Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-05-28 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 278 str. 2 d. - 70 parų arešto;

2) 2005-09-22 pagal BK 129 str. 1 d. - 10 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Bausmę atlikęs 2015-04-03, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. kovo 26 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą, pasinaudodamas mažareikšme dingstimi, tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam R. S. į pilvą, padarydamas šiam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusi kiaurymine, durtine pjautine pilvo sienos žaizda.

Motyvuojamoji dalis

K. R. S. kaltę pripažino ir patvirtino kaltinime nurodytas nusikaltimo darymo aplinkybes. Paaiškino, kad 2016 m. kovo 26 d. vakare, būdamas prie parduotuvė, esančios (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, pagalvojo, kad gal kas nors muša jo brolį M. M.. Nubėgo į tą kiemą, kur girdėjo triukšmą, adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme ant laiptų pamatė nukentėjusįjį R. S.. R. S. yra jo pažįstamas. Jų santykiai geri, draugiški, jokių pykčių neturėjo. R. S. jį pakvietė pakalbėti. Ji nuėjo už namo kampo, tada jis iš kišenės išsitraukė nedidelį atlenkiamą peilį ir dūrė R. S. kažkur į pilvą. Nežino, kodėl taip pasielgė, neatsimena, kad būtų pykęsi. Matė, kad R. S. buvo susiėmęs už pilvo, jis išsigando ir pabėgo. Blogai vertina savo elgesį, labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo R. S. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su sugyventine A. I., adresu (duomenys neskelbtini). 2016-03-26 apie pietus, tikslaus laiko nepamena, atėjo pas sugyventinės draugės L. D. tėvą, R. D., gyv. (duomenys neskelbtini), padėti pastarajam supjauti malkas. Namuose tą dieną buvo ir L. D.. Supjovus malkas, pas R. D. namuose, maždaug nuo pietų iki 20.00 val. su R. D. išgėrė po 0, 5 ltr. talpos butelį alaus bei 0, 5 ltr. talpos butelį degtinės. Tiesa, gal 100 gr. iš minėto degtinės butelio išgėrė draugas A. S., kuris būnant pas R. D. atvažiavo apie 17.00 val. su juo pakalbėti. Apie 19.00 val. pas L. D. ir jos tėvą į namus atėjo ir sugyventinė A. I.. Apie 20.00 val. pas R. D. pasikalbėti atėjo iš matymo pažįstamas M. M., kuris gyvena kažkur Aleksoto mikrorajone. Matė, kad M. M., kaip ir jis su R. D., yra taip pat šiek tiek išgėręs alkoholio. M. M. namo virtuvėje su R. D. dėl kažko apsižodžiavo, po ko L. D. liepė M. M. eiti namo ir, kad pastarasis tikrai išeitų bei konfliktas tarp jo ir jos tėvo nesirutuliotų toliau, L. D., M. M. išlydėjo į lauką. Jis į M. M. ir R. D. konfliktą nesikišo. L. D. išlydėjus M. M., į lauką ant namo laiptų išėjo sugyventinė, o paskui ją išėjo ir jis. R. D. ir A. S. liko namo viduje. Išėję su sugyventine pamatė, link jų per kiemą ateinantį M. M. brolį R. S.. Matėsi, kad R. S. yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. R. S. pažįsta iš matymo. Jį anksčiau keletą kartų yra matęs Aleksoto mikrorajone, kai jis atvažiuodavo pas savo motiną L., gyvenančią taip pat Aleksoto mikrorajone. Anksčiau su R. S. jokių konfliktų turėjęs nebuvo, t. y. su juo draugai nėra, tačiau susitikę visada pasisveikindavo. R. S. priėjęs prie laiptų jam pasakė „ateik pakalbėti“. Nieko blogo nepagalvojęs nusileido laiptais bei R. S. einant už namo kampo, paskui jį už namo kampo nuėjo ir jis. Sustojus už namo kampo, R. S. pradėjo kažką nerišliai priekaištauti. Kadangi jis buvo neblaivus ir kalbėjo nerišliai, tai net nesuprato jo kažkokių priekaištų, neva jis jį kažkuo gąsdina ar panašiai. Kadangi nieko panašaus nebuvo ir jis apskritai su juo nebuvo bendravęs, tai jam ir pasakė, kad jis kalba nesąmones. Jiems kalbant, R. S. rankas laikė įkišęs į sportinių kelnių, kuriomis buvo apsirengęs, kišenes. Po jo žodžių, kad jis kalba nesąmones, R. S., dešinę ranką ištraukė iš kelnių kišenės, po ko pamatė, kad joje jis turi peilį, kuriuo nieko nesakęs jam dūrė vieną kartą į pilvą. Kadangi pastebėjęs jo rankoje peilį dar šiek tiek spėjo atsitraukti, peiliu R. S. sužalojo nelabai giliai. Matė, kad peilis buvo atlenkiamas, blizgančio pilkos spalvos metalo. Kadangi viskas įvyko labai greitai, tai tiksliai kaip peilis atrodė, nematė. Kiek spėjo įžiūrėti, peilis pasirodė panašus į „plaštakę“. Prieš durdamas peiliu į pilvą, R. S. nieko nepasakė. Po dūrio supratęs, kad yra sužalotas, jis iš karto nuėjo pas R. D. į namus, o R. S. liko už namo kampo. Viduje pamatė, jog jam iš žaizdos pilve bėga kraujas. Sugyventinei ir kitiems namuose buvusiems asmenims paklausus kas jam atsitiko, pasakė, jog jį peiliu sužalojo R. S.. Tada jo draugas A. S. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams bei iškvietė medikus, kurių jis buvo pristatytas į LSMUL Kauno klinikas. Nustačius pilvo pažeidimą, skubiai buvo stacionarizuotas į Chrirurginį skyrių, kur operuotas bei gydytas iki 2016-03-29. Kadangi sugadintas bliuzonas ir marškinėliai yra menkaverčiai, dėl jų sugadinimo byloje civilinio ieškinio nereikš. Gydymuisi pinigų neišleido, todėl nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Yra padaryta fizinė ir moralinė žala, tačiau pinigine išraiška šių žalų nevertins. Kai R. S. jam įdūrė peiliu, o tai galėjo būti maždaug 20.20 val., prie jų daugiau jokių žmonių nebuvo, t. y. už namo kampo buvo užėję tik jie dviese (1 t., b. l. 41-43);

- 2016-04-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. konstatuota kiauryminė, durtinė pjautinė pilvo sienos žaizda. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 15-16);

- 2016-03-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad slaugytoja B. M. pateikė nukentėjusiojo R. S. rūbus (1 t., b. l. 23);

- 2016-04-14 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta LSMUL Kauno klinikų Bendrosios praktikos slaugytojos B. M. pateikti daiktai: R. S. bliuzonas, marškinėliai. Apžiūros metu ant bliuzono bei marškinėlių nustatyti sugadinimai bei kraujo dėmės (1 t., b. l. 25-29);

- Liudytoja A. I. parodė, kad 2016-03-26 apie 19.00 val. po darbo atvyko adresu , (duomenys neskelbtini) kur gyvena draugė L. D.. Šiuo adresu buvo atėjęs jos sugyventinis R. S., kartu su jų vaikais. Be jos, L. D. ir R. S., name dar buvo R. D. bei R. S. draugas A. S.. Apie 20.00 val. į namą atėjo M. M., kuris norėjo pabendrauti su R. D. J. bendraujant, tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio M. M. išėjo. Kartu su juo išėjo ir L. D.. Tuo pat metu ji išėjo per duris ant laiptų bei šalia namo pamatė stovintį M. M. brolį R. S.. Tuo metu išėjo ir sugyventinis R. S., kuris pasakė, kad eina ramiai pasikalbėti su minėtais broliais. Sugyventinis nusileido laiptukais ir kartu su R. S. nuėjo už namo kampo pasikalbėti. Tuo metu galėjo būti apie 20.20 val. Po 5-10 min. sugyventinis grįžo. Tuo metu pastebėjo, kad ties krūtine yra kruvinas megztinis. Pakėlus megztinį pamatė kraujuojančią žaizdą. Sugyventinis trumpai paaiškino, kad jį padūrė R. S.. Nieko nelaukus kvietė policiją ir medikus. Po šio fakto R. S. pabėgo. Paties fakto ji nematė (1 t., b. l. 47);

- Liudytojas A. S. parodė, kad 2016-03-26 apie 16.00 val. pasiskambino draugui R. S. ir pasakė, kad atvažiuoja pas jį pabendrauti. R. S. nurodė, kad yra pas netoliese gyvenantį kaimyną R. D., gyv. (duomenys neskelbtini), todėl atvažiuoti pakalbėti pasiūlė pas jį. Apie 16.30-17.00 val., atvažiavo į namus pas R. D., kur rado jį su R. S. virtuvėje baiginėjančius gerti butelį degtinės. Kai atvažiavo matė, jog namuose yra ir R. D. dukra L. D.. Visi vartojo alkoholį. Apie 19.00 val. pas R. D. į namus atėjo ir R. S. sugyventinė A. I.. Visiems būnant virtuvėje ir bendraujant, apie 20.00 val., pas R. D. pakalbėti atėjo pažįstamas M. M., gyvenantis Aleksoto mikrorajone. Kadangi M. M. R. D. pradėjo kaltinti neva jis yra pavogęs jo kažkokį akumuliatorių, tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas. Kad neišsirutuliotų muštynės, jis su R. S., M. M. ir R. D. išskyrė bei L. D. pasakiusi, kad jis eitų namo, M. M. išlydėjo į kiemą. Jiems išėjus, jie liko namuose. Išėjus M. M., po keleto minučių kažkas pasigedo, jog virtuvėje nėra R. S., todėl jis išėjo į lauką jo ieškoti. Išėjęs ant laiptų, už namo kampo išgirdo, jog kažkas kalbasi. Nuėjęs už namo kampo, pamatė stovinčius ir besikalbančius R. S. bei iš matymo pažįstamą M. M. brolį R. S.. Jiems bekalbant jokių žmonių daugiau šalia jų nebuvo. Kada R. S. atėjo į R. D. namo kiemą, nematė. Priėjęs prie R. S. pakvietė eiti į vidų, tačiau, kadangi R. S. atsakė, jog pakalbės ir ateis, jis į namo vidų grįžo vienas. Jam grįžus, maždaug už minutės laiko, į namo vidų grįžo ir R. S., kuris pasakė, kad R. S. jam į pilvą įdūrė peiliu. Taip pat R. S. nurodė, kad jį sužalojęs R. S. pabėgo. R. S. pakėlus į viršų savo vilkėtą bliuzoną ir marškinėlius, pamatė, kad jo pilve yra žaizda, iš kurios bėga kraujas. Tada jo sugyventinė žaizdą užspaudė rankšluosčiu, o jis iš savo telefono paskambino ir apie įvykį pranešė policijai bei iškvietė medikus, kurie sužalotą R. S. išvežė į LSMUL Kauno klinikas, kur jis buvo operuotas bei gydomas. Dėl ko R. S. R. S. galėjo peiliu durti į pilvą, nežino. Kadangi tą vakarą buvo neblaivus, tai tiksliai kada R. S. išėjo iš virtuvės į lauką, neatkreipė dėmesio. Taip pat nežino ir kokiu tikslu R. S. išėjo į lauką (1 t., b. l. 49-50);

- L. R. D. parodė, kad 2016-03-26 apie pietus, pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo padėti supjauti malkas pažįstamas R. S.. Tą dieną namuose buvo ir kartu gyvenanti jo dukra L. D.. Supjovę malkas į pavakarę su R. S. išgėrė 0, 5 ltr, degtinės butelį bei alaus. Apie 17.00 val. pakalbėti pas R. S. atvažiavo pastarojo draugas A. S., kurį degtine ir alumi truputį pavaišino taip pat. Apie 19.00 val. pas jį į namus atėjo ir R. S. sugyventinė A. I.. Apie 20.00 val. visiems būnant namo virtuvėje gurkšnojant alų ir šnekučiuojantis, pas jį į namus su juo pasikalbėti atėjo pažįstamas M. M., anksčiau gyvenęs pas savo motiną L. M.. Ar M. M. buvo blaivus, ar ne, neatkreipė dėmesio. Atėjęs M. M. pradėjo be pagrindo jam priekaištauti, neva jis kažkam yra padėjęs iš jo pavogti kažkokį akumuliatorių. Jam pasakius, kad jis kalba nesąmones, tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas, po ko dukra L. D. M. M. liepė eiti namo ir, kad jis tikrai išeitų, jį išlydėjo į kiemą, o po to į gatvę. Jis po šio konflikto į lauką nėjo. Po konflikto, po keleto minučių, kažkas iš jų kompanijos pasigedo, jog virtuvėje nėra R. S.. Pažiūrėti, kur yra R. S. į lauką išėjo A. S. bei jam grįžus į vidų, iš karto po to, į virtuvę atėjo ir R. S., kuris pasakė, kad lauke, M. M. brolis R. S., jiems bekalbant, jam peiliu įdūrė į pilvą. Taip pasakęs, R. S. į viršų pakėlė savo vilkėtą bliuzoną ir marškinėlius bei jie pamatė, kad jo pilve yra žaizda, iš kurios bėga kraujas. Tada jo sugyventinė žaizdą užspaudė rankšluosčiu, o A. S. pranešė policijai bei iškvietė medikus. Po to, kai R. S. pasakė, kad R. S. jam peiliu įdūrė į pilvą, jis iš karto išėjo iš namo bei namo kieme pamatė iš kiemo išbėgantį R. S.. Po A. S. skambučių, neužilgo į namus atvyko GMP, kurį R. S. išvežė į Kauno klinikas, o su atvykusiais policijos pareigūnais apieškojo namo prieigas, tačiau R. S. niekur nerado. Taip pat su policijos pareigūnais buvo nuvykę į namus pas R. S. motiną, bet R. S. nerado ir ten. Po šio įvykio R. S. daugiau sutikęs nebuvo. Kada jis prieš minėtą įvykį ir kokiu tikslu atėjo į jo namo kiemą, nežino. Taip pat nežino ir kokiu tikslu tą vakarą R. S. iš namo išėjo į lauką. Įvykio metu buvo išgėręs apie 150 gr. degtinės ir apie 1, 0 ltr. alaus (1 t., b. l. 52-53);

- Liudytoja L. D. parodė, kad 2016-03-26 apie pietus, į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo padėti supjauti malkas pažįstamas R. S.. Supjovę malkas, tėvas į pavakarę su R. S. išgėrė 0, 5 ltr, degtinės butelį bei alaus. Matė, kad apie 17.00 val. pakalbėti pas R. S. atvažiavo pastarojo draugas A. S., kuris matė, jog su tėvu ir R. S., taip pat gėrė degtinę bei alų. Apie 19.00 val. pas juos atėjo draugė ir R. S. sugyventinė A. I.. Apie 20.00 val., visiems besišnekučiuojant namo virtuvėje, vyrams gurkšnojant alų, o jai su drauge šampaną, pasikalbėti su tėvu atėjo pažįstamas M. M., anksčiau gyvenęs pas savo motiną L. M.. Kaip jai pasirodė, tai M. M. buvo lyg ir blaivus. Atėjęs M. M. pradėjo be pagrindo tėvui priekaištauti, neva šis kažkam yra padėjęs iš jo pavogti kažkokį akumuliatorių. Tėvui pasakius, jog jis kalba nesąmones, tarp M. M. ir tėvo įvyko žodinis konfliktas ir susistumdymas. M. M. su tėvu juos vienas nuo kito atskyrus, ji M. M. liepė eiti namo ir, kad konfliktas nesirutuliotų toliau bei M. M. tikrai išeitų, jį išlydėjo į kiemą. Išėjusi su M. M. į namo kiemą bei pradėjus aiškintis, ko jis čia su tėvu kelia konfliktus, pamatė, jog prie jų namo laiptų atėjo M. M. brolis R. S. su kaimynu J. O.. Taip pat matė, kaip tuo pat metu iš namų ant namo laiptų išėjo R. S., kurį pamatęs R. S. pasikvietė eiti į šoną pasikalbėti. Jiems nuėjus už namo kampo, M. M. išlydėjo į gatvę bei tuo metu išgirdo kaip kažką garsiai sušuko R. S. sugyventinė A. I.. Ką tiksliai ji sušuko neišgirdo, todėl grįžo į kiemą pasižiūrėti kas vyksta. Grįžusi ant laiptų pamatė stovinčią A. I., kuri prie laiptų stovinčiam R. S. pasakė, kad šis padūrė jos vyrą. Tuo metu šalia R. S. kaimyno J. O. jau nebuvo. Kada jis iš kiemo išėjo, kadangi kaip ji su M. M. buvo išėjusi į gatvę, nematė. Tada ji iš karto įėjo į namo vidų, kur R. S. pakėlus į viršų savo vilkėtą bliuzoną ir marškinėlius, pamatė, kad jo pilve yra žaizda, iš kurios bėga kraujas. Paskui ją į namo vidų grįžo ir A. I., kuri R. S. žaizdą užspaudė rankšluosčiu, o A. S. apie tai kas įvyko pranešė policijai bei iškvietė GMP. Kada po šio įvykio iš jų namo kiemo dingo R. S., nematė. Kur šiuo metu gyvena R. S., nežino. Po šio įvykio ji jo daugiau nematė. Neužilgo po įvykio atvyko GMP, kurį R. S. išvežė į Kauno klinikas. Taip atvyko policijos pareigūnai, kurie apieškojo jų namo prieigas, tačiau R. S. niekur nerado. Dėl kokios priežasties R. S. galėjo sužaloti R. S., nežino. Šio įvykio metu tiek ji, tiek A. I. buvo išgėrusios po porą taurių šampano (1 t., b. l. 55-56);

- Liudytojas J. O. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo kaimynas R. D. gyvena šalia, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-03-26 vakare, apie 20.00 val., būdamas blaivus, nuėjo į greta mano namų esančią parduotuvę, kur nusipirko butelį degtinės. Išėjęs iš parduotuvės prie parduotuvės pamatė stovintį iš matymo pažįstamą R. S.. Matė, kad R. S. yra neblaivus. R. S. jo paprašė, kad jam nupirktų išgerti alkoholio, todėl jis grįžo į parduotuvę bei nupirkęs butelį alaus, išnešė ir jam jį padavė. Tuo metu išgirdo nuo jo namų pusės sklindantį kažkokį triukšmą. Išgirdęs triukšmą, R. S. pasakė, kad pas jo kaimyną R. D. yra nuėjęs aiškintis kažkokių asmeninių reikalų jo brolis M. M. ir dar garsiai pasvarstęs „kažin, ar jie ten tik nesimuša“, nubėgo link R. D. namų. Pažiūrėti kas ten vyksta, už poros minučių nuo parduotuvės į R. D. namo kiemą atėjo ir jis. Kai atėjo, pamatė R. D. kieme stovintį R. S., o ant laiptų kažką garsiai, kaip suprato namo viduje esančiam R. D. rėkaujantį, M. M.. Taip pat ant laiptų, kiek pamena buvo ir R. D. dukra L. D., kuri stovėjo užstojusi namo duris ir neleido M. M. įeiti į namo vidų. Taip M. M. berėkaujant, pamatė, kaip iš R. D. namo išėjo, kaip suprato pas jį svečiuose buvęs R. S., kuris nuėjo už namo kampo. Kokiu tikslu jis nuėjo už minėto namo kampo, nežino. Tuo metu pagalvojo, kad gal jis eina nusišlapinti. R. S. nuėjus už namo kampo, matė, kaip paskui jį už to paties namo kampo nuėjo ir R. S.. Po kelių minučių pamatė, kaip iš R. D. namų išėjo R. S. draugas, kurį pažįsta iš matymo, tačiau nei vardo, nei pavardės nežino, kuris užėjęs už to paties namo kampo kur buvo užėję ir R. S. su R. S., gal už minutės laiko grįžo į kiemą ir pasakęs „pripjovė R.“ įbėgo į namo vidų. Jog už namo kampo būtų užėję daugiau žmonių, t. y. ne tik R. S. bei R. S., nematė, tai iš to pasakymo suprato, jog tai padaryti galėjo tik R. S.. Kadangi jis buvo susiruošęs eiti į svečius, daugiau kaip rutuliojosi įvykiai R. D. namo kieme nestebėjo, t. y. iš R. D. kiemo išėjo ir nuėjo savo reikalais. Vėliau sužinojo, kad tą vakarą, tikrai R. S. R. S. sužalojo į pilvą peiliu. Dėl kokios priežasties R. S. taip pasielgė, nežino. Po šio įvykio R. S. Aleksoto mikrorajone daugiau sutikęs nebuvo (1 t., b. l. 58-59);

- L. M. M. parodė, kad 2016-03-26 apie 20.00 val. būdamas išgėręs 200 gr. brendžio, vienas nuėjo pas pažįstamą R. D., gyv. (duomenys neskelbtini), į namus išsiaiškinti jų asmeninių reikalų. Dabar, kokius ten reikalus su juo aiškinosi įvardinti nenori, nes mano šiai bylai, tai jokios esmės neturi. Kai atėjo pas R. D., jo namo virtuvėje rado alkoholį be geriančius iš matymo pažįstamą vardu R., gyv. (duomenys neskelbtini), pastarojo sugyventinę A. I. bei taip pat iš matymo pažįstamą R. S. draugą, kurio jokių duomenų nežino. Su R. D. aiškinantis namo virtuvėje, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, po ko truputį apsistumdė bei jis iš R. D. namų, lydimas jo dukters L. D., išėjo į kiemą ir su ja ėjo link gatvės. Kai iš R. D. namų išėjo į kiemą, kieme jokių pašalinių asmenų nepastebėjo. Su L. D. nuėjus link gatvės, išgirdo, kaip R. D. kieme kažkas, kažką sušuko. Tiksliai kas ir ką sušuko, tuo metu nesuprato, tačiau su L. D. grįžo į kiemą pažiūrėti kas vyksta. Grįžus į kiemą, pamatė netoli R. D. namų laiptų stovintį savo brolį R. S. bei R. D. kaimyną J. O.. Taip pat ant laiptų kiek pamena stovėjo R. S. sugyventinė A. I., kuri pasakė, kad jo brolis R. S. padūrė jos sugyventinį R.. Po šių žodžių atsisuko pažiūrėti kur yra brolis, tačiau jo toje vietoje, kurioje prieš tai stovėjo, jau nebuvo. Kur ir kada brolis iš kiemo dingo, nežino. Kada, kur bei dėl ko jo brolis padūrė jos sugyventinį, A. I. nenurodė, o jis jos nieko ir neklausinėjo bei iš kiemo išėjo ir nuėjo savo reikalais. Kada iš R. D. kiemo išėjo J. O., nematė. Minėtą dieną, savo brolį, R. S. buvo matęs tos dienos pavakarėje, kai buvo užvažiavęs pas savo motiną L. M.. Brolis pas motiną nuolat negyvena, tačiau tą dieną jis pas motiną buvo atvažiavęs. Jo brolis yra teistas, iš įkalinimo įstaigos yra grįžęs maždaug prieš tris metus. Su broliu praktiškai nebendrauja. Ko minėtą dieną brolis buvo atėjęs į R. D. kiemą, nežino. Jis jo tikrai eiti pas R. D. kartu su juo, nekvietė. Kad brolis turėtų kokį nors peilį bei jį nešiotųsi, nematė (1t., b. l. 61-62);

- Liudytoja A. M. parodė, kad 2016-03-26 patruliavo patrulyje automobiliu radijo šaukiniu „418“, kartu su 1-mo būrio vyriausiuoju patruliu V. K., kai apie 20.31 val. iš patrulių, patruliavusių r. š. „405“ gavo informaciją, kad reikalinga pagalba surasti įtariamuosius, nes adresu (duomenys neskelbtini), buvo peiliu sužalotas žmogus. Atvykus nurodytu adresu autopatrulio patruliavusio r. š. „405“ vyresnysis informavo, kad galimai nusikaltimą padarę du asmenys apie 30-40 m. amžiaus, iš kurių vienas pliktelėjęs, vilkintis juoda odine striuke, kitas vilkintis mėlynos spalvos striuke, pasišalino nežinoma kryptimi. (duomenys neskelbtini) namo prieigas bei apvažiavus teritoriją, asmenų, kurių požymiai atitiktų apibūdinimą, nepastebėjo (1 t., b. l. 64);

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas sunkiu R. S. sveikatos sutrikdymu R. S. pasitvirtino. Išklausius teisme kaltinamojo parodymus, ištyrus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, apžiūros protokolus, specialisto išvadą bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis R. S. tyčia peiliu vieną kartą dūrė nukentėjusiajam R. S. į pilvo sritį, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiaurymine, durtine pjautine pilvo sienos žaizda. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Sunkaus sveikatos sutrikdymo turinys, vadovaujantis BK 141 straipsnio nuostata, yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Taisyklės). Nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje požymiai „sunkus sveikatos sutrikdymas“ yra medicininio pobūdžio, todėl pagal Taisyklių 2 p. sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis. Būtent tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-185/2011, 2K-P-247/2009, 2K-480/2008). Kaip patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. S. dėl kiauryminės, durtinės pjautinės pilvo sienos žaizdos nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusįjį jis smurtavo panaudodamas labai pavojingą priemonę – peilį, dūrė nukentėjusiajam ne bet kur, o į pilvą, kas rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai ir neabejotinai turint tikslą sužaloti nukentėjusįjį. Nors kaltinamasis negalėjo paaiškinti savo veiksmų, nurodė, kad jokių pykčių tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, jis neturėjo tikslo sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau akivaizdu, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį ir sąmoningai leido tokiems padariniams, kurie nustatyti byloje, atsirasti. Tai reiškia, kad jis veikė netiesiogine tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

K. R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. S. ankščiau teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 80-81, 83-87, 88-89, 90-94), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 96, 98), dirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 99, 100). K. R. S. veikdamas netiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 135 straipsnio 1 dalį nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Atsižvelgiant į tai, į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į nustatytas vien lengvinančią vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, R. S. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant žemesnį nei vidurkis dydį.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. S. prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – jis visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo, šis atsiprašymą priėmė, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas skiriant įstatymo numatytus įpareigojimus, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

R. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 509,85 eurų žalos už nukentėjusiojo gydymą priteisimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (b. l. 33, 34-35). Valstybinė ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigai už nukentėjusiojo R. S. gydymą patyrė žalą. Tarp patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, jam buvo suteiktos medicininės paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigai – LSMU Kauno klinikoms. Kaltinamasis yra asmuo dėl kurio veiksmų atsirado žala, todėl pateiktas civilinis ieškinys yra pagrįstas, ir tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 509,85 eurų žala už nukentėjusiojo gydymą.

Daiktiniai įrodymai įsiteisėjus nuosprendžiui – bliuzonas ir marškinėliai (supakuoti į paketą), perduoti teismui kartu su byla, sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, kaip priedas prie įvykio vietos apžiūros protokolo, saugomas byloje (b. l. 9), paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui ir paskirti pareigas:

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo prisiregistruoti darbo biržoje;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš R. S. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (kodas 191351679, adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB Swedbank) naudai 509,85 eurų (penkis šimtus devynis eurus 85 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus įsiteisėjus nuosprendžiui – bliuzoną ir marškinėlius (supakuotus į paketą), perduotus teismui kartu su byla, sunaikinti kaip beverčius, kompaktinį diską su fotonuotraukomis, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.