Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „B2KAPITAL“ ieškinį atsakovei N. M. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2020 m. sausio 25 d. įteikti ieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) šeimos nariui (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, nes atsiliepimas buvo paduotas neįgalioto bylą vesti asmens. Nepašalinus trūkumų, teismas 2020 m. birželio 4 d. nutartimi atsiliepimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė 2017 m. birželio 26 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 2596959, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 416 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. grąžinti kreditą ir mokėti kitus sutartyje nustatytus mokėjimus. Už suteiktą kreditą buvo nustatyta 51,82 proc. fiksuotoji metinė palūkanų norma ir 67,18 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma. Pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai – suteikė atsakovei sutartyje numatyto dydžio kreditą. Pagal bylos duomenis atsakovė tinkamai nevykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradinis kreditorius, vadovaudamasis sutarties bendrųjų sąlygų 11 skyriumi, 2017 m. gruodžio 27 d. nutraukė sutartį.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su pradiniu kreditoriumi ar ieškovu (CPK 178 straipsnis).

Pradinis kreditorius UAB ,,IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė susitarimą su ieškovu dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210. Šalys prie susitarimo 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė aktą Nr. 2, kurio pagrindu pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui į atsakovės N. M. N. skolą. Taigi ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovę pagal aukščiau minėtą sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2017 m. gruodžio 27 d. rašytiniu pranešimu. Be to, įteikus CPK nustatyta tvarka atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 416 Eur pagal sutartį likusių nesumokėtų įmokų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 410,84 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. Kaip minėta, 2017 m. gruodžio 27 d. pranešimu pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį.

Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė nekyla nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovo reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 72,76 Eur dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. iki sutarties nutraukimo 2017 m. gruodžio 27 d., o reikalavimas dėl likusios mokėjimo palūkanų dalies už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo atmestinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog pradinis kreditorius ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (sutarties 9.1 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistini 43,99 Eur delspinigių (488,76 Eur x 0,05% x 180) (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (532,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 59,11 proc. reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 11,82 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „B2KAPITAL“ (juridinio asmens kodas 225516770) iš atsakovės N. M. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 416 Eur (keturi šimtai šešiolika eurų) pagal sutartį likusių mokėjimų, 72,76 Eur (septyniasdešimt du eurai, 76 ct) palūkanų, 43,99 Eur (keturiasdešimt trys eurai, 99 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (532,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,82 Eur (vienuolika eurų, 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.