Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-998-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2A-998-302/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
R. M.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-998-302/2011Procesinio sprendimo kategorijos 78.2.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

sekretoriaujant Silvijai Rimavičiūtei,dalyvaujant ieškovei D. M. ,atsakovui R. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-4), prašydama pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2004-12-21 sprendimą dalyje dėl 2004-12-21 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4 p. patvirtinimo, pakeičiant 2004-12-21 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4 p. ir jį išdėstant taip: R. M. nepilnamečiams vaikams T. M. , gim. 1994-10-12, ir I. M. , gim. 2001-03-15, teikia materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų (viso 1000 Lt abiems vaikams) iki jų pilnametystės, o jeigu pastarieji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose – iki 24 metų. Ieškovė nurodė, kad pagal Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2004-12-21 sprendimą nepilnamečiams vaikams jų tėvas R. M. teikia materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis 190 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš jų pilnametystės. Šiuo metu iš esmės pasikeitė aplinkybės, susijusios su R. M. turtine padėtimi: jis pradėjo dirbti keliose darbovietėse ir gauti nemažas pajamas, t.y. žymiai pagerėjo jo turtinė padėtis, taip pat pasikeitė ir aplinkybės, susijusios su pareiškėjos turtine padėtimi (jos turtinė padėtis pablogėjo) bei abiejų vaikų poreikiais, todėl atsirado būtinybė pakeisti 2004-12-21 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, susijusias su nepilnamečiams vaikams teiktino materialinio išlaikymo dydį. Dėl atsakovo amoralaus bei agresyvaus elgesio tiek vaikų, tiek jos atžvilgiu buvo būtina pakeisti gyvenamąją vietą, apsigyvenant skyrium nuo jo, net esant teismo nutartimi nustatytam uzufruktui – teisei iki dukters I. M. pilnametystės naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , o vėliau - į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuriame vaikams sudarytos geros gyvenimo ir mokymosi sąlygos; abu butus ieškovė nuomojosi, už butą (duomenys neskelbtini) , ji moka 400 Lt nuompinigių, komunalinius mokesčius, kurie kartu su išlaidomis telefonui, internetiniam ryšiui žiemos sezono metu sudaro 550 Lt. Ieškovė nurodė, kad padidėjo ir vaikų poreikiai; vienas jų jau paauglys, kitas pradėjo lankyti mokyklą, ieškovė maistui ir kitiems būtiniems daiktams išleidžia apie 900 Lt abiems vaikams, pietums mokykloje – 120 Lt per mėnesį, komunalinių mokesčių dalis, tenkanti abiems vaikams sudaro vidutiniškai 360 Lt per mėnesį, būsto nuomos dalis – 266 Lt, vaikų drabužiams ir avalynei vidutiniškai 300 Lt, kuprinės abiems vaikams kainavo 190 Lt, 250 Lt – vadovėlių komplektai vaikams, vaistams – apie 50-60 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 66-70), kuriame su ieškiniu nesutiko. Pasak atsakovo, ieškovė nenurodė Civiliniame kodekse išvardintų sąlygų bei nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad iš esmės pasikeitė jo ir/arba jos turtinė padėtis, dėl kurios vaikams skirtas išlaikymas turėtų būti didinamas, arba kad atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos. Atsakovas šiuo metu dirba dviejose darbovietėse, tačiau jis yra apsaugos darbuotojas, jo atlyginimas nėra didelis, taigi nuo 2004 metų jo pajamos padidėjo nežymiai, be to, pajamų padidėjimą iš dalies sąlygojo ir minimalios mėnesinės algos padidėjimas. Per du mėnesius, atskaičius mokesčius, jis vidutiniškai uždirbo 1347,50 Lt, didelę dalį savo pajamų atsakovas išleidžia komunaliniams ir kitiems mokesčiams už butą, kuriame gyvena (vasario mėn. su išlaidomis už telefoną ir interneto ryšį sumokėjo 777,35 Lt; į darbovietes atsakovas važinėja automobiliu, kurui išleidžia apie 150 Lt per mėnesį; buto remontui atsakovas yra paėmęs paskolą, kurios grąžinimui per mėnesį moka po 198,75 Lt, likusi sumokėti paskolos suma – 4804,89 Lt.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2004-12-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3404-14/04, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4 p. sąlygą dėl išlaikymo dydžio, nustatant, kad R. M. teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. M. , gim. 1994-10-12, ir I. M. , gim. 2001-03-15, po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo 2010-03-02 iki vaikų pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad vaikų poreikiai po 2004-12-21, kai buvo priimtas sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš esmės pasikeitė, kadangi Tomas – paauglys, o Inesa pradėjo lankyti pradinę mokyklą, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, būtinoms mokyklinėms reikmėms, vaikai norėtų lankyti papildomus užsiėmimus. Tomui pablogėjęs regėjimas, dėl ko patiriamos papildomos išlaidos, o Inesai diagnozuoti tam tikri susirgimai, kuriems gydyti reikia vaistų, todėl atsirado būtinybė skirti papildomų lėšų vaikų sveikatos būklei gerinti. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, konstatavo, kad abiejų šalių darbo užmokestis nuo 2004 m. žymiai pagerėjo, tačiau ieškovė neturi nekilnojamojo turto, todėl dėl tarp šalių tarpusavio konfliktinių santykių ji priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, nors teismo sprendimu yra nustatytas uzufruktas atsakovo butui ieškovės naudai iki dukra Inesa sulauks pilnametystės, kad sudarytų vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, tuo tarpu atsakovas turi dviejų kambarių butą, kuriame faktiškai gyvena, turi automobilį, ieškovės paimta paskola skirta šeimos išlaikymui, o atsakovo – buto remonto darbams, todėl neįrodo atsakovo turtinės padėties pablogėjimo. Tokiu būdu atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, gyvena nuosavame bute, sutuoktinė dirba, nurodydamas aplinkybes, kad gaunamų lėšų nepakanka skirti didesnį išlaikymą vaikams, neįrodė, kad turėdamas aukštesnįjį išsilavinimą, ėmėsi pastangų pagerinti savo turinę padėtį, gauti didesnes pajamas, kad būtų tenkinami augančių vaikų poreikiai, sprendė, kad esant iš esmės pasikeitusiems vaikų poreikiams, pablogėjusiai atsakovės turtinei padėčiai, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgus į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo kriterijais, yra pagrindas pakeisti sutartyje nurodytą atsakovo mokamą vaikams išlaikymo dydį, padidinant jį iki 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

Dėl kitų šalių sutarties 1.4 p. aptartų išlaikymo mokėjimo sąlygų (t.y. išlaikymo vaikams mokėjimas iki 24 metų, jeigu pastarieji mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose) pakeitimo ar jų nuginčijimo šioje byloje šalys reikalavimo nereiškė, todėl teismas, neišeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, dėl šios šalių sutartos sąlygos galiojimo nesprendė.

Šalies argumentai

Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti – pakeičiant sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4 p. sąlygas dėl išlaikymo dydžio, nustatant, kad R. M. teikia nepilnamečiams vaikams po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas tiek materialinės, tiek ir procesinės teisės pažeidimus.

Teismas, nurodydamas, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams skiriamas išlaikymas turi užtikrinti ne tik minimalų poreikių patenkinimą, bet visavertį asmenybės vystymąsi, neįvardija teismų praktikos, konkrečių nutarčių, kur tokia taisyklė suformuluota, nepagrindžia konkrečiomis teisės normomis, tokiu būdu pažeidžiamas Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d. ir 270 str. 4 d. 4 p.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas netaikė teisės normos, kurią turėjo taikyti šioje byloje, t.y. CK 3.198 str., neįvertindamas to, kad atsakovas turi du vaikus.

Taip pat teismas netaikė CK 3.192 str. 2 d., kadangi priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turtinę padėtį ir priteisė ją neatitinkantį išlaikymą vaikams.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nevertino, kada atsakovas patiria išlaidų, susijusias su namo, kuriame yra jam priklausantis butas, priežiūra, neatsižvelgė, kad šios išlaidos nėra savanoriškas turto gerinimas, o išlaidos, susijusios su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, t.y. susijusios su turto savininko pareiga išlaikyti turimą turtą.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka, kad jo turimos išlaidos, susijusios su paskolos buto remonto darbams paėmimu, neįrodo jo turtinės padėties pablogėjimo, kadangi šiuo atveju svarbu yra ne tai, kokiam tikslui ji paimta, o kad jis turės grąžinti šią paskolą.

Teismas, pasisakydamas, kad atsakovas neįrodė, kad jis ėmėsi pastangų pagerinti savo turtinę padėtį, gauti didesnes pajamas, neįvertino, kad atsakovas dirba dviejose darbovietėse ir dirbti dar vieno darbo nebegali pagal Darbo kodekso normas. Be to, teismas neatsižvelgė, kad dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pablogėjus šalies ekonominei situacijai atsakovo galimybės susirasti kitą, geriau apmokamą darbą yra labai ribotos. Atsakovo gaunamos pajamos atitinka vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje, todėl akivaizdu, kad suradęs kitą darbą, jis negalėtų tikėtis iš esmės didesnio darbo užmokesčio negu gauna dabar. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010), minimali mėnesinė algas tėra tik orientacinis kriterijus, kuris negali būti beatodairiškai taikomas kiekvienoje byloje dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas, darydamas išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę išlaikymo dydžio pakeitimą priteisti nuo teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsiradimo dienos, nenurodė teisės normos, kuria vadovavosi. Šiuo atveju turėtų būti taikomos Civilinio proceso kodekso 279 str. nuostatos, reglamentuojančios sprendimo įsiteisėjimo klausimus.

Atsiliepimas

Ieškovė D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, bylą sprendė vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad D. M. ir R. M. yra susilaukę dviejų nepilnamečių vaikų – T. M. , gim. 1994-10-12, ir I. M. , gim. 2001-03-15 (b.l. 9-10). 2004-12-21 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu (c.b. Nr. 2-3404-14/04) buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 6-8). Sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad R. M. kas mėnesį nepilnamečiams vaikams išlaikyti mokės po 190 Lt kiekvienam vaikui periodines išmokas, kol kiekvienas iš vaikų sulauks pilnametystės (jeigu pastarieji mokysis vidutinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuos – iki 24 metų). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą motyvuodama tuo, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, jos turtinė padėtis pablogėjo, o vaikų poreikiai išaugo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimu į apeliacinį skundą argumentus, į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir padidino nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių tėvų pareigą teikti išlaikymą vaikams proporcingą tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d., 3.198 str. 1 d.) aiškinimą, todėl kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų (LR CPK 320 str. 2 d.), nes viešo intereso šioje byloje nenustatė, pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo skundo argumentais.

Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006 ir kt.).

Teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t.y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-77/2008; 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006).

Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, t.y. padidinimo, nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tačiau kolegija su tokiais argumentais nesutinka, kadangi teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius.

Apeliantas nurodo, kad teismas netaikė Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d., kadangi priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, įvertino abiejų šalių turtinės padėties pasikeitimą nuo 2004 m. priimto sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, o taip pat tai ar padidėjo vaikų poreikiai, ir vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, taip pat vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principais priėmė sprendimą, todėl konstatuoti, kad teismas nesivadovavo minėta teisės norma nėra pagrindo.

Sutikti su apeliantu, kad priteistas vaikams išlaikymas visiškai neatitinka atsakovo turtinės padėties kolegija negali atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytas aplinkybes, kad atsakovas, gaudamas apie 1 700 Lt mėnesines pajamas (b.l. 71-73, 97-100), turėdamas nuosavybės teise dviejų kambarių butą Vilniuje, kuriame faktiškai gyvena, automobilį, yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pateiktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovo turimos išlaidos, susijusios su 2007 m. išduotos 10 000 Lt paskolos, kuri buvo paimta remonto darbų atlikimui, dengimu, nėra skirtos būtiniausių poreikių tenkinimui, bet yra susijusios su atsakovo turimo turto pagerinimu, todėl jos neįrodo atsakovo turtinės padėties pablogėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje tėvų finansiniai įsipareigojimai bankams nelaikomi jų turtinę padėtį bloginančiais faktoriais, nes tokiu būdu tėvai gerina savo gyvenimo, buities ar kitokias sąlygas, todėl ši atsakovo nurodoma aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad vaikams turėtų būti priteisiamas mažesnis išlaikymas negu priteisė teismas skundžiamu sprendimu.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas neįvertino, jog jis dirba dviejose darbovietėse ir dirbti dar vieno darbo nebegali pagal Darbo kodekso normas, neatsižvelgė, kad pablogėjus šalies ekonominei situacijai atsakovo galimybės susirasti kitą, geriau apmokamą darbą yra labai ribotos, kadangi atsakovas, būdamas dviejų vaikų tėvu, turi įstatyme įtvirtintą pareigą teikti išlaikymą vaikams ir imtis visų įmanomų priemonių, kad teikiamas išlaikymas pagal objektyvias galimybes atitiktų vaikų poreikius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių jis neturi galimybės susirasti kitą geriau apmokamą darbą vietoje šiuo metu dirbamų darbų, kad jis bandė ieškotis geriau apmokamo darbo, todėl šie jo argumentai atmestini.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovas patiria išlaidų, susijusių su namo, kuriame yra jam priklausantis butas, priežiūra, neatsižvelgė, kad šios išlaidos nėra savanoriškas turto gerinimas, tačiau kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pirmiausia turi atsižvelgti į prioritetinius vaikų interesus, padidėjusius jų poreikius, tuo pačiu įvertinti, kaip pasikeitė tėvų turtinė padėtis. Atsakovo nurodomos išlaidos nėra nuolatinio pobūdžio, per tam tikrą laiko tarpą gali būti padengtos, tuo tarpu vaikų išlaikymui lėšos reikalingos kasdien, kad patys būtiniausi jų poreikiai galėtų būti tenkinami nepertraukiamai ir užtikrinama, ne tik deklaruojama vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.

Kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas turi du vaikus, ir nepagrįstai netaikė nagrinėjamoje byloje Civilinio kodekso 3.198 str. 1 d., numatančios, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pažymėtina, kad CK 3.198 str. įtvirtinta teisės norma skirta apsaugoti kelių nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, jų galimybes, išlaikymo dydis nepažeistų jų teisių gauti bent minimalius poreikius tenkinantį išlaikymą. Tuo atveju, jeigu byloje nustatoma, kad tėvai pagal savo turtinę padėtį gali skirti didesnį negu vien tik būtiniausius vaikų poreikius patenkinantį išlaikymą, tuomet teismas sprendžia dėl galimybės priteisti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju iš apelianto priteistino po 400 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui dydis kartu su jų motinos teikiamu išlaikymu laikytina ta suma, kuri pakankama minimaliems jų poreikiams patenkinti ir kurią turtinė apelianto padėtis leidžia jam teikti, atitinkančiu priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Pasak apelianto, teismas skundžiamame sprendime neįvardindamas konkrečių nutarčių, kuriomis remdamasis jis nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vaikams skiriamas išlaikymas turi užtikrinti ne tik minimalų poreikių patenkinimą, bet visavertį asmenybės vystymąsi, pažeidė Civilinio proceso kodekso 263 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas, reglamentuojančias, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, be to, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai, tačiau, kolegijos vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti. Teismo priimtas sprendimas atitinka Civilinio proceso kodekso 270 str. reikalavimus, keliamus sprendimo turiniui, nenurodymas konkrečių nutarčių nedaro sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu atsakovui apeliaciniame skunde nepaneigus tokių teismo išvadų.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad įstatymas numatė galimybę išlaikymo dydžio pakeitimą priteisti nuo teisės į išlaikymo dydžio pakeitimą atsiradimo dienos, kadangi tokios teisės normos nenurodė, tokiu būdu teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 279 str. nuostatas dėl sprendimo įsiteisėjimo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šį klausimą ir priteisė pasikeitusio dydžio išlaikymą nuo 2010-03-02, t.y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Civilinio kodekso 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių apsaugos principą šeimos teisiniuose santykiuose, ši teisė norma pagal analogiją taikytina ir sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, kadangi ieškovė jau kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė būtent padidėjusiais vaikų poreikiais, todėl padidintas išlaikymas vaikams pagrįstai priteistas nuo ieškinio padavimo teismui, o ne nuo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo dienos.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 8,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kadangi jų išieškojimo išlaidos viršys išieškomą sumą (Civilinio proceso kodekso 7 str., 88 str. 1 d. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski