- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-2142-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05794-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- V. U., G. K.
- Trečiasis asmuo
- V. U.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams V. U. ir G. K. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, tretysis asmuo V. U., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2011-07-04 su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, kurį patikslinęs (b.l. 1-2, 38-41) prašė: 1) priteisti iš atsakovo V. U. 33,83 Lt už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui, 6,05 Lt už 2010-08-10 pažymos išdavimą, 0,92 Lt palūkanas ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš atsakovų G. K. ir V. U. 4032,82 Lt už karštą vandenį, 142,05 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. K. ir V. U. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekė centralizuotą šilumos energiją gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini) , kurio (duomenys neskelbtini) butas nuosavybės teise priklauso po ¼ dalį V. U. ir G. K. bei ½ dalis - V. U.. Pagal V. U. 2005-02-21 prašymą, V. U. buto ½ daliai buvo suteiktas atskiras mokėjimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) ir atskirta skola už šildymą, proporcingai turimam plotui už laikotarpį iki 2005-02-28. Remiantis tuo pačiu V. U. prašymu ir G. K. 2004-11-02 įgaliojimu, V. U. ir G. K. buto ½ daliai buvo suteiktas atskiras mokėjimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) ir atskirta skola už šildymą - 1172,99 Lt (už šildymą be karšto vandens) ir už cirkuliaciją 242,92 Lt iki 2005-02-28. Pagal V. U. prašymą taip pat buvo nutrauktas mokesčio už karštą vandenį skaičiavimas V. U., ir šis pradėtas skaičiuoti tik V. U. bei G. K.. Laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-04-30 G. K. ir V. U. už 15,33 kv.m. plotą kiekvienam buvo priskaičiuota 400,86 Lt už šildymą, 84,34 Lt už karšto vandens cirkuliaciją, o V. U. dar 6,05 Lt už pažymos išdavimą. G. K. vardu 2011-06-17 buvo atliktas mokėjimas 936,57 Lt sumai, todėl, ieškovo vertinimu, V. U. liko skolingas 33,83 Lt už vandens cirkuliaciją ir 6,05 Lt už pažymos išdavimą. Už tiekiamą karštą vandenį tuo pačiu laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-04-30 buvo priskaičiuota ir neapmokėta karšto vandens kiekis 4072,69 Lt sumai (nustatyta 230 kubinių metrų nedeklaruoto karšto vandens). Kadangi V. U. pagal 2005-02-21 prašymą ir G. K. 2004-11-02 įgaliojimą buvo įsipareigojęs mokėti už karštą vandenį, ieškovas prašo priteisti šią skolą solidariai iš V. U. ir G. K.. Ieškovas negali be trečiojo asmens V. U. sutikimo perkelti mokesčius už karštą vandenį iš atsakovų sąskaitos į trečiojo asmens sąskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovas V. U. atsiliepimu (b.l. 21-23, 66-68) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo su V. U., jis pats nuo 2004-01-09 bute, adresu (duomenys neskelbtini , negyvena. Jo mama G. K. bute taip pat negyvena. Pateiktu 2005-02-21 prašymu atsakovas neįsipareigojo mokėti už visą bute sunaudotą karštą vandenį, o tik prašė ieškovo sudaryti šilumos energijos tiekimo sutartį. 2010-06-29 ir 2010-08-18 prašymais atsakovas V. U. prašė ieškovo neskaičiuoti jam mokesčio už karštą vandenį, nes jis vandens nevartoja. Bute gyvena V. U., kuri turi mokėti už suvartotą karštą vandenį.
Atsakovė G. K. atsiliepimu (b.l. 82-83) prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, jog kad ginčo bute negyvena ir karštu vandeniu nesinaudoja.
Tretysis asmuo V. U. (b.l. 84) atsiliepimu nurodė, jog su atsakovu V. U. santuoka buvo nutraukta 2004 m. ir nuo to laiko jis ir atsakovė G. K. ginčo bute negyvena. Kadangi atsakovai nuo 2004 m. butą nuomoja nuomininkams, jie ir privalo mokėti visus su butu susijusius mokesčius. Atsakovas turi atskirą savo atsiskaitomąją knygelę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-01-02 sprendimu (b.l. 110-113) ieškinį patenkino iš dalies ir: 1) priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo V. U. 1008,21 Lt skolos, 36,66 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1044,87 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,18 Lt bylinėjimosiišlaidų; 2) priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovės G. K. 1008,21 Lt skolos, 35,74 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1043,95 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,18 Lt bylinėjimosi išlaidų; 3) priėmė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 39,88 Lt dydžio reikalavimo atsakovui V. U. ir šią civilinės bylos dalį nutraukė; 4) kitus ieškinio reikalavimus atmetė; 5) priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atsakovui V. U. 975 Lt bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ valstybei 22,66 Lt pašto išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tarp šalių sudaryta nebuvo. Pagal Nekilnojamojo turto registro pažymą butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: ¼ dalis V. U., ¼ dalis G. K. bei ½ dalis V. U.. Teismas sprendė, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų, paneigiančių CK 6.6 str. 3 d. numatytą solidarios prievolės prezumpciją: Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-27 sprendimas c.b. Nr. 2-13268-656/2010, Žirmūnų seniūnijos 2012-01-06 pažyma apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Atsakovo V. U. paaiškinimai patvirtino, kad ieškovo teikiamomis paslaugomis atsakovai V. U. ir G. K. nuo 2004-01-09 nesinaudojo. Teismas vertino, kad atsakovų pareiga sumokėti už patiektą šilumos energiją atsiranda jiems kaip buto savininkams pagal CK 4.76 str. 1 d. nuostatas ir pagal konkliudentiniais veiksmais sudarytos šilumos pirkimo – pardavimo sutarties standartines sąlygas. Kadangi butui (duomenys neskelbtini), 2011-04-30 buvo patiekta 230 kubinių metrų nedeklaruoto karšto vandens, kurio kaina 4032,82 Lt, šią sumą teismas priteisė iš atsakovų proporcingai turimai nuosavybės daliai – iš V. U. 1008,21 Lt (1/4 nuo 4032,82 Lt), ir iš G. K. – 1008,21 Lt (1/4 nuo 4032,82 Lt). Reikalavimą dėl kitos skolos dalies teismas atmetė nurodydamas, kad šis reikalavimas turėtų būti pareikštas trečiajam asmeniui V. U.. Atsakovo V. U. 2005-02-21 prašymo teismas nelaikė bendraturčių susitarimu, kadangi jo nėra pasirašę visi bendraturčiai. Teismas nustatęs, kad tarp bendraturčių yra kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, įskaitant apmokėjimą už patiektą šilumos energiją, sprendė, kad su buto išlaikymu susiję mokesčiai skaičiuoti pagal CK 4.76 str. 1 d. normą.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas nurodė, jog ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovas turi teisę gauti 25 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš kiekvieno atsakovo, o atsakovai – 75 proc. iš ieškovo. Atsakovas V. U. pateikė 2011-12-27 mokėjimo nurodymą dėl 1300 Lt sumokėjimo advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Todėl teismas jam priteisė 75 proc. nurodytos sumos, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš viso 975 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-29 apeliaciniu skundu (b.l. 118-119) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Nesutinka su teismo išvada, jog 2005-02-21 atsakovo prašymas negali būti laikomas bendraturčių susitarimu. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 327.3 p. nenumatytas tokio susitarimo turinys ar bendraturčių parašų kiekis, bet aiškiai įtvirtinta, kad asmuo, kuris sutinka mokėti pagal apskaitos prietaiso rodmenis už suvartotą karštą vandenį, įforminamas kaip atitinkamo buto karšto vandens vartotojas. Todėl mokesčiai už karštą vandenį skaičiuojami pagal atsakovo vardu išduotos atsiskaitomosios knygelės duomenis. Aplinkybė, kad vienas bendraturtis tinkamai nevykdo savo pareigos kito bendraturčio atžvilgiu, negali įtakoti ieškovo reikalavimo mokėti mokesčius pagal susitarimą ir negali būti panaudota prieš ieškovą.Ginčo bute nesutampa deklaravusių gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenančių asmenų skaičius, todėl karšto vandens kiekio paskaičiavimas pagal buto nuosavybės dalis prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Be to, tokios mokesčių skaičiavimo metodikos (pagal esamų apskaitos prietaisų rodmenis pagal turimos nuosavybės dalį) nenumato nei vienas galiojantis teisės aktas. Tokia siūloma mokesčių apskaičiavimo tvarka būtų neįgyvendindama ir tuo aspektu, kad atsakovai ir tretysis asmuo atsiskaito per skirtingas atsiskaitomąsias knygeles su skirtingais numeriais, tad apskaičiavimo tvarkai būtų reikalingas rankinis administravimas. Jeigu karšto vandens skaitiklis (remiantis atsakovo 2010-06-29 ir 2010- 08-18 prašymais neskaičiuoti jam mokesčio už karštą vandenį) nebus priskirtas prie atsakovo atsiskaitomosios knygelės, tai jis automatiškai nebus šio buto karšto vandens vartotoju ir mokesčiai turės būti perskaičiuoti pagal karšto vandens suvartojimo normas, nustatant faktinį karšto vandens vartotojų skaičių. Vadovaujantis Vilniaus m. valdybos 2001-03-01 sprendimo Nr. 356V tvarkos 6.3. p., buto savininkas, jeigu bute nėra registruotų asmenų ir jame niekas negyvena, moka mokestį už karštą vandenį pagal nustatytą normą vienam asmeniui. Todėl neskaičiuojant mokesčių už karštą vandenį pagal 2005-02-21 susitarimą, jie turėtų būti skaičiuojami pagal karšto vandens suvartojimo normas atsakovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui. Nesutinka ir su teismo priteistomis 975Lt išlaidomis advokato pagalbai apmokėti. Byla nesudėtinga, dokumentų parengimas ir atsiliepimo surašymas nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės, įrodymų rinkimo. Priteista suma nebuvo pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais ir yra nemotyvuotai didelė.
Atsiliepimas
Atsakovas V. U. 2012-03-16 atsiliepimu (b.l. 125-127) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimą palikti nepakeistą, nustatyti buto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką taip, kad už visus buto aptarnavimus mokėtų jame faktiškai gyvenantys žmonės, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Nurodo, jog atsakovai V. U. ir G. K. ginčo bute faktiškai negyvena, šiame bute gyvena V. U. kartu su dukra R. S. ir jos vaiku K. S., kurie yra šiame bute ir deklaravę savo gyvenamąją vietą. UAB „ Vilniaus energija“ turi teisę ir galimybę išieškoti savo skolą ne iš buto savininkų, kurie bute faktiškai negyvena, bet iš savininkų, kurie bute gyvena ir tų asmenų, kurie tame bute yra registruoti ir faktiškai naudojasi teikiamomis paslaugomis. Atsakovas V. U. nėra tas asmuo, kuris pilnai turi atsakyti už buto prievoles pagal suteiktas tame bute gyvenantiems žmonėms paslaugas. Vadovaujantis LR ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 327.3 p., atsakovai buvo įforminti kaip karšto vandens vartotojai, kurie atsiskaito už visą bute suvartotą karštą vandenį bendraturčių susitarimu. Tarp minėto buto bendraturčių šiuo klausimu yra nesutarimų, kuriuos atsakovas mėgino spręsti, ne kartą prašydamas UAB „Vilniaus energija“ sudaryti sutartį su faktiniais paslaugų vartotojais. Į tokius prašymus nebuvo atsižvelgta. Advokatas neprivalo argumentuoti savo išrašytos sąskaitos klientui. Byloje priteistos išlaidos advokatui proporcingai yra nustatytos tokios, kokios ir buvo sutartos su klientu.
Atsakovė G. K. ir tretysis asmuo V. U. atsiliepimų į ieškovo UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-29 apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas apskųstoje teismo sprendimo dalyje (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia vartotojo (vartotojų), kuris turi pareigą atsiskaityti už konkrečią jo suteikiamą paslaugą - karštą vandenį, nustatymo klausimą, taip pat prašo įvertinti iš jo atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Atsakovo V. U. atsiliepime įvardintas prašymas nustatyti buto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką taip, kad už visus buto aptarnavimus mokėtų jame faktiškai gyvenantys žmonės, domėn nepriimtinas ir dėl jo pagrįstumo šioje nutartyje nepasisakytina. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti materialiuosius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juolab, atsiliepimu, o atsakovas priešieškinio apeliantui (ieškovui) šioje byloje nebuvo pareiškęs ir tokio jo prašymo bylą nagrinėjęs teismas nesprendė, taip pat nėra padavęs apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovai ir tretysis asmuo yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b.l.5-6). Šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo ir faktiškai naudojasi apelianto teikiama paslauga, už kurią pagal buvusius nedeklaruotus skaitiklio rodmenis reikalaujama atsiskaityti, tretysis asmuo V. U. su dukra bei anūku (b.l. 99). Atsakovai V. U. ir jo motina G. K. minėtu butu, taigi ir apelianto teikiama paslauga, realiai nesinaudoja. Tokią aplinkybę nurodo patys atsakovai, taip pat ją Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nagrinėtoje c.b. Nr. 2-13268-656/2010 dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo yra pripažinusi V. U. (b.l. 25), be kita ko, skųsdama šį sprendimą apeliacinės instancijos teismui teigusi, kad G. K. bute negyvena nuo jo įsigijimo, o V. U. jame negyvena nuo skyrybų su ja, t.y. nuo 2004 m. (teismų informacinės sistemos LITEKo duomenys, Vilniaus apygardos teismo 2011-07-08 sprendimas c.b. Nr. 2A-1579-392/2011). Pastebėtina, kad nuorodos savo atsiliepime į tai, kad atsakovas nuo 2004 m. jam priklausančią buto dalį nuomoja (ar nuomojo anksčiau), todėl, jos manymu, jam pareikštas ieškinys turėtų būti patenkintas, tretysis asmuo V. U. byloje neįrodinėjo, teismo posėdyje nedalyvavo ir savo pozicijos šiuo klausimu nepatikslino.
Apeliantas savo reikalavimą dėl skolos už karštą vandenį išieškojimo būtent atsakovų iš V. U. ir G. K. (ginčo dėl neapmokėto vandens kiekio ar skolos dydžio byloje nekilo) grindžia 2005-02-21 atsakovo prašymu perskaičiuoti butui susidariusi įsiskolinimą už apelianto paslaugas, atskiriant jam tenkančią skolos dalį į naują atsiskaitymo knygelę, pagal kurią sutinka atsiskaityti ir už karštą vandenį (b.l. 11). Šį prašymą apeliantas traktuoja kaip bendraturčių susitarimą, nurodytą Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (iki 2010-11-12 galiojusi jų red.) 327.3 p. Ir nors atsakovas savo 2010-06-29 ir 2010-08-18 pareiškimuose (b.l. 71-72) tvirtino, kad nei jis, nei G. K. tokia apelianto paslauga nesinaudojantys nuo 2005 m. kovo mėn., karštu vandeniu naudojasi bute gyvenanti V. U. su šeima, apeliantas sutiko atlikti perskaičiavimą tik tokiu atveju, jeigu jam būtų pateiktas rašytinis atsakovų ir trečiojo asmens susitarimas, kas ir pagal kokią atsiskaitymo knygelę turėtų už karštą vandenį atsiskaityti (b.l. 73).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai vertino minėto 2005-02-21 atsakovo pareiškimo turinį, atsisakydamas jį pripažinti bendraturčių susitarimu, nurodančiu, kuris jų mokės už karšto vandens paslaugą. Galiojusių skolos susidarymo laikotarpiu Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 327.3. p. buvo nustatyta, kad jeigu daugiabučiame name arba bendrabučio tipo daugiabučiame name viename bute (kambaryje), kuriame yra įrengtas tik vienas atsiskaitomasis karšto vandens apskaitos prietaisas ar neatsiskaitomasis karšto vandens apskaitos prietaisas ir jame gyvena kelios šeimos, jie už suvartotą karštą vandens (šilumos ir geriamojo vandens) kiekį atsiskaito pagal atsiskaitomojo karšto vandens apskaitos prietaiso ar neatsiskaitomojo karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis ir vieną mokėjimo dokumentą. Kuris asmuo įforminamas kaip buitinis karšto vandens vartotojas, sprendžia šeimos tarpusavio susitarimu. Toks reglamentavimas leidžia spręsti, kad konkrečiai šios paslaugos apmokėjimas sietinas su faktiniu jos gavimu, t.y. realiu naudojimusi tokia apelianto paslauga. Jau nurodyta, kad atsakovai bute, kuriam ir buvo teikiama minėta paslauga, ginčo laikotarpiu negyveno, karštu vandeniu nesinaudojo ir jokių tokią faktinę aplinkybę paneigiančių duomenų į bylą nebuvo pateikta (CPK 12 str., 178 str.). Be to, tik vieno iš kelių buto bendraturčių (V. U.) pasirašytą dokumentą (prašymą) dėl apmokėjimo tvarkos už karšto vandens sunaudojimą pakeitimo (b.l. 71-72) ir pats apeliantas laiko nepakankamu bendraturčių susitarimui dėl mokėjimo už karštą vandenį pagrįsti, tai akivaizdžiai patvirtina jo 2010-09-30 atsakymo, siųsto atsakovui, turinys (b.l. 73). Tokia nenuosekli apelianto pozicija leidžia spręsti, kad tokios pačios formos – tik vieno bendraturčio pasirašytą dokumentą kas kartą jis vertina priešingai ir išimtinai tik sau palanka linkme. Taigi šiuo konkrečiu atveju Taisyklių 327.3. p. nuostatos atsakovų ir trečiojo asmens pareigų apeliantui ar tokių jų pareigų dalių (apimties, dydžio) iš esmės apspręsti negali, kadangi susitarimo kas apmokės už paslaugą bendraturčiais nebuvo sudarę, be to, tik vienas iš trijų buto bendraturčių šia paslauga realiai naudojasi savo buities reikmėms ir yra šios paslaugos vartotojas. Taisyklių 4 p. yra pateikiama karšto vandens buitinio vartotojo sąvoka – tai asmuo, kurio naudojami karšto vandens vartojimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie karšto vandens perdavimo tinklų ar pastatų karšto vandens sistemų ir kuris karštą vandenį perka savo buities reikmėms pagal karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina ir tai, kad identifikuoti paslaugos vartotoją, inicijuoti su juo sutarties sudarymą, kurioje ir būtų aptartos konkrečios karšto vandens tiekimo ir šios paslaugos apmokėjimo sąlygos, turėtų pats apeliantas, neperkeldamas tokios savo pareigos kitiems asmenims. Dėl kitų atsakovams, kaip buto bendraturčiams, tiesiogiai iš įstatymo kylančių pareigų, pavyzdžiui, apmokėti šio nekilnojamojo daikto šildymo (jo būklės išlaikymo) kaštus (b.l.33), ginčo apeliacinės instancijos teisme nėra ir dėl to šioje nutartyje nepasisakytina.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiais skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju teismo pritaikytas neapmokėto karšto vandens kiekio paskirstymas buto bendraturčiams, atsižvelgiant į jų valdomas nuosavybės teise šio buto dalis, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Tokio prieštaravimo CK 1.5 str. nuostatoms apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Priešingai, minėtiems principams prieštarautų kitoks sprendimas, kad faktiškai paslauga nesinaudojantys fiziniai asmenys būtų įpareigoti sumokėti už tai, ko negavo ar ką gavo kiti asmenys. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas reikalavimą solidariai apmokėti susidariusią skolą už karštą vandenį atsakovams kildina iš jų bendraturtystės fakto, o ne iš faktinio naudojimosi tokia paslauga. Skunde įvardintas motyvas, kad apeliantui, kai bendraturčiai už paslaugas atsiskaito per skirtingas atsiskaitomąsias knygeles, yra paprasčiau administruoti apmokėjimą (eliminuojamas rankinis administravimas), kuomet už tai apmoka tik vienas jų, taip pat, negali nulemti vieno ar kito asmens prievolės ir nesuponuoja kitokios apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu.
Taip pat atmestini skundo argumentai, kad tokio sprendimo atveju apeliantui kyla poreikis vadovautis Vilniaus m. valdybos 2001-03-01 sprendimo Nr. 356V tvarkos 6.3. p. ir taikyti karšto vandens suvartojimo normas. Viena vertus, nagrinėjamos bylos atveju yra asmenų, deklaravusių šiame bute savo gyvenamąją vietą bei faktiškai jame gyvenančių, tai pažymėta ir paties apelianto 2011-02-07 skaitiklių patikrinimo akte (b.l. 9). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-08 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A39-995/2008 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra konstatuota, kad kitas teisės aktais nustatytas atsiskaitymo būdas gyventojams, nedeklaravusiems karšto vandens skaitiklių rodmenų, gali būti taikomas tik tuomet, kai patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas. Nagrinėjamos bylos atveju nedeklaruotų skaitiklių rodmenys buvo užfiksuoti patikrinimo metu (b.l.9, 48), taigi suvartoto ir neapmokėto vandenes kiekis už žinomas (nustatytas).
Galiausiai pasisakytina dėl priteistų iš apelianto atstovavimo išlaidų dydžio. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 1300 Lt. Ginčą laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 (CPK 98 str. ). Šiuo konkrečiu atveju atsakovo patirtos išlaidos sudaro vos pusę rekomenduojamų maksimalių išlaidų, jas atsakovui priteisdamas, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė laimėto ginčo proporcijas ir pagrįstai įpareigojo ieškovą kompensuoti atsakovui šių išlaidų dalį - 975 Lt. Mažinti minėtas išlaidas nėra jokių prielaidų, ypač atsižvelgiant į jų susidarymo priežastis (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovas ne kartą mėgino ginčytiną klausimą išspręsti ne teismo keliu (b.l. 71-76, 102,103), apeliantas šiuo aspektu nebendradarbiavo, sutarties su vartotoju (vartotojais) sudarymo iniciatyvos nesiėmė, inicijuodamas civilinę bylą ir pradiniame jos etape išimtinai vienam atsakovui (1/4 dalies buto savininkui) pareikšdamas ieškinį.
Atsakovas prašo priteisti jam išlaidas, susijusias su apeliaciniu procesu. Toks prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų – PVM sąskaitos-faktūros ir kasos pajamų orderio kvito (b.l. 131-132), už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą UAB „Vilniaus teisės biuras“ atsakovas sumokėjo 302,50 Lt. Ši suma jam priteistina. Nors į bylą pateiktas dar ir 2012 m. vasario mėn. pinigų paėmimo kvitas 300 Lt sumai (b.l. 133), kaip įvardinta apeliaciniame skunde – už suteiktas teisines konsultacijas, jokių įrodymų apie tokių konsultacijų poreikį ar kad jos suteiktos būtent šioje civilinėje byloje (sutarties su advokate E. K. P.), nėra pateikta. Būtent tokio atstovo pagal pavedimą, kaip advokatas, teisės ir pareigos bei jų mastas yra patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu (CPK 57 str. 3 d.). Be to, šioje byloje atsakovo interesus atstovavo kitas advokatas, o atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtinama, kad byla apeliacinės instancijos teisme nebus vedama per advokatą. Taigi teisinio ir faktinio pagrindo šioms atsakovo išlaidoms kompensuoti nagrinėjamojoje byloje neatsirado.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ 302 (tris šimtus du) litus 50 centų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų V. U. naudai.