Telšių apylinkės teismo nutartis

2012-10-12 · Byla Nr. L2-1304-875/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
L2-1304-875/2012
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01159-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Kreditorius
BIGBANK AS
Skolininkas
A. J.
Kategorijos
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. L2-1304-875/2012m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01159-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 125.11.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 12 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išsprendęs kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo filialą Lietuvoje, pareiškimo dėl negrąžinto kredito, sutartinių palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko A. J. išduodant teismo įsakymą priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius BIGBANK AS, juridinio asmens kodas 10183757, Rüütli 23, Tartu 51006, Estija, veikiantis per savo struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašoma išduodant teismo įsakymą priteisti 5747,43 Lt negrąžintą kreditą, 4769,03 Lt sutartines palūkanas, priskaičiuotas nuo sutarties sudarymo 2010-01-20 iki 2012-04-30, 50,00 Lt skolos išieškojimo išlaidas, 236,71 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2012-06-15 pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 61,00 Lt žyminį mokestį iš skolininko A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Pareiškimą priimti atsisakytina.

1. Dėl reikalavimo faktinio pagrindo nenurodymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 433 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas ir reiškiamas reikalavimas, ir jo faktinis pagrindas, o taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Įrodinėjimo dalykas, t.y. faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, turi būti nurodomas kiekviename procesiniame dokumente, kuriame tas reikalavimas yra suformuluotas, taigi ir pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Faktinį pagrindą nurodyti būtina, siekiant apibrėžti kreditoriaus reikalavimo individualumą ir užkirsti kelią tapačių reikalavimų pareiškimui ateityje. Pagal CPK 263 straipsnio 2 dalį teismas savo sprendimą pagrindžia tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nėra suėjęs kredito grąžinimo terminas, nes pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo grafiką kreditas turi būti grąžintas nuo 2010-02-15 iki 2020-01-15, kiekvieno mėnesio nustatytą dieną mokant nustatyto dydžio įmokas – iš viso vienas šimtas dvidešimt įmokų 17799,34 Lt sumai. Jei kreditoriaus reikalavimas grindžiamas tuo, kad skolininkas nesumokėjo dalies įmokų, tai ši aplinkybė turi būti nurodyta pareiškime, o kreditorius turi nurodyti teismui įrodymus, galinčius patvirtinti, kad mažų mažiausiai egzistuoja visos kredito sutarties sudarymo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.889 straipsnyje nurodytos sąlygos arba joms identiškos sąlygos, numatytos kredito sutarties nutraukimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsnyje. Faktinių duomenų apie tai, nuo kada nebemokamos kredito grąžinimo įmokos, ir apie vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą kreditorius nenurodė, taip pat nenurodė įrodymų, galinčiu patvirtinti šiuos duomenis.

2. Dėl palūkanų dydžio. Iš pateikto pareiškimo ir jo priedų matyti, kad kreditorių ir skolininką sieja teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios pagal CK 6.261 straipsnį laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012). Todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus.

Reikalaujama priteisti negrąžinto kredito suma yra 5747,43 Lt. Be šios sumos ir 236,71 Lt delspinigių, kreditorius prašo priteisti 30,97% dydžio metines palūkanas, kurių nuo 2010-01-20 iki 2012-04-30 priskaičiuota 4769,03 Lt.

Palūkanų paskirtis yra dvejopa: jos yra arba atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, arba atlieka kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. Šalių susitarimu nustatant tiek mokėjimo, tiek kompensuojamąsias palūkanas, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatytrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Todėl sutarties sąlyga dėl palūkanų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl palūkanų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio palūkanos, užuot atlikusios mokėjimo arba kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą.

Lyginant pagrindinės skolos ir už ją priskaičiuotų mokėjimo palūkanų dydžius (5747,43 Lt/4769,03 Lt) matyti, kad palūkanos siekia beveik 83% pagrindinės skolos, taigi jų galutinė vertinė išraiška yra neproporcingai didelė. Pažymėtina, kad skolininkui laiku neįvykdant piniginės prievolės, kreditorius įgyja subjektinę teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš skolininko netesybų. Nors kredito grąžinimo įmokos nebebuvo mokamos iš esmės nuo 2010-01-20, t.y. nuo pat sutarties sudarymo, ieškinys pateiktas tik praėjus daugiau nei dviems metams, o 30,97% dydžio metinės palūkanos skaičiuotos iki 2012-04-30. Tačiau kai rinkos profesionalu esantis kreditorius, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, ilgiau nei du metus skaičiuoja ir didžiules 30,97% metines palūkanas, jos praranda mokėjimo funkciją, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai mokėjimo funkciją transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami.

Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą nustatytas palūkans, tačiau to daryti teismas negali bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nes šios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka.

3. Dėl formalių trūkumų. CPK 433 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be kita ko, turi būti nurodytas kreditoriaus, kuris yra juridinis asmuo, atsiskaitomosios sąskaitos numeris. Pagal tarptautinį banko sąskaitos numerio standartą (angl. IBAN – International Bank Account Number) popieriniame formate sąskaitos numeris turi būti grupuojamas po keturis skaičius, o ne rašomas ištisai, kaip yra kreditoriaus pareiškime.

Nagrinėjant civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo yra taikoma supaprastinta civilinio proceso tvarka, todėl vadovaudamasis CPK 435 straipsnio 2 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus BIGBANK AS, veikiančio per savo struktūrinį padalinį – BIGBANK AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, 2012-10-10 pareiškimą dėl negrąžinto kredito, sutartinių palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko A. J. ir grąžinti pareiškimą jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti kreditoriui, jog atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio ištaisius trūkumus įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Masiulis