Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. P. ir jos atstovui advokatui Donatui Petrauskui, institucijos (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos) atstovui Algirdui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), Vilnius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. P. padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. S., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pareiškimu prašoma skirti S. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su VMI pareiškimu susipažino, kaltinimas jam aiškus, kaltę iš esmės pripažino, neginčija pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su teisiniu jų vertinimu. Nurodė, kad bendrovė daugiau nei 10 metų sėkmingai vykdė veiklą – nekilnojamo turto projektais. Turėjo sudėtingą statybos objektą, administracinį pastatą rekonstravo į daugiabutį gyvenamąjį namą su 2 aukštų parkingu, statybos eigoje kilo problemų dėl gruntinių vandenų, įvyko avarija, todėl statybos darbai pradėjo strigti, didėjo darbų išlaidos, projekto pridavimas vėlavo, skolos kaupėsi. Pastačius namą, visi turtiniai vienetai (butai), parkingas buvo įkeisti AB „Šiaulių bankas“, ir parduodant butus, beveik visos gautos lėšos ėjo kreditui padengti, kreditą pavyko padengti. Mokesčių inspekcijai taip pat buvo pervedamos lėšos, taip pat pagal situaciją buvo daromi mokėjimai Sodrai, mokamas darbo užmokestis, taip pat apmokama už energetinius resursus, kurą bei atsiskaitoma su tiekėjais už teikiamas paslaugas. Taip pat nurodė, kad UAB „E.“ bei „UAB „B.“ anksčiau buvo susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė skirtingus projektus, bandė gelbėti Bendrovės veiklą, skolino pinigų. Taip pat nurodė, kad bendrovės „R. C. B.“ ir „B.“ kurių vadovas jis buvo, šiuo metu parduotos, galimai buvo sudaryti kokie skolų padengimai, tiesiog sutvarkyti dokumentai, tačiau realiai pinginės operacijos atliekamos nebuvo, atitinkamai tas pasts ir su bendrove „N. a.“. Susidarius mokestinei neprimokai, kreipėsi į VMI dėl skolos išdėstymo ar atidėjimo, ar mokestinės paskolos sutarties sudarymo, tačiau VMI atsisakė tenkinti jų prašymus, o kitos galimybės atsiskaityti su VMI tuo metu jis neturėjo. Šiuo metu bendrovės padėtis bloga, VMI kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendimas dar nepriimtas, turi skolų ne tik VMI, bet ir kitiems tiekėjams. Skiriant baudą, prašo atsižvelgti į tai, kad ji gaunamos pajamos sudaro apie 1000 eurų, savo vardu registruoto turto neturi.

Advokatas D. Petrauskas iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus, prašė atsižvelgti, kad bendrovės paimtas kreditas iš „Šiaulių banko“ buvo garantuotas hipoteka, bendrovės nekilnojamuoju turtu, todėl bendrovė atsiskaitydama su „Šiaulių naku“ pagal paskolos sutartį nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, vadovavosi VK 4.170 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Prašė atsižvelgti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. P. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nurodė, kad siekė užtikrinti fizinių asmenų, įsigijusių butus, interesus, nes nemokant kitiems kreditoriams už paslaugas, namas neturėtų nei šildymo, nei elektros. Prašo neskirti S. P. baudos, o jei teismas nuspręstų kitaip, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką prašė skirti mažesnę baudą, nei numato įstatymas.

Institucijos atstovas A. P. palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus, papildomai nurodė, kad operatyvaus bendrovės patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, turėdama virš 600 tūkstančių eurų įsiskolinimą valstybei, iš veiklos gaudama lėšas, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, taip pat bendrovės atskaitingas asmuo atsiskaitinėjo grynais pinigais su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytą eiliškumą, pažeisdama aukštesnės eilės, t.y. VMI kreditoriaus teises. Taip pat nurodė, kad buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipimosi į teismą padavimo dieną, bendrovės skola ir fondams sudarė 679539,57 eurų. Didžioji mokestinės nepriemokos dalis susidarė 2019 m. balandžio 26 d. ir nuolatos didėjo, kai tuo tarpu vyko atsiskaitymai su kitais kreditoriais. Nurodė, kad būtent dėl atsiskaitymų pagal hipoteką bankui buvo padaryti atsiskaitymo eiliškumo pažeidimai. Prašo skirti bendrovės vadovui 2200 eurų baudą, dėl mažesnės baudos, nei numato įstatymas skyrimo palieka spręsti tesimo nuožiūra.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad S. P. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes jis, būdamas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinodamas, kad bndrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir pažeisdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais. Atsakomybėn traukiamas S. P. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių naudai, kurie buvo būtini bendrovės funkcionavimui, dėl padaryto nusižengimo gailisi. Tačiau tiek jo, tiek jo atstovo nuomone, atlikti atsiskaitymai su AB „Šiaulių bankas“ pagal paskolos sutartis nepažeidė atsiskaityto su kreditoriais eiliškumo, t.y. nepažeidė VMI interesų, nes sutinkamai su CK 4.170 straipsnio 3 dalimi, hipoteka šiuo atveju suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Tačiau teismas nesutinka su tokiais argumentais, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau- viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisč į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t.y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Taip pat pagal suformuotą teisės aiškino taisyklę, CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis mokėjimo dokumentų vykdymo eiliškumą, nesuteikia prioriteto savaime mokėjimams, kurių vykdymas užtikrintas maksimaliąja hipoteka arba kurie yra atliekami vykdant įsipareigojimus, kylančius tikslinės paskolos sutarties pagrindu (LAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-1075/2018).

S. P. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. mokesčio mokėtojo duomenys (b.l. 7-10), operatyvaus patikrinimo pavedimas (b.l. 11), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 12-15), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie bendrovės balansą (b.l. 16), sąskaitos išrašai (b.l. 18--57), debitorių sąrašas (b.l. 58, 59), pranešimu dėl lėšų pas atskaitingus asmenis (b.l.60), bendrovės pateiktais finansiniais dokumentais (b.l. 61 -83), kreditorių sąrašu (b.l. 84, 85), paskolos sutartimis (b.l. 86 -95) bei kitoje byloje esančiais įrodymais.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės vadovas S. P., žinodamas bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdamas bendrovės atsiskaitymus, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. P. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 49 metų amžiaus, dirbantis, duomenų apie teistumą nėra bei patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. S. P. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, dėl padaryto nusižengimo galisi, todėl teismas tai vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdamas užtikrinti jo vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą, atsiskaityti pagal paskolos sutartis. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, į pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus S. P. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

S. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.