Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-11-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1789-123/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
2S-1789-123/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10903-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
B. L.
Trečiasis asmuo
J. L.
Kategorijos

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1789-123/2015

Teisėja G. Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-10903-2015-2)
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.4; 3.1.18.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės B. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovei kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl prievolių pripažinimo pasibaigusiomis, trečiasis asmuo J. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo teismo pripažinti ieškovės prievoles atsakovei pagal 2009-08-11 paskolos sutartį Nr. 09-00020 EUR pasibaigusiomis nuo 2015-07-30. Ieškinyje ieškovė pateikė prašymą ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei realizuoti visas iš 2009-08-11 paskolos sutarties Nr. 09-00020 EUR kylančias teises.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-02 nutartimi ieškovės B. L. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Preliminariai įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimą negalima daryti pagrįstos prielaidos, jog ieškovės pareikštas reikalavimas bus patenkintas, todėl ir grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui nekyla. Be to, atsakovės atžvilgiu pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principus. Ieškovė savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės reikalauja suvaržyti atsakovės galimybę įgyvendinti savo teises į skolos išieškojimą iš ieškovės. Uždraudus atsakovei naudotis savo teisėmis pagal su ieškove sudarytą sutartį būtų sudaromos prielaidos ieškovei piktnaudžiauti teise ir nevykdyti įsipareigojimų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė B. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-02 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir uždrausti atsakovei realizuoti visas iš 2009-08-11 paskolos sutarties Nr. 09-00020 EUR kylančias teises iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Mano, kad teismo išvada apie tai, kad ieškinio reikalavimo negalima patenkinti yra visiškai nemotyvuota. Nurodo, kad apeliantės prievolės pagal paskolos sutartį yra pasibaigusios 2015-07-30. Atsakovei laikant, jog apeliantė po 2015-09-01 suėjusio galutinio kredito termino grąžinimo yra negrąžinusi atsakovei 13 135,91 Eur dydžio dalies kredito, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė pradės priverstinio skolos išieškojimo veiksmus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-02 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio reikalavimai grindžiami tik ieškovės nuomone, kad jos prievolės pagal paskolos sutartį yra pasibaigusios 2015-07-30. Jokių įrodymų, kad visi mokėjimai pagal paskolos sutartį yra atlikti, nepateikta. Pati ieškovė nurodo, kad grąžino atsakovei dalį paskolos (54 289,95 Eur), kitų mokėjimų pagal paskolos sutartį neatliko. Ieškovės reikalavimas įskaityti papildomą pajų į grąžintos paskolos dalį yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-24 nutartis byloje Nr. 2-2396/2013; 2010-04-15 nutartis byloje Nr. 2-535/2010 ir kt.).

Šioje byloje ieškinio reikalavimai grindžiami ieškovės nuomone, kad jos prievolės pagal paskolos sutartį yra pasibaigusios 2015-07-30. Byloje nėra įrodymų, kad visi mokėjimai pagal paskolos sutartį yra atlikti. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad grąžino atsakovei dalį paskolos – 54 289,95 Eur, kitų mokėjimų pagal paskolos sutartį neatliko, nes, jos manymu, sumokėtas papildomas 13 380,44 Eur pajus turėtų būti panaudotas skolos dengimui. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad preliminariai įvertinus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimą, negalima daryti pagrįstos prielaidos, jog ieškovės pareikštas reikalavimas bus patenkintas, nes pajiniai įnašai yra unijos nuosavybė, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo bus pasisakyta tik išnagrinėjus ginčą iš esmės.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalis sieja sutartiniai santykiai, ieškovė savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės reikalauja suvaržyti atsakovės galimybę įgyvendinti savo teises į skolos išieškojimą iš ieškovės. Tenkinus tokį ieškovės prašymą ir atsakovei uždraudus atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šalių sudarytoje sutartyje jai suteiktų teisių įgyvendinimu, taip pat ir skolos išieškojimu, iš esmės būtų apribojamos atsakovės sutartinės galimybės imtis veiksmų, jei ieškovė nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Laikinosios apsaugos priemonės iš esmės ribotų atsakovės teisę į interesų gynybą nepriklausomai nuo jų teisinių pažeidimo pobūdžio bei faktiškai atleidžia ieškovę nuo bet kokių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovei draudžia atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu. Uždraudus atsakovei naudotis savo teisėmis pagal su ieškove sudarytą sutartį būtų sudaromos prielaidos ieškovei piktnaudžiauti teise ir nevykdyti įsipareigojimų.

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė