Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kur

K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 25 MGL (3250,00 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. 2017 m. liepos 21 d. apie 2.10 val. kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 62 kilometre (Kaišiadorių rajono savivaldybėje) vairavo I. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir nerado žodžių paaiškinti teisme nagrinėjamo jo poelgio. Neblaivus sėdo už jo motinai I. Š. priklausančio automobilio vairo nesijausdamas tiek neblaivus, važiavo į parduotuvę. Tąkart motinos jis neatsiklausė, ar gali paimti automobilį. Įprastai šiuo automobiliu, esant reikalui, naudojasi visi jų šeimos nariai, taip pat ir jis. Automobilio rakteliai yra visiems prieinamoje vietoje – virtuvėje ant šaldytuvo. Kaltinamasis K. Š. prašė nekonfiskuoti jam nepriklausančio automobilio, kadangi automobilis yra labai reikalingas jų šeimai, o ir automobilio įsigijimo kainos atlyginimas automobilio savininkei jam būtų labai didelė ir nepakeliama našta.

Transporto priemonės savininkė – kaltinamojo K. Š. motina – I. Š. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galime neduoti parodymų, tačiau palaikė sūnaus – kaltinamojo – K. Š. išsakytą prašymą nekonfiskuoti automobilio, kadangi automobilis iš tiesų yra reikalingas jų šeimai, ypač garbingo amžiaus senolėms vežti pas gydytojus.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė Jurgita Česienė paprašė, o gynėjas advokatas Aleksandras Kuznecovas ir kaltinamasis K. Š. sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo K. Š. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. V. paaiškino (b. l. 17; 19), kad 2017 m. liepos 21 d. apie 2.00 val. ji, vairuodama jai priklausantį automobilį „O. Z.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Vilnius–Kaunas Kauno kryptimi. Kartu su ja važiavo sutuoktinio sūnėnas D. Š.. Pusiaukelėje, tarp kebabinės ir degalinės „B. P.“, pro galinio vaizdo veidrodėlius ji pamatė kaip greitai link jos artėja ta pačia – pirma – eismo juosta važiuojančio automobilio šviesos. Pagalvojo, kad šis automobilis, privažiavęs arčiau jos automobilio, pasuks į antrą eismo juostą, tačiau pajuto stiprų smūgį į jos vairuojamo automobilio galinę dalį. Ji sustojo ir išlipo iš automobilio. Dar išlipant iš automobilio, pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė lengvasis automobilis, vėliau pastebėjo, kad tai – „BMW“. Iš į jos automobilį atsitrenkusio automobilio, pro vairuotojo dureles, išlipo du jaunuoliai, kurie nuėjo už savo automobilio ir kažkam skambino. Apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Ji taip pat paskambino – bendruoju pagalbos telefonu 112. Greitai prie jų privažiavo lengvasis automobilis ir sustojo jos automobilio priekyje. Iš jo išlipęs vyras paklausė, kas nutiko. Ji jam trumpai papasakojo. Tada tas vyras pasiūlė jai pildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji jam pasakė, kad jau iškvietė policijos pareigūnus ir jų lauks. Tuomet vyras paprašė, kad, pildant reikiamus dokumentus, nurodytų, jog jis vairavo „BMW“, bet ji nesutiko. Dar vyras jai pasakė, kad taip besielgdama ji sugadins „BMW“ vairuotojui gyvenimą. Ji matė, kaip automobilio „BMW“ vairuotojas praėjo pro ją ir įlipo į privažiavusį automobilį. Praeinantis jaunuolis jai pasirodė įtartinas, o privažiavusio vyro noras, kad eismo įvykio dokumentai būtų užpildyti privažiavusio vyro vardu, leido jai suprati, kad į jos automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotojas gali būti išgėręs. Kur dingo kitas jaunuolis, važiavęs automobiliu „BMW“, ji nepastebėjo. Policijos pareigūnai atvyko greitai. Vyras jiems pasakė, kad automobilį „BMW“ vairavo jis, o ji policijos pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo ne vyras, o kitame automobilyje sėdintis jaunuolis. Tuomet policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino „BMW“ vairavusio jaunuolio blaivumą. Prietaisas parodė 1,99 promilės. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo.

Liudytojas D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25; 27), patvirtino liudytojos L. V. nurodytas aplinkybes apie jų kelionę automobiliu 2017 m. liepos 21 d. naktį ir automobilio „BMW“ atsitrenkimą į liudytojos L. V. vairuoto automobilio „O. Z.“ galą. Liudytojas nurodė, jog, išlipęs iš automobilio, pamatė, kad iš automobilio „BMW“ išlipo du jaunuoliai – K. Š. ir G. C.. Spėja, kad automobilį vairavo K. Š., nes jis važinėja tuo automobiliu. K. Š. kažkam skambino, ką kalbėjo, negirdėjo. Jaunuoliai priėjo prie jo ir jis jų paklausė, kaip taip nutiko, bet pamatė, kad abu jaunuoliai neblaivūs. Netrukus privažiavo K. Š. tėvas. Į eismo įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, K. Š. tėvas jiems pasakė, kad tai jis vairavo automobilį „BMW“, tačiau L. V. tai paneigė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. C. paaiškino (b. l. 29), kad 2017 m. liepos 21 d. apie 2.00 val. važiavo K. Š. vairuojamu automobiliu „BMW“ iš kebabinės, esančios ties Žiežmariais, kelyje Kaunas–Vilnius, Kauno kryptimi, nusipirkę degtinės ir, nuvažiavus maždaug 300 metrų, K. Š. vairuojamas automobilis trenkėsi į priešais važiavusio automobilio galą, tai galėjo būti „O. Z.“. Ar K. Š. buvo išgėręs, negali pasakyti, kadangi jis pats buvo išgėręs. Dėl kokių priežasčių K. Š. vairuojamas automobilis atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, nežino. Sustoję ir išlipę iš automobilio, jie vaikščiojo apie sugadintus automobilius. Kas paskambino K. Š. tėvui, nežino. Jis taip pat nežino, ar K. Š. tėvas kalbėjosi su automobilio, į kurį buvo atsitrenkta, vairuotoja. Policijos pareigūnai atvyko greitai. Jis negirdėjo, kad K. Š. tėvas policijos pareigūnams sakytų vairavęs „BMW“. Matė, kad policijos pareigūnai į policijos tarnybinį automobilį įsisodino K. Š.. Mano, kad automobilis „BMW“ yra K. Š., nes yra matęs jį vairuojant šį automobilį.

Liudytojas – policijos pareigūnas – A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino (b. l. 31), kad 2017 m. liepos 21 d., dirbat kartu su kolega E. S., apie 2.14 val. gavo pranešimą, kad kelyje A1, Kauno kryptimi, ties Žiežmariais, įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą, maždaug pusiaukelėje tarp kebabinės ir degalinės „B. P.“, rado susidūrusius du automobilius: automobilį „O. Z.“, kuris stovėjo pirmoje eismo juostoje, ir automobilį „BMW“, 5-os klasės, stovėjusį dešiniajame kelkraštyje, žiūrint Kauno kryptimi. Buvo apgadinta automobilio „O. Z.“ galinė dalis, o automobilio „BMW“ – priekinė. Be to, įvykio vietoje, už automobilio „O. Z.“, kelkraštyje, stovėjo kitas automobilis „Opel“. Prie jų priėjo vyresnio amžiaus vyras, prisistatė buvusiu pareigūnu ir teigė, kad automobilį „BMW“ vairavo jis. Jo buvo pasiteirauta, kas į įvykio vietą atvažiavo trečiu automobiliu – sidabrinės spalvos „Opel“. Tuomet vyras pasimėtė, nieko jiems nepaaiškino. Automobilio „O. Z.“ vairuotoja paneigė vyro pasakymą ir nurodė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas sėdi vyro sidabrinės spalvos automobilyje „Opel“. Vyras primygtinai prašė, kad eismo įvykio dokumentai būtų surašyti taip, kad automobilį „BMW“ vairavo būtent jis. Sidabrinės spalvos automobilyje „Opel“ gale sėdėjo du vaikinai: G. C. ir K. Š.. Patikrinus K. Š. blaivumą, nustatyta 1,99 promilės alkoholio. G. C. dingo, nors niekas jam neleido pasišalinti iš įvykio vietos. Tikrinant K. Š. blaivumą, G. C. taip pat prašė susitarti. Be to, liudytojas papasakojo, kad dar iki gaunat pranešimą apie eismo įvykį, apie 2.00 val., jis kartu su kolega buvo užsukę į kebabinę nusipirkti atsigerti. Prie jos buvo atvažiavęs kiek vėliau į eismo įvykį patekęs automobilis „BMW“. Iš automobilio priekinės keleivio pusės išlipo G. C., kuris su jais pasisveikino, ir, nusipirkęs 0,7 l degtinės butelį, įsėdo į tą pačią automobilio vietą. Matėsi, kad G. C. buvo neblaivus. Kas vairavo automobilį, nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas – E. S. patvirtino liudytojo A. K. nurodytas aplinkybes (b. l. 33).

Teisme nagrinėjamo 2017 m. liepos 21 d. įvykio vieta – kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 62,8 kilometras (Kaišiadorių rajono savivaldybė). Eismo įvykio vietoje rasti du automobiliai: „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadinta: priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės, valstybinis numeris, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinė kairės pusės lempa; suveikusios vairo ir keleivio oro pagalvės; bėgių perjungimo svirtyje sulaužyta apdaila ir įkištas atsuktuvas), ir „O. Z.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadinta: galinis bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, bagažinės dangtis) (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, b. l. 8–15).

Automobilį vairavo kaltinamasis K. Š. (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, b. l. 8–15; asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolas, b. l. 20–23), būdamas neblaivus – 2017 m. liepos 21 d. 3.15 val. paimtame kaltinamojo kraujyje rasta 2,04 promilės etilo alkoholio (specialisto išvada, b. l. 74).

Automobilio „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – I. Š., automobilis draustas, atlikta automobilio valstybinė techninė patikra (b. l. 41–43, 46–49). Automobilis buvo paimtas (kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, b. l. 8–15), tačiau grąžintas savininkei I. Š. (b. l. 58, 45).

Pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pažymą, pagrįsta turimais duomenimis (žinynais (katalogais): „Transporto priemonių rinkos kainos“, VšĮ „EMPREKIS“ žinynu „Autotransporto kainos Lietuvoje“, internetiniais žinynais ir kitais transporto priemonių rinkos kainų katalogais), eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „BMW“ charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė rinkos kaina 2017 m. rugsėjo 29 d.– 8770,00 Eur (b. l. 51).

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo K. Š. paaiškinimus ir ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, jog K. Š. 2017 m. liepos 21 d. apie 2.10 val. kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 62 kilometre (Kaišiadorių rajono savivaldybėje) vairavo I. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,04 promilės etilo alkoholio.

Ši kaltinamojo K. Š. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – vairavo transporto priemonę būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis K. Š. yra teistas (b. l. 75–88), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 96–100). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis K. Š. dirba (b. l. 89), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 95), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 91).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam K. Š. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, – gerokai mažesnė negu vidutinio dydžio už nesunkaus nusikaltimo padarymą pagal nusikalstamos veikos metu galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio redakciją, taikant tuo metu galiojančio MGL dydį – 37,66 Eur, – kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir daryti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis K. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė sąmoningai ir šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo ženkliai daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be to, kaltinamasis K. Š. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Dėl šių priežasčių kaltinamajam K. Š. paskirtina aukščiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Toks draudimas kaltinamajam taikytinas gerokai mažesnį nei vidutinės trukmės laiką, atsižvelgus į tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamą veiką K. Š. padarė vairuodamas jo motinai I. Š. priklausantį ir visos šeimos narių naudojamą automobilį „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis laikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jos neįmanoma padaryti nurodyto nusikaltimo, todėl konfiskuotinas, tačiau automobilis: nėra kaltinamojo nuosavybė; nusikalstamai veikai panaudotas be savininko žinios; nusikalstamos veikos metu vidutinė jo rinkos vertė buvo 8770,00 Eur; po kaltinamojo sukelto eismo įvykio apgadintas – sudaužytas visas priekis, todėl taisytinas; beveik prieš pusmetį grąžintas savininkui. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas turi sukelti neigiamas pasekmes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis ekonominio naudingumo, taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamu atveju netikslinga konfiskuoti nurodyto automobilio, tačiau iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. Š. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą.

K. Š. paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš K. Š. konfiskuotino turto – nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini) valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 8770,00 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) – valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, K. Š. išduotą vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.