- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-302/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- L. D., Č. K., P. K., R. K., K. D.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB bankas“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. D. ir Č. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-793-264/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams P. K., Č. K., R. K., L. D., K. D. (trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Daliktos statyba“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 17 d. AB SEB bankas ir UAB „Daliktos statyba” sudarė ilgalaikę kreditavimo sutartį (su vėlesniais jos pakeitimais), pagal kurią bankas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka suteikė kredito gavėjui - UAB „Daliktos statyba” 1 250 000 Lt kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka naudoti jį pagal paskirtį, grąžinti, sumokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitas Sutartyje nustatytas prievoles. Kredito grąžinimo terminas 2009 m. rugsėjo 1 d. Trečiojo asmens UAB „Daliktos statyba“ prievolių pagal 2007 m. liepios 17 d. kredito sutartį su vėlesniais jos sąlygų pakeitimais įvykdymas buvo užtikrintas 3 laidavimo sutartimis (su vėlesniais jų pakeitimais) tarp AB SEB banko ir atsakovų (laiduotojų) K. D. ir L. D., P. K., Č. K. ir R. K..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Daliktos statyba“ iškelta bankroto byla.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „SEB bankas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų K. D., L. D., P. K., Č. K. ir R. K. 1 275 183,43 Lt už laiduotos ir negrąžintos paskolos dalį, priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad skolininko ir laiduotojų atsakomybė yra solidari.
Byloje kilo ginčas dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovų P. K., Č. K., R. K., L. D. ir K. D. solidariai ieškovui AB „SEB bankas“ 1 235 643,00 Lt negrąžintos paskolos, 35 922,17 Lt palūkanų, 1 946,97 Lt delspinigių, 1 671,29 Lt baudos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, teismas priteisė iš atsakovų P. K., Č. K., R. K., L. D. ir K. D. iš kiekvieno po 3350 Lt žyminio mokesčio ieškovui AB „SEB bankas“ bei valstybei iš kiekvieno po 20,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad atsakovai laidavimo sutarčių 2.1.2, 2.1.1 punktuose aiškiai atsisakė CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Daliktos statyba“ turtą, todėl atsakovų atsikirtimai šiuo pagrindu atmestini. Kauno apygardos teismas taip pat atmetė atsakovų atstovės argumentus dėl UAB „Daliktos statyba“ reikalavimo teisių perleidimo ieškovui pagal 2008 m. sausio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 030874/64, pagal kurią UAB “Daliktos statyba” kreditoriui perleido teises ir prievoles į statybos rangos sutartis, sudarytas tarp kredito gavėjo ir UAB „Lokys“ bei 2008 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 0408-399, pagal kurią rangovas UAB “Daliktos statyba” sutiko, jog skolininkas UAB “Lokys” pirmiausia pilnai atsiskaitytų su kreditoriumi AB SEB banku. Pažymėjo, kad šioje byloje atsakovai yra solidarūs skolininkai su trečiuoju asmeniu BUAB “Deliktos statyba”, todėl kreditoriaus teisė pasinaudoti prievolės įvykdymo užtikrinimu atsiranda tada, kai skolininkas neįvykdo pagrindinės prievolės. Be to, UAB "Daliktos statyba" neįvykdė savo prievolių pagal Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytas statybos rangos sutartis, nes tiek jai, tiek UAB “Lokiui” iškeltos bankroto bylos. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovai byloje nėra pateikę jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas (kreditorius) yra atsisakęs savo reikalavimo teisių į UAB „Lokys" įsipareigojimus, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės.
Tenkindamas ieškinį teismas tiek žyminio mokesčio, tiek ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas laikė priteistinomis po lygiai iš visų atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai L. D. ir Č. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
1. Kredito sutarties užtikrinimui buvo perleisti UAB „Daliktos statyba“ reikalavimai pagal keturias statybos rangos sutartis UAB „Lokys“, tačiau nepaisant trečiojo asmens prašymų reikalauti atsiskaitymų iš UAB „Lokys“, bankas į juos nereagavo ir jokio atsakymo skolininkui nedavė. Tokiu būdu bankas ignoravo savo pareigą bendradarbiauti (CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d.) ir savo veiksmais prisidėjo prie to, kad UAB „Daliktos statyba“ neįvykdė prievolės, o minėti veiksmai vertintini kaip kreditoriaus atsisakymas priimti tinkamą prievolės įvykdymą pagal jo naudai nustatytą kredito užtikrinimą reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir taikyti CK 6.86 straipsnio nuostatas atsakovų atžvilgiu.
2. Verslo subjektas, besiverčiantis paskolų suteikimu, privalo būti ypatingai atidus ir rūpestingas bei prisiimti su tuo susijusią riziką, o nepasinaudojimas reikalavimo perleidimo sutartimi suteiktomis teisėmis negali būti įvertintas kitaip, kaip tik banko atsisakymas priimti tinkamą prievolės įvykdymą bei atsisakymas kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo.
3. Priteisdamas iš kiekvieno atsakovo po 20,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovams L. D. ir Č. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „SEB bankas“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „Daliktos statyba“ prievolės grąžinti kreditą bankui terminas suėjo įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutarčiai iškelti UAB „Daliktos statyba“ bankroto bylą. Sudarydami laidavimo sutartis atsakovai atsisakė CK 6.80 straipsnyje nustatytos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia pradėtų išieškojimą iš konkretaus kredito gavėjo turto, ir sutiko, kad bankas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokią prievolės užtikrinimo priemonę ar kelias įgyvendinti, kokiu eiliškumu (laidavimo sutarties 3.2, 4.3 p.). Tuo tarpu įrodymų, kad kreditorius būtų aiškiai atsisakęs reikalavimo teisių į atsakovus, byloje nėra (CK 6.129 str. 2 d.). Atitinkamai, nors UAB „Daliktos statyba“ 2009 m. kovo 31 d. pateikė rašytinį pranešimą ieškovui apie tariamą galimybę išreikalauti įsiskolinimą iš UAB „Lokys“, tačiau pati UAB „Daliktos statyba“ jau 2009 m. kovo 17 d. buvo kreipusis į Kauno apygardos teismą, prašydama iškelti UAB „Lokys“ bankroto bylą ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai banko atžvilgiu. Reikalavimo teisės į UAB „Lokys“ (dabar – UAB „SVP namai“ nėra užtikrintos įkeitimu ar kitu būdu, o pats reikalavimo pareiškimas nebūtų leidęs bankui patenkinti šio reikalavimo, juo labiau, kad UAB „SVP namai“ nepripažino ir ginčijo skolą UAB „Daliktos statyba“, o teisminiai ginčai dėl bankroto bylos UAB „SVP namai“ iškėlimo tęsiasi jau pusę metų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Nagrinėjamuoju atveju apeliacinį skundą padavė tik atsakovai L. D. ir Č. K., todėl byla nagrinėjama jų apeliacinio skundo ribose.
Ieškinį patenkinęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovai laidavimo sutarčių 1.1 punktais įsipareigojo solidariai su skolininku atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, o šių sutarčių 2.1.1. ir 2.1.2 punktuose nurodyta, kad atsakovai sutiko banko reikalavimus tenkinti pirmumo tvarka. Minėtos šalių susitarimų nuostatos leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad atsakovai aiškiai atsisakė CK 6.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisės reikalauti, kad ieškovas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens turtą. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, paneigiančių šių pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų laidavimo sutarčių nuostatų analizės pagrindu, teisėtumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką CK 6.86 straipsnyje nurodytos rizikos priskyrimas kreditoriui (laiduotojo atleidimas nuo savo prievolės, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimus ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo būdo, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė) sistemiškai sietinas su CK 6.80 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią analogiškos rizikos paskirstymo taisyklės taikomos esant nustatytai subsidiariajai laiduotojo prievolei ir netaikomos, jeigu skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi nagrinėjamuoju atveju apeliantų nuoroda į CK 6.86 straipsnio nuostatas nėra tinkama.
Apeliantai skundžiamo sprendimo neteisėtumą taip pat sieja su, jų nuomone, ieškovo atsisakymu patenkinti savo reikalavimą iš UAB ,,SVP namai“ (buvęs pavadinimas - UAB ,,Lokys“) pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau pagal CK 6.129 straipsnį, prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininkus nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, o toks atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai. Tačiau nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surinkti, nei apeliantų papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai neleidžia teigti, kad ieškovas aiškiai ir neabejotinai atsisakė pasinaudoti paminėta teise. Be to, vertinant ieškovo elgesį, svarbu atsižvelgti į tai, kad UAB ,,Daliktos statyba“, 2009 m. kovo 31 d. pateikusi ieškovui pranešimą apie galimybę išreikalauti įsiskolinimą iš UAB ,,Lokys“, pati dar 2009 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą bei nurodė, kad bendrovė ,,Lokys“ yra nemoki ir negalės įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl tokia apeliantų, kurie yra bendrovė ,,Daliktos statyba“ akcininkai, gynimosi nuo ieškinio pozicija prieštarauja teisingumo kriterijui (CK 1.5 straipsnis).
Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu UAB ,,SVP namai“ (buvęs pavadinimas - UAB ,,Lokys“) iškelta restruktūrizavimo byla, kas patvirtina, kad ši bendrovė turi finansinių sunkumų.
Pastebėtina ir tai, kad 2012 m. gegužės 30 d. prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo apeliantai pripažįsta, kad iki šiol tebesitęsia teisminiai ginčai dėl RUAB ,,SVP namai“ skolos BUAB ,,Daliktos statyba“ sumokėjimo, kas taip pat patvirtina, kad ieškovas neturėjo realios galimybės atgauti skolą iš paminėtos bendrovės.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, teisingai išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, dalį jų nepagrįstai priteisė iš apeliantų, nors pastarieji įstatymo yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ką patvirtina Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimai Nr. TP-2-(2.2)-10-P-2738-3785 ir Nr. TP-2-(2.2)-10-P-2737-3783 (3 t., 86, 87, 90 b. l.), todėl šioje dalyje Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas keistinas.
Iš esmės atmetus atsakovų L. D. ir Č. K. apeliacinius skundus, priteisti iš ieškovo valstybei išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo (CPK 96 str., 99 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria iš Č. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista po 20,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.