Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P., jo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. P., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) direktoriumi, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, nesilaikė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) teises, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi. Bendrovės padėtis blogėjo jau kurį laiką. Bendrovė vykdė projektą (duomenys neskelbtini), tačiau nesėkmingai, iš esmės dėl to ir susiklostė bloga bendrovės padėtis. Tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes tikėjosi dar bendrovę išgelbėti. Buvo vykdomas kitas projektas (duomenys neskelbtini) g., tikėjosi sėkmės, būtų padengę įsiskolinimus. Dėl to kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties, tačiau VMI netenkino tokio prašymo.

S. P. atstovas advokato padėjėjas Karolis Bradauskas teismo posėdyje nurodė, kad asmuo pripažįsta kaltę dėl to, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Akcentavo, kad nėra pakartotinumo, todėl asmuo turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi prašo taikyti švelnesnę nuobaudą, nes asmuo pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodyta, kad bendrovė yra VMI skolininkė, jos vadovu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. P.. 2020 m. vasario 26 d. duomenimis Bendrovė buvo skolinga valstybės biudžetui ir fondams 683685,52 eurų, skola susidarė dėl teisės aktų nustatytais terminais nesumokėtų deklaruotų mokesčių. VMI 2019 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-9498 atsisakė tenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 13 d. prašymą „Atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“. VMI 2019 m. liepos 9 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-2738 nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra galimai nemoki. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo atliktas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-21-827/2020 S. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Išnagrinėjus finansinės atskaitomybės dokumentus nustatyta, kad 2016 m. buvo deklaruota 6532 eurų nuostolio, 2017 m. – 121021 eurų, 2018 m. – 495982 eurų nuostolio, nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Pagal operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas preliminarias finansines ataskaitas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., pagal preliminarų balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 30 d. turėjo turto už 1158656 eurų, iš jo: ilgalaikio turto 6337 eurus (materialus turtas – 4827 eurai, nematerialus turtas 510 eurų, finansinis turtas 1000 eurų), trumpalaikio turto – 1152229 eurai ( atsargos 814172 eurai, per vienerius metus nuo gautinos sumos – 93308 eurai, trumpalaikės investicijos – 244752 eurai, pinigai ir pinigų ekvivalentai – (-3) eurai) ir ateinančių laikotarpių sąnaudų sukauptų pajamų – 90 eurų. Nuosavas kapitalas 2019 m. birželio 30 d. buvo neigiamas ir sudarė -623655 eurų, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1782311 eurų (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Iš pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 2019 m. sausio – birželio mėn. gavo 3108946 eurų pardavimo pajamų, pardavimo savikaina ir sąnaudos sudarė 3584164 eurų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 475218 eurų grynųjų pinigų nuostolių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėja, galima daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Tai, kad bendrovė buvo nemoki, patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 4 punktas, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktas numato pareigą juridinio asmens vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, S. P. žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Dėl to VMI prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą ir paskirti baudos, numatytos ANK 120 straipsnio 2 dalyje, vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šių įrodymų visumą, yra pagrindas pripažinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P., žinodama įmonės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI, neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė kreditorės VMI teises. Tokie jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl jis baustinas už šio nusižengimo padarymą.

VMI pareiškime prašoma iškelti bylą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, teigiant, kad S. P. padarė pakartotinį nusižengimą. Tačiau pakartotinumo byloje nenustatyta. ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad pakartotinai padarytu laikomas administracinis nusižengimas, padarytas per metus nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieneri metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutarimas, kuriuo S. P. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo 2020 m. vasario 24 d. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Tačiau nemokumo byla bendrovei buvo iškelta 2020 m. vasario 7 d., taigi tik iki šio momento galima teigti, kad S. P. nevykdė savo pareigos bendrovei iškelti bankroto bylą. Po 2020 m. vasario 24 d., kai įsiteisėjo nutarimas, kuriuo S. P. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, nebebuvo jokios prasmės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes ji jau buvo iškelta. Nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nusižengimas, dėl kurio S. P. pripažįstamas kaltu, padarytas pakartotinai. Todėl S. P. veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, o ne 2 dalį.

S. P. savo atsiliepime, taip pat jo atstovas teismo posėdyje, prašė įvertinti aplinkybių visumą ir S. P. apskritai neskirti piniginės baudos, ar skirti ją mažesnę nei minimali sankcijoje nustatyta riba. ANK 34 straipsnio 6 dalyje (34 straipsnio 5 dalyje iki 2020 m. sausio 1 d. ) numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. S. P. pripažino kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo ir gailisi dėl jo padarymo, tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Tačiau vien nusižengimo pripažinimas jokiu būdu negali būti laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą teismui peržengti įstatymų leidėjo nustatytas ribas. S. P. nurodė, kad bendrovės padėtis jau ilgokai buvo prasta (tą patvirtina ir VMI pareiškime aptarta finansinė atskaitomybė, iš kurios matyti, kad nuo 2016 metų bendrovė nuosekliai patirdavo vis didėjančius nuostolius). Taigi bendrovės nemokumas jam negalėjo būti staigmena ar netikėtumas. Nepaisant to, kai bendrovės padėtis jau akivaizdžiai buvo bloga, 2019 m. sausio 2 d. S. P. suteikiama paskola iš bendrovės lėšų. Pažymėtina, kad VMi net kelis kartus informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie vadovo pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie už tai gresiančią atsakomybę (2019-07-12 pranešimas, 2019-09-24 operatyvaus patikrinimo pažyma). Nepaisant to, bendrovės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad bendrovė turėjo projektų, iš kurių tikėjosi gauti pajamų, neatleidžia jos vadovo nuo pareigos kuo skubiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, taip apsaugant kreditorių interesus. Pažymėtina, kad S. P. teismo posėdyje pripažino, kad ir šie projektai susiklostė nesėkmingai. S. P. dirbantis (yra kitos įmonės vadovas), nenurodė, kad būtų itin sunkioje finansinėje padėtyje, dėl ko piniginė bauda jam būtų nepakeliama našta. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje susiklostė išskirtinės aplinkybės, kad minimali įstatymo nustatyta sankcija S. P. būtų ženkliai per griežta ir neatitiktų teisingumo principo. Įvertinus visas aplinkybes S. P. skirtina minimali ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

S. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400 eurų baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį (A6.-982-1053/2020) ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.