- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- eAS-214-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03234-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, įvardintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; 3) panaikinti viešojo administravimo subjekto 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – Raštas) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Taip pat priteisti iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teismas dėl pirmojo pareiškėjo reikalavimo pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 106 straipsnio nuostatomis bei suformuota teismų praktika, teismas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik esant pagrįstoms abejonėms dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ir tik tada, kai šio akto nuostatos turi esminę reikšmę konkrečios bylos išsprendimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo antrojo skundo (pareiškimo) reikalavimo teismas nurodė, kad prašymas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo teismui reikalavimu, nes juo nesiekiama išspręsti ginčą ir tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (panaikinant aktą, įpareigojant atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiant žalos atlyginimą ar pan.). Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (panaikinamas aktas, atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.). Be to, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti, jog teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas dėl pareiškėjo trečiojo reikalavimo pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka vertindamas tapatų pareiškėjo reikalavimą, nuosekliai laikosi pozicijos, jog Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad iš Rašto turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes.
Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad skundas dėl Rašto panaikinimo nenagrinėtinas administracinių teismų, atitinkamai nenagrinėtinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų ir (ar) neveikimo).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, teismas nesprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; priimti atskirąją nutartį dėl teisės į teisminę gynybą, neva, praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan., ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad pareiškėjo siekiamas ginčyti Prezidento kanceliarijos Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikrus faktus, priimti atskirąją nutartį.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pažymėtina, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 16 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus dėl analogiškų reikalavimų kaip ir šioje administracinėje byloje (žr., pvz., 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-764-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-761-463/2025; 2026 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-49-552/2026; kt.), laikėsi pozicijos, jog Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo (pareiškimo), kuriuo prašoma panaikinti Raštą ir įpareigoti Prezidento kanceliariją atlikti veiksmus, nepriimtinumo nagrinėti. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (žr. 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-815/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1053-502/2025, 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1133-415/2025, 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1214-492/2025, 2025 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1131-822/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ir priimti atskirąją nutartį nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėti prašymai netenkinami.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.