Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Danutės Giačaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 120 MGL, t. y. 4519,20 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 80 MGL, t. y. 3012,80 eurų, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš K. Š. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8770,00 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. Š. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 21 d. apie 2.10 val. kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (duomenys neskelbtini) kilometre ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje) vairavo I. Š. priklausantį automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniame skunde K. Š. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti - sumažinti K. Š. paskirtą baudą, paskiriant galutinę bausmę – 20 MGL, t. y. 753,20 eurų, dydžio baudą, bei iš K. Š. išieškoti mažesnę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2954,00 eurų.Skunde nurodoma, jog žemesnės instancijos teismas nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė automobilio „BMW530“ rinkos vertė buvo 8770,00 eurų. Šiame kontekste pažymima, jog automobilis įvykio metu buvo apgadintas – sudaužytas visas jo priekis, todėl, nustatant konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą formalizuotai (t. y. remiantis žinynais ir katalogais), nustatyta automobilio vertė turėtų būti mažinama automobilio atstatymo kaštų suma, kuri sudaro ne mažiau kaip 5816,00 eurų. Automobilio atstatymo kaštų sumą patvirtina UAB “(duomenys neskelbtini)” išduotas Defektinis aktas, Remonto sąmata ir jų priedai. Formalizuotai nustatytos automobilio vertės nemažinant automobilio atstatymo kaštų suma, būtų pažeidžiami proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per didelę, BK bendrosios dalies normų neatitinkančią baudą. Argumentuodamas tokį skundo teiginį, apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje konstatuota eilė aplinkybių, sudarančių pagrindą bausmę nuteistajam K. Š. švelninti, tačiau jos, nustatant baudos dydį, pakankamai neįvertinos. Tokiomis aplinkybėmis laikytina, tai, jog K. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padaręs nusikalstamą veiką prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, K. Š. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi. Pagrindo paskirti nuteistajam tokią didelę baudą nesudarė ir tai, jog jis yra teistas bei baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas neįvertino, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu K. Š. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už visiškai kito pobūdžio nusikalstamas veikas ir teistumas jam yra išnykęs (jam buvusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, bausmės atidėjimo terminas pasibaigė dar 2013 m., be to, K. Š. teigia jam buvusią paskirtą baudą sumokėjęs ne vėliau kaip 2014 m. sausio 23 d.).Skunde taip pat akcentuojama, jog, sprendžiant išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos bei priteistinos baudos dydžio klausimą, neįvertinta ir tai, jog K. Š. darbovietė jį charakterizuoja itin teigiamai, jo darbuotojo darbo užmokestis nėra didelis, jis turi didelių turtinių įsipareigojimų bankui, be to, visokeriopai padeda savo senyvo amžiaus, labai silpnos sveikatos močiutei. Apelianto manymu, nustatydamas išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos bei priteistinos baudos dydžius, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotų principų, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas tenkinamas iš dalies. Atsižvelgdamas į nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sumažinti paskirtą baudą bei iš K. Š. išieškoti mažesnę konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė konfiskuotino turto – automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

Dėl bausmės (baudos) dydžio

Apeliantas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje numatytos kelių rūšių bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnyje nurodyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. už tokį nusikaltimą, kurį padarė K. Š., nustatoma iki 500 MGL dydžio bauda. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. Š. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – į K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus nusikaltimas), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi. Tačiau nei šios aplinkybės, nei nuteistojo finansinė padėtis – gaunamas nedidelis darbo užmokestis, turtiniai įsipareigojimai bankui, rūpinimasis artimais asmenimis, apygardos teismo manymu, nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog K. Š. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (2,04 promilės etilo alkoholio). Remiantis byloje esančiais duomenimis, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, jis nesilaikė saugaus atstumo ir trenkėsi į priekyje važiavusios transporto priemonės „OPEL Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Taigi K. Š. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei akivaizdus. Be to, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo jis už administracinius teisės pažeidimus ir administracinius nusižengimus administracine tvarka buvo baustas net šešis kartus. Visus kartus apeliantas baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Aukštesniojo teismo manymu, K. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, anksčiau padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su transporto eismo saugumu susijusias, privalomas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog paskirta bausmė - 80 MGL dydžio bauda, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nuteistajam K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo pagrįstumas neginčijamas ir apeliaciniame skunde, tačiau nesutinkama su konfiskuotino turto – automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos nustatymu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, kad automobilį – „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuoti nėra pagrindo, kadangi jis nėra K. Š. nuosavybė bei nusikalstamai veikai daryti panaudotas be savininkės I. Š. žinios. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė iš K. Š. išieškoti šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą ir ją nustatydamas rėmėsi 2017 m. spalio 3 d. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus raštu Nr. (9.5/20)-1B-9415, kuriame nurodyta, kad turimais duomenimis (žinynais (katalogais): „Transporto priemonių rinkos kainos“, VšĮ „EMPREKIS“ žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“, internetiniais žinynais ir kitais transporto priemonių rinkos kainų katalogais), automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo 8770,00 eurų (b. t. 1, b. l. 51). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, jog darant nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintas – sudaužyta priekinė automobilio dalis, tačiau, nustatant konfiskuotino turto (šio automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą, šios aplinkybės teismas niekaip nevertino. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu žemesnės instancijos teismas, įvertino ne visus išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos nustatymui reikšmingus duomenis. Bylos duomenimis nustatyta, jog K. Š. vairuojamas automobilis „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas būtent nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklausytų nuteistajam, ji būtų konfiskuojama būtent tokios būklės, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo metu, t. y. apgadinta. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, nepagrįstai vadovavosi vidutine tokios transporto priemonės rinkos kaina Lietuvoje, neatsižvelgdamas į automobilio faktinę būklę nusikalstamos veikos padarymo metu. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas teismui pateikė UAB “(duomenys neskelbtini)” 2018 m. sausio 18 d. Defektinį aktą, Remonto sąmatą, iš kurių matyti, jog automobilio atstatymo kaštų suma sudarytų 5816,00 eurų. Byloje nesant jokių kitų objektyvių duomenų apie automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę nusikaltimo padarymo metu, apygardos teismas vadovaujasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotu Defektiniu aktu ir Remonto sąmata, joje nurodytus duomenis laiko objektyviais ir teisingais, ir sprendžia, jog iš K. Š. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti nustatoma vidutinę automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos kainą – 8770,00 eurų, mažinant automobilio atstatymo kaštų suma – 5816,00 eurų.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas ir skirdamas K. Š. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tačiau neteisingai nustatė išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, todėl ši Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis keistina, sumažinant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 2954,00 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. Š. konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8770,00 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) – valstybei, pakeisti:

vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš K. Š. išieškotiną konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 2954,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.