- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-27
- Bylos Nr.
- e1-525-393/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, ūkyje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020-04-19 apie 20.50 val. (duomenys neskelbtini) po kilusio konflikto paėmęs peilį bei jį laikydamas rankoje ir sekdamas paskui savo artimąjį giminaitį bei šeimos narį – sūnų N. K., tuo pat metu išsakydamas jam grasinimus žodžiais „padėsiu tave į vietą“, grasino nukentėjusįjį N. K. nužudyti, o šiam spėjus užsidaryti gyvenamojo namo duris, peiliu ne mažiau tris kartus smūgiavo į gyvenamojo namo duris, dėl ko nukentėjusiajam N. K. buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis A. K., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2020-04-19 apie 21 val. tarp jo ir jo sūnaus N. K. kilo konfliktas jų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Konfliktuojant sūnus N. jam stovinčiam sudavė į krūtinę. Jis skausmo nejautė, bet labai supyko, kad sūnus taip elgiasi su tėvu, todėl pasiėmė virtuvinį, juoda rankena peilį ir N. K. išėjus į kiemą, jis išėjo iš paskos ir stovėdamas kieme, rankoje laikydamas peilį pasakė sūnui „padėsiu tave į vietą“, norėdamas, kad sūnus išsigąstų. Jis dėl girtumo neprisimena, kad būtų peiliu badęs namų duris, bet anksčiau tos durys nebuvo subadytos. Mano, kad sūnus N. K. suprato jo veiksmus su peiliu kaip realų grasinimą nužudyti (b. l. 77-78, 84-86).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- policijos pareigūno T. P. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo parodymais (b. l. 1, 61-62), kad 2020-04-19 apie 20.50 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas 1,70 prom. girtumas, konflikto metu pasiėmęs peilį grasino nužudyti savo sūnų N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu N. K. paaiškino, kad apie 20 val. į namus grįžo neblaivus tėvas ir atėjęs į virtuvę pradėjo konfliktuoti, šaukti, šaukė lyg ant motinos, todėl sūnus N. ją užstojo, tada tėvas A. K. priėjo prie N., mosavo rankomis, todėl šis jį nustūmė nuo savęs, nes bijojo, kad tėvas smurtaus prieš jį. Tuomet tėvas supykęs ir keikdamas pasiėmė peilį į rankas. N. K. nurodė, kad išsigandęs išėjo į kiemą ir kieme pasislėpė už automobilio. Tėvas išėjęs iš paskos su tuo pačiu peiliu rankoje grasino nužudyti sūnų, sakydamas „aš tave padėsiu“. Vėliau N. paaiškino, kad jis įėjo į namus ir užsirakino, tai tėvas priėjęs prie lauko durų trankėsi, badė peiliu duris. N. K. parodė, kad duryse atsirado trys dūrių žymės. Taip pat N. K. nurodė, kad bandė filmuoti tėvą ir jam pateikė minėtą vaizdo įrašą. Paklausus pas A. K., kas nutiko, šis buvo labai agresyvus, nesileido į kalbas, pasiūlius pasitikrinti blaivumą, nesutiko, priešinosi, muistėsi, nenurodė nei vardo, nei pavardės, todėl buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai. Vėliau buvo nuspręsta A. K. sulaikyti, nes sūnus N. K. atrodė išsigandęs, baiminosi, kad tėvas naktį gali sutrikdyti jo sveikatą, gali pasinaudoti peiliu, nes yra labai agresyvus. Kieme stovinčiame „kemperyje“ buvo rastas peilis, kuriuo A. K. grasino sūnui N.;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 19-27), kuriame užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). N. K. gyvenamojoje sodyboje. Sodybą sudaro gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Namas yra medinis, geltonos spalvos. Namo šiaurės vakarinėje pusėje yra medinis priestatas. Priestato šiaurės rytinėje pusėje yra medinės durys rudos spalvos. Durų viduryje, nuo vidurio į viršų yra sudėti stiklai. Durys sudarytos iš kvadratų. Durų kairėje pusėje, antrame kvadrate nuo viršaus yra trys dūriai. Durys rakinamos įleidžiama spyna. Įėjus pro duris patenkama į priestato vidų. Priestate, kairėje pusėje yra durys pro kurias įėjus patenkama į virtuvę, kurios dydis apie 3x5 m. Virtuvėje, dešinėje pusėje yra dujų balionas, spintelė ir virtuvinis kampas. Tiesiai yra durys į kambarį ir krosnis. Virtuvėje, kairėje pusėje yra šaldytuvas, dujinė viryklė ir kriauklė. Ant dujinės viryklės dangčio, kuris yra atverstas yra pritvirtintas magnetinis įrankių laikiklis. Nuo namo, į pietvakarių pusę, maždaug už 6 metrų stovi gyvenama priekaba. Priekaba yra baltos spalvos su žaliomis juostomis. Priekaboje, į kiemo pusę yra durys;
- daiktų apžiūros protokolu (b. l. 29-32), kuriame užfiksuotas virtuvinis peilis – bendras peilio ilgis yra 27 cm, geležtės ilgis 14,3 cm, rankenos 12,7 cm, peilio geležtė pagaminta iš baltos spalvos metalo, geležtės aukštis 2,2 cm, geležtės ašmenys namudiniu būdu galąsti;
- kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 36-41), kuriame užfiksuotas vaizdo įrašas Nr. „VID_20200419_205419“. Vaizdo įrašo trukmė 20 sekundžių. Vaizdo įraše matoma, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), durų stovi vyriškis, galimai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris yra akivaizdžiai neblaivus, svirduliuoja. A. K. kairėje rankoje matomas peilis, kuris yra juodos spalvos rankena, kairėje rankoje taip pat yra juodos spalvos telefonas. Filmuojama iš pastato vidaus, per langą. Matoma, kaip A. K. bando atidaryti duris, laiko dešine ranka už durų rankenos ir į save traukia. Nepavykus atidaryti durų, matoma kaip A. K. pažiūri į langą ir paleidęs durų rankeną, laikydamas rankoje kairėje peilį sako „nu aš tau paskui, eisi paskui“ ir tada vėl ima dešine ranka už durų rankenos. Matosi, kad A. K. mėgina atidaryti duris, traukia į save, bet durims neatsidarius jis apsisuka ir nueina nuo durų rankoje kairėje laikydamas peilį. Viso įrašo metu girdisi greitas kvėpavimas, alsavimas, garsas kaip „uždususio“;
- nukentėjusiojo N. K. parodymais (b. l. 46-47), kad 2020-04-19 apie 20 val. tėvas grįžo į namus akivaizdžiai neblaivus. Tuo metu jis buvo kambaryje, o mama buvo virtuvėje. Tėvas be jokios priežasties pradėjo ant mamos šaukti ir ją įžeidinėti. Po kiek laiko jis nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos. Tėvas vis šaukė ant motinos. Jis tėvui pasakė, kad baigtų šaukti, nes iškvies policiją. Tada tėvas jį užsipuolė. Jis pradėjo ant jo visaip šaukti vadinti „debilu“ ir keikti rusiškais žodžiais. Šaukdamas jis pradėjo artintis prie jo mojuodamas rankomis. Kai jis prisiartino prie jo, jis išsigando, kad tėvas jam nesuduotų smūgių, todėl jį nuo savęs atsistūmė ir tėvas atsisėdo ant kėdės. Tuo momentu motina išėjo iš virtuvės į tolimesnį kambarį. Tėvas, atsikėlęs nuo kėdės, nuėjo prie dujinės ir pasiėmė virtuvinį peilį, juoda rankena. Pamatęs, kad tėvas pasiėmė peilį, jis išsigando ir iš karto išėjo į koridorių. Eidamas pasakė, kad eina į jo priekabą. Jis tai pasakė, nes norėjo, kad tėvas išeitų iš namo. Tėvas labai nemėgsta kai kas nors eina į jo priekabą. Jis iš karto išėjo į kiemą ir pasislėpė už automobilio, kad tėvas pagalvotų, kad jis nuėjo į jo priekabą. Tėvas išėjo į kiemą laikydamas peilį ir sakydamas, kad padės į vietą. Jis vėl išsigando, nes suprato, kad tėvas nori peiliu jį sužaloti. Kai tėvas nuėjo link priekabos, jis įbėgo į namą ir užrakino lauko duris. Tėvas, sugrįžęs prie durų, bandė jas atidaryti. Kai suprato, kad durys užrakintos, peiliu pradėjo badyti duris kažką šaukdamas. Po kelių minučių namo parvažiavo vyresnis brolis, kurio konflikto metu nebuvo namuose. Jis atrakino duris ir į namus atėjo tėvas ir brolis. Tėvas, atėjęs į kambarį, paskambino policijai ir pasakė, kad jis jį sumušė. Jis prieš tėvą jokio smurto nenaudojo. Kai tėvas rankoje turėjo peilį ir jį vaikėsi, jis realiai bijojo, kad jis jo nesužalotų ar nenužudytų, nes tėvas būdamas neblaivus kartais elgiasi agresyviai ir neprognozuojamai;
- policijos pareigūnės S. L. tarnybiniu pranešimu (b. l. 57), kuriame nurodyta, kad 2020-04-21 telefonu buvo susisiekta su A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra įtariamojo A. K. žmona ir nukentėjusiojo N. K. mama. A. K. paaiškino, kad 2020-04-19 vakare apie 20 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu buvo ir jos sūnus N. K. ir sutuoktinis A. K.. A. K. buvo neblaivus. A. su sūnumi N. liko virtuvėje, o ji nuėjo į kitą kambarį. Būdama kambaryje girdėjo vyro ir sūnaus N. balsus, girdėjo juos ar barantis ar šaukiant, o po to balsai nutilo. Kai ji grįžo į virtuvę, virtuvėje jau sėdėjo jos vyras A. ir buvo grįžęs sūnus T., kurio konflikto metu nebuvo namuose. Tuomet atvyko pareigūnai ir išsivežė jos vyrą A. Paklausus, ar sūnus N. jai ką nors pasakojo, kas įvyko, ji nurodė, kad ji nieko nežino. Moteris taip pat teigė, kad ji nežino, kodėl jos vyrą išsivežė pareigūnai. T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., telefonu pasakė, kad nieko apie įvykį nežino, todėl neturi ką papasakoti;
- asmens duomenų pažyma ir šeimos sudėties pažyma Nr. BD3-29 (b. l. 105-106, 138), iš kurių matyti, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos narys bei artimasis giminaitis, tai yra sūnus, yra N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis grasino nukentėjusįjį nužudyti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 139-141, 143).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 107-108), baustas administracine tvarka (b. l. 114-128), dirbantis (b. l. 129, 130, 131).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Įvertinus A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra teisiamas ne pirmą kartą, kaltinamajam skirtina viena iš BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo prokurorė – laisvės apribojimas. Kaltinamasis sutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl jam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario, artimojo giminaičio atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 72² str.).
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti vieną parą, A. K. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020-04-19 iki 2020-04-20, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per bausmės atlikimo laiką, t. y. per 6 (šešis) mėnesius.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, esančiame Alytuje, Jotvingių g. 8, sunaikinti kaip menkavertį.
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.