Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

R. B. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), turi pravardę „A.“. Šių metų pavasarį, dienos tiksliai jis neprisimena, (duomenys neskelbtini), dienos metu, jis sutiko pažįstamą I. L., kuris gyvena taip pat (duomenys neskelbtini). I. L. pokalbio metu pasakė, kad jam kažkas iškvietė policiją, vyksta teisme byla ir paprašė jo, ar jis galėtų teisme paliudyti, kad 2022 m. rudenį (datos jis neprisimena) (duomenys neskelbtini) kapinėse jis I. L. davė išgerti alkoholio. Jis sutiko nieko blogo negalvodamas. I. L. jam pasakė kokią reikės nurodyti datą ir laiką apklausos metu teisme, bet jis dabar tikrai neprisimena, kokią datą ir laiką I. L. jo prašė nurodyti. Šių metų gegužės mėnesį, dienos jis neprisimena, I. L. jį nusivežė į Vilniaus apylinkės teismą. Jis buvo teisėjos pakviestas į teismo posėdį. Prieš apklausą jis pasirašė jam duotą priesaiką ir įspėjimą dėl melagingų parodymų davimo. Apklausos metu jis paliudijo tai, ko jo prašė I. L., t. y. kad 2022 m. rudenį jis sutiko I. L. (duomenys neskelbtini) kapinėse ir šį pavaišino alkoholiu. I. L. prašydamas jo duoti teisme parodymus, jam jokios teisybės apie savo nusikaltimą nesakė, o jis pats ir nesidomėjo. Jis duodamas teisme parodymus net nežinojo už ką I. L. yra teisiamas. Tik dabar policijos komisariate jis sužinojo, kad I. L. buvo teisiamas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jei jis būtų žinojęs už ką I. L. yra teisiamas, jis jokiu būdu nebūtų davęs melagingų parodymų, kadangi jis pats yra labai nusiteikęs prieš tuos asmenis, kurie vairuoja automobilius būdami neblaivūs. Dėl savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi ir prašo atleidimo.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad susipažinus su baudžiamąja byla Nr. 1-986-1123/2023, buvo padarytos reikiamų dokumentų kopijos, kurios pridėtos prie šio tarnybinio pranešimo:

1) nukentėjusiojo ar liudytojo priesaika, kurios tekstas: „Aš, nukentėjusysis, liudytojas (pasakomas nukentėjusiojo ar liudytojo vardas, pavardė) suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėt. Tepadeda man Dievas (galima neskaityti)“. Po priesaika yra rankraštinis įrašas „R. B.“ ir parašas. Toliau nurodomas tekstas, kuriuo nukentėjusysis, liudytojas įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Po tekstu su įspėjimu yra rankraštinis įrašas „R. B.“ ir parašas

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. teisiamojo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-986-1123/2023, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad R. B. įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnį, nurodoma, kad R. B. pasirašo įspėjimą, prisiekia teismui, pasirašo priesaiką. Protokole taip pat užfiksuota, kad liudytojui R. B. duodant parodymus, bylą nagrinėjanti teisėja jį dar kartą įspėja ir išaiškina dėl melagingų parodymų davimo.

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. lapkričio 7 d. 16.01 val. buvo gautas pranešimas, jog automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus, pavojingai vairuoja. Pranešėjas – A. B.. Papildoma informacija apie patikrinimą: pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi I. L. 2022 m. lapkričio 7 d., 16.19 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-986-1123/2023) nurodoma, kad:

- liudytojas R. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį, jie kaimynai, (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojai, gyvena šalia, kartais susitinka. Žino, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, I. L. jo prašė paliudyti, kad jie netyčia susitiko kapinėse, truputį išgėrė, po to jis (R. B.) nuėjo į savo pusę, o I. L. – į kitą pusę. Policija nebuvo atvažiavusi. 7 d. buvo pirmadienis, jis (R. B.) pėsčiomis atėjo į kapines, atėjo vienas, apie 15.30 val., katu su kaltinamuoju buvo apie pusvalandį. Jie kartu išgėrė brendžio buteliuką, puslitrinės talpos. Gėrė vagonėlyje, ten priglaudė draugai ir davė indą, iš ko išgerti. Tame vagonėlyje persirenginėja darbuotojai, jis (R. B.) jų nepažįsta. Jiems reikėjo indo, iš ko gerti, todėl pasibeldė į vagonėlį, duris atidarė vyras, jis to vyro paprašė indelio, vyras davė stiklinį indelį. Jis su I. L. gėrė vagonėlyje, du ratus praleido ir viskas, kiti asmenys negėrė. Prie jų buvo dar du asmenys, jam neįdomu, kaip jie atėjo ar atvažiavo, jam reikėjo išgerti ir viskas. Vagonėlyje buvo apie pusvalandį. I. L. nesakė, ar su automobiliu atvažiavo, jis jo ir neklausė, nes jam neįdomu. Apie automobilį jie nekalbėjo, jis neklausė. Jį (R. B.) vadina „A.“. Jie su I. L. geri pažįstami, ar I. L. žmona dirba kapinėse, jis nežino. Jis su I. L. susitiko išgerti kapų teritorijoje, kapinėse, I. L. jam sakė, kad atėjo lankyti kapinių, jis (R. B.) jo neklausė, ar šis jau aplankė kapus. Jis (R. B.) buvo kapinėse, nes ten jo draugai, tėvai palaidoti. I. L. jam buvo kompanionas dėl išgėrimo ir viskas. Nuo vagonėlio, kur gėrė, iki automobilių stovėjimo aikštelės yra apie porą šimtų metrų. Jis (R. B.) rūko, bet nebuvo išėjęs parūkyti. Po išgėrimo I. L. sakė, kad eis prie automobilio, o jis (R. B.) ėjo į kitą pusę. Pareigūnų nematė, ėjo pro senus kapus, kur yra varteliai. Einant pro centrinį įėjimą yra autobusų stotelė, bet jam nereikėjo praeiti centrinio įėjimo išeinant. Su I. L. kapinėse gėrė pirmą kartą. Jis (R. B.) atsimena, ką veikė, nes jo atmintis gera. Prieš ateinant į teismą I. L. jam sakė, kad kažkokios problemos, o daugiau jo neklausė, nes jam neįdomu. I. L. gyvena netoli jo, jam viskas matosi per langą, jie susitiko netyčia ir I. L. jo paprašė, kad, jei jis atsimena, ateitų ir pasakytų, kaip buvo tą dieną;

- liudytojas A. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis atpažįsta kaltinamąjį (I. L.). Įvykio dieną, grįždamas po darbų, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip užgeso kaltinamojo automobilis. Prie posūkio kaltinamasis sukėlė įtarimą, nes labai vinguriuodamas važiavo, mėtėsi kelyje, todėl jis (A. B.) nutarė paskambinti į policiją. Policijos pareigūnas prašė filmuoti, bet telefone neįsijungė ta funkcija. Tada pareigūnas paprašė sekti paskui tą automobilį, ką jis ir darė. Kiekviename posūkyje kaltinamojo automobilis mėtėsi po kelią, neišvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tačiau, jo galva, vairavo pavojingai. Jie privažiavo iki (duomenys neskelbtini) kapinių aikštelės. Kaltinamasis sustojo prie administracinio pastato, jis (A. B.) sustojo maždaug 10 m atstumu iki jo. Pamatė, kaip kaltinamasis išlipinėjo iš automobilio, jis (A. B.) irgi išlipo. Pareigūnas paprašė, kad nebūtų jokio konflikto. Jis (A. B.) priėjo prie kaltinamojo, nuo kurio akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, su juo bendravo. Kaltinamasis jam aiškino, kad jam reikia kažkur eiti, kad jis važiuoja iš darbo ir panašiai. Paskui atvažiavo pareigūnai ir jį sulaikė, su juo bendravo. Paskui jis (A. B.) nuėjo į šoną rašyti parodymų. Matė, kad įvyko kažkoks konfliktas tarp pareigūnų ir kaltinamojo. Jis (A. B.) važiavo kartu su savo darbuotoju A. D.. Automobilį vairavo jis (A. B.), policijai taip pat skambino jis. Kaltinamasis su juo kalbėjo lietuviškai. Kai jis sustojo (duomenys neskelbtini) aikštelėje, kaltinamasis nebuvo dingęs iš jo akiračio. Dėl to jis su kaltinamuoju bandė kalbėtis, kad šis niekur neišeitų, sakė kaltinamajam, kad negalima vairuoti neblaiviam. Po to, kai jie atvažiavo į kapines, kaltinamasis alkoholio nevartojo. Kaltinamasis savo automobilyje buvo vienas. Paskui kaltinamąjį jie važiavo gal 10 m atstumu, priešais juos kito automobilio nebuvo. Atvažiavus į aikštelę, kaltinamasis pastatė automobilį kairiau, o jis (A. B.) pastatė automobilį tiesiai, atstumas tarp jų buvo gal 3 metrai. Įėjimas į administracinį pastatą buvo tiesiai priešais kaltinamojo automobilį. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir jis (A. B.) taip pat išlipo. Kai atvyko pareigūnai, jis (A. B.) buvo šalia kaltinamojo, kitas liudytojas buvo automobilyje. Dar buvo kažkokia moteriškė, kuri ant kaltinamojo pasakė negražiai, kad jis tokioje būsenoje vairavo. Kaltinamasis į pastatą nebuvo užėjęs. Nuo paskambinimo į policiją iki sustojimo kapinėse galėjo praeiti gal 20 minučių, gal mažiau. Išlipęs iš automobilio, jis buvo su kaltinamuoju, kaltinamasis norėjo kažkur eiti, bet jie kalbėjosi, po ko atvažiavo policija, visą laiką, iki kol atvažiavo policija, jie stovėjo lauke, galėjo praeiti gal 5 minutės;

- liudytojas A. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis pamena kaltinamąjį (I. L.). Įvykio dieną jis su direktoriumi važiavo namo iš darbo. (duomenys neskelbtini) sankryžoje prieš juos važiavo automobilis „Škoda“, sidabrinės spalvos, kuris sankryžoje užgeso, paskui važiavo pavojingai, mėtėsi, važiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Automobilis buvo jų akiratyje. Iš pradžių jie manė, kad jam negera, bet paskui jo darbdavys paskambino į policiją ir palaikė ryšį su jais. Jie paprašė filmuoti, bet jis negalėjo ir kalbėti, ir filmuoti. Jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Jie manė, kad sekamas automobilis važiuos tiesiai, bet šis nusuko dešiniau ir nuvažiavo į kapinių pusę, ten sustojo aikštelėje prie kapinių. Jie atsistojo už to automobilio, šone, ir nepaleido automobilio iš akiračio. Kaltinamasis užgesino automobilį ir bandė nueiti į kapinių pusę. Jo darbdavys sustabdė kaltinamąjį ir pasakė, kad šis niekur neis, nes yra iškviesta policija. Maždaug po 15 minučių atvažiavo du ekipažai ir vienas pareigūnas patikrino kaltinamojo blaivumą. Paskui pareigūnai tikrino kaltinamąjį, šis priešinosi, jam buvo uždėti antrankiai. Kai pareigūnai vedė kaltinamąjį, šis nugriuvo, atsitrenkė galva į šaligatvį, bet paskui nuėjo į automobilį. Paskui kaltinamasis buvo patikrintas alkotesteriu. Jis visą laiką sėdėjo automobilyje, bet buvo atidarytas langas, pro kurį viską matė ir girdėjo. Nuo paskambinimo į policiją iki atvažiavimo į aikštelę galėjo praeiti 6-7 minutės. Jo kolega iš karto priėjo prie kaltinamojo, tik pareigūnai prašė vengti konfliktinės situacijos. Jo darbdavys neleido kaltinamajam niekur išeiti. Kaltinamasis automobilyje buvo vienas, nieko automobilyje nevartojo. Pareigūnai kaltinamojo klausė, ar jis kažką vartojo, bet šis sakė, kad nieko. Prie aikštelės yra pastatas su kamera, tik jis nežino, ar ta kamera veikė. Kaltinamojo automobilis nuo pastato buvo gal metro atstumu, o jų automobilis – trijų metrų atstumu. Kaltinamasis į pastatą nebuvo užėjęs, visą laiką stovėjo prie automobilio su jo kolega.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai arba žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Byloje surinktų minėtų įrodymų visuma, t. y. paties R. B. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, byloje esantis tarnybinis pranešimas su priedais, iš kurių matyti, kad R. B. prisiekė teismui sakyti tiesą, buvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, taip pat policijos įvykių registro išrašo duomenys ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendyje (baudžiamosios bylos Nr. 1-986-1123/2023) nurodytos liudytojais apklaustų R. B., A. B. ir A. D. aplinkybės. Visi minėti duomenys patvirtina, kad R. B. 2023 m. gegužės 12 d., nuo 9.00 val. iki 10.10 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-986-1123/2023, teismo posėdyje būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir prisiekęs sakyti tiesą jis davė melagingus parodymus, todėl tokie R. B. veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, R. B. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo elgesį iki ir po nusikaltimo padarymo.

R. B. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltininkas neteistas, administracine tvarka per pastarųjų penkerių metų laikotarpį nebaustas. R. B. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią atsakomybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie kaltininko gydymąsi psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus R. B. prokurorės prašomo dydžio laisvės apribojimo bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

R. B. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vietoj intensyvios priežiūros R. B. įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje, ir per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. B. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje, ir per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.