Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, netekėjusi, nebausta už KET pažeidimus, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-11-07, apie 22.04 val., Vilniuje, Upės – G. B. g. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodama UAB „S. l.“ priklausantį automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. buvo neatsargi ir neatidi, neįsitikinusi, kad tai yra saugu ir ji nekliudys kitiems eismo dalyviams, kaltinamoji važiuodama šalutiniu keliu ( G. B. g.) ir sukdama į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su dviračiu Bauer, vairuojamu O. B. (O. B.) važiavusiu pagrindiniu keliu. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei nukentėjo dviračio vairuotojas O. B., kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 113 punkto reikalavimą, nustatantį, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje ir 158 punkto reikalavimą, nustatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. T. kalta prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną ji vairavo automobilį, prieš įvažiuodama Upės ir Baravyko gatvių sankryžą, ji pasižiūrėjo į dešinę, ten kliūties nebuvo. Iš kairės pusės važiuojantis automobilis buvo tolokai, todėl ji pasuko į kairę. Darydama kairį posūkį iš šalutinio kelio į pagrindinį, susidūrė su dviratininku. Prieš sukdama į kairę ji nesustojo, iš kur atsirado dviratininkas, paaiškinti negali, nes prieš manevrą jo nematė. Po susidūrimo kažkoks žmogus iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Nukentėjusiajam atlygino 400 Lt., yra moksleivė ir neturi pinigų, dirba firmoje vieną kartą per savaitę ir gali vairuoti firmos automobilį visą savaitę. Iki įvykio automobilį vairavo 4 mėn. Automobilis priklauso įmonei UAB „M. V.“ esančiai (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius jos tėtis.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė dėl įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo taip pat įrodyta kita bylos medžiaga.

Kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai.

Teismo posėdžio metu V. T. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigdama, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai pergyvena ir gailisi. Kaltinamoji prašė jos tėvą V. T. – paskirti jos laiduotoju. Atvykęs į teismo posėdį V. T. pateikė prašymą atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir sutiko būti jos laiduotoju. Jis patikino teismą, kad įsipareigoja tinkamai prižiūrėti dukrą ir garantavo, kad ateityje ši nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus teismui pateiktą V. T. charakteristiką, jo užimamas pareigas, tai, kad jis yra kaltinamosios tėvas, darytina išvada, kad V. T. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

V. T. neteista (41-42 b.l.), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (45-47 b.l.), į narkologinę įskaitą neįrašyta (113 b.l.), administracinė tvarka nebausta (43 b.l.). Kaltinamoji įvykdė netyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, nesukėlusią sunkių pasekmių. Ji visiškai prisipažino kalta ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. Teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant BK 40 str. numatytoms sąlygoms V. T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla nutrauktina. Laidavimo terminas nustatytinas dvejų metų laikotarpiui be piniginio užstato.

BK IX skyriuje nurodyta, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. Baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iš valstybės prievartos priemonių padedančių įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog V. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas, įvertinęs V. T. įvykdytą nusikalstamą veiką, jos asmenybę, mano, kad tikslinga skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialiąja teise.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis O. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1354,83 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas laiko, kad šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamosios veiksmais padarytą turtinę žalą – „C. TU S.A. V. I. G.“, draudimo bendrovė pripažįsta 951,82 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad 2013-11-12 apžiūrėjęs turtą draudikas surašė Turto apžiūros aktą žalos byloje Nr. 2013/0034037, kuriame pažymėti apžiūros metu nustatyti turto defektai: priekinis ratlankis, priekinis sparnas, dviračio bagažinė. Ieškovas sutiko su tokiu apžiūros rezultatu (užfiksuotais apgadinimais), pasirašydamas minėtame turto apžiūros akte. Ieškovas taip pat yra nurodęs, kad jam buvo padarytas nuostolis dėl dviračio pompos ir šalmo. Taigi draudikas, atsižvelgęs į žalos byloje surinktą informaciją, apskaičiavo mokėtinos draudimo išmokos dydį - 447 Lt. Jokie papildomi apgadinimai dviračiui nebuvo užfiksuoti, ieškinyje ieškovas taip pat nepaaiškino ieškovo pateiktame kvite nurodytų išlaidų būtinumo, todėl MB "S." kvite nurodytos išlaidos neatlygintinos. Taip pat įvertinęs ieškovo pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - VSDFV) 2014-02-27 Pažymą apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, pagal kurią nukentėjusiajam už laikotarpį nuo 2013-11-07 iki 2013-12-05 VSDFV išmokėjo 1582,91 Lt, draudikas apskaičiavo draudimo išmoką dėl negautų pajamų už visą nedarbingumo laikotarpį. Kadangi nukentėjusiojo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 101,65 Lt, o per visą nedarbingumo laikotarpį ieškovas buvo nedarbingas 19 darbo dienų, jam apskaičiuota 348,44 Lt draudimo išmoka (19 d. d. * 101,65 Lt - 1582,91 Lt VSDFV išmoka). Dėl neturtinės žalos nurodo, kad nukentėjusysis taip pat pažeidė KET ir jo veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su žalos atsiradimu, todėl mano, kad išmokėjus 4000 Lt žala nukentėjusiajam būtų atlyginta ir nenukrypta nuo teismų praktikos.

Teismas visiškai sutinka su draudimo bendrovės nurodyta turtinės žalos dydžio apskaičiavimo tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta kitų įrodymų patvirtinančių, jog nukentėjusiajam buvo padaryta didesnė turtinė žala, negu ta, kurią atlygino draudimo bendrovė, ieškinio dalis dėl likusios turtinės žalos atlyginimo netenkintina.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nusikalstamais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajam O. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas bei kitos neigiamos pasekmės jo sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pastarasis patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir nerimą. Todėl šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamoji V. T. mokosi, yra darbinga, pastovias pajamas, tačiau jos nėra didelės. Šios kaltinamąją apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindu ieškinį mažinti. Pasisakydamas dėl civilinio atsakovo atstovo pareikštų argumentų apie neturtinės žalos dydžio piniginę išraišką, įvertinant gydymosi dienų skaičių, teismas pabrėžia, kad tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pripažįsta, kad neturtinės žalos pilnai įvertinti pinigine išraiška negalima. Teismas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010, 2K-350/2012 ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad pareikštas 10 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajam O. B. priteistinos neturtinės žalos dydį – 8000 Lt.

Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą teismas pažymi, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad įvykio metu kaltinamosios V. T. vairuoto automobilio transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė apsidrausta „C. TU S.A. V. I. G.“ (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas galiojo nuo 2012-12-28 iki 2013-12-27). Ši draudimo bendrovė byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2011 m. lapkričio 17 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, šioje byloje visą priteisiamą turtinę ir neturtinę žalą, privalo atlyginti draudimo bendrovė „C. TU S.A. V. I. G.“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BK 40 str. LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas,

nusprendžia:

V. T., gim. 1995-03-03, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal V. T. laidavimą ir jos atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti. V. T. laiduotoju paskirti jos tėvą – V. T., nustatant dvejų (2) metų laidavimo terminą.

Paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. T., kad jei per nustatytą dvejų metų laidavimo terminą ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei asmuo per laidavimo laikotarpį nepadaro naujos nusikalstamos veikos, jis nėra laikomas teistu ir jam išnyksta visos baudžiamosios teisinės nusikalstamos veikos padarymo pasekmės.

Priteisti iš draudimo bendrovės „C. TU S.A. V. I. G.“, nukentėjusiajam O. B. 8000 Lt kaltinamosios V. T. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 951,82 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.