- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- 2S-399-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28766-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Kreditorius
- G. J., sodininkų bendrija „Jurginas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-36258-592/2015 pagal pareiškėjos (skolininkės) Ž. V. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Darius Bliznikas, išieškotojai G. J., sodininkų bendrija „Jurginas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, turto vertintojas UAB „Capital vertinimas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Ž. V. su skundu kreipėsi į antstolį Darių Blizniką, prašydama panaikinti 2008-03-26 turto arešto aktus bei 2015-07-01 patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Nurodė, jog prieštarauja, kad „ekspertė blondinė darytų ekspertizę pagal antstolio D. Blizniko 2015-07-01 patvarkymą“.
Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas 2015-08-19 patvarkymu pareiškėjos Ž. V. skundą patenkinti atsisakė. Pažymėjo, kad skolininkė skunde dėl eksperto nušalinimo nenurodė nė vieno iš CPK 65 str., 67 str. numatytų nušalinimo pagrindų. Klausimas dėl Ž. V. atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų ir areštų panaikinimo jau buvo nagrinėtas daug kartų, pagrindų panaikinti turto arešto aktus nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Suinteresuotas asmuo UAB „Capital vertinimas“ atsiliepime nurodė, jog pati įmonė ir joje dirbantys vertintojai niekaip nėra susiję su antstoliu Dariumi Blizniku, todėl nušalinimui pagrindų nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015-10-14 nutartimi buvo atmestas pareiškėjos Ž. V. pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo Igorio Kasimovo nušalinimo, nesant CPK 64 str. ir 65 str. numatytų nušalinimo pagrindų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nuomonė apie procesą, kitas teisėjų nagrinėtas bylas nėra teisinis pagrindas nušalinti teisėją I. Kasimovą nuo bylos nagrinėjimo. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nurodė, kad nutartis neskundžiama.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-14 nutartimi pareiškėjos Ž. V. skundą atmetė. Teismas aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą UAB „Capital vertinimas“ nušalinti nuo turto vertinimo ekspertizės atlikimo, nenustatė. UAB „Capital vertinimas“ atsiliepime nurodė, jog pagrindų nušalinimui nėra. Pareiškėja tokių įrodymų taip pat nepateikė (CPK 178 str.). Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ekspertė yra blondinė, pagrindo nušalinti UAB „Capital vertinimas“ nuo turto vertinimo ekspertizės atlikimo nesudaro. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 0,0643 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurio vykdomas išieškojimas, antstolio buvo areštuotas dar 2008-03-26, ir vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d. bei 512 str., teismas sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas dėl turto arešto aktų panaikinimo negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 1 p.). Be to, teismas pažymėjo, jog šis klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-07-28 nutartimi c. b. Nr. 2-1204-808/2008 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-20 nutartimi c. b. Nr. 2-928-430/2012. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad patvarkymas yra niekinis, yra nepagrįstas, kadangi turtas areštuotas dar 2008 metais, todėl jo rinkos vertei nustatyti antstolis turi teisę skirti ekspertizę, kurios pagrindu spręs apie turto realizavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja Ž. V. atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartimis. Nurodė, kad 2015-10-02 raštu teismas pareikalavo, kad antstolis iki 2015-10-12 pateiktų vykdomąsias bylas, tačiau jų civilinėje byloje iki 2015-10-12 darbo dienos pabaigos nebuvo. Kadangi byla teisėjo I. Kasimovo turėjo būti nagrinėjama 2015-10-14, 2015-10-13 pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, priimdama 2015-10-14 nutartį, kuria buvo atmestas jos pareiškimas dėl teisėjo I. Kasimovo nušalinimo, dangsto savo ir savo kolegų nusikaltimus – pareiškėjos turto ir piniginių lėšų prievartavimą. Be to, teismas, išnagrinėjęs jos skundą dėl antstolio veiksmų, nė žodžio neparašė dėl UAB „Capital vertinimas“ ekspertės K. V. nušalinimo. Ekspertė ignoravo 2015-08-06 apeliantės prašymą, su pastarąja elgėsi nepagarbiai. Teismas neišreikalavo nei UAB „Capital vertinimas“ visos bylos, nei ekspertės K. V. 2015-19-18 apžiūros akto ir tokiu būdu neištyrė įrodymų dėl antstolio turto arešto aktų klastojimo faktų. Taip pat teismas neteisėtai priėmė išieškotojo G. J. atsiliepimą į skundą, kadangi jis buvo pateiktas teismui praleidus terminą. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2007-06-26 raštą „Dėl baudos išieškojimo“, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3847-821/2012, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-10-19 raštą „Dėl skundo apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą“, antstolio Dariaus Blizniko 2015-10-20 patvarkymą dėl ekspertizės išvados ir informacijos suteikimo apie varžytynes, 2015-11-02 savo skundą dėl nurodyto antstolio patvarkymo. Du pastaruosius įrodymus bei civilinę bylą dėl antstolio 2015-10-20 patvarkymo, jei ji jau perduota teismui, apeliantė prašo prijungti prie šios civilinės bylos.
2016-04-06 teisme gautas apeliantės prašymas šią civilinę bylą sujungti su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2S-1085-803/2016 dėl dviejų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutarčių pagal apeliantės skundą dėl to paties antstolio D. Blizniko veiksmų su tais pačiais suinteresuotais asmenimis bei prijungti prie bylos apeliantės 2016-03-31 pareiškimą-paaiškinimą Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tyrėjai ir šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol policijoje bus išnagrinėta byla dėl grasinimo apeliantę nužudyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
1) vykdomąjį dokumentą, 2008-01-31 išduotą Vilniaus rajono apylinkės teismo, Nr. PK-14-269 dėl 1 500,23 Eur (5 180 Lt) išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui G. J. (vykdomosios bylos Nr. 0035/08/00275);
2) vykdomąjį dokumentą, 2008-03-06 išduotą Vilniaus rajono apylinkės teismo, Nr. PK-14-269 dėl 683,5 Eur (2 360 Lt) išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui G. J. (vykdomosios bylos Nr. 0035/08/00274);
3) vykdomąjį dokumentą, 2009-08-21 išduotą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo, Nr. PK-3-816 dėl 144,81 Eur (500 Lt) išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui I. A. (vykdomosios bylos Nr. 0035/09/01298);
4) vykdomąjį dokumentą, 2009-08-21 išduotą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo, Nr. PK-3-816 dėl 57,92 Eur (200 Lt) išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui I. A. (vykdomosios bylos Nr. 0035/09/01299);
5) vykdomąjį dokumentą, 2009-11-18 išduotą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo, Nr. 2-234-486/2009 dėl 561,68 Eur (1 939,37 Lt) bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui Sodininkų bendrijai „Jurginas“ (vykdomosios bylos Nr. 0035/09/02323);
6) vykdomąjį dokumentą, 2010-01-28 išduotą Trakų rajono apylinkės teismo, Nr. A-60-424-2010 dėl 231,7 Eur (800 Lt) išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui Lietuvos Respublikai (vykdomosios bylos Nr. 0035/12/00357);
7) vykdomąjį dokumentą, 2010-04-01 išduotą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo, Nr. 2-2312-808/2009 dėl 1,62 Eur (5,6 Lt) išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui Lietuvos Respublikai (vykdomosios bylos Nr. 0035/10/00705);
8) vykdomąjį dokumentą, 2012-12-02 išduotą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, Nr. 2-3847-821/2012 dėl 537,53 Eur (1 856 Lt) bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų (už Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-14-269/2007 priteistą 4 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) išieškojimo iš skolininkės Ž. V. išieškotojui G. J. (vykdomosios bylos Nr. 0035/12/02110).
Vykdymo proceso metu 2008-03-26 buvo areštuotas skolininkei nuosavybės teise priklausantis 0,0643 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šio turto arešto akto panaikinimo skolininkė kreipėsi į teismą. Vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2011-11-03 nutartimi, siekdamas tinkamai nustatyti turto rinkos vertę bei stengdamasis nepažeisti skolininkės ir išieškotojų interesų, 2011-12-01 antstolis areštavo metalinį (įstiklintą) šiltnamį ir mūrinį ūkio pastatą, esančius skolininkei priklausančiame 2008-03-26 areštuotame žemės sklype, ir paskyrė nurodyto turto ekspertizę. 2015-07-01 antstolis priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo, kurią atlikti pavedė UAB „Capital vertinimas“. Šis patvarkymas antstolio buvo priimtas todėl, kad nuo pareiškėjos turto vertinimo praėjo daug laiko (apie 6 metus) ir antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl areštuoto turto vertės pasikeitimo.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015-10-14 nutarties
Apeliantė atskiruoju skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015-10-14 priimtą nutartį, kuria buvo atmestas jos pareiškimas dėl teisėjo I. Kasimovo nušalinimo. Vadovaujantis CPK 69 str. 1 d., teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Nors apeliantė skunde nurodė, kad, jos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė, priimdama 2015-10-14 nutartį, dangsto savo ir savo kolegų nusikaltimus – pareiškėjos turto ir piniginių lėšų prievartavimą, tačiau nušalinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkei nebuvo pareiškusi. Todėl nagrinėti apeliantės pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo I. Kasimovo nušalinimo buvo būtent šio teismo pirmininkės kompetencija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo nutartis dėl teisėjo nušalinimo apeliacine tvarka neskundžiama, bet motyvai dėl jos neteisėtumo ir nepagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliantės skundą, taip pat vertina atskirojo skundo argumentus dėl teismo nutarties dėl teisėjo nušalinimo. Apeliantė objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad egzistuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo I. Kasimovo ir šio teismo pirmininkės Loretos Braždienės nušalinimo pagrindai, numatyti CPK 64 str. ir 65 str., nepateikė.
CPK 315 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015-10-14 nutartis yra neskundžiama, taigi nėra apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutarties
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nė žodžio neparašė dėl UAB „Capital vertinimas“ ekspertės K. V. nušalinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, sprendė dėl eksperto nušalinimo pagrindų egzistavimo/neegzistavimo. CPK 65 str. 1 d. įtvirtinta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Pagal CPK 67 str. 1 d., šie nusišalinimo/nušalinimo pagrindai taikomi ir ekspertui. CPK 67 str. 2 d. numatyta, kad ekspertas taip pat negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu: 1) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 2) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Iš bylos medžiagos matyti, kad įrodymų, patvirtinančių nurodytų eksperto UAB „Capital vertinimas“ ir/ar šioje bendrovėje dirbančios ekspertės K. V. nušalinimo pagrindų egzistavimą, byloje nėra. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, apeliantės argumentai, kad ekspertė K. V. ignoravo jos 2015-08-06 prašymą bei galimai elgėsi nepagarbiai, ekspertą nušalinti nuo ekspertizės atlikimo teisinio pagrindo nesudaro. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 178 str. bei 185 str., pareiškėjos prašymą nušalinti ekspertą nuo antstolio paskirtos turto vertinimo ekspertizės atlikimo atmetė kaip nepagrįstą teisėtai ir pagrįstai.
Be to, apeliantė skunde nurodė, kad teismas neišreikalavo nei UAB „Capital vertinimas“ visos bylos, nei ekspertės K. V. 2015-19-18 apžiūros akto ir tokiu būdu neištyrė įrodymų dėl antstolio turto arešto aktų klastojimo faktų. Šį atskirojo skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Teismų praktikoje pažymėta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 str.), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d. bei 512 str., konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti turto, kuris antstolio buvo areštuotas 2008-03-26, arešto aktus negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Be to, pareiškėjos turto arešto aktų panaikinimo klausimas jau buvo išspręstas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-07-28 nutartimi c. b. Nr. 2-1204-808/2008 bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-20 nutartimi c. b. Nr. 2-928-430/2012. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui išreikalauti apeliantės nurodytus įrodymus nebuvo tikslinga, todėl jie nebuvo išreikalauti teisėtai ir pagrįstai.
Kiti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl naujų įrodymų
Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė teismui naujus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios pensijų skyriaus 2007-06-26 raštą „Dėl baudos išieškojimo“, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3847-821/2012, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-10-19 raštą „Dėl skundo apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą“, antstolio Dariaus Blizniko 2015-10-20 patvarkymą dėl ekspertizės išvados ir informacijos suteikimo apie varžytynes, 2015-11-02 savo skundą dėl nurodyto antstolio patvarkymo. Du pastaruosius įrodymus apeliantė prašo prijungti prie šios civilinės bylos. Kartu su 2016-04-06 teisme gautu prašymu apeliantė pateikė savo 2016-03-31 pareiškimą-paaiškinimą Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato tyrėjai, kurį taip pat prašo prijungti prie bylos. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 str.). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jie nėra susiję su aplinkybėmis, kurios yra šios civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, todėl juos priimti atsisakytina, ir nagrinėjami apeliantės prašymai atmestini.
Dėl bylų sujungimo
Apeliantė prašo šią civilinę bylą sujungti su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2S-1085-803/2016 dėl dviejų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nutarčių pagal apeliantės skundą dėl to paties antstolio D. Blizniko veiksmų su tais pačiais suinteresuotais asmenimis. Pagal CPK 136 str. 4 d., dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Tačiau nustačius, kad nagrinėjamos civilinės bylos (Nr. 2S-399-614/2016) ir civilinės bylos Nr. 2S-1085-803/2016 dalykai yra skirtingi, ir apeliantės prašymas dėl civilinių bylų sujungimo dėl šios priežasties negalėtų būti patenkintas, šiuo klausimu į Civilinių bylų skyriaus pirmininkę nagrinėjamu atveju nesikreiptina.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 3 str. 6 d., 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2015-10-14 nutarties nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį palikti nepakeistą.