios Lietuvoje. Ieškovų vertinimu, būtent nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės sveikatos priežiūros specialistų aplaidumas, nerūpestingumas ir lėmė pacientės sveikatai kilusią žalą 1-ame gydymo etape, dėl to pacientės organizme vyko hemodinamika ir tai lėmė pacientės sveikatos pablogėjimą, 2-trą gydymo etapą ir pacientei nepaliko pozityvios gydymo išeities.

Šalies argumentai

4. Ieškovai nurodo, kad gydytojas B. K., matydamas, jog pacientės lėtinė patologija – širdies nepakankamumas progresuoja ir medikamentinis gydymas pacientei nesuteiks teigiamo gydymo rezultato, privalėjo nedelsdamas organizuoti skubios operacijos atlikimą pacientei. Tačiau tokių veiksmų nebuvo imtasi tol, kol artimieji, nebūdami medikais, tačiau akivaizdžiai jautę ir matę sparčiai ir akivaizdžiai blogėjančią artimosios būklę, savo iniciatyva pradėjo skambinti į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, prašyti ir organizuoti perkėlimą, kad būtų atlikta operacija. Akivaizdu, kad Plungės ligoninei laiku nenukreipus pacientės chirurginei operacijai, tinkamo gydymo suteikimas buvo uždelstas ir dėl to pacientė mirė.

5. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pacientei gydymo įstaigos specialistai pagal savo kompetenciją tinkamai suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Visi gydytojai dėjo maksimalias pastangas (medicininiuose dokumentuose, gydymo įstaigų paaiškinimuose pateikta visa informacija apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą), kad pacientei būtų suteiktos kokybiškos paslaugos. Pacientės paūmėjusius lėtinius sveikatos būklės pokyčius, nors jie buvo tinkamai bei pagal galimybes koreguoti ir stabilizuoti, lėmė jos įgimtos (širdies yda) ir lėtinės (širdies nepakankamumas) sveikatos būklės bei sveikatos sutrikimai, kuriais pacientė sirgo iki nurodomos žalos atsiradimo. Pirmuoju gydymo etapu (2020 m. sausio mėn.) pacientei nebuvo indikacijų skirti skubią operaciją, todėl buvo tartasi dėl operacijos atlikimo 2020 m. kovo mėn. Antruoju gydymo etapu skubi operacija negalėjo būti atliekama dėl pacientės sveikatos būklės, nes visi ekspertai patvirtino, jog, esant tokiai būklei, pacientei operacija būtų buvusi pražūtinga. Ieškovai patikslintame ieškinyje papildo ieškinį nauju faktiniu pagrindu, kuris nebuvo nagrinėtas išankstine privaloma neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o būtent tuo, kad Klaipėdos Jūrininkų ligoninė laiku, t. y. 2020 m. sausio 10 d. – 2020 m. kovo 10 d. laikotarpiu neorganizavo ir neatliko chirurginės (duomenys neskelbiami) operacijos pacientei G. N.

6. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, padarytos gydymo įstaigai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. dėl (ne)tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ir vėliau iki 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje ir (ne)tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Plungės ligoninėje, atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pirmuoju gydymo etapu 2019 m. gruodžio 31 d. pacientė G. N. buvo stacionarizuota Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, kur jai buvo nustatytas širdies nepakankamumas. 2020 m. sausio mėnesį pacientei buvo paskirta planinė operacija, kuri turėjo būti atlikta 2020 m. kovo mėnesį. Kovo mėnesį prasidėjus pandemijai, pacientei nebuvo suteikta pagalba, operacija buvo atidėta iki tol, kol pasibaigs pasaulinė COVID-19 pandemija. Antruoju gydymo etapu 2020 m. gegužės 8 d. – 2020 gegužės 22 d. pacientė buvo gydoma Plungės ligoninėje. 2020 m. gegužės 22 d. pacientė iš Plungės ligoninės buvo perkelta į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Po chirurgo apžiūros buvo nuspręsta kelių dienų eigoje pacientei atlikti (duomenys neskelbiami) operaciją. 2020 m. gegužės 23 d. dėl žemo (duomenys neskelbiami) pacientė buvo perkelta į reanimacijos skyrių, tą pačią dieną dėl (duomenys neskelbiami) pacientė mirė.

9. Teismas nurodė, kad ieškovai nesikreipė į Komisiją dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo G. N. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, todėl neturi teisės reikšti ieškinio šiuo pagrindu, nes nesilaikė išankstinės neteisminės ginčų sprendimo tvarkos, tačiau ieškovai apie aplinkybes dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės paslaugų sužinojo po ekspertų paaiškinimų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog bylos yra jautrios, teiktos paslaugos turi būti vertinamos kartu, neatsiejamai, o ieškovai nėra medikai, šiuo atveju pernelyg formaliai taikant bylos nutraukimo dėl patikslinto ieškinio normas nebūtų užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Teismas nusprendė, kad bylos nutraukimas dalyje dėl patikslinto ieškinio reikalavimo neatitiktų efektyvaus bylos nagrinėjimo, todėl nagrinėjo bylą iš esmės pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus.

10. Liudytoja gydytoja S. N. nurodė, jog pacientę gydė iki 2020 m. sausio 10 d., buvo atlikta daug tyrimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ši liudytoja (kardiologė, profesorė) patvirtino, jog sausio mėnesį pacientės būklė buvo nekritiška, jai tuo metu kaip tik buvo ženkliai pagerėję, taigi buvo paskirta planinė operacija. Tai leido teismui vertinti, kad šiuo etapu skubi operacija nebuvo būtina.

11. Analizuodamas Komisijos ataskaitą, priimtą dėl nagrinėjamo antrojo gydymo etapo Plungėje, teismas pažymėjo, jog gydytojas širdies chirurgas P. J. ataskaitoje nurodė, kad pacientė patyrė žalą sveikatai dėl laiku neatliktos (duomenys neskelbiami) operacijos koreguojant (duomenys neskelbiami). Didžiąja dalimi šią situaciją nulėmė COVID-19 pandemijos sukelti karantino apribojimai ir chirurginių operacijų sustabdymas.

12. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad chirurginis gydymas buvo uždelstas iki 2020 m. kovo 10 d. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog 2020 m. sausį būklė nebuvo kritiška, pacientės situacija buvo įvertinta kaip lėtinė liga ir numatyta planinė operacija, laukti buvo galima. Teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis ir išvadas, byloje esančius duomenis, liudytojų paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad pirmuoju karantino laikotarpiu planinės paslaugos nebuvo prieinamos pacientams, o pacientės atveju, kaip pažymėjo ekspertai, medicininių indikacijų skubiai (neplaninei) operacijai nebuvo.

13. Iš Komisijos pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pacientės atvejis atitinka Žalos aprašo 9.2.2 punkte nurodytą pirmąjį kriterijų, kadangi, remiantis dokumentuose įvardintomis pacientės ligomis, pacientės mirtis laikytina pacientės turėtų ligų pasekmė, o šios žalos nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Pacientės mirtį teismas vertino kaip neišvengiamą žalą. Nustačius, kad žala yra neišvengiama, ji nėra atlyginama.

14. Pacientės atveju buvo įvertinta jos sveikatos būklė ir nuspręsta, kad operacija yra geresnė be intervencijos, t. y. jog savalaikė chirurginė (duomenys neskelbiami) korekcija yra I klasės gydymo indikacija pacientės atveju neabejotinai susijusi su geresne prognoze.

15. Paskirtą operacijos datą 2020 m. kovo 27 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po sprendimo atlikti operaciją, teismas nevertino kaip nepagrįsto, žalą sukėlusio, delsimo.

16. Byloje apklausti liudytojais gydytojai patvirtino ir teismas su jais sutiko, kad delsimas įvyko dėl neišvengiamos priežasties t. y. COVID-19 ligos pandemijos ir su tuo susijusių medicininės pagalbos ribojimų. Prasidėjus COVID-19 infekcijos pandemijai ir 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną Lietuvoje, buvo apribotos ir planinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientės sveikata, esant (duomenys neskelbiami) nepakankamumui, pablogėjo belaukiant paskirtos planinės (duomenys neskelbiami) operacijos Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje.

17. Ekspertas P. J. akcentavo, kad pacientė patyrė žalą sveikatai dėl laiku neatliktos (duomenys neskelbiami) operacijos koreguojant (duomenys neskelbiami) ydą ((duomenys neskelbiami)), o didžiąja dalimi šią situaciją nulėmė COVID-19 pandemijos sukelti karantino apribojimai ir chirurginių operacijų sustabdymas, nes beveik penkių mėnesių laukimas pacientei buvo pražūtingas: nepaisant paskirto ir pacientės vartoto medikamentinio gydymo (duomenys neskelbiami) nepakankamumas progresavo. Ekspertės N. K.–K. vertinimu, pacientės pasveikimo prognozę galėjo pakeisti laiku atlikta operacija, kol būklė buvo stabili, nes chirurginio gydymo uždelsimas lėmė dekompensaciją, t. y. (duomenys neskelbiami). Teismo posėdžio metu liudytojas B. K., gydęs pacientę Plungės ligoninėje, paaiškino, kad pacientės būklė buvo tokia, jog net nebuvo svarstymų dėl operacijos, o vos būklei pagerėjus, ją išvežė į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, šalių, liudytojų paaiškinimus, nusprendė, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog Plungės ligoninėje pacientei nebuvo užtikrinamas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Akreditavimo tarnybos išvada patvirtina, kad buvo nustatyti nežymūs pažeidimai, kurie neturėjo įtakos pacientės mirčiai. Teismo vertinimu, indikacijų skubiai operacijai nebuvo.

18. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu liudytoja ekspertė dr. N. K.– K. operaciją įvertino kaip skubią pirmojo stacionarizavimo metu, o antrasis stacionarizavimas, jos vertinimu, buvo dėl lėtinės ligos ir prognozė išgyventi po operacijos buvo ženkliai blogesnė negu pirmajame gydymo etape; liudytojas ekspertas P. J. nurodė, kad pacientę operuoti reikėjo iš karto (pirmajame ligos etape), tačiau nevertino šių ekspertų nuomonės kaip įrodančios netinkamai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų faktą. Nekvestionuojant ekspertų kvalifikacijos, jie pacientei esant gyvai jos negydė, su jos sveikatos būkle betarpiškai susipažinę nebuvo, kai tuo tarpu pacientę gydžiusi gydytoja S. N. nurodė, jog buvo numatyta sudėtinga operacija ir buvo sunkios ligos, taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbiami) niekas negali numatyti, o ar galėjo operacija ją išgelbėti, gydytoja nesiėmė spręsti, tik nurodė, kad operacija būtų be galo sudėtinga.

19. Teismas padarė išvadą, kad buvusi itin sunki pacientės sveikatos būklė buvo tiesioginė jos mirties priežastis, todėl konstatavo, jog žala buvo neišvengiama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniame skunde ieškovai A. N. ir V. V. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Nesutinka, kad sunki pacientės sveikatos būklė buvo tiesioginė jos mirties priežastis. Pacientei (duomenys neskelbiami) galėjo būti gydomas tik vieninteliu būdu – atliekant (duomenys neskelbiami) operaciją; taip pat nėra ginčo, jog pacientei neatlikus (duomenys neskelbiami) chirurginės operacijos, jos būklė gali tik blogėti, t. y. kitų gydymo būdų tiesiog neegzistuoja ir kitos išeities, išskyrus būklės blogėjimą ir mirtį, operacijos neatlikus kuo greičiau (laiku), nėra (kas ir įvyko, nesulaukus operacijos).

20.2. Pagal teismo išvadas susidaro dviprasmiška padėtis, nes pacientei, kuriai buvo diagnozuota liga ir nustatytas operacinis gydymas, iki sveikatos kritinio pablogėjimo chirurginė operacija nebuvo būtinai reikalinga, kadangi pacientė jautėsi ne kritiškai, o kai sveikata pablogėjo kritiškai, pacientė mirė dėl kritinės sveikatos būklės, bet ne dėl to, jog negavo vienintelio jai reikalingo ir sveikatos būklę atitinkančio operacinio gydymo iki tol, kol būklė dar nebuvo kritinė.

20.3. Žala pirmajame gydymo etape pacientės sveikatai kilo dėl delsimo atlikti chirurginę (duomenys neskelbiami) operaciją, kadangi chirurginė operacija pacientei buvo vienintelė pozityvi gydymo išeitis ir operacinis gydymas buvo skubus jau 2020 m. sausio mėn., tai patvirtina:

20.3.1. 2019 m. gruodžio 31 d. echokardiografijos tyrimo būdu buvo nustatytas ženklus (duomenys neskelbiami), kuris gydomas vieninteliu būdu – atliekant chirurginę (duomenys neskelbiami) operaciją.

20.3.2. Kardiologė S. N. 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu keletą kartų pakartojo, jog pacientei reikėjo operacijos, o medikamentinis gydymas buvo taikomas tik siekiant laikinai pagerinti ligonės būklę.

20.3.3. Klaipėdos Jūrininkų ligoninės gydytojas širdies chirurgas G. K. nurodė, jog pacientei buvo reikalinga chirurginė operacija ir atsakydamas į klausimą, ar pacientei buvo saugu laukti chirurginės operacijos, pažymėjo, jog „jeigu reikia daryti (duomenys neskelbiami) operaciją žmogui, visiškai saugu nėra niekam laukti“.

20.3.4. Plungės ligoninės gydytojas B. K. pažymėjo „man pačiam kyla klausimas, kas trukdė (duomenys neskelbiami) operaciją atlikti sausio mėnesį, nekaltinant COVID-19 pandemijos Lietuvoje“, o, kalbėdamas apie pacientės chirurginę operaciją, pažymėjo, jog „kai tiek metų esu pradirbęs, galiu pasakyti, kad tai yra uždelstas reikalas“.

20.3.5. Ekspertė N. K.–K. nurodė, jog „jeigu (duomenys neskelbiami) nepakankamumas nekoreguojamas, jis keičia žmogaus hemodinamiką ir keičia galima sakyti, kaip ir negrįžtamai, jeigu tai yra neatliekama laiku, tai tas pacientei ir įvyko, todėl pacientė papuolė išskirtinai sunkios būklės į Plungės ligoninę dekompensuota su išreikšto (duomenys neskelbiami) nepakankamumu“. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad jei yra nusprendžiama operacijos laukti ar ją atidėti ilgam laikui, kaip šiuo atveju, natūralu, jog pacientė atsidurs antroje situacijoje, t. y. jos būklė taps labai sunki, kritinė. Tokiais atvejais nereikia (negalima) laukti chirurginės operacijos, nes organizme vyksta hemodinamika.

20.3.6. Ekspertas P. J., atsakydamas į jam užduotus klausimus, pažymėjo, kad po diagnozės nustatymo tokį pacientą norisi išoperuoti kuo greičiau, tačiau laiko tarpus, atsižvelgiant į paciento situaciją, skaičiuojame savaitėmis, o ne mėnesiais, t. y. nurodė, jog tokioje situacijoje laukti apskritai negalima.

20.3.7. Europos kardiologų draugijos vožtuvinės širdies ligos gydymo gairėse nurodoma, kad, kai nustatomas (duomenys neskelbiami) nesandarumas, yra indikuotinas skubus chirurginis gydymas (G. N. 2019 m. gruodžio 31 d. echokardiogramos išvados: „Didelio laipsnio (duomenys neskelbiami)”).

20.4. Pagal medicininius dokumentus matyti, kad chirurginė operacija paskirta nebuvo, niekas nevertino, kiek laiko yra saugu laukti chirurginės operacijos šios pacientės atveju, taip pat nėra informacijos apie tai, kas ir kaip seks pacientės būklę, kokia ta būklė turėtų būti ir kodėl ji nėra tinkama 2020 metų sausio mėnesį. Pacientei chirurginė operacija niekada nebuvo paskirta ir pacientė į operacijų planus nebuvo įtraukta, operacijos data su ja nei dviejų mėnesių laikotarpiu po sprendimo atlikti operaciją, nei vėliau nebuvo derinta.

20.5. Nuo 2020 m. sausio 6 d. iki patekimo antrą kartą į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę 2020 m. gegužės mėnesį (prieš pat mirtį) pacientė buvo apžiūrėta širdies chirurgo vieną kartą kelias minutes, išleista be nurodymų kiek laukti, kaip elgtis ir tiesiog visų pamiršta iki kol nepateko atgal į tą pačią įstaigą su jau kritiškai pablogėjusia sveikatos būkle, tai negali būti suderinama su maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir atsargumo pareiga, kuri yra įtvirtinta sveikatos priežiūros specialistams.

20.6. Iš 2020 m. gegužės 8 d. pacientei buvus stabilios būklės, 2020 m. gegužės 13 d. pažymėtos, kaip gerėjančios, nieko nedarant, 2020 m. gegužės 17 d. įvyko (duomenys neskelbiami), būklė realiai tapo sunki (pažymėta būklė kaip sunki atvykus į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę), o tada jau Klaipėdos Jūrininkų ligoninė realiai turėjo būklę stabilizuoti, kad galėtų atlikti chirurginę (duomenys neskelbiami) operaciją, tai nurodyta ir medicininiuose dokumentuose, tačiau toks antrajame gydymo etape nepagrįstas Plungės ligoninės laukimas atėmė galimybę išsaugoti pacientės gyvybę. Gydytojas P. J. patvirtino, kad prieširdžių virpėjimas pablogino pacientės būklę, todėl ji buvo geresnės būklės operacijai iki 2020 m. gegužės 17 d., nei po to, o tai patvirtina neleistiną pradelsimą.

20.7. Antrajame gydymo etape pacientė buvo gydoma ne tos kompetencijos gydytojų, t. y. pacientei pakliuvus į Plungės ligoninę, ji nedelsiant turėjo būti apžiūrėta gydytojo kardiologo bei širdies chirurgo, kurių apžiūra galėjo būti esminė ir lemianti pozityvią pacientės gydymo išeitį. Antrajame gydymo etape sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo teikiamos aplaidžiai, grubiai pažeidžiant pacientės teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Vidaus gydytojas B. K., žinodamas pacientės diagnozę ir vienintelį šios diagnozės gydymo būdą – chirurginę (duomenys neskelbiami) operaciją, kuri Plungės ligoninėje nėra atliekama, pats neorganizavo tinkamo pacientės gydymo – nesitarė su kardiologais, neorganizavo pacientės pervežimo chirurginei operacijai, netinkamai taikė simptominį gydymą: gydė vaistais, neskyrė reikalingų tyrimų, tai nustatė ir patvirtino Akreditavimo tarnyba.

20.8. COVID-19 pandemija šiuo atveju įtakos visiškai neturėjo, kadangi chirurginė operacija pacientei turėjo būti atlikta dar iki COVID-19 pandemijos pradžios, o jai prasidėjus – net nebuvo planuota ir organizuota.

20.9. COVID-19 pandemijos metu pacientams galėjo ir privalėjo būti teikiamos planinės sveikatos priežiūros paslaugos ir, kad jos buvo atliekamos, patvirtino gydytojas širdies chirurgas G. K. ir ekspertė N. K.–K. Teismas nevertino nei šių liudytojų parodymų, nei ekspertų išvadų, nei operacijų vadovo sprendimo nuostatų, t. y. ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo dėl chirurginių operacijų organizavimo antrajame gydymo etape, ir padarė priešingas reglamentavimui išvadas be jokios analizės ir argumentų.

20.10. Delsimas atlikti operaciją neturėjo medicininio, teisinio ar kitokio pagrįstumo, plano, pacientė buvo išleista į nepagrįstą, neapibrėžtą nei laiku, nei aiškumu laukimą, be jokios nustatytos priežiūros, dėl to mirė, nesulaukusi reikalingo (būtino) gydymo – operacijos. Pacientės mirties faktas, be kitų įrodymų byloje, nepaneigiamai įrodo, kad operacija jai buvo būtina, skubi, neatidėliotina.

20.11. Pagal pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją praktiką buvo galima išvengti pacientei kilusios žalos, jeigu maksimaliai rūpestingai būtų įvertinta pacientės sveikatos būklė bei laiku paskirta ir atlikta chirurginė (duomenys neskelbiami) operacija.

20.12. Ieškovai kiekvienas atskirai su paciente buvo sukūrę ypač artimus ir glaudžius ryšius, todėl po jos netekties patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

21. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

21.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai nepaneigia CPK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto įstatymų nustatytais atvejais privalomo išankstinio neteisminio ginčo nagrinėjimo būtinumo, todėl teismas, nesant Komisijos išvados dėl asmens sveikatos paslaugų Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje tinkamumo ir žalos atsiradimo aplinkybių įvertinimo, kuris visada grindžiamas ekspertiniais vertinimais, negalėjo objektyviai įvertinti tokių paslaugų teikimo tinkamumo. Komisijai, esant ieškovų prašymui, įvertinus Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje teiktų paslaugų kokybę ir esant vienokiam ar kitokiam Komisijos sprendimui, galbūt nebūtų ginčo teisme.

21.2. Komisija ir jos pasitelkti ekspertai nenagrinėjo paslaugų teikimo aplinkybių laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ar iki 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, nepasisakė, ar teisingai buvo pasirinkta tokia gydymo taktika, t. y. ne iškart daryti (duomenys neskelbiami) operaciją pacientei, o išleisti tolimesniam ambulatoriniam gydymui ir numatyti operaciją vėlesniam laikui įrašant pacientę į laukiančiųjų eilę. Taip pat nenagrinėjo pacientės gydymosi ambulatoriškai tarpe nuo išrašymo iš Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2020 m. sausio 10 d. iki jos stacionarizavimo Plungės ligoninėje 2020 m. gegužės 8 d. Nesant ekspertinės išvados, teismas negali priimti pagrįsto sprendimo.

21.3. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

21.4. Teismas pagal byloje esančius duomenis pagrįstai konstatavo, kad išvengiama žala pacientės sveikatai nepadaryta. Teismas sprendime pagal byloje turimus duomenis pagrįstai paneigė apeliantų ieškinyje bei bylą nagrinėjant iš esmės pateiktus argumentus.

21.5. Argumentai, nurodomi apeliaciniame skunde, yra tapatūs argumentams išsakytiems pirmosios instancijos teisme, naujų argumentų nepateikta, argumentai nepagrįsti specialistų ar ekspertų vertinimu, o tik subjektyviu situacijos vertinimu. Teismas grįsdamas sprendimą rėmėsi Komisijos išvada ir Komisijos pasitelktų ekspertų širdies chirurgo P. J. ir gydytojos kardiologės dr. N. K.–K. teiktomis išvadomis Komisijai bei Akreditavimo tarnybos ataskaita. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių Komisijos ir ekspertų padarytas išvadas.

21.6. Ieškovai nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje neprašo pripažinti, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje ir Plungės ligoninėje buvo padaryta žala pacientės G. N. sveikatai ir kad tokia žala buvo išvengiama. Nesant tokio reikalavimo ir dėl to nesant teismo sprendimo, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovų paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl paciento teisėms ginti nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi nagrinėjamo ginčo atveju

24. Apeliantai (ieškovai) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jų patikslintas ieškinys dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ir vėliau iki 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje ir netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. buvo atmestas, tačiau neneigia, kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje nesikreipė į Komisiją privaloma išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka. Atsakovė atsiliepime taip pat akcentuoja šios privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymą. Atsakovės teigimu, Komisija ir jos pasitelkti ekspertai nenagrinėjo paslaugų teikimo aplinkybių laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ir vėliau iki 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, nepasisakė, ar teisingai buvo pasirinkta tokia gydymo taktika, t. y. ne iškart daryti (duomenys neskelbiami) operaciją pacientei, o išleisti tolimesniam ambulatoriniam gydymui ir numatyti operaciją vėlesniam laikui, įrašant pacientę į laukiančiųjų eilę, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant ekspertinės išvados dėl pacientės gydymo Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, negalėjo priimti pagrįsto sprendimo. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

25. Byloje nustatyta, kad pirmuoju gydymo etapu 2019 m. gruodžio 31 d. pacientė G. N. buvo stacionarizuota Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, kur jai buvo nustatytas (duomenys neskelbiami). 2020 m. sausio mėnesį pacientei buvo paskirta planinė operacija, kuri turėjo būti atlikta 2020 m. kovo mėnesį. Kovo mėnesį prasidėjus pandemijai, pacientei nebuvo suteikta pagalba, operacija buvo atidėta iki tol, kol pasibaigs pasaulinė COVID-19 pandemija. Antruoju gydymo etapu 2020 m. gegužės 8 d. – 2020 gegužės 22 d. pacientė buvo gydoma Plungės ligoninėje. 2020 m. gegužės 22 d. pacientė iš Plungės ligoninės buvo perkelta į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę. Po chirurgo apžiūros buvo nuspręsta kelių dienų eigoje pacientei atlikti (duomenys neskelbiami) operaciją. 2020 m. gegužės 23 d. dėl (duomenys neskelbiami) pacientė buvo perkelta į reanimacijos skyrių, tą pačią dieną dėl (duomenys neskelbiami) pacientė mirė. Patikslintame ieškinyje ieškovai papildė ieškinio turinį nauju faktiniu pagrindu, o būtent: kad Klaipėdos Jūrininkų ligoninė laiku, t. y. pirmojo gydymo etapo 2020 m. sausio 10 d. – 2020 m. kovo 10 d. laikotarpiu, neorganizavo ir neatliko chirurginės (duomenys neskelbiami) operacijos pacientei G. N.. Dėl atidėtos ir laiku neatliktos planinės operacijos pacientės sveikatos būklė pradėjo sparčiai blogėti, dėl to ji mirė. Pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškovų ieškinį priėmė ir jį nagrinėjo iš esmės.

26. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantai (ieškovai) pacientės teisių pažeidimą grindžia keliuose etapuose pacientei teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis, t. y. dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje ir netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Plungės ligoninėje, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) 24 straipsnio nuostatas tokiam ginčui nagrinėti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pagal ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

27. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovai 2022 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo (neveikimo) Plungės ligoninėje. Komisija, įvertinusi jai pateiktus dokumentus, kreipėsi į Plungės ligoninę, prašydama pateikti paaiškinimus apie galimai padarytą žalą bei atsiųsti medicininių dokumentų patvirtintas kopijas. Plungės ligoninė 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. V-3-577 pateikė atsakymą. Plungės ligoninės pateiktame paaiškinime nurodoma, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei teiktos 2020 m. gegužės 8 d. – 2020 m. gegužės 22 d. laikotarpiu. Pacientė atvyko greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu 2020 m. gegužės 8 d. 14.31 val. ir buvo stacionarizuota į Plungės ligoninės Vidaus ligų skyriaus Stebėjimo poskyrį (dėl su COVID-19 pandemija susijusių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų) 16.35 val., prieš tai pakonsultavus gydytojui anesteziologui–reanimatologui, nes pacientė atvyko sunkios būklės, su išreikštu dusuliu, ryškiomis edemomis kojose, padidėjusia pilvo apimtimi. Stacionarizuojant konstatuota: (duomenys neskelbiami). Atlikti reikalingi tyrimai: EKG (elektrokardiograma) – ritmas sinusinis (nuo 2020 m. gegužės 17 d. – (duomenys neskelbiami)), krūtinės ląstos rentgenograma – (duomenys neskelbiami), atlikta echokardioskopija – (duomenys neskelbiami) – 55 proc. Kraujo tyrimuose stebėti (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami). Pacientei taikytas gydymas antibiotikais, diuretikais, (duomenys neskelbiami). Sumažėjus (duomenys neskelbiami) reiškiniams, kiek pagerėjus objektyviai būklei, kai tik atsirado galimybė transportavimui – 2020 m. gegužės 21 d. susiskambinta su Klaipėdos Jūrininkų ligonine, II kardiologinio skyriaus vedėja S. N. ir gavus teigiamą atsakymą dėl pacientės perkėlimo, pacientė 2020 m. gegužės 22 d. pervežta į šią gydymo įstaigą.

28. Komisija dėl specialiųjų žinių reikalaujančios nuomonės kreipėsi (eilės tvarka pagal sąrašą) į ekspertą – gydytoją kardiologę N. K.–K. ir į ekspertą – gydytoją širdies chirurgą P. J., bei įvertinusi visą surinktą informaciją ir turimus dokumentus, 2023 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 56-75, kad žala neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalies nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, t. y. pacientės sveikatai žala nepadaryta ir pareiškėjų L. N., A. N. ir V. V. prašymai atlyginti neturtinę žalą yra netenkinami.

29. Teisėjų kolegija, pritardama atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, pažymi, kad Komisija ir jos pasitelkti ekspertai nenagrinėjo paslaugų teikimo aplinkybių Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ir vėliau iki 2020 m. kovo 10 d., nepasisakė, ar teisingai buvo pasirinkta jų gydymo taktika (ne iš karto pacientei daryti (duomenys neskelbiami) operaciją, o išleisti tolimesniam ambulatoriniam gydymui ir numatyti operaciją vėlesniam laikui, įrašant pacientę į laukiančiųjų eilę), taip pat nenagrinėjo pacientės gydymosi ambulatoriškai laikotarpio nuo pacientės išrašymo iš Klaipėdos Jūrininkų ligoninės 2020 m. sausio 10 d. ir jos stacionarizavimo į Plungės ligoninę 2020 m. gegužės 8 d. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ir vėliau iki 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, nes šioje dalyje apeliantai nesilaikė privalomos neteisminės ginčo sprendimo šios kategorijos bylų nagrinėjimo tvarkos.

30. Nagrinėjamu atveju tai, kad ieškovai pareiškime Komisijai nekėlė klausimo dėl (ne)tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientei laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ir vėliau iki 2020 m. kovo 10 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, yra reikalavimas, dėl kurio nesilaikyta privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi patikslintame ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, papildomai išdėstyti argumentai dėl atidėtos ir laiku (per dviejų mėnesių terminą nuo planinės operacijos paskyrimo) pacientei neatliktos planinės (duomenys neskelbiami) korekcijos, pacientės sveikatos būklė pradėjo sparčiai blogėti, dėl to pacientė mirė, dėl kurių apeliantai nesikreipė į Komisiją, formaliai negalėjo būti nagrinėjami. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovai apie aplinkybes dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės paslaugų sužinojo po ekspertų paaiškinimų, šios kategorijos bylos yra jautrios, teiktos paslaugos turi būti vertinamos kartu, neatsiejamai, o ieškovai nėra medikai, šiuo atveju pernelyg formaliai taikant bylos nutraukimo dėl patikslinto ieškinio normas nebūtų užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso, nusprendė, jog bylos nutraukimas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo neatitiktų efektyvaus bylos nagrinėjimo, todėl nagrinėjo bylą iš esmės pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos aplinkybes, iš esmės pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Tačiau sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nesant ekspertinės išvados dėl pacientės gydymo Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, negalėjo priimti pagrįsto sprendimo.

31. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėmęs patikslintą ieškinį, turėjo pasiūlyti ieškovams kreiptis į Komisiją ir dėl Klaipėdos Jūrininkų ligoninės suteiktų paslaugų tinkamumo ir žalos atsiradimo priežasčių įvertinimo (atitinkamai, svarstyti klausimą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo iki Komisijos sprendimo priėmimo), tačiau to nepadarė, savo iniciatyva ekspertizės neskyrė, dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, nes teismas, neturėdamas specialių žinių (nesant Komisijos sprendimo ir neskyręs ekspertizės byloje), pats objektyviai negalėjo įvertinti tokių paslaugų teikimo tinkamumo. Tik nustačius ir įvertinus reikšmingas aplinkybes, būtų pagrindas nuspręsti, ar ginčo medicinos paslaugos Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, o taip pat ir Plungės ligoninėje, kadangi jos yra susijusios ir turi būti nagrinėjamos bei vertinamos bendrai, pacientei buvo suteiktos tinkamai, ar pacientei žala (ne)padaryta, ar ji buvo (ne)išvengiama ir pan. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija padaro išvadą, kad nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, užtikrinant CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei operatyvų galbūt pažeistų apeliantų teisių gynimą bei greitesnės teisinės taikos atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

32. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog pernelyg formaliai taikant bylos nutraukimo dėl patikslinto ieškinio normas nebūtų užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso, nusprendė, jog bylos nutraukimas dėl patikslinto ieškinio reikalavimo neatitiktų efektyvaus bylos nagrinėjimo, todėl nagrinėjo bylą iš esmės pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus, tačiau neįvertino fakto, jog pagal PTŽSAĮ ir teismų praktiką Komisijos išvados dėl asmens sveikatos paslaugų tinkamumo ir žalos atsiradimo aplinkybių įvertinimo visada grindžiamos ekspertiniais vertinimais.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011), kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti.

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu bent viena iš ginčo šalių nesutinka su Komisijos sprendimu ir kreipiasi į teismą dėl paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčo išnagrinėjimo, teismas nevykdo Komisijos priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Teismas iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas šalių materialiąsias teises ir pareigas, taip išspręsdamas kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos taisyklės.

Dėl bylos procesinės baigties

35. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

36. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

37. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliantų patikslintą ieškinį, turėjo jiems pasiūlyti kreiptis į Komisiją ir dėl Klaipėdos jūrininkų ligoninės suteiktų paslaugų tinkamumo ir žalos atsiradimo priežasčių įvertinimo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ir vėliau iki 2020 m. kovo 10 d., tačiau to nepadarė. Dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, nes teismas, neturėdamas specialių žinių (nesant Komisijos sprendimo, neskyręs ekspertizės byloje), pats objektyviai negalėjo įvertinti tokių paslaugų teikimo tinkamumo. Pacientei teiktos sveikatos priežiūros paslaugos tiek Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje, tiek Plungės ligoninėje yra susijusios (tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovų patikslintą ieškinį), todėl turi būti vertinamos kartu.

38. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, susijusią su privalomos neteisminės ginčo tvarkos nesilaikymu, konstatuoja, kad ieškovai, prašydami atlyginti dėl pacientės mirties patirtą žalą, tiek patikslintame skunde, tiek apeliaciniame skunde ją grindė abiejų ligoninių atliktais neteisėtais veiksmais (neveikimu) ir įrodinėjo, kad tokios žalos galima buvo išvengti, tačiau tokio reikalavimo aiškiai nesuformulavo, o jų argumentų pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišnagrinėjo.

39. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

40. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nepasisako. Visi šie klausimai bus išspręsti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Laima RibokaitėAlma UrbanavičienėVigintas Višinskis