- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-753-565/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- V. U.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams V. U. ir V. U. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, prašydamas priteisti iš atsakovės V. U. 914,83 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 26,62 Eur palūkanas ir 5 proc. metines procesines palūkanas, o iš atsakovo V. U. – 870,53 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 70,58 Eur palūkanas ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovams dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovas teikia centralizuotą šilumos energiją. Atsakovai nėra atsiskaitę už butui tiekiamą šilumos energiją. Atsakovė V. U. už 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpį yra skolinga ieškovui 914,83 Eur, o atsakovas V. U. už 2011 m. gegužės 5 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpį yra liko skolingas ieškovui 870,53 Eur.
3. Atsakovas V. U. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad su ieškovu už 2011 m. gegužės 5 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpį yra visiškai atsiskaitęs. Po santuokos nutraukimo 2004 m. sausio 9 d. atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno ir karšto vandens nenaudojo, todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja atsakovui mokestį už karštą vandenį.
4. Atsakovė V. U. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso atsakovams. Atsakovė gyvenamąją vietą yra deklaravusi šiame bute, o atsakovas – bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2013 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į ieškovą, pašydamas neskaičiuoti mokesčių už karštą vandenį ir nutraukti karšto vandens tiekimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kol bus nustatytas faktinis karšto vandens vartotojas ir sumontuotas karšto vandens skaitiklis bei pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovas atsakyme į atsakovo prašymą nurodė, kad bute karšto vandens skaitiklis yra nuplombuotas, o naujas karšto vandens tiekėjui priklausantis skaitiklis nebuvo įrengtas, nes buto savininkai neįsileido į butą karšto vandens tiekėjo atstovų ir nesudarė sąlygų įrengti skaitiklį, todėl mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami pagal vandens suvartojimo normas. 2011 m. balandžio 1 d. karšto vandens skaitiklių nuplombavimo akte nurodyta, kad vandens skaitiklis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nuplombuotas dėl vamzdynų remonto, o mokesčiai skaičiuojami pagal normatyvą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai nėra pasirašę individualios šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, tačiau jiems priklausančio buto įrenginiai yra prijungti prie pastato bendrų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų, todėl sprendė, kad atsakovai tokią sutartį sudarė konkliudentiniais veiksmais.
8. Nors atsakovas nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo 2004 m. sausio 9 d. pastoviai negyvena, buvo išnuomojęs jam priklausančią buto dalį, ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti už karšto vandenį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo pareigą mokėti už tiekiamą vandenį lemia ne faktas, kuris iš bendraturčių asmeniškai naudoja vandenį, bet atsakovo, kaip bendraturčio, statusas.
9. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 356V patvirtintos Šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos 6.3 p., pagal kurį, jeigu bute nėra registruotų asmenų ir jame niekas negyvena, mokestis už karštą vandenį mokamas pagal nustatytą normą vienam asmeniui, taip pat ieškovo pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, pagal kurią atsakovams mokesčiai už šilumą, karštą vandenį ir šilumos palaikymą gyvatuke buvo skaičiuojami už jiems priklausančias buto dalis ir jose gyvenamąją vietą deklaravusiu asmenis, t. y. atsakovei – už 30,73 kv.m. ir tris asmenis, o atsakovui – už 30,66 kv.m. ir vieną asmenį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas V. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteista skola iš atsakovo panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atsakovui atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias atsakomybę už komunalinių paslaugų (karšto vandens) teikimą, kadangi mokėti turėtų asmuo, kuris faktiškai jomis naudojasi. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2A-2142-469/2012 nustatyta, kad atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. realiai negyvena, nes gyvena jo motinai G. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir už šį butą moka visus komunalinių paslaugų tiekėjų skaičiuojamus mokesčius. Atsakovui mokėti mokesčius už du butus yra finansiškai sunku ir neteisinga, be to, neįmanoma naudotis tomis pačiomis paslaugomis ir gyventi vienu metu dviejuose butuose.
11. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
11.1. Atsižvelgiant į atsakovų nuosavybės dalis, ieškovas skolos reikalauja iš buto savininkų proporcingai pagal jų nuosavybės daliai, vadovaudamasis CK 4.76 str. Atsakovo argumentas, kad jis bute faktiškai negyvena ir nesinaudoja ieškovo tiekiamu karštu vandeniu, negali būti pagrindu atmesti jo atžvilgiu ieškinio reikalavimus, kadangi nei teisės aktai, nei teismų praktika nesieja konkliudentiniais veiksmais su šilumos tiekėju sudaromos šilumos (karšto vandens) pirkimo – pardavimo sutarties su naudojimosi faktu.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo, t. y. po 2004 m. sausio 9 d., pastoviai negyvena, tačiau jame lankosi, buvo išnuomojęs jam priklausančią buto dalį, todėl aplinkybė, kad jis nuolat negyvena nurodytame bute, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti už karštą vandenį, proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiai buto daliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso atsakovams. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 1.71 str. ir 6.384 str. normas šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 str. 1 d. numato, kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovai yra butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiamos šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimis.
14. Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.76 str.). Ši bendraturčio pareiga nepriklauso nuo to, ar bendraturtis faktiškai naudojasi bendru turtu. Todėl atsakovui kyla pareiga proporcingai jo daliai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėti už butui patiektą šilumos energiją butui šildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti, nes šios išlaidos laikytinos turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidomis.
15. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas nuolat negyvena butui, esančiame (duomenys neskelbtini), neatleidžia atsakovo nuo pareigos mokėti už karštą vandenį proporcingai jam nuosavybės teise priklausančiai buto daliai. Šilumos energija už sunaudotą karštą vandenį siejama su faktiniu karšto vandens sunaudojimu, o ne su buto išlaikymu ir išsaugojimu. 2015 m. gruodžio 10 d. Gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, kad atsakovas nuo 2009 m. birželio 1 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2A-2142-464/2012 (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartyje) ir Nr. 2-13268-656/2010 (Vilniaus 1 miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. sprendime) buvo konstatuota, jog atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovo tiekiamu karštu vandeniu nesinaudoja, nes negyvena jame nuo 2004 m. (CPK 182 str. 2 p.).
16. Pažymėtina, kad ieškovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 356V patvirtintos Šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos 6.3 p., kuriame nurodyta, kad jeigu bute nėra registruotų asmenų ir jame niekas negyvena, mokestis už karštą vandenį mokamas pagal nustatytą normą vienam asmeniui, kadangi šiuo konkrečiu atveju bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra registruoti asmenys, kurie bute gyvena. Todėl ieškovas nepagrįstai skaičiavo atsakovui mokestį už karštą vandenį už 2011 m. gegužės 5 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpį.
17. Iš ieškovo pateiktos 2015 m. gruodžio 10 d. mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovas atsakovui už 2011 m. gegužės 1 d. – 2015 m. lapkričio 30 d. laikotarpį apskaičiavo mokėti 807,13 Eur už šildymą, 889,36 Eur už karštą vandenį ir 333,61 Eur už karšto vandens temperatūros palaikymą, viso 2 029,88 Eur (įvertinus - 0,21 Eur perskaičiavimą). Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 1 159,36 Eur. Konstatavus, kad atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui 889,36 Eur už karštą vandenį, atsakovo skolos ieškovui nėra.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovui atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
19. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Kadangi ieškinys atsakovui atmetamas, iš atsakovo ieškovo naudai nėra priteisiamos 29,28 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo nėra priteisiamos 3,87 Eur išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, šios išlaidos valstybei priteisimos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.). Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamas 28 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 ir 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
“Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. U. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai 914,83 Eur skolą, 26,26 Eur palūkanas, iš viso – 941,45 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (941,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 29,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės V. U. ir ieškovo UAB „Vilniaus energija“ lygiomis dalimis valstybės naudai 7,74 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovui V. U. iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 28 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.