Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6.1; 2.3.4.6.3; 2.3.4.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6

2025 m. sausio 15 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Šimkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. ieškinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys V. M. ir Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja A. M. ieškiniu prašo teismo panaikinti jai taikytą motinos valdžios apribojimą. Ieškinyje keliami šie reikalavimai: 1) panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-986-1093/2024 (toliau – Sprendimas); 2) atkurti pareiškėjai motinos valdžią nepilnamečių vaikų M. M., A. M. ir D. M. (toliau kartu – ir nepilnamečiai vaikai) atžvilgiu, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su pareiškėja; 3) atleisti Sprendimu paskirtą Viešąją įstaigą „(duomenys neskelbtini)“ nuo nepilnamečių vaikų nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus pareigų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. Pareiškėja nurodo, kad Sprendimu nuspręsta laikinai apriboti pareiškėjos A. M. motinos ir suinteresuoto asmens V. M. tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Po Sprendimo priėmimo, pasikeitė aplinkybės ir išnyko pagrindas dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 ir 3 dalys). Išnyko visos aplinkybės, į kurias atsižvelgė Vilniaus miesto apylinkės teisme priimdamas Sprendimą. Pareiškėja baigė pozityvios tėvystės kursus. Ji gyvena viena, jokių santykių su suinteresuotu asmeniu V. M. nepalaiko. Pareiškėja nuolatos bendrauja su savo nepilnamečiai vaikais, juos lanko, leidžia kartu laisvalaikį. Vaikai mamai sako, kad nori grįžti pas ją gyventi. Pareiškėja atsižvelgė į specialistų rekomendacijas, vykdo pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, šeimoje vyksta teigiami pokyčiai. Pareiškėja sugeba užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas nepilnamečiams vaikams. Ji taip pat gali tinkamai vykdyti savo, kaip atstovės pagal įstatymą, teises ir pareigas vaikams, rūpintis jais. Naujų aplinkybių, dėl kurių vaikai negalėtų gyventi su pareiškėja, neatsirado.

3. Suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nuo Sprendimo priėmimo situacija iš esmės nepasikeitė. Pareiškėja nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra pasyvi, tinkamai neįgyvendina motinos valdžios. Priėmus Sprendimą, pareiškėjos susitikimai su vaikais tapo retesni. Nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. ji vaikus aplankė tik keturis kartus. Pareiškėja nepasveikino jauniausiojo sūnaus su gimtadieniu, nors jam buvo tai pažadėjusi. Sūnus dėl to labai išgyveno. Nepilnamečiai vaikai išgyvena dėl susiklosčiusios šeimos situacijos. Jiems labai skaudu, kai pareiškėja pažadėjusi neatvyksta į suplanuotus susitikimus. Suinteresuoto asmens darbuotojai nuolat skatina pareiškėją susitikti su vaikais, kadangi mato, jog vaikams labai trūksta mamos. Tik po paskutinio atvejo vadybos posėdžio, kuris vyko 2024 m. rugpjūčio 23 d., paraginta koordinuojančios atvejo vadybininkės ir išgirdusi, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuoja pateikti teismui ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, pareiškėja pradėjo organizuoti dažnesnius susitikimus su vaikais. Padažnėjusius susitikimus su vaikais reiktų vertinti labai atsargiai, kadangi ir visą laikinosios globos laikotarpį, kai berniukų laikinasis globėjas buvo suinteresuotas asmuo, vaikų susitikimai su pareiškėja būdavo labai nereguliarūs. Pareiškėja turi iš naujo atkurti ryšį su nepilnamečiais vaikais. Vaikai pareiškėja nepasitiki, jie nežino, kada jų mama vėl gali dingti. Pareiškėja vaikais nesidomi ir išlaikymo jiems neteikia. Berniukai lanko psichologą, yra jautrūs ir pažeidžiami. Pareiškėjai trūksta socialinių įgūdžių. A. M. negebėjimas užtikrinti vaikams stabilumo kenkia jų psichologinei sveikatai, vaikai tampa emociškai išbalansuoti, patiria nereikalingas neigiamas emocijas, nusivylimą. Pareiškėjos pastangos vertintinos kaip paviršutiniškos, tai parodo, jog esminės problemos, dėl ko Pareiškėjai buvo apribota motinos valdžia, nėra išspręstos.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikino motinos valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tarnyba prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad, nors ieškovės šeimoje padėtis keičiasi į gerąją pusę, vaikų motina pagal galimybes deda pastangas susigrąžinti vaikus į šeimą, tačiau nėra duomenų, kad ieškovės elgesio pokyčiai yra esminiai ir ilgalaikiai. Pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų bendravimas yra iš esmės nenutrūkęs. Negalima daryti išvados, kad išnyko pagrindai apriboti motinai valdžią. Ieškovė dalinai vengia atlikti savo, kaip motinos, pareigas vaikams, nevykdo pareigos nuolat nepertraukiamai rūpintis vaikais, su jais bendrauti reguliariai, deda nepakankamas pastangas susigrąžinti vaikus į šeimą, neteikia išlaikymo. Todėl situacija šeimoje nėra iš esmės pasikeitusi nuo Sprendimo priėmimo. Tačiau motina nėra visiškai nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, keičia ir ateityje turi galimybes visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą ir pagerinti buities sąlygas bei turtinę padėtį.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. M. ir suinteresuotas asmuo V. M. prašė ieškinį tenkinti, o suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ ir išvadą teikianti institucija – ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys (pareiškimas) atmetamas. Laikinas motinos valdžios apribojimas pratęsiamas.

6. Socialinės paslaugos šeimai teikiamos nuo 2014 m. dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaikų priežiūros (2024 m. gruodžio 3 d. pagalbos planas, 1 Failas, b. l. 139).

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5922-1153/2022 nuspręsta leisti paimti vaikus M. M., D. M. ir A. M. iš jų motinos A. M. ir tėvo V. M.. Teismas konstatavo, kad dėl nuolatinių tarpusavio konfliktų, naudojamo smurto ir galimai turimos priklausomybės nuo alkoholio vaikų gyvenamoji aplinka nėra saugi. Tėvai linkę konfliktuoti ir daryti teisės pažeidimus (laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. policijos registruose yra registruoti 14 pranešimų suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos adresu dėl smurto artimoje aplinkoje, narkotinių medžiagų ir t. t.; vaikų tėvas 2020 m. vasario 12 d. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką).

8. A. M. šeimai nuo 2024 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) inicijuotas atvejo vadybos paslaugų teikimas. Suinteresuotam asmeniui V. M. dėl nežinomos gyvenamosios vietos nuo 2024 m. birželio 5 d. atvejo vadybos procesas nutrauktas (2024 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) raštas, 1 Failas, b. l. 95–98).

9. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-986-1093/2024 nutarta, be kita ko, laikinai apriboti A. M. ir V. M. atitinkamai motinos ir tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nepilnamečiams vaikams nustatyta nuolatinė globa, jų nuolatine globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskirta Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“. Teismas konstatavo, kad situacija šeimoje nuo 2022 m. vasario 3 d., kai teismas leido paimti visus tris nepilnamečius vaikus iš atsakovų šeimos, iš esmės nepasikeitė. Tėvų namuose ir toliau yra akivaizdžiai nesaugi aplinka gyventi, augti ir vystytis trims nepilnamečiams vaikams, tėvai nieko iš esmės dėl to, kad situacija namuose pakistų, nepadarė. Priešingai, atsakovas padarė du tyčinius nusikaltimus šeimos namuose prieš vaikų motiną, atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos į atsakovės namus, o atsakovė ir toliau leidžia vaikų tėvui ten būti ir lankytis, nors žino, kad tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko vaikams yra nesaugu motinos namuose. Šalys toliau konfliktuoja, smurtauja. Atsakovė A. M. tik iš dalies atsižvelgia į specialistų rekomendacijas, iš dalies bendradarbiauja su specialistais, laikosi rekomendacijų, iš dalies vykdo pagalbos plane iškeltus įsipareigojimus, šeimoje ilgą laiką nevyksta teigiami pokyčiai. Tėvai dėl socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos negeba užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų nepilnamečiams bei negali užtikrinti jų fizinio, emocinio, protinio, dvasinio ir dorovinio vystymosi ir negali tinkamai vykdyti savo, kaip atstovų pagal įstatymą, teisių ir pareigų vaikų atžvilgiu, rūpintis jais. Tai yra pagrindas laikinai apriboti jų tėvų valdžią sūnų atžvilgiu. Tačiau atsižvelgus į tai, kad tėvai nėra visiškai nutraukę ryšio su vaikais, juos lanko, atsakovė išsako norą ir ketinimą auginti vaikus, iš dalies vykdo rekomendacijas, dirba, atsakovas išsako norą padėti motinai auginti sūnus, teismas sprendžia, kad yra tikimybė, jog tėvai, dėdami daugiau pastangų, sudarys tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, pradės rūpintis vaikais, dėl to atsakovų tėvų valdžia sūnų atžvilgiu apriboja laikinai. Teismas taip pat konstatavo, kad, nors abu atsakovai teismo posėdžio metu teigė, kad kartu nebegyvena, šie jų paaiškinimai ne visiškai atitinka tikrovę (1 Failas, b. l. 10–15).

10. Remiantis Tarnybos 2024 m. lapkričio 8 d. šeimos aplinko sąlygų tyrimo aktu, nustatyta, kad pareiškėjos gyvenamoje vietoje yra sudarytos tinkamos buities sąlygos vaikams augti (1 Failas, b. l. 73–75).

11. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija, nuo V. M. grįžimo iš įkalinimo įstaigos, į pareiškėjos gyvenamąją vietą policija kviesta 2023 m. spalio 7 d., gruodžio 4, 18, 22 d., 2024 m. sausio 21, 31 d., vasario 6, 17, 27 d. Dalis pareiškėjos kreipimųsi buvo dėl to, kad suinteresuotam asmeniui buvo taikomas apribojimas lankytis pareiškėjos gyvenamoje vietoje, kreipimaisi buvo ir dėl pareiškėjos smurto prieš suinteresuotą asmenį, taip pat suinteresuoto asmens grasinimo nusižudyti (trys kartai), suinteresuoto asmens smurto prieš pareiškėją (2 Failas, b. l. 11–25).

Dėl pagrindų panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą

12. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys).

13. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

14. Pareiškėjos teiginys, kad išnyko visos aplinkybės, į kurias atsižvelgė Vilniaus miesto apylinkės teisme priimdamas Sprendimą, nepagrįstas. Pareiškėja neįrodė, kad nuo teismo Sprendimo dėl motinos valdžios apribojimo priėmimo aplinkybės pasikeitė taip, kad vaikams būtų saugu grįžti pas pareiškėją, pagalbos šeimai planą pareiškėja įgyvendina tik iš dalies. Tiek vaikų paėmimo iš tėvų, tiek motinos ir tėvo valdžios apribojimo taikymo viena iš pagrindinių priežasčių buvo saugios aplinkos namuose vaikams nebuvimas dėl suinteresuoto asmens V. M. elgesio – darytų teisės pažeidimų ir smurto pareiškėjos atžvilgiu. Papildomos priežastys buvo tėvų socialinių įgūdžių stoka. Pareiškėja neįrodė šių aplinkybių pasikeitimo.

15. Pareiškėjos šeimoje fiksuojami teigiami pokyčiai, tačiau byloje nėra įrodymų, kad šie pokyčiai stabilūs, ne pavieniai. Pareiškėjos bendravimas su vaikais tapo intensyvesnis tik po 2024 m. rugpjūčio 23 d. atvejo vadybos posėdžio, kurio metu pareiškėjai buvo paaiškinta, jog planuojama kreiptis dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo (2024 m. gruodžio 3 d. pagalbos planas, 1 Failas, b. l. 145). 2024 m. spalio–lapkričio mėnesiai pareiškėja epizodiškai domėjosi vaikų D. M. ir M. M. pasiekimais ugdymo įstaigose (1 Failas, b. l. 155). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja padengė įsipareigojimų už komunalines paslaugas dalį (2 Failas, b. l. 2). 2024 m. pareiškėja dalyvavo 23 psichologėse konsultacijose (2 Failas, b. l. 3). 2024 m. birželio 5 d. baigė 27 val. pozityviosios tėvystės kursus (1 Failas, b. l. 27). Pareiškėja, norėdama susigrąžinti vaikus, turėtų toliau išlaikyti teigiamus savo elgesio ir aplinkos pokyčius.

16. Pareiškėja taip pat turėtų siekti būti aktyvesnė įgyvendindama pagalbos šeimos plano uždavinius, kuriuos kol kas įgyvendina tik iš dalies. Pareiškėja išlaikymo vaikams neteikia. Pakankamai nesidomi vaikų apranga, sveikata, mityba. Su norinčiais pareiškėjos namuose apsilankyti ar su pareiškėja sukontaktuoti telefonu specialistais bendrauja pasyviai (2024 m. gruodžio 3 d. pagalbos planas, 1 Failas, b. l. 145). Pareiškėja neturi stabilaus darbo. SoDra informacinės sistemos duomenimis, 2024 m. ji pakeitė 8 darbovietes, vienoje iš jų dirbo vieną dieną (1 Failas, b. l. 165–169). Todėl darbdavio, pas kurį pareiškėja dirbo apie dvi savaites, charakteristika nelaikoma pakankamu įrodymu, kuriuo remiantis būtų galima teigiamai charakterizuoti pareiškėją (1 Failas, b. l. 157). Pareiškėjos atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla (1 Failas, b. l. 171–172).

17. Pareiškėja taip pat turėtų siekti atkurti didesnį ryšį su nepilnamečiais vaikais. Viena tokių galimybių – svečiavimasis pareiškėjos namuose. Tačiau tiek sprendžiant dėl svečiavimosi namuose galimybės, tiek dėl motinos valdžios panaikinimo, esminę reikšmę turi saugios aplinkos pareiškėjos namuose buvimas. Dėl saugios aplinkos nebuvimo pareiškėjos namuose svečiavimasis kartą jau buvo nutrauktas. Teismas negali daryti išvados, kad pareiškėjos vaikams namuose jau būtų saugu.

18. Kaip minėta, viena pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai buvo paimti iš pareiškėjos ir jai buvo apribota motinos valdžia – nesaugi aplinka dėl suinteresuoto asmens V. M. gyvenimo ten. Pareiškėja tik teismo posėdžio metu pripažino, kad su V. M. gyvena kartu. Kartu gyvena nuo jo grįžimo iš įkalinimo įstaigos 2023 m. rugsėjo mėn. Tačiau ieškinyje pareiškėja nurodė, kad ji gyvena viena, jokių santykių su suinteresuotu asmeniu V. M. nepalaiko (1 Failas, b. l. 7). Tą ji nurodė ir Tarnybai – 2024 m. lapkričio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog pareiškėja teigė bute gyvenanti viena (1 Failas, b. l. 74). 2024 m. gruodžio 3 d. atvejo nagrinėjimo posėdyje pareiškėja nurodė su suinteresuotu asmeniui V. M. negyvenanti. Dėl V. M. gyvenimo kartu pareiškėjai seniau buvo sustabdyta svečiavimosi galimybė. Vaiko teisių apsaugos specialistų vertinimu, situacijai kartojantis, svečiavimasis nebūtų galimas (2024 m. gruodžio 3 d. pagalbos planas, 1 Failas, b. l. 142–144). Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad apie gyvenimą kartu su V. M. nesakė bijodama dėl to nesusigrąžinti vaikų. Tai rodo, kad pareiškėja suprato, jog vienas iš pagrindų vaikams susigrąžinti – nebegyvenimas kartu su V. M.. Nepaisant to, pareiškėja su suinteresuotu asmeniu gyvena toliau, o apie negyvenimą su juo tiek Tarnybai, tiek teismui anksčiau melavo.

19. Suinteresuotas asmuo V. M. ieškinio dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo nėra pateikęs, nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo įrodymų, kad suinteresuoto asmens elgesys po Sprendimo priėmimo būtų iš esmės pasikeitęs teigiama linkme, nepateikė. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad atvejo vadybos posėdžiuose negali dalyvauti dėl savo užimtumo. Tik 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad suinteresuotas asmuo dėl atvejo vadybos kreipėsi 2025 m. sausio 6 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad suinteresuotas asmuo būtų motyvuotas įgyvendinti pagalbos šeimai planą, taip pat, kad jis nebekelia pavojaus sau, pareiškėjai ar vaikams. Remiantis policijos pateikta informacija, registruoti įvykiai tiek dėl jo ketinimų žudytis, tiek dėl smurto prieš pareiškėją. Dėl smurto prieš pareiškėją suinteresuotas asmuo buvo ir nuteistas. Nors po Sprendimo priėmimo pareiškėjos namuose policija neregistravo naujų įvykių, tačiau teismas negali daryti išvados, kad tokių įvykių nebuvo, nes, po Sprendimo gavimo, pareiškėja gali vengti pranešti apie suinteresuoto asmens elgesį bijodama netekti galimybės susigrąžinti vaikus, kaip ir bijojo pranešti apie gyvenimą kartu su suinteresuotu asmeniu.

20. Pareiškėja dar nėra pasirengusi savarankiškai auginti ir auklėti nepilnamečius vaikus, jais rūpintis ir užtikrinti geriausius vaikų interesus, sukurti jiems saugias gyvenimo sąlygas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl motinos valdžios ribojimo panaikinimo netenkinamas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).

21. Prašymo dėl laikino motinos valdžios panaikinimo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus.

Dėl vaikų nuomonės

22. Nėra duomenų, kad vaikai šiuo metu norėtų grįžti į namus. Teismas neturi abejonių, kad vaikai pasiilgsta mamos. Tačiau nė vienas iš vaikų nenurodė, kad pasiilgtų tėvo ar norėtų grįžti gyventi į namus, kuriuose jis gyvena. Priešingai, po tėvo lankymosi pas vaikus pradžios vaikų požiūris į grįžimą į namus tapo neigiamas. 2014 m. lapkričio 5 d. A. M. nurodė, kad namų pasiilgsta (1 Failas, b. l. 77), D. M. – pasiilgsta mamos, namo grįžti norėtų (1 Failas, b. l. 79), M. M. – tikslaus atsakymo, ar nori namo, neturėjo, apie tėvą neturėjo ką pasakyti (1 Failas, b. l. 81). Pasak socialinių darbuotojų, vaikai motinos nori, vaikams trūksta mamos (2024 m. gruodžio 3 d. pagalbos planas, 1 Failas, b. l. 144). Tačiau D. M. 2024 m. gruodžio 19 d. nurodė, kad jam geriau globoje, M. M. – kad nenorėjo būti su mama, kai ji atėjo su tėvu, o į namus grįžtų, jei tai būtų „gyvybės ir mirties klausimas“, namo nenori (2 Failas, b. l. 41), A. M. – kelis kartus pakartojo, kad mama buvo su tėvu, o jo globėjas nurodė, kad M. M. norėjo išeiti iš namų, kai atėjo tėvas, atsisakė su juo bendrauti (2024 m. gruodžio 19 d. Globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai, 2 Failas, b. l. 32, 41, 50).

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo

23. Nusprendus nepanaikinti laikino motinos valdžios apribojimo, byloje spręstinas klausimas dėl jo pratęsimo, nes šis terminas formaliai jau yra pasibaigęs. Tokį pageidavimą Tarnyba pareiškė 2024 m. gruodžio 9 teismo posėdžio metu. Apie tokią galimybę proceso dalyviai informuoti ir 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu. Priešingu atveju, byloje gali susiklostyti situacija, kad vaikai turėtų būti grąžinti pareiškėjai, nors teismas yra konstatavęs, kad tam nėra pagrindo ir kad dėl to gali kilti grėsmė vaikų saugumui.

24. Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad teismo, nagrinėjančio klausimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar tėvų valdžios apribojimo, nesaisto nei ieškinio (prašymo) dalykas, nei faktinis pagrindas.

25. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Tokių aplinkybių nėra, todėl laikinas motinos valdžios apribojimas turi būti pratęstas.

27. Sprendimas dėl laikino motinos valdžios apribojimo pratęsimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

28. Nors bylose dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nėra saistomas pareikštų reikalavimų, tačiau teismas nagrinėjamoje byloje negali spręsti klausimo dėl suinteresuotam asmeniui V. M. taikomo tėvo valdžios apribojimo tęsimo ar neterminuoto tėvo valdžios taikymo. Toks sprendimas peržengtų bylos ribas ir pažeistų suinteresuoto asmens V. M. teisę į gynybą. Byloje nėra su tuo susijusių savarankiškų reikalavimų (CPK 443 straipsnio 7 dalis), nagrinėtas klausimas tik dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Dėl to teismas gali peržengti tik byloje reikštą reikalavimą. Sprendžiant tėvo valdžios apribojimo klausimą suinteresuotam asmeniui būtų būtina užtikrinti teisę turėti advokatą pagal CPK 404 straipsnio 4 dalį. Priešingu atveju, būtų iš esmės pažeistos procesinės teisės normos. Tėvo atžvilgiu taikyto apribojimo svarstymas nepateko ir į Tarnybos išvadoje nagrinėtas ginčo ribas (CPK 404 straipsnio 1 dalis).

29. Tarnyba, laiku nesikreipusi į teismą dėl atitinkamo apribojimo suinteresuotam asmeniui tęsimo ar neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis), turi įvertinti, ar dėl to neturėtų kreiptis, o esant pagrindui – dėl to nedelsiant kreiptis į teismą. Kitaip kyla klausimas dėl teisinio pagrindo, kuriuo remiantis vaikai yra negrąžinami tėvui.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

30. Vaikams nustatyta nuolatinė globa, priteistas išlaikymas, todėl klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nesprendžiamas (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Laikino tėvų valdžios apribojimo sukeliamų teisinių pasekmių išaiškinimas

31. Išaiškintina, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis). Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį (pareiškimą) atmesti.

Pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-986-1093/2024 paskirtą laikiną pareiškėjos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.