Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. V. M. 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) prašydamas patikrinti jo pateiktą informaciją ir nubausti kaltą asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančią žemę. Skunde nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis. Prašyme teigiama, jog R. L. yra savavališkai užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi šio pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 14 cm, ką patvirtina geodezinė nuotrauka, pridėta prie prašymo.

Šalies argumentai

6. 2021 m. balandžio 21 d. pirmosios instancijos teismui V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis pateikė prašymą dėl rašytinių paaiškinimų, dokumentų pateikimo ir jų pridėjimo prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos. Prašyme nurodė, jog NŽT V. M. atstovui pateikė 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-4-(14.31.144.) „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, kuriame nurodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. 13.30 val. atliks žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą. Tuo pagrindu argumentuotinas Nutarimo panaikinimas administracinio nusižengimo bylą grąžinant nagrinėti NŽT (duomenys neskelbtini) skyriui.

8. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu V. M. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis prašo panaikinti 2021 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį administracinio nusižengimo byloje. Priimti naują nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su nutartimi, kuri priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė ANK 563, 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, pažeidė teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visu aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl ko ji yra nepagrista, neteisėta ir naikintina.

8.2. Apelianto vertinimu, atmestini kaip nepagristi ir neteisėti pirmos instancijos teismo motyvai nurodant, kad "<...> konstatuotina, jog skundžiamu institucijos nutarimu pagristai, nenustačius R. L. veiksmuose tyčios savavališkai užimti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dali R. L. atžvilgiu nutraukta <...>“(nutarties 22 p). Pažymi, kad NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, kaip kompetentinga valstybinė institucija atlikdama jau kontrolinį pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą, akte Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuodama situaciją konstatavo, kad už privačiu žemės sklypu, tame tarpe ir priklausančio žemės sklypo R. L., ribų įrengti tvorų pamatai, patenkantys į tikrinamą V. M. žemės sklypą nėra patraukti, nesilaikoma Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 papunkčio, pažeidžiama, kaip konstatuota ir pirmojo patikrinimo metu – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintos nuostatos pažeidimas, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

8.3. NŽT (duomenys neskelbtini) skyrius, kaip kompetentinga valstybinė institucija vykdydama įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, pagal dviejų žemės naudojimo patikrinimo aktų medžiagą aiškiai konstatavo kilusius padarinius, kad R. L. tvoros pamato dalimi užėmęs gretutinį V. M. žemės sklypą, aiškiai žinodamas sklypo ribas, kadangi žemės sklypų bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, taigi sklypų ribos labai tikslios, aiškios, nėra žemės sklypų persidengimo.

8.4. Kaip minėta R. L. sklypo ribos buvo aiškiai žinomos ir tai, kad gretutinio sklypo savininkas yra V. M.. Nagrinėjamoje byloje pagal NŽT 2020- 02-14 ir 2021-08-20 neplaninius žemės naudojimo patikrinimo aktus, nustatyta, kad R. L. savo nuožiūra ir savo reikmėms, be V. M., kaip žemės sklypo savininko sutikimo, yra užsitvėręs greta jam nuosavybės teise nepriklausančio žemės sklypo dalį ir naudoja savo ūkio reikmėms, kaip antai statydamas statinius. Nekelia abejonių, kad pastatyta tvora ir jos pamatas varžo V. M. interesus jam tiesiog nepatenkant į užimtą žemės sklypo dalį ir tai neatitinka Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų.

8.5. Nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksnias, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius.

8.6. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausiama liudytoja V. D. nurodė, kad mirus vyrui ir suradus pirkėją sūnui A .G.priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), dar iki oficialių pirkimo pardavimo dokumentų pasirašymo ir nuosavybės perleidimo, R. L. buvo suteikta teisė rūpintis nekilnojamuoju turtu ir jį tvarkyti. Aplinkybes, kad iki oficialaus nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentų sutvarkymo nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini). pradėjo rūpintis R. L., teismo posėdyje patvirtino N. M. matęs šiame sklype besitvarkantį R. L. po 2016 m., kuomet įsigijo gretutinį žemės sklypą, o taip pat tai patvirtino ir pats R. L., duodamas paaiškinimus ir atsakydamas į proceso dalyvių klausimus. Pagal byloje esantį NTR išrašą matyti, kad nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo - gegužės mėnesiais buvo atlikti kadastriniai matavimai, iš kurių R. L. neginčijamai buvo žinomos sklypo ribos ir tai, kad buvusio savininko pradėtos statyti tvoros pamatas įsiterpia į gretutinį žemės sklypą, kadangi kaip minėta bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis.

8.7. Atkreipia dėmesį ir pažymi, kad įsigyjant nekilnojamąjį turtą žemės sklypą buvo atliktas kadastrinis matavimas, kuris detalizavo pagrindinio daikto ribas, iš kurių R. L. aiškiai buvo žinoma, kad antraeilis daiktas, tvoros pamatas ir pati tvora (jos dalis), yra gretutiniame V. M. žemės sklype, o toks būdas, kaip antraeilių daiktų užstatymas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame pagrindiniame daikte yra prievarta kito asmens nuosavybės užvaldymui, priskyrimui sau ir naudojimuisi nepriklausančia nuosavybe. Taigi, iš nuosavybės dokumentų, NZT patikrinimo aktų turinio matyti, kad R. L. aiškiai suprato ir žinojo savo žemės sklypo plotą ir jo ribas, todėl teiginiai, kad nesuvokė savavališkai užėmęs V. M. priklausantį žemės sklypą, kadangi tvoros pamatą pastatė kitas asmuo, kai užimta žemės sklypo dalimi naudojosi ir naudojasi, vertintini kaip prieštaraujantys bylos duomenims. Iš ANK 110 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė už savavališką žemės užėmimą kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ar motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

8.8. Atmestini kaip nepagristi ir neteisėti pirmos instancijos teismo motyvai nutartyje nurodant, kad "<...> pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo V. M. NŽT kartu su 2020 m. sausio 20 d. prašymu pateiktuose (duomenys neskelbtini) kadastriniuose matavimuose, kuriuose atstumai nuo statinio (tvoros) iki kadastrinio žemės sklypo ribos savo skaitine reikšme nurodyti kitokie nei 2020 m. patikrinimo akte, tačiau neviršija 0, 14 m, šios paklaidos taip pat nėra viršytos. Šios aplinkybės, be anksčiau teismo aptartų, taip pat neleidžia teismui daryti išvados, kad R. L. veiksmuose yra tyčios požymiai <...>“(nutarties 26 p). Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinta, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-6/2010; kt.).

8.9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja, abu NŽT neplaninius žemės naudojimo patikrinimus atlikusi ir aktus surašiusi NŽT darbuotoja T. P. ir M. S. patvirtino NŽT neplaniniuose žemės naudojimosi patikrinimo aktuose užfiksuotą informaciją, kad tvorų pamatai įsiterpia į tikrinamą V. M. priklausantį žemės sklypą, o pakartotinio patikrinimo momentui V. M. sklypas nuo užimtų ir R. L. reikmėms naudojamų statinių neatlaisvintas.

8.10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė NŽT neplaninių žemės naudojimo patikrinimo aktuose nustatytų faktinių aplinkybių ir tai, kad R. L. po šiai dienai nėra atlaisvinęs užimtos V. M. priklausančio žemės sklypo dalies, taigi yra aiškiai ir detaliai kompetetingos institucijos konstatuotas V. M. teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad užimta V. M. priklausanti žemės sklypo dalis neatlaisvinta, R. L. ja neteisėtai, prieš V. M. valią toliau naudojasi, konstatuojama, kad nuosavybės teisės pažeidimas vykdomas po šiai dienai ir pirmos instancijos teismas turėjęs būti aktyvus privalėjo vertinti šias aplinkybes.

8.11. Pažymi, kad ginčo objektas, V. M. priklausančio sklypas ir R. L. neteisėtais veiksmais užimta jo dalis, yra miesto teritorijoje, kadangi pagal viešai skelbiamą 2021 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pritarimo keisti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos ribas“ ir 2021 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybių teritorijų ribų keitimo“ – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) teritorija prijungta prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos. 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte yra nurodyta, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrą riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Pagal paminėtus savivaldybių tarybų priimtus sprendimus R. L. priklausantis žemės sklypas yra miesto vietovėje, kur teisinis reglamentavimas leidžia ne didesnę nei 10 cm paklaidą. Apeliantas pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog R. L. žemės sklypo įsiterpimas į V. M. priklausantį žemės sklypą viršija 10 centimetrų ir sudaro atskiruose taškuose 15 cm.

8.12. Apeliantas nurodo, kad atmestini kaip nepagristi ir neteisėti pirmosios instancijos teismo motyvai nutartyje nurodant, kad .“<...> išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokiu abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagristą nutarimą, ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo <...>“. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esantys dokumentai tarp kurių nuosavybės teisės dokumentai ir NŽT neplaninio patikrinimo aktai parodo, kad R. L. aiškiai žinodamas ir suprasdamas savo nuosavybės ribas ir neturėdama teisių į V. M. nuosavybę, kurių jam niekas nesuteikė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus pastatė atraminės sienutės tvoros pamatą, ant kurio įrengė tvoros konstrukciją įsirėžiančią į V. M. žemės sklypą ir tuo sumažindama jo dydį 0,001 ha ir po šiai dienai naudojo ir siekia naudoti savo reikmėms, vykdydamas tęstinį teisės pažeidimą.

8.13. V. M. žemės sklypą įsigijo be jokių apribojimų, jame juridinių faktų apie sutartis ir ar įsipareigojimus tretiesiems asmenims nebuvo registruota, taip pat nėra ir nebuvo registruota jokių statinių, kurių egzistavimą klaidinančiai nurodo R. L. ir NŽT. R. L. ir NŽT teikiama gynybinė pozicija, kad jam teisę į V. M. žemės sklypą suteikia matavimų specifika, nors bendros koordinatės tapačios, kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl pravažiavimo, ar 2014 m. gegužės 27 d. sutikimas, aiškiai prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka tikrovės.

8.14. Nurodo, kad paminėtos aplinkybės ir dokumentai parodo, kad R. L. aiškiai žinodamas ir suprasdamas savo nuosavybės ribas ir neturėdamas teisių į V. M. nuosavybę, kurių jam niekas nesuteikė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pastatė atraminės sienutės tvoros pamatą įsirėžiantį į V. M. žemės sklypą, tuo sumažindamas jos dydį 0,001 ha., po šiai dienai naudojo ir siekia naudoti savo reikmėms, užkirsdamas kelią V. M. patekti į užimto sklypo dalį, vykdo tęstinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo Principo pažeidimą ir LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių bei įstatymų saugomų interesų pažeidimą.

8.15. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 -713) 12 punktas numato, kad tvoros priskiriamos prie kitos paskirties inžinerinių statinių ir joms reikalavimai pateikiami Antrojo skirsnio 3 lentelės 3.1. punkte „Kiti inžineriniai statiniai“ įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai). Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.2. ir 3.3. punkte „Kiti inžineriniai statiniai“ pažymima, kad jeigu dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Šiuo atveju svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Pažymėtina, kad R. L. sklypą juosiantis ir į V. M. sklypą įsirėžęs tvoros pamatas būtent ir įrengtas atraminei sienutei.