Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui A. R. dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog su vaikais gyvena socialiniame būste, jokio turto neturi, pajamos neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio, gauna išmokas vaikams. Nurodė, jog sūnui chroniškų ligų nenustatyta. Papildomai paaiškino, jog šiuo metu materialiai jai niekas nepadeda. Iki gyvenimo su atsakovu skyrium, atsakovas prie vaikų išlaikymo prisidėdavo, nuo 2021 m. prie išlaikymo neprisideda, teigdamas, jog neturi pajamų. Papildomai paaiškino žinanti, jog atsakovas ketino vykti uždarbiauti į užsienio valstybę. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais. Mano, jog ieškinys pagrįstas, todėl prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų negauta.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą rašytinę išvadą, kurioje nurodoma, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaikų interesus, o prašoma priteisti išlaikymo suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.

Nesant duomenų apie galimus vaikų teisių pažeidimus, išvadą teikiančiai institucijai neturint neigiamų duomenų apie ieškovės šeimą, byla teismo posėdyje išnagrinėta iš esmės išvadą teikiančios institucijos atstovei, teismo leidimu, nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 155 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei E. V. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. R., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. R.. Vaikų tėvas – atsakovas A. R. (b. l. 10, 11).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų – turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų būtinybė įtvirtinta ir Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.169 straipsnio 2 dalyje, kurioje pasakyta, kad kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiais vaikais E. R. ir P. R. rūpinasi ieškovė (vaikų motina). Išvadą teikiančios institucijos pateiktoje išvadoje nurodoma, jog institucijos atstovams bendraujant su nepilnamečiais vaikai, vaikai išreiškė norą gyventi su motina ir toks vaikų noras neprieštarauja jų interesams. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaikų psichikai, ar pažeistų nepilnamečių vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiais šalių vaikais rūpinasi ieškovė, kuri geriausiai žino vaikų poreikius, taip pat įvertinus vaikų amžių ir byloje esančius duomenis apie vaikų nuomonę šiuo klausimu, nepilnamečių vaikų P. R. ir E. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove E. V. jos gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Tačiau negali būti priteista vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės pajamas iš darbo teisinių santykių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sudarė apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn., o iš darbo santykių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. (b. l. 16, 17). Ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Ieškovei yra mokamos išmokos vaikams pagal Išmokų vaikams įstatymą po 140 Eur per mėnesį (b. l. 13). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog gyvena socialiniame būste, vaikais rūpinasi viena.

Bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (registrų informacija) nustatyta, jog atsakovas Lietuvos Respublikoje registruotino nekilnojamojo turto neturi, jo vardu nėra registruota kelių transporto priemonių (b. l. 53, 59; Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie atsakovo draudžiamąsias pajamas Lietuvos Respublikoje neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas informacijos apie turtą ir gaunamas pajamas byloje nepateikė, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, aplinkybių, dėl kurių negalėtų vaikams teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, nėra pateikta.

Byloje pateikti įrodymai apie šalių turtinę padėtį suponuoja išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nėra blogesnė, nei ieškovės, todėl atsakovas gali ir turi prisidėti prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, juos auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kita vertus, galimai nepalanki ar sunki tėvų turtinė padėtis nepašalina jų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis).

Šalių nepilnamečiai vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pradinėje mokykloje (b. l. 12). Duomenų, jog nepilnamečiai vaikai turėtų sveikatos sutrikimų ar specialių poreikių, kurių tenkinimui būtų reikalingos papildomos išlaidos, bei šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta.

Ieškovė byloje pateikė lėšų, reikalingų vaikų poreikiams patenkinti, skaičiuotę, kurioje nurodoma, jog nepilnamečio vaiko E. R. poreikiams tenkinti mėnesiui reikalinga 520 Eur suma (maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymosi išlaidoms ir kt.), o P. R. poreikiams tenkinti reikalinga 550 Eur suma mėnesiui (maistui, aprangai, sveikatos priežiūros, mokymosi išlaidoms) (b. l. 15). Nors nurodytos sumos nėra pagrįstos į bylą pateiktais objektyviais įrodymais, tačiau įvertinus bylos medžiagą, būtinus ir protingus vaikų poreikius, šalies ekonominę situaciją, išlaikymo suma protinga, reali ir nėra per didelė (CPK 185 straipsnis).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tačiau nurodytas kriterijus nėra absoliutus, ir nustatant vaikui skirtino išlaikymo dydį, privalu atsižvelgti ir į tėvų turtinę padėtį bei į būtinybę jiems patenkinti savo asmeninius būtinuosius poreikius.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis bei nustatytas aplinkybes, remiantis kasacinio teismo praktika, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą vaikams pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas prie savo vaikų išlaikymo neprisideda, vaikų materialiai neremia nuo 2021 m. liepos mėn., šalių nepilnamečiais vaikais rūpinasi viena ieškovė, kuriai tenka didesnis aprūpinimo vaikams teikimas. Remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nesant duomenų, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog atsakovas turi galimybę prie vaikų materialinio išlaikymo prisidėti didesne, nei ieškovė, apimtimi (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės prašomo išlaikymas kiekvienam vaikui dydis šios bylos kontekste yra proporcingas tiek vaikų poreikiams, tiek atsakovo turtinei padėčiai (CK 3.190 straipsnis, 192 straipsnio 2 dalis, CPK 183 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo A. R. nepilnamečių vaikų E. R. ir P. R. išlaikymui priteistina po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. (CK 3.208 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė E. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Į teismo sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą įskaitytinos laikino išlaikymo sumos, priteistos iš atsakovo teismo 2022-02-08 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 3.192 straipsnis).

Remiantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jai byloje teikta 100 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnis).

Iš byloje pateiktos 2022 m. balandžio 12 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34Mr) PT-2944 matyti, jog byloje patirtos 417,50 Eur išlaidos (išlaidos advokato pagalbai).

Šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 341 Eur (125 Eur už neturtinį reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir 216 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 10 punktas).

Ieškinį tenkinus bei įvertinus aplinkybę, jog ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, iš atsakovo valstybei priteistinos 341 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl žyminio mokesčio ir 417,50 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Išaiškintina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje teismo 2022-02-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo A. R. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. R. ir P. R. po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2022-02-03 (kreipimosi į teismą dienos) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, įvertinus byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, priėmus sprendimą byloje, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. V., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-02-03) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, į išlaikymo sumą įskaitant teismo 2022-02-08 nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones priteistą laikiną išlaikymą.

Paskirti ieškovę E. V. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų P. R. ir E. R. išlaikymui skirtas lėšas.

Priteisti iš atsakovo A. R. 341 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo A. R. 417,50 Eur (keturių šimtų septyniolikos eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti teismo 2022-02-08 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo priteisimo).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.