Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-166/2015

Teisėjas R. Rainys Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01187-2013-6

2015 m. balandžio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo V. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. T. dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal V. T. laidavimą ir jos atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutraukta. V. T. laiduotoju paskirtas jos tėvas – V. T., nustatant dvejų (2) metų laidavimo terminą.

Paskirta V. T. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Priteista iš draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“, nukentėjusiajam O. B. 8000 Lt kaltinamosios V. T. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 951,82 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. baudžiamoji byla buvo iškelta už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2013-11-07, apie 22.04 val., Vilniuje, Upės – G.Baravyko g. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodama UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. buvo neatsargi ir neatidi, neįsitikinusi, kad tai yra saugu ir ji nekliudys kitiems eismo dalyviams, kaltinamoji važiuodama šalutiniu keliu (G.Baravyko g.) ir sukdama į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su dviračiu Bauer, vairuojamu O. B. (O. B.) važiavusiu pagrindiniu keliu. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei nukentėjo dviračio vairuotojas O. B., kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 113 punkto reikalavimą, nustatantį, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje ir 158 punkto reikalavimą, nustatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamame teismo nuosprendyje, aprašomojoje dalyje nėra nurodoma, kodėl teismas neanalizavo nukentėjusiojo kaltų veiksmų, taip pat neišsamiai kvalifikuota nusikalstama veika bei ją pagrindžiantys argumentai, nepagrįstas neturtinės žalos dydis. Dėl LR BPK 305 str. reikalavimų pažeidimų, nuosprendis yra neteisėtas.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamajai atsakomybei kilti turi būti nustatomi ne tik neteisėti veiksmai, bet ir priežastinis ryšys bei kaltė, o šiuo atveju O. B. veiksmai iš viso nebuvo analizuoti. Pasak apeliantės šioje byloje taip pat nenagrinėtas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių, nenagrinėtas kaltės klausimas. Apeliantė daro išvadą, kad, V. T. kaltės šiame įvykyje iš viso nėra arba kaltinamoji turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo kaltų veiksmų, lėmusių įvykio atsiradimą.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nemotyvavo tokios didelės neturinės žalos sumos priteisimo. Apeliantės manymu nukentėjusysis iš tikro pats yra kaltas dėl eismo įvykio, ir tikrai jam neturi būti priteisiama jokia neturtinė žala.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teismas nesvarstė net ir civilinio atsakovo (draudimo bendrovės) argumentų dėl neturtinės žalos dydžio. Pasak apeliantės draudimo bendrovė nurodė, jog pagal teismų praktiką panašiose bylose, maksimalus neturtinės žalos dydis gali būti 4000 Lt, o tai yra dvigubai mažiau negu priteista 2014-11-03 nuosprendžiu.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas pilnai neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, nesutampančių įrodymų ir netinkamai vertino nusikalstamos veikos egzistavimo faktą.

Skunde nurodoma, jog teismas iš esmės neanalizavo faktinių aplinkybių, t.y. nenagrinėjo eismo įvykio priežasčių, kurios lemia eismo įvykio dalyvių kaltę, ir priežastinio ryšio tarp visų eismo įvykio dalyvių veiksmų. Teigiama, kad ne V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o pats nukentėjusysis O. B. pirmas pažeidė šiuos reikalavimus, kas ir buvo eismo įvykio kilimo priežastimi. Pasak civilinio atsakovo atstovo teismas iš viso neanalizavo nukentėjusiojo veiksmų, kai tuo tarpu, nukentėjusysis melagingai nurodo, jog jis važiavo pažymėtu dviračių taku, tačiau iš eismo įvykio vietos plano neginčijamai aišku, kad nukentėjusysis važiavo ne dviračių taku, o važiuojamąja kelio dalimi, kadangi dviračių takas eina priešingoje kelio pusėje palei šaligatvį, todėl teismo sprendimas priimtas, remiantis melagingais nukentėjusiojo parodymais. Taip pat nurodoma, kad teismas iš viso neanalizavo nukentėjusiojo veiksmų, lėmusių įvykio atsiradimą, t.y. teismas iš viso nekreipė dėmesio tai, kad nukentėjusysis griežtai pažeidė Saugaus eismo keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles. Pasak civilinio atsakovo atstovo nei dviračio žibintų buvimo faktas, nei aplinkybė, ar dviratininkas dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę (o jis jos nedėvėjo) ar atšvaitus, nėra išnagrinėtas ginčijamame nuosprendyje. Taip pat teigiama, kad teismas neanalizavo aplinkybės, jog esant pažymėtam dviračių takui, dviratininkas važiavo važiuojamąja kelio dalimi, kas ir tapo eismo įvykio kilimo priežastimi, kadangi negalima buvo net tikėtis sulaukti dviračio važiuojamojoje dalyje, kai tame kelyje yra įrengtas dviračių takas. Daroma išvada, kad nukentėjusysis yra pats kaltas dėl įvykio ir jo kalti veiksmai įtakojo pasekmes, nukentėjusysis pats pažeidė saugaus eismo reikalavimus, kilo didelė tikimybė eismo įvykiui kilti ir tai buvo paties nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kodėl teismas neanalizavo nukentėjusiojo kaltų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir eismo įvykio kilimo, taip pat neišsamiai kvalifikuota nusikalstama veika bei ją pagrindžiantys argumentai, visai nepagrįstas neturtinės žalos dydis. Pažymima, kad dėl LR BPK 305 str. pažeidimų nuosprendis yra neteisėtas.

Taip pat neatkreipiamas dėmesys į tai, kad O. B. parodymai teisme skyrėsi nuo 2013-11-07 eismo įvykio plano, sudaryto Vilniaus apskrities VPK KPV KPP, t.y. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodęs važiavęs pažymėtu dviračių taku, nors eismo įvykio vietos plane matosi, kad pažymėtas dviračių takas yra kitoje gatvės pusėje.

Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nenagrinėtas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių, atskirai neanalizuotas kaltės klausimas. Daroma išvada, kad V. T. kaltės šiame įvykyje iš viso nėra arba kaltinamoji turėtų būti atleista nuo atsakomybės dėl paties nukentėjusiojo kaltų veiksmų, lėmusių įvykio atsiradimą.

Pažymima, kad nukentėjusysis iš tikro pats yra kaltas dėl eismo įvykio, ir jam neturi būti priteisiama apskritai jokia neturtinė žala. Nurodoma, kad pirmas Kelių eismo taisykles pažeidė O. B., kas ir tapo eismo įvykio priežastimi, todėl būtent jis yra kaltas dėl eismo įvykio ir turėtų būti nubaustas pagal ATP kodeksą, o V. T. išteisinta. Skunde nurodoma ir tai, kad teismui nenustačius O. B. kaltės ir V. T. išteisinimo pagrindų, turėtų būti sumažintas priteistos neturtinės žalos dydį, nes pats nukentėjusysis buvo kaltas arba bent jau įtakojo eismo įvykio kilimą, būdamas neatsargus.

Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės V. T., gynėjas advokatas, civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas V. T. prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusysis O. B. ir prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo V. T. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl V. T. apeliacinio skundo

Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde V. T. prašo ją išteisinti, nurodo, kad nukentėjusysis O. B. yra pats kaltas dėl įvykio ir jo kalti veiksmai įtakojo atsiradusias pasekmes. Tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, V. T. iš esmės pripažino kaltę, tačiau ginčija ir kelią klausimą, jog avarija įvyko dėl abipusės kaltės. Todėl pagrindinis klausimas šioje baudžiamojoje byloje kas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Nors V. T. apeliuoja į tai, kad pats nukentėjusysis O. B. pažeidė saugaus eismo reikalavimus, kad eismo įvykio kilimui buvo paties nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, tačiau teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, jog V. T. neteisėti veiksmai, o būtent jos padaryti KET 113 p. ir 158 p. reikalavimų pažeidimai, sąlygojo eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam O. B. buvo padaryti kūno sužalojimai, kas pasireiškė nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir kas atitinka LR BK 281 str. 1 d. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama į tai, nukentėjusysis važiavo ne dviračių taku, o važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau tokie teiginiai visiškai paneigti byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tvirtino, jog važiavo pažymėtu dviračiu taku. Byloje yra eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais, kuriuose yra užfiksuoti duomenys, apie eismo įvykio vietą, eismo sąlygas, eismo įvykio vietoje galiojančius kelių ženklus, automobilio ir dviračio padėtis po eismo įvykio ( t 1 b.l. 6-7). Tuo tarpu, į eismo įvykio vietą atvykę ir eismo įvykio vietos schemą sudarę policijos pareigūnai T. U. ir E. V. buvo apklausti apeliacinės instancijos teisme, kur detaliai paaiškino įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis. Liudytojai T. U. ir E. V. nepaneigė, jog to kelio dalyje, kuria važiavo O. B. galėjo būti dviračių takas. Be to byloje yra pateikti duomenys iš Vilniaus miesto savivaldybės, kur nurodyta, kad 2011 metais Upės g. dalyje nuo Baltojo tilto iki Studentų g. važiuojamojoje dalyje buvo paženklintas dviračių takas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijai faktas, kad įvykio vietoje dviračių takas buvo ir juo važiavo nukentėjusysis – abejonių nekelia. Apeliantė tai pat nurodo, jog ji nematė atvažiuojančio dviratininko, nurodo, kad tai nukentėjusysis pažeidė Saugaus eismo keliais įstatymą ir KET, tuo tarpu dviračių žibintų buvimo faktas, aplinkybė, ar dviratininkas dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę ar atšvaitus, nėra išnagrinėtas skundžiamame nuosprendyje. Tačiau ir tokie apeliantės teiginiai yra paneigti baudžiamosios bylos medžiaga. Tai kad apšvietimas buvo pakankamas, kad gatvė įvykio metu buvo apšviesta, nurodė liudytojas M. Š.. Kad gatvė įvykio metu buvo apšviesta patvirtino ir nukentėjusysis O. B.. Be to nukentėjusysis parodė, kad gerai nepamena, bet ar ant rankos, ar ant kojos, eismo įvykio metu jis turėjo atšvaitinę juostelę. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad ant dviračio galo buvo raudonas atšvaitas, iš šono geltoni, o priekyje šviečiantis žibintas, su maitinimo elementais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. patvirtino, kad ant nukentėjusiojo dviračio buvo visi atšvaitai. Policijos pareigūnas T. U. paaiškino, kad O. B. dviratis atitiko KET reikalavimus. Taigi apeliacinės instancijos teismui atlikus įrodymų visumos vertinimą, pirmosios instancijos teismo išvados, dėl V. T. kaltės pasitvirtino. Tarp KET 113 p. reikalavimo, kurio esmė yra tai, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje ir KET 158 p. reikalavimo, kur nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, pažeidimų ir eismo įvykio, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju būtent V. T. kalta dėl padarytos veikos, nes būtent jos veiksmai, kad ji nepamatė, nesustojo, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga (nukentėjusiojo partrenkimas ir dėl to patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas), dėl ko jos padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. Kilę padariniai, t. y. O. B. padaryti sužalojimai, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu buvo dėsningas V. T. padarytų KET pažeidimo rezultatas ir yra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Tuo tarpu apeliantės pozicija, kad eismo įvykį sąlygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai, paneigti aukščiau išdėstytais duomenimis. Byloje yra pakankamai duomenų, kad dviratininkas važiavo tam specialiai skirtu taku, nukentėjusiojo dviratis buvo tinkamai paženklintas atšvaitais, priekyje degė žibintas. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nedėvėjo liemenės, negali būti laikoma, kaip pagrindinė, šio eismo įvykio kilimo sąlyga, nes pagal tuo metu galiojanti KET buvo numatyta alternatyva – esant kitiems privalomiems ženklinimams, šviesą atspindinčią liemenę dviratininkui dėvėti nebuvo būtina.

Atkreiptinas dėmesys, jog dėl V. T. paduoto apeliacinio skundo susidarė prieštaringa situacija, kadangi, V. T. pateikdama apeliacinį skundą ginčija savo kaltę, prašo ją išteisinti, tai yra nebesutinka su BK 40 str. 1 d. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme, V. T. iš esmės pripažino kaltę. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, panaikinus BK 40 str. 1 d. taikymą ir sprendimą nutraukti bylą, V. T. turėtų būti pripažinta kalta, pagal BK 281 str. 1 d. ir būtų paskirta numatyta bausmė, tačiau tokiu būdu sunkinama jos padėtis. Byloje apeliaciniai skundai su prašymais dėl apeliantės padėties sunkinimo nėra pateikti, todėl apeliacinės instancijos teismas negali priimti sprendimo, kuris apsunkintų apeliantės padėtį dėl jos pateikto skundo, todėl skundžiamas nuosprendis, kuriuo V. T. taikyta BK 40 str. 1 d. nuostata, paliekamas nepakeistas.

V. T. apeliacinės instancijos teismo prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, tuo atveju, jei teismas nematys galimybės neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - ją švelninti. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė baudžiamojo poveikio priemonę, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde keliamas iš civilinio ieškinio klausimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareikštas civilinis ieškinys išspręstas tinkamai, atsižvelgiant į V. T. kaltę, įstatymų reikalavimus, todėl jo mažinti taip pat nėra pagrindo.

Dėl civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo V. T. apeliacinio skundo

Pastebėtina, kad nors apeliaciniai skundai paduoti atskirai, tačiau pagal juose keliamus klausimus, dėstomus reikalavimus yra iš esmės tapatūs, todėl tai pačiais virš išdėstytais motyvais, atmestinas ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo V. T. apeliacinis skundas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. T. ir civilinio atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo V. T. apeliacinius skundus atmesti.