- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-22
- Bylos Nr.
- e1-591-743/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17936-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, bausmės neatlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. K. 2020 m. gegužės 9 d., apie 20 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo prieškambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąjį giminaitį ir šeimos narį – sūnų T. K., jį suimdamas viena ranka už kaklo bei smaugdamas, padarant nukentėjusiajam kaklo sumušimą ir kraujosruvas kaklo kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. K. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. K., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 9 d. po pietų kemperyje, kurį pasistatęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, ir kuriame gyvena, su draugu vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės. Vakare, valandos neprisimena, draugas išėjo namo, jis kemperyje pagulėjo, tada nusprendė nueiti į gyvenamąjį namą pavalgyti. Kai nuėjo, namuose buvo žmona A. K. ir sūnus T. K. Jis atsisėdo virtuvėje ir paprašė žmonos, kad įdėtų valgyti. Žmona įdėjo valgyti, jis pavalgė, kas vyko po to neprisimena, gali būti, kad sukonfliktavo su sūnumi T. dėl namų ruošos darbų, išsakė jam savo pastebėjimus, kad namuose nieko neveikia, yra tinginys ir panašiai. T. galbūt dėl to supykęs išėjo iš kambario, o jis išėjo paskui jį. Jie susitiko gyvenamojo namo prieškambaryje, jis supykęs sugriebė T. viena ranka už kaklo, o kita ranka už marškinėlių. T. norėjo jį nustumti ir kurį laiką jie stumdėsi, kol T. jį nustūmė į šoną ir išėjo į lauką. Besistumdydami išmušė gyvenamojo namo durų langelį. Gali būti, kad suplėšė T. marškinėlius, kadangi buvo juos sugriebęs stipriai, taip pat stipriai buvo sugriebęs ir už kaklo, dėl to T. galėjo jausti fizinį skausmą, jam galėjo likti sužalojimas. T. iškvietė policijos pareigūnus, tą patį padarė ir jis. Pareigūnams pranešė, kad sūnus agresyvus bei išmušė jam dantį, tačiau danties jis jam neišmušė, jis pats jį po grumtynių išsitraukė, nes jis klibėjo ir anksčiau. Pareigūnai jį ir sūnų pristatė į Lazdijų ligoninę, kur abu buvo apžiūrėti. Ar jam buvo nustatyti kokie nors sužalojimai, neprisimena. Mano, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos yra kaltas alkoholis, būdamas blaivus sūnui pretenzijų nereiškia, o neblaivus norėjo išsiaiškinti, kodėl jis toks dykaduonis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir labai gailisi, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka, kad jam būtų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, nes ši veika ir buvo įtakota alkoholio vartojimo (b. l. 101–102).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 1–3), iš kurio matyti, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 20 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, A. K., būdamas neblaivus, sūnų T. K. vadino „asilu, daunu, pideru“, koridoriuje stvėrė dešine ranka jam už kaklo ir smaugė, kita ranka suplėšė marškinėlius. Dėl smaugimo T. K. jautė fizinį skausmą, dešinėje pusėje ant kaklo liko nubrozdinimas;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 20–24), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Prie namo yra priestatas, kurio durys medinės, raudonos spalvos, jose yra įrėminti stiklai, iš kurių antras nuo viršaus išdaužtas. Gyvenamojo namo virtuvėje yra šviesios spalvos stalas, ant kurio matosi rausvos spalvos dėmė panaši į kraują;
- daiktų apžiūros protokolu (b. l. 29–34), kuriuo apžiūrėti iš nukentėjusiojo T. K. paimti marškinėliai, kuriais jis vilkėjo įvykio metu. Marškinėliai yra M dydžio, rožinės spalvos, ant jų matomi įvairūs nešvarumai; dešinėje pusėje plyšę horizontaliai nuo kaklo iki rankovės, galinėje pusėje vertikaliai plyšusi dešinė rankovė;
- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje ir parodymais (b. l. 41–42, 43–46, 82–83), kuriuose nurodyta, kad pareigūnai tarnybos metu 2020 m. gegužės 9 d. 20 val. 53 min. gavo budėtojo pranešimą nuvykti į (duomenys neskelbtini), nes tėvas puolė pranešėją ir suplėšė marškinėlius. Nuvykus nurodytu adresu T. K. ir A. K. paaiškino, kad apie 20 val. 40 min. A. K. pradėjo kabinėtis prie sūnaus T., jį įžeidinėjo, vadino „gaidžiu, durnium“. T. išėjo į prieškambarį, po kelių minučių atėjo A. K. ir suėmęs dešine ranka jam už gerklės smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą, kaire ranka laikė už marškinėlių. T., gindamasis nuo tėvo, jį stūmė nuo savęs, o įvykį mačiusi mama tėvą traukė nuo sūnaus, kad nemuštų. Muštynių metu suplyšo T. marškinėliai, išdužo prieškambario durų stiklas. A. K. teigė, kad prieš nieką nesmurtavo, o sūnus prieškambaryje jam išmušė dantį, ant jo veido, lūpų akivaizdžių sužalojimų nesimatė. A. K. buvo pristatytas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur apžiūrėjęs budintis gydytojas negalėjo pasakyti, ar dantis nulūžęs, ar išmuštas, rekomendavo kreiptis pas odontologą ar žandikaulio specialistą. T. K. nustatytas kaklo dešinės pusės nubrozdinimas. Alkoholio kiekio matuokliu 21 val. 18 min. A. K. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas; T. K. buvo blaivus;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 387/2020 (06) (b. l. 59–60), kurioje nurodyta, kad T. K. kliniškai nustatyta kaklo sumušimas, kraujosruvos kaklo kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant kaklo kairę pusę kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra; ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė sugriebiant kaklą ranka. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;
- nukentėjusiojo T. K. parodymais (b. l. 1–3, 62–63), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais A. K. ir A. K. bei pilnamečiu broliu N. K.. Su tėvu pastoviai vyksta įvairūs konfliktai, yra buvę daugybė policijos iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, neseniai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo jaunesniajam broliui N.. Tėvas kieme yra pasistatęs gyvenamąjį furgoną, tačiau jame nebūna, pareina į namus. 2020 m. gegužės 9 d. iš ryto jis buvo išvykęs žvejoti. Kurią valandą grįžo, nežino, iš tėvo furgono, kuriame jis buvo, girdėjo triukšmą, kelių žmonių balsus, suprato, kad tėvas vartoja alkoholį. Apie 20 val. 30 min. tėvas atėjo į gyvenamąjį namą, matė, kad jis neblaivus. Jis su mama tuo metu buvo kambaryje. Tėvas atsisėdo virtuvėje, mama, nuėjusi į virtuvę, įdėjo jam valgyti ir grįžo atgal į kambarį. Pavalgęs tėvas be jokios priežasties pradėjo jį keikti, vadino „asilu, daunu, pideru“. Jis tėvui nieko neatsakė, kad nekiltų didesnis konfliktas, nusprendė išeiti į lauką. Tėvas jį pasivijo prieškambaryje, prie lauko durų, viena ranka suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti, jis jautė fizinį skausmą. Kita ranka tėvas suėmė už marškinėlių ir tempdamas jį į save juos suplėšė. Jis nustūmė tėvą į šoną ir išėjo į lauką. Tėvui smūgių nesudavė, tik nustūmė į šoną. Išėjęs į lauką paskambino telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad prieš jį smurtauja tėvas. Kiek žino, po įvykio ir pats tėvas kvietė pareigūnus, tačiau ką jis pranešė nežino. Jis jo tikrai nemušė ir danties išmušti negalėjo. Atvykę policijos pareigūnai tėvą sulaikė. Jis kartu su pareigūnais nuvyko į Lazdijų ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Ar jam buvo nustatyti kokie nors sužalojimai, tiksliai nežino, gali būti, kad kaklas buvo apdraskytas, buvo likęs paraudimas nuo smaugimo. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Civilinio ieškinio nereikš. Anksčiau tėvas prieš jį nebuvo smurtavęs. Šį įvykį matė tik mama A. K.;
- liudytojos A. K. parodymais (b. l. 74–75), iš kurių matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu A. K., sūnumis T. ir N. K.. Neblaivus vyras pastoviai kabinėjasi prie šeimos narių, yra buvę daugybė policijos iškvietimų, neseniai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo jaunesniajam sūnui N. A. šalia namų pasistatęs kemperį, kuriame ir būna, į namą grįžta pavalgyti ir išsimaudyti. 2020 m. gegužės 9 d. ji visą dieną buvo namuose, sūnus T. anksti ryte išvyko žvejoti, grįžo apie 10 val. Sutuoktinis visą dieną kemperyje vartojo alkoholį. Apie 20 val. 30 min., jai su sūnumi T. būnant kambaryje, į namus parėjo neblaivus A. ir paprašė valgyti. Ji virtuvėje įdėjo jam valgyti ir grįžo į kambarį. Pavalgęs vyras be jokios priežasties pradėjo keikti sūnų T., vadino „asilu, daunu“. T. nieko neatsakė, atsistojo ir išėjo iš kambario link lauko durų. A. virtuvėje atsistojo ir nusivijo T.. Išgirdusi koridoriuje T. riksmą, nubėgo pažiūrėti. Matė, kad A. viena ranka buvo suėmęs T. už marškinėlių ir jį tąsė, girdėjo, kaip marškinėliai plyšo. Nematė, kaip A. smaugė T., tačiau, jam nustūmus tėvą į šalį ir išėjus į lauką, matė ant T. kaklo raudonas žymes, panašias į smaugimo ar paliktas rankų pirštų. Vyras po šio konflikto išėjo į savo kemperį, o sūnus T. iškvietė policijos pareigūnus. T., kiek ji matė, tikrai netrenkė tėvui, tik jį nustūmė, danties jam neišmušė. Vyras jau 12 metų vaikšto su dantų protezais, dauguma jo dantų iškritę. Jis serga kažkokia dantų liga, pati yra kelis kartus mačiusi, kaip pats išsitraukė klibantį dantį. Ir tada galėjo taip pasielgti, t. y. išsirauti klibantį dantį, kad apkaltintų sūnų, jog pastarasis jį išmušė. Atvykę policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad T. buvo blaivus, A. buvo nustatytas apie dviejų promilių girtumas. A. buvo sulaikytas, T. nuvežtas į ligoninę, vėliau paleistas, ar jam buvo nustatyti kokie nors sužalojimai, nežino, iškart po įvykio matė paraudimus ant jo kaklo. Besigrumdami A. su T. palietė vieną iš durų stiklų ir jis iškrito. Vyras dirba pas ūkininką N., vairuoja traktorių. Mano, kad dėl šio įvykio kaltas alkoholio vartojimas, nes būdamas blaivus vyras nesikabinėja, o kai išgeria dažniausiai būna agresyvus ir kabinėjasi prie visų šeimos narių;
- asmens duomenų pažyma (b. l. 111–112), iš kurios matyti, jog T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra kaltinamojo A. K. sūnus.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotos smurto žymės; specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmas, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad A. K. smurtaudamas padarė savo sūnui nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 145–147, 149).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 113–115, 120–123, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys baudžiamojoje byloje Nr. e1-525-393/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-15226-2020-3); baustas administracine tvarka (b. l. 124–133); dirba (b. l. 134); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 138); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad šeima yra tvarkinga, seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 142).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kaltinamasis sutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl jam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo artimojo giminaičio ir šeimos nario – sūnaus atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam skiriama bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, A. K. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 10 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.