Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-07-26 · Civilinė byla Nr. 2-945/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-26
Bylos Nr.
2-945/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
Pareiškėjas
R. S.
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-945/2012Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-02559-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 124.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-510-368/2011 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai žemės ūkio bendrovei „Torapus“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teisme 2012 m. vasario 28 d. gautas pareiškėjos R. S. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-510-368/2011, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3). Nurodo, kad civilinė byla Nr. 2-510-368/2011 užbaigta įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės J. M. ir bankrutuojančios ŽŪB „Torapus“. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėja yra neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, t.y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes minėta nutartimi teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialių teisių ir pareigų. R. S. yra patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Pareiškėjos teigimu, civilinėje byloje priimtas procesinis teismo sprendimas – 2011 m. vasario 23 d. nutartis, turės įtakos R. S. baudžiamajai atsakomybei, todėl ji mano, jog turėjo būti įtraukta į minėtą civilinę bylą šalimi, kas nebuvo padaryta. Pareiškėja teigia, kad apie šią nutartį sužinojo jos advokatui kreipusis į teismą su prašymu susipažinti su išnagrinėta civiline byla ir 2012 m. sausio 27 d. gavus nutarties kopiją, todėl prašymo pateikimo dėl proceso atnaujinimo terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2012 m. sausio 27 d. ir yra nepraleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi atsisakė priimti R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 19-20). Teismas nurodė, kad 2010 m. spalio 25 d. teismo nutartimi ŽŪB „Torapus“ iškelta bankroto byla, civilinė byla Nr. 2-510-368/2011 yra prie ŽŪB „Torapus“ bankroto bylos, o prašymas atnaujinti procesą yra bankroto bylose negalimas (CPK 366 str. 3 d.). Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė daugiau kaip po metų laiko nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad sužinojusi apie nutartį tik 2012 m. sausio 27 d., jos advokatui iš teismo gavus nutarties kopiją. Teismas pažymėjo, kad advokato ir pareiškėjos atstovavimo sutartis sudaryta tik 2012 m. sausio 26 d., t.y. jau esant R. S. baudžiamąją atsakomybę įrodančiam 2012 m. sausio 10 d. nuosprendžiui. Kada advokatas paprašė nutarties kopijos, tada ji buvo jam pateikta, todėl tai nėra ir negali būti vertinama pareiškėjos sužinojimo apie nutartį momentu. R. S. iki bankroto bylos iškėlimo buvo ŽŪB „Torapus“ vadove, o iškėlus atsakovui bankroto bylą, pareiškėja bankroto administratoriui perdavė įmonės turtą ir finansinės apskaitos dokumentus. Teismas nurodė, kad skundžiama 2011 m. vasario 23 d. teismo nutartis bankroto administratoriui išsiųsta ir pateikta 2011 m. vasario 24 d., todėl pareiškėja bet kada po 2011 m. vasario 25 d. pasikreipusi į bankroto administratorių, apie 2011 m. vasario 23 d. teismo nutartį galėjo sužinoti ir ją gauti. Ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-510-368-2011 paduotas 2010 m. kovo 25 d., kai atsakovas dar nebuvo bankrutuojanti įmonė, o atsiliepimas į ieškinį 2010 m. gegužės 4 d. pateiktas ir pasirašytas R. S. kaip ŽŪB „Torapus“ vadovės. Todėl pareiškėja nuo 2010 m. gegužės 4 d. gerai žinojo apie nagrinėjamą teisme civilinę bylą Nr. 2-510-368/2011 ir turėjo bei galėjo sužinoti apie šios bylos eigą bei priimtą procesinį sprendimą.

Teismas terminą skaičiavo nuo procesinio sprendimo pateikimo bankroto administratoriui, t.y. 2011 m. vasario 24 d. Įstatymas numato 3 mėnesių terminą prašymams dėl proceso atnaujinimo pateikti nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti dienos, todėl šis terminas baigėsi 2011 m. gegužės 25 d. Prašymas atnaujinti procesą paduotas 2012 m. vasario 28 d., todėl teismas vertina, jog pareiškėja yra praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir neprašoma jo atnaujinti, todėl prašymą atsisakytina priimti (CPK 368 str. 1d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. S. (toliau – apeliantė) prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l. 22-24). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nei civilinės bylos iškėlimo metu, nei vėliau apeliantė kaip fizinis asmuo nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo, o atsiliepimas į ieškinį jos pasirašytas kaip juridinio asmens vadovės. Įmonės valdymą perėmus bankroto administratoriui, ji buvo nušalinta nuo vadovės pareigų, todėl neturėjo jokių įgalinimų dalyvauti bylos nagrinėjime ir domėtis jos eiga. Apeliantė teigia, kad poreikis domėtis procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-510-368/2011 atsirado tada, kai jos atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-409/2012, kuriuo apeliantė pripažinta kalta dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo ir patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Šiame nuosprendyje minima ir civilinė byla Nr. 2-510-368/2012, todėl jos išsprendimas bei patvirtintos taikos sutarties sąlygos neišvengiamai palietė apeliantės teises ir pareigas. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2012 m. sausio 10 d., todėl apeliantės teigimu, nuo šio termino atsirado realus poreikis gauti Šiaulių apygardos teismo nutartį, kas vėliau ir buvo padaryta. Todėl prašymo pateikimo dėl proceso atnaujinimo terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2012 m. sausio 27 d. ir yra nepraleistas.CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostata dėl negalimumo atnaujinti procesą bankroto bylose netaikytina, nes civilinė byla Nr. 2-510-368/2011 iškelta 2010 m. kovo 25 d., o bankroto byla ŽŪB „Torapus“ iškelta 2010 m. spalio 25 d. Taip pat iš 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, matyti, kad ši byla išnagrinėta atskirai nuo bankroto bylos, ją išnagrinėjo ne bankroto bylą nagrinėjantis teisėjas, byla turi savo atskirą numerį, todėl nelaikytina bankroto bylos dalimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl to, kad apeliantė yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kai ji turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias proceso atnaujinimo taisykles.

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 370 straipsnio 1 dalis nustato, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad pradinėje stadijoje - sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą - tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje proceso stadijoje nėra numatytas.

Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 str. 2 d.).

CPK 370 straipsnio 3 dalis nustato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Taigi, iš paminėtų CPK 370 straipsnio nuostatų matyti, kad iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, prašymą pateikęs asmuo gali būti įpareigotas pateikti papildomus įrodymus dėl termino nepraleidimo ir tik tada – antroje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje – teismas iš esmės sprendžia, tiek prašymo pateikimo terminų (ne)praleidimo, tiek CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (ne)buvimo klausimus. Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis, taigi, net ir konstatavus jo praleidimo faktą, jis gali būti atnaujintas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, jau pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t.y. stadijoje, kai klausimas iš esmės negali būti sprendžiamas, išsprendė CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino praleidimo klausimą ir atsisakė priimti prašymą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis naikintina ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-338 straipsniais,

nutarė:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėArtūras DriukasAlvydas Poškus