- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- II-469-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03528-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- D. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. V. (toliau - Pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. D. V. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. balandžio 27 d. 09.17 val. Vilniaus r. sav., magistralinio kelio Vilnius-Utena 26-ame kilometre, vairuodamas automobilį, sankryžoje lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kirto horizontalaus ženklinimo liniją Nr. 1.1 (Kelių eismo taisyklių 3 priedas), pažeidė kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) reikalavimus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau - KET), 8 ir 140.1 punktų reikalavimus.
2. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjo skundas dėl Nutarimo priimtas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (b. l. 1-2).
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, nesant nusižengimo sudėties arba pakeisti Nutarimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei sumažinant paskirtą baudą iki 85 Eur, remdamasis šiais argumentais:
3.1. kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) paaiškinime numatyta, jog draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes, važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Pareiškėjo teigimu, jis lenkė tik vieną automobilį, tuo tarpu, pažeidimą galima konstatuoti lenkiant kelias transporto priemones;
3.2. Pareiškėjo lenktas automobilis jo lenkimo metu važiavo mažesniu nei 30 km/h greičiu, todėl neturėtų būti konstatuojamas kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) reikalavimų nesilaikymas;
3.3. Pareiškėjo teigimu, Nutarime numatyta, kad jis kirto horizontalaus ženklinimo ištisinę liniją Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“ (KET 3 priedas), tačiau Pareiškėjas šią liniją kirto toje vietoje, kur linija buvo ne ištisinė, o punktyrinė. Pareiškėjui susidarė įspūdis, kad šioje kelio atkarpoje kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) galiojimas buvo pasibaigęs. Pareiškėjas manė, kad lenkimą atlieka ties ženklinimo linija Nr. 1.6 „Artėjimo linija“ (KET 3 priedas), kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ženklinimo linijos Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių, o ne ties 1.7 „Siaura brūkšninė linija“, kuri žymi eismo juostas sankryžoje (nors ir šią KET leidžia kirsti iš abiejų pusių);
3.3. KET 140.1 punktas numato, kad lenkti draudžiama sankryžoje, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pareiškėjo įsitikinimu, jo lenkimo manevras buvo atliekamas pagrindiniame kelyje, kur transporto priemonę galima buvo lenkti;
3.4. jeigu teismas pripažintų, kad nusižengimas buvo padarytas, Pareiškėjas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes paskirta sankcija neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pareiškėjas nurodo, jog jis yra sąžiningas ir doras pilietis, prieš kelis metus netekęs savo tėvo ir išlaikantis bedarbę senyvo amžiaus motiną bei neįgalų brolį; Pareiškėjas nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jo turtinė padėtis labai sunki, jis neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, jo pajamas sudaro 347,84 Eur nedarbo išmoka; Pareiškėjas gailisi dėl nusižengimo padarymo, geranoriškai bendradarbiavo su pareigūnais, nustatytu laiku atvykdavo į bylos nagrinėjimą, padėjo išaiškinti nusižengimą; nusižengimu žala turtui ar asmenų sveikatai nepadaryta, jis neviršijo leistino greičio, buvo blaivus, nusižengimu nesukėlė pavojingos situacijos, nusižengimas padarytas netyčia, ne iš chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų; Pareiškėjas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes į Anykščių rajoną vyko lankyti neįgalaus, sergančio brolio, kuriam vežė vaistus.
4. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundą, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visur nurodyta, jog jis kirto ištisinę juostą. Neneigia, kad atliko lenkimą sankryžoje ir pažeidė kelio ženklo reikalavimą „Lenkti draudžiama“, tačiau, jo manymu, jis nubaustas už ištisinės linijos kirtimą, kas prilyginama chuliganiškam vairavimui, už ką atitinkamai paskirta nuobauda. Paaiškino, kad matė kelio ženklą „Lenkti draudžiama“, taip pat matė ištisinę liniją. Ištisinės linijos jis nekirto, kirto liniją kai prasidėjo punktyrinė, galvojo, kad ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimas jau buvo pasibaigęs. Tuo metu buvo kamštis, lenkimą darė per punktyrinę liniją sankryžoje. Nenumatė, kad toje vietoje yra sankryža, nepadarė avarinės situacijos, nevažiavo prieš eismą. Kai lenkė ir kirto punktyrinę liniją - tai vyko policininkų matymo lauke, tačiau pareigūnai negalėjo matyti lenkimo pradžios (b. l. 22-25, 32-35, 43-46).
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti galioti šiais argumentais:
5.1. nurodė, jog Pareiškėjui buvo paskirta pusė minimalios baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams; Pareiškėjas su nusižengimu sutiko, grafoje „Asmens paaiškinimas“ nurodė: „sutinku, gailiuosi“, tačiau baudos nesumokėjo, todėl Nutarimu jam buvo paskirta 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams;
5.2. Institucijos nuomone, Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra visiškai įrodytas (b. l. 4).
6. Institucijos atstovas R. I. teismo posėdyje palaikė atsiliepimą į skundą, prašė skundą dalyje dėl bylos nutraukimo atmesti, o dėl nuobaudos skyrimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, jog, susipažinus su skundu matyti, kad Pareiškėjas klaidingai supranta, kuo yra kaltinamas. Pareiškėjas kaltinamas ne už chuliganišką vairavimą, o už lenkimą sankryžoje. Pareiškėjui į kaltinimą surašyti trys nusižengimai. ANK 420 straipsnio 1 dalis apima ne tik chuliganišką vairavimą, bet ir draudimą lenkti tose vietose, kur pagal KET lenkti draudžiama. Pareiškėjas pats pripažįsta, kad lenkė sankryžoje. Draudžiamieji kelio ženklai galioja iki sankryžos, o Pareiškėjas lenkimo manevrą pradėjo iki sankryžos, tokiu būdu pažeidžiant kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) reikalavimus.
7. Liudytojas A. S. teismo posėdyje parodė, kad palaiko tai, kas surašyta jo tarnybiniame pranešime. Paaiškino, kad matė nusižengimo pradžią, kadangi tuo metu išvažinėjo iš sankryžos. Pareiškėjas kirto ištisinę liniją, prieš tai pažeidė kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir patį lenkimo manevrą atliko sankryžoje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
IV. Teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Nagrinėjamu atveju D. V. 2019 m. balandžio 27 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 27 d. 09.17 val. Vilniaus r. sav., magistralinio kelio Vilnius-Utena 26-ame kilometre, vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, kirto horizontalaus ženklinimo liniją Nr. 1.1 (Kelių eismo taisyklių 3 priedas), pažeidė kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) reikalavimus, tuo pažeisdamas KET 8 ir 140.1 punktų reikalavimus.
10. Pareiškėjui sutikus su nusižengimo padarymu, jam administraciniu nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 85 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Pareiškėjui nustatytu laiku baudos nesumokėjus, buvo priimtas Nutarimas.
11. KET 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu.
12. KET 140.1. punkte nustatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
13. KET 3 priedo 1.1. punktas nustato, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
14. Iš byloje esančių administracinio nusižengimo protokolo ir Nutarimo matyti, kad Pareiškėjui administracinis kaltinimas, be kita ko, pareikštas už siauros ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad neneigia atlikęs lenkimą sankryžoje ir pažeidęs kelio ženklo reikalavimą „Lenkti draudžiama“, tačiau, jo manymu, jis nubaustas už ištisinės linijos kirtimą, kas prilyginama chuliganiškam vairavimui, už ką atitinkamai paskirta nuobauda. Paaiškino, kad matė kelio ženklą „Lenkti draudžiama“, taip pat matė ištisinę liniją. Ištisinės linijos jis nekirto, kirto liniją kai buvo punktyrinė, galvojo, kad ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimas jau buvo pasibaigęs.
15. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Pareiškėjui nėra pareikštas administracinis kaltinimas už chuliganišką vairavimą, Pareiškėjas jam pareikštą administracinį kaltinimą supranta klaidingai. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog ANK 420 straipsnis apima alternatyvius nusižengimus, t. y. pavojingą vairavimą, chuliganišką vairavimą bei KET nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Chuliganiškas vairavimas užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pagal kurį atitinkamai nustatyta ir griežtesnė atsakomybė. Tuo tarpu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, o būtent, už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Todėl, atmestini skundo argumentai, jog Pareiškėjas yra nubaustas už chuliganišką vairavimą.
16. Pareiškėjas neneigia, jog lenkimo manevrą atliko sankryžoje, tuo pažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 („Lenkti draudžiama“) reikalavimus, todėl teismas konstatuoja, kad jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir vien šio KET pažeidimo padarymas užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Be to, Pareiškėjas nurodo, jog manė, kad lenkimą atlieka ties ženklinimo linija Nr. 1.6 „Artėjimo linija“ (KET 3 priedas), kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ženklinimo linijos Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“, kurią leidžiama kirsti iš abiejų pusių, o ne ties 1.7 „Siaura brūkšninė linija“, kuri žymi eismo juostas sankryžoje. Teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo būti itin atidus ir veiksmus atlikti ne manant, bet būnant visiškai įsitikinusiu. Teismas pažymi ir tai, kad KET 3 priedo 1.7. punkte nurodyta siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Tai reiškia, jog minėtą liniją skersai iš abiejų pusių leidžiama kirsti tuomet, kai į pagrindinį kelią išvažiuojama iš šalutinio. Tuo tarpu draudžiama šią juostą kirsti sankryžoje atliekant lenkimo manevrą, ką nagrinėjamu atveju Pareiškėjas ir padarė.
17. Nors Pareiškėjas nurodo, kad jis ištisinės linijos nekirto, o policijos pareigūnai jo lenkimo manevro pradžios negalėjo matyti, tačiau teismas šią Pareiškėjo versiją vertina kritiškai, tik kaip vėliau pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo - policijos pareigūno A. S. parodymais teisme, jog jis matė, kaip Pareiškėjas kirto ištisinę liniją, nes tuo metu išvažinėjo iš sankryžos. Šią aplinkybę patvirtina ir jo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad Pareiškėjas su pažeidimais sutiko, gailisi.
18. Teismas Pareiškėjo versiją, jog jis, atlikdamas lenkimo manevrą, lenkė mažesniu nei 30 km/h greičiu važiavusį automobilį, bei tai, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes vežė vaistus sergančiam broliui, vertina kritiškai, laiko kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sumažinti. Tokią išvadą teismui leidžia padaryti ne tik byloje surinktų įrodymų visuma, bet ir Pareiškėjo elgesys iš karto po nusižengimo padarymo – Pareiškėjas 10 min. po nusižengimo padarymo, surašant administracinio nusižengimo protokolą nurodė, jog su pažeidimais sutinka ir gailisi. Tą patį jis nurodė ir priimant Nutarimą ir tik vėliau, t. y. teikdamas skundą teismui, iškėlė minėtas versijas, kurios, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jas vertinti kaip būtinąjį reikalingumą, nes prireikus skubios pagalbos sergančiam broliui, visuomet yra galimybė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
19. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taip pat ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas byloje nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019 2AT-25-648/2019 ir kt.).
20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad aplinkybių, leidžiančių D. V. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nenustatyta. Skiriant jam administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėjo asmenybė taip pat nesudaro pagrindo teismui skirti jam švelnesnę nei minimali nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę: Pareiškėjas yra baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už stovėjimą draudžiamoje vietoje; pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį už stovėjimą mokamoje vietoje nesumokėjus. Teismas pažymi, jog transporto priemonių lenkimas neleistinoje vietoje yra vienas pavojingiausių KET pažeidimų, sąlygojantis eismo įvykius su ypač sunkiomis pasekmėmis. D. V. nurodyta aplinkybė, kad jis vežė vaistus sergančiam broliui, ir kurią jis prašo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančia (veikimą būtinojo reikalingumo sąlygomis), net ir pripažinus ją įrodyta, priešingai, visiškai nepateisina tokio pavojingo jo elgesio.
21. Pareiškėjui už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – nėra aiškiai per griežtas ir atitinka tiek padaryto nusižengimo pobūdį, tiek pavojingumo laipsnį, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl teigti, kad D. V. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga padarytam nusižengimui ir prieštarauja teisingumo principui, nėra pagrindo, o dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės patiriami praradimai ir nepatogumai yra logiška ir neišvengiama teisinės atsakomybės pasekmė.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklių ir pagrindų, byloje nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo skirti Pareiškėjui švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. V. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.