Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.12; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. rugsėjo 26 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas:

1) 2013 m. sausio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

2) 2019 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - viešaisiais darbai 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo taryboje per visą bausmės laikotarpį, dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per 5 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą;

4) 2020 m. lapkričio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. gegužės 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, prieš tai ją pakeitus į arešto bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 55 paros arešto; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gegužės 4 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), negyvenamoje sodyboje, išgertuvių metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajai D. A. į veido sritį, po smūgių nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, tyčia spyrė jai ne mažiau kaip du smūgius į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė akių vokų poodines kraujosruvas, smakro odos nubrozdinimą bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – nosies kaulų lūžį.

Be to, E. G. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2023 m. birželio 10 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), kelyje tarp (duomenys neskelbtini) kaimo ir (duomenys neskelbtini) kaimo, tyčia sudavė vieną smūgį kairės rankos alkūne dviračiu prie jo privažiavusiai mamai I. G. į kaklo ir pakaušio sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino. Paaiškino, kad dėl pirmo įvykio buvo taip, kaip ir parašyta kaltinamajame akte. Jis gerai nebeprisimena, kada buvo įvykis, nes buvo neblaivus, galėjo būti gegužės 4 d., vakaro metas. Jis, pasiūlė D. ir R. nueiti į negyvenamą sodybą esančią (duomenys neskelbtini), kartu išgerti. Visi trys vartojo alkoholį, jis susinervinęs trinktelėjo D.. Galėjo suduoti du smūgius į veidą, blogai prisimena. Sudavė dėl girtumo, nes išgėręs susinervina. Atsimena, kad nukentėjusioji nugriuvo, tada galėjo jai ir spirti, neneigia, kad nespyrė. Matė, kad nuo jo sukeltų sužalojimų nukentėjusiajai bėgo kraujas iš nosies. Nuo jo veiksmų galėjo būti padarytas nukentėjusiajai nosies lūžis. Savo tokius veiksmus vertina blogai, gailisi, kad taip pasielgė nes buvo neblaivus. Sutinka su nukentėjusiosios 500 Eur civiliniu ieškinį, nes žala buvo padaryta, stengsis atlyginti, nes pradėjo dirbti, galės mokėti po 100 Eur kas mėnesį, gal ir greičiau atlygins. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Dėl antros veikos, parodė, kad jis išgėrinėjo, atvažiavo jo pasitikti mama I. G.. Jam susitikus su mama įvyko konfliktas. Jis buvo neblaivus ir susinervinęs, todėl ir „mostelėjo“ ranka. Mamai pasirodė, kad alkūne, ji tyrėjai tą pasakė, todėl taip ir užrašyta, nors sudavė ne alkūne, o delnu. Suduodamas smūgį mamai, galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Galėjo suduoti į kaklą ir į pakaušio sritį. Dėl alkoholio vartojimo jam nutinka tokios problemas, jas spręsdamas nebevartoja alkoholio, nebevartoja apie pusantro mėnesio. Tokį savo elgesį vertina blogai, atsiprašė mamos. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, dirba pagal „žalius kvitelius“. Su mama santykiai šiuo metu geri.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad D. A. pažįsta kelis metus laiko, ji gyvena gretimame kaime. Su ja susitinka ir bendrauja labai retai, dažniausiai tada, kai kartu išgeria „bambalį“. Paskutinį kartą su ja buvo susitikęs įtarime nurodytą dieną, t. y. šių metų gegužės ketvirtą, kai sutiko ją ir kartu su ja buvusį pažįstamą R. B. prie (duomenys neskelbtini) kaimo autobusų sustojimo. R. B. pažįsta gerai, nes jis gyvena tame pačiame kaime. Kiek buvo valandų, kai jie susitiko, tiksliai negali pasakyti, bet buvo po pietų, dar buvo šviesus paros laikas. Tuo metu jis buvo normaliai išgėręs, bet visiškai girtas nebuvo. Išgėrę buvo ir D. A. bei R. B., tačiau visiškai girti jie nebuvo. Jis dviračiu važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, o kaip sakė D. A., jie buvo dirbę pas jos dėdę (duomenys neskelbtini). Kadangi jis planavo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pirkti dar alaus, jų paklausė, ar jie gertų kartu. Jie abu pasakė, kad gers, pasiliko laukti autobusų sustojime, o jis nuvažiavo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), joje nupirko keturis litrinius butelius alaus. Alų pirko už savo pinigus. Su nusipirktu alumi dviračiu grįžo į autobusų sustojimą, ten visi trys pradėjo gerti alų. Išgėrus vieną butelį jis D. A. ir R. B. pasakė, kad jeigu pro šalį važiuotų policija ir pamatytų juos geriančius stotelėje, uždėtų baudas, todėl visi nusprendė eiti toliau gerti į netoliese (duomenys neskelbtini) k. esančią negyvenamą sodybą. Kiek žino, anksčiau ši sodyba priklausė J., tačiau kam priklauso dabar, nežino. Ši sodyba, kaip ir nurodyta įtarime, tikrai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ar ji pažymėta Nr. (duomenys neskelbtini), nežino. Šioje sodyboje daugiau žmonių nebuvo, jie trise toliau gėrė alų. Kodėl begeriant su D. susipyko ir kodėl ji jį sunervavo neprisimena, matyt jau buvo per girtas. Tikrai prisimena, kad D. trenkė du smūgius rankos kumščiu į veidą. Jam atrodo, kad pataikė į nosį ir kažkur pagal kažkurią akį. Taip pat prisimena, kad po jo suduotų smūgių D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po suduotų smūgių D. nugriuvo ant žemės, griuvo ant nugaros, labiau atsisėsdama ant užpakalio. Kad jai nugriuvus jis būtų ją spardęs kojomis nepamena, tačiau jeigu D. taip sako, tai gal taip ir buvo, tik jis dėl savo buvusio girtumo to neprisimena. Kiek smūgių jai galėjo spirti ir kur jai pataikė, irgi negali pasakyti, nes to neprisimena. Atsimena tai, kad D. atsikėlė nuo žemės, pasiėmė savo dviratį ir juo iš sodybos išsistūmė. Jie su R. dar pasiliko, baigė gerti, o tada jis dviračiu išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Visiškai pripažįsta sumušęs ir sužalojęs D. A. ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Kokius sužalojimus galėjo jai padaryti, nežino. Yra tikrai ūmus ir labai lengvai užsidegantis, ypač, kai būna išgėręs. Jeigu būtų buvęs blaivus, abejoja, ar būtų taip pasielgęs, t. y. sumušęs D., todėl išgertas alkoholio kiekis tokiam jo elgesiui įtakos turėjo (1 t., b. l. 139-143). Papildomai parodė, kad savo kaltę įtarime nurodytą dieną nesunkiai sužalojęs D. A. pripažįsta ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Kuriais savo smūgiais galėjo D. sulaužyti nosies kaulus nežino, negali išskirti nei vieno savo stipresnio ar silpnesnio smūgio, bet greičiausiai jie galėjo lūžti po jo rankomis suduotų smūgių jai į veidą, taip galvoja pats. Įtarime nurodytus sužalojimus D. A. tą dieną padarė tik jis, nes niekas kitas jos nemušė. D. A. už tokį savo elgesį yra atsiprašęs (1 t., b. l. 151-154).

Nukentėjusiosios D. A. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. gegužė 4 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie negyvenamos sodybos su draugu R. B. sustojo parūkyti. Po kelių minučių prisistatė pažįstamas E. G.. Visi nuėjo į negyvenamos sodybos kiemą ir atsisėdo ant rąsto, R. B. su E. G. vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Po kiek laiko, galėjo būti apie 19.30 val., E. G. pradėjo sakyti, kad čia jam nepatinka būti, reikia važiuoti pas ją į namus atsigerti. Ji pasakė, kad jis pas ją į namus nevažiuos ir ten netvarkos nedarys. Supykęs E. G. nieko nesakęs priėjo ir du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai į nosies sritį. Po smūgių ji griuvo ant žemės ir kai gulėjo, priėjęs E. G. du kartus koja spyrė į kairę veido pusę. Kuria koja spyrė negali pasakyti, nes buvo nusisukusi. Po smūgių jai iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Nieko nelaukusi ji išbėgo iš sodybos pas artimiausius gyventojus, ten gyvena A., pavardės nežino. Nubėgusi iki A. paprašė parvežti į namus, pasakė, kad ją sumušė E., daugiau aplinkybių neaiškino. A. sugyventinis parvežė ją į namus, pas juos paliko savo dviratį. Į policiją ir į medikus kreipėsi tik 2023 m. gegužės 6 d., nes manė, kad E. G. atsiprašys, bet iki šiol neatsiprašė. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, nustatė nosies sumušimą, po kaire akimi didelę hematomą, daugiau jokių sužalojimų nenustatė ir paliko gydytis namuose ambulatoriškai. Ankščiau su E. G. jokių konfliktų nėra turėjusi. Įvykį matė tik R. B., daugiau asmenų nebuvo (1 t., b. l. 27-38).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), matomas vieno aukšto medinis namas. Giliau kieme matomas ūkinis pastatas, prie ūkinio pastato dešiniau stovi klėtis. Priėjus prie klėties matomi 4 vnt. plastikinių butelių 1 l talpos, šalia klėties ir plastikinių butelių matoma sugulusi žolė. Prie klėties lauke yra įvykio vieta. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta, fotografuota (1 t., b. l. 39-46).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint D. A. veido sritį, matoma patinusi nosis, po kaire akimi matoma apie 5 cm. skersmens hematoma, kuri yra violetinės spalvos. Daugiau sužalojimų D. A. matomose kūno vietose nematyti, fotografuota (1 t., b. l. 47-51).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad D. A. buvo sumušta prieš kelias dienas. Paburkusi, patinusi nosis. Po kaire akimi matoma didelė hematoma apie 5 cm skersmens, violetinės spalvos. Kitur sumušimai nestebimi. Preliminari diagnozė - akies ir voko sumušimas (1 t., b. l. 52-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto L. J. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad D. A. nustatyti kūno sužalojimai - nosies kaulų lūžis, akių vokų poodinės kraujosruvos, smakro odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi, ne mažiau 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais arba vienmomentiškai nugriuvus. D. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 64).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad moteris, prisistačiusi D. A., paskambinusi specialiųjų tarnybų telefono numeriu nurodė, kad prieš porą dienų ją apleistoje sodyboje sumušė pažįstamas E. G., galimai sulaužyta nosis, kraujuoja iš nosies ir burnos (1 t., b. l. 71-74).

Nukentėjusiosios D. A. apklausos metu duotais parodymais, kad 2023 m. gegužės 4 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), prie negyvenamos sodybos su draugu R. B. sustojo parūkyti. Po kelių minučių prisistatė pažįstamas E. G.. Visi nuėjo į negyvenamos sodybos kiemą ir atsisėdo ant rąsto, R. B. su E. G. vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Po kiek laiko, galėjo būti apie 19.30 val., E. G. pradėjo sakyti, kad čia jam nepatinka būti, reikia važiuoti pas ją į namus atsigerti. Ji pasakė, kad jis pas ją į namus nevažiuos ir ten netvarkos nedarys. Supykęs E. G. nieko nesakęs priėjo ir du kartus dešinės rankos kumščiu trenkė jai į nosies sritį. Po smūgių ji griuvo ant žemės ir kai gulėjo, priėjęs E. G. du kartus koja spyrė į kairę veido pusę. Kuria koja spyrė negali pasakyti, nes buvo nusisukusi. Po smūgių jai iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Nieko nelaukusi ji išbėgo laukan iš sodybos pas artimiausius gyventojus, ten gyvena A., pavardės nežino. Nubėgusi iki A. paprašė parvežti į namus, pasakė, kad ją sumušė E., daugiau aplinkybių neaiškino. A. sugyventinis parvežė ją į namus, pas juos paliko savo dviratį. Į policiją ir į medikus kreipėsi tik 2023 m. gegužės 6 d., nes manė, kad E. G. atsiprašys, bet iki šiol neatsiprašė. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, nustatė nosies sumušimą, po kaire akimi didelę hematomą, daugiau jokių sužalojimų nenustatė ir paliko gydytis namuose ambulatoriškai. Dėl sukelto fizinio skausmo į teismo medicinos ekspertizę vyks, civilinį ieškinį pareikš tyrimo metu, nes nežino, kiek kainuos gydymas. Ankščiau su E. G. jokių konfliktų nėra turėjusi. Įvykį matė tik R. B., daugiau asmenų nebuvo (1 t., b. l. 27-38).

Nukentėjusiosios D. A. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad kai 2023 m. gegužės 4 d. vakare (duomenys neskelbtini) kaimo negyvenamoje sodyboje E. G. sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu į veido sritį, po jo smūgių ji nugriuvo ant žemės, kuri buvo apaugusi žole. Griuvo ant nugaros, labiau ant kairio šono, atsiremdama rankomis į žemę. Tik nugriuvusi bandė sėstis ir tuomet E. G. spyrė koja du smūgius į kairę veido pusę. Ar jis spyrė viena koja ar abiem kojomis nespėjo pamatyti, todėl to pasakyti negali. Kai jau vėliau po įvykio lankėsi pas gydytojus sužinojo, kad jai yra sulaužyti nosies kaulai. Kuriuo metu nosies kaulai galėjo būti sulaužyti - ar tuo metu, kai E. G. rankos kumščiu sudavė smūgius į veidą, ar jau po to, kai spyrė koja - tiksliai pasakyti negali, nes nežino, tačiau skaudesni smūgiai buvo spirti koja, kai jau buvo nugriuvusi ant žemės. Būtent po smūgių koja pastebėjo, kad jai iš nosies bėga kraujas, todėl galvoja, kad smūgių koja metu nosies kaulai ir buvo sulaužyti. Negali pasakyti, kuriuo metu juto stipresnį skausmą, tik galvoja, kad spyriai buvo stipresni. Daugiau E. G. smūgių nesudavė, nes ji iš įvykio vietos pasišalino. Po kurio laiko ji buvo E. G. susitikusi ne kartą, jis atsiprašė, sakė, kad dėl tokio savo elgesio gailisi. Civilinis ieškinys dėl padarytos fizinės ir moralinės žalos yra 500 eurų. Mano, kad tokia suma nėra per didelė už sukeltą fizinį skausmą, patirtą išgąstį, neigiamus išgyvenimus ir padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl sulaužytų nosies kaulų. Jaučia sužalojimo pasekmes, nes sunkiau kvėpuoja. Be to, E. G. buvo sumušta visiškai be jokios priežasties, nes pati konflikto nepradėjo (1 t., b. l. 87-90).

Liudytojo R. B. apklausos metu duotais parodymais, kad kartu su D. A. dirbo pas D. A. dėdę prie malkų, padėjo malkas sukapoti ir po darbų kartu su D. ėjo pas ją į namus. Eidami (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatve sustojo autobusų stovėjimo vietoje parūkyti, po kiek laiko dviračiu atvažiavo E. G., kuris pasiūlė atsigerti alaus. Jis su D. sutiko išgerti alaus, E. G. dviračiu nuvažiavo iki parduotuvės nusipirkti alaus. Jam grįžus iš parduotuvės visi nuėjo į negyvenamos sodybos kiemą. Tikslaus adreso nežino, tik žino, kad (duomenys neskelbtini). Su E. gėrė alų, D. alaus negėrė. Bevartojant alkoholį E. nieko nesakęs pradėjo mušti D., trenkė dešinės rankos kumščiu į veido sritį, tiksliai matė, kad pataikė į nosį. D. parkrito ant žemės ir jai iš nosies bėgo kraujas, buvo kruvinas visas veidas. D. gulėjo ant žemės, matė, kad E. spyrė dešine koja į galvą, kur tiksliai pataikė nematė. Jis liepė E. ramintis, sakė „nustok, ką čia darai“. Tada E. pasiėmė peilį, sakė, kad papjaus, bet kam šie žodžiai buvo skirti nesuprato. Jis suėmė E. ranką, kurioje šis laikė peilį, liepė nusiraminti ir laikė E. ranką kol šis nusiramino bei padėjo peilį. Kol jis ramino E., D. buvo išėjusi iš sodybos teritorijos. E. nusiraminus jie toliau vartojo alkoholį. Per įvykusi įvykį jis nenukentėjo, grasinimų nebuvo (1 t., b. l. 119-123).

Liudytojos A. N. apklausos metu duotais parodymais, kad 2023 m. gegužės 4 d., apie 19.50 val., būdama namuose pamatė, kad į namus atėjo iš matymo pažįstama moteris, vardu D., pavardės nežino. Moteris pradėjo prašyti jos sugyventinio V. I. parvežti namo. Matė, kad moters veidas yra kraujuotas, ties akimi matėsi kraujosruva, tačiau ties kuria akimi pasakyti negali. Ji moters klausė, kas nutiko, moteris pasakė, kad ją sumušė, bet kas sumušė nenurodė. Ji moteriai patarė kviesti policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, bet ši atsakė, kad šiuo metu nieko nereikia, o kai grįš į namus pagalvos, ar reikia pagalbos. D. jų kieme paliko dviratį ir sugyventinis ją parvežė į namus. Daugiau apie įvykį paaiškinti nieko negali (1 t., b. l. 128-131).

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. G. parodė, kad prisipažįsta sukėlęs fizinį skausmą savo mamai I. G.. 2023 m. birželio 10 d. buvo smarkiai neblaivus, todėl visko detaliai neprisimena. Jis gyvena kartu su mama, alkoholį vartojo kitame kaime, į kurį nuvyko savo dviračiu. Alkoholį vartojo su draugu, kurio nurodyti nenori. Kiek išgėrė tiksliai nepasakys, atrodo, kad pats išgėrė apie 1 l degtinės 40 laipsnių stiprumo ir apie 6 l alaus. Vakare, kiek buvo laiko neatsimena, važiuodamas dviračiu link namų paskambino mamai, kad ši atvažiuotų jo pasitikti. Kodėl taip padarė nežino, negali paaiškinti. Kai susitiko su mama, pripažįsta, kad sudavė jai vieną smūgį delnu, jam atrodo, kad į pakaušio sritį sudavė nestipriai. Visa tai įvyko kelyje, kur susitiko. Nieko mamai nesakė, kodėl taip padarė negali paaiškinti. Nematė, kaip mama sureagavo į smūgį, nuvažiavo namo. Namuose buvo jo sesuo ir jos draugas. Grįžęs konfliktavo su sesers draugu, bet su juo nesusimušė. Prisipažįsta, kad suduodamas delnu mamai į galvos sritį galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Mano, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nori mamos atsiprašyti ir su ja susitaikyti (2 t., b. l. 160-163). Papildomai parodė, kad savo kaltę, sukėlęs fizinį skausmą savo mamai I. G. pripažįsta pilnai, nes sudavė jai smūgį į pakaušį, virš kaklo, sudavė ne alkūne, o delnu. Gal mamai pasirodė, kad jai sudavė alkūne, bet iš tikrųjų jai trenkė delnu. Kodėl taip pasielgė negali paaiškinti, nes tuo metu buvo neblaivus. Jo nuomone, smūgį sudavė nestipriai, bet kaip jo smūgį pajautė ir suprato mama negali paaiškinti, nes to nežino. Kai jai trenkė delnu per pakaušį virš kaklo, ji buvo prie jo privažiavusi dviračiu ir sustojusi. Jis jai trinktelėjo pro ją pravažiuodamas dviračiu, nebuvo prie jos sustojęs ir nuo dviračio nulipęs. Tiesiog pamatė, kad ji, pamačiusi jį atvažiuojantį dviračiu, pati važiuodama dviračiu sustojo, jis, privažiavęs prie jos, nesustojo, tiesiog pravažiuodamas trinktelėjo ir dviračiu važiavo į namus. Supranta, kad didelio skirtumo, kuo mamai trenkė, nėra, esmė yra tai, kad tokiu savo elgesiu sukėlė jai fizinį skausmą. Mamos jis atsiprašė. Supranta, kad reikia negerti, nedaryti nesąmonių, tada ir jokių tyrimų nebus. Ar anksčiau mamos atžvilgiu yra kada nors naudojęs fizinį smurtą, neprisimena, gal ir buvo kažkokių konfliktų, kai buvo girtas, bet gal dėl girtumo to nepamena (2 t., b. l. 171-174).

Nukentėjusiosios I. G. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. birželio 10 d., apie 21 val., jai važiuojant dviračiu pasitikti sūnaus E. G. ir jį sutikus kelyje nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) k., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), E. G., ją pamatęs, staigiai sustojo ir kairės rankos alkūne vieną kartą trenkė jai į kaklo ir pakaušio sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sumuštą vietą skauda. Įvykio metu buvo tik dviese, todėl niekas nematė. Prašo įstatymų nustatyta tvarka nubausti E. G. dėl sukelto fizinio skausmo (2 t., b. l. 5-16).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), važiuojant žvyruota kelio danga, ties antru vingių, prie (duomenys neskelbtini), pastato pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomos galimai dviračio padangos žymės, pritrypta žvyruota kelio danga. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta, įvykio vietoje niekas nepaimta, fotografuota (2 t., b. l. 17-23).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint I. G. kaklo nugarinę dalį, jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti. Apžiūrint galvą, pakaušio srityje jokių sužalojimų nematyti, fotografuota (2 t., b. l. 24-31).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad I. G. preliminari diagnozė - emocinio šoko ir streso būsena (nepatikslinta), moteris sąmoninga, sužalojimų nestebima, neblaivus sūnus gąsdina, terorizuoja, ne vieną kartą buvo sumušta, pacientė bijo miegoti naktimis (2 t., b. l. 41-42).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad moteris, prisistačiusi S. G., paskambinusi specialiųjų tarnybų telefono numeriu nurodė, kad nori pranešti apie pavojingą asmenį - savo brolį, kuris girtas po kiemą vaikosi jos draugą ir grasina jį nužudyti, taip pat sumušė mamą, trenkė jai kumščiu per galvą (2 t., b. l. 48-50).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. M. įvykio vietoje naudotos kūno kameros vaizdo įrašų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji I. G. nurodė, kad kai sūnus E. G. trenkė jai vieną kartą alkūne į kaklo ir sprando sritį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skauda ir pokalbio metu, labiau skauda sprandą ir sukasi galva (2 t., b. l. 51-53).

Nukentėjusiosios I. G. apklausos metu duotais parodymais, kad 2023 m. birželio 10 d., apie 20 val. 56 min., jai į mobilųjį telefoną paskambino sūnus E. G.. Iš balso iš karto suprato, kad jis buvo stipriai neblaivus, nes sunkiai kalbėjo. Paskambinęs E. G. paprašė dviračiu atvažiuoti jo pasitikti. Iš karto dviračiu išvažiavo jo pasitikti, kelyje nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) k., už netoliese buvusių fermų, pamatė atvažiuojantį E. G.. E. G., pamatęs ją, prie jos staigiai sustojo ir kairės rankos alkūne vieną kartą trenkė jai į kaklo ir pakaušio sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sutrenktą vietą skauda. Sukelta fizinį skausmą skalėje nuo 1 (labai mažai) iki 10 (labai skauda) vertina 2 balais. Prieš trenkdamas E. G. nieko nesakė. Po suduoto smūgio jis pasakė „tu mirsi, (duomenys neskelbtini)“ ir greitai nuvažiavo dviračiu link namų. Ji taip pat pradėjo važiuoti link namų. Tik atsisėdusi ant dviračio pajuto, kad šiek tiek pradėjo svaigti galva, tačiau pavažiavus dviračiu svaigimas praėjo. E. G. į namus grįžo pirmas ir tik įsukęs į kiemą numetė dviratį ir bėgo vytis kieme tuo metu buvusį dukters S. G. sugyventinį M. D.. Ji tuo metu buvo dar tik netoli kapinių ir viską matė. Taip pat E. G. nuo savęs nusidrėskė džemperį ir „maikę“ bei numetė kepurę, tapo labai agresyvus. Grįžusi į namus pamatė, kad dukra buvo užsirakinusi automobilyje ir skambino bendrajam pagalbos centrui, o E. G. dar tebevaikė dukros sugyventinį. Ji atsistojo šalia daržo, kuris buvo prie namų, ir nesiartino prie sūnaus. Po kiek laiko sūnus nurimo ir tada atvažiavo policijos pareigūnai. Kiek suprato, dukra ir jos sugyventinis nenukentėjo. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją apžiūrėjo, jokių akivaizdžių sužalojimų nenustatė, į gydymo įstaiga nesivežė. Sūnus E. G. prieš ją fiziškai smurtauja jau ne pirmą kartą, buvo ir peilį prie kaklo pridėjęs. Apie patirtą smurtą policija nebuvo informuota, nes bendrajam pagalbos centrui neskambindavo. Neskambindavo, nes bijojo savo sūnaus, jis ne kartą yra grasinęs, kad užmuš, o ji namuose su juo gyvena viena. Kuomet E. G. sudavė alkūne, niekas nematė (2 t., b. l. 5-16).

Nukentėjusiosios I. G. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kad ji atsisako duoti parodymus apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis anksčiau sūnus E. G. jos atžvilgiu namuose yra naudojęs fizinį smurtą. Apie 2023 m. birželio 10 d. įvykusį įvykį, kai sūnus E. G. jai sukėlė fizinį skausmą, ji parodymus jau yra davusi, papildomai nieko pasakyti neturi, duoti parodymai apie šį įvykį lieką tokie patys. Prašo 2023 m. birelio 10 d. apklausos metu duotus parodymus laikyti teisingais (2 t., b. l. 66-69).

Liudytojos S. G. apklausos metu duotais parodymais, kad buvo šeštadienis, šių metų birželio 10 d. Dienos metu jai mama I. G. parašė žinutę, kai mamai paskambino - ji kalbėjo vos ne verkdama, todėl draugui pasakė, kad reikia nuvažiuoti aplankyti mamos. Apie 16 val. abu su M. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Mamos pasakė, kad per paskutinius keletą mėnesių kartu su ja gyvenantis brolis E. G. pastoviai vartoja alkoholį ir yra agresyvus, dėl to ji patiria stresą, nes brolis jai pastoviai grasina, kad ją papjaus, pakars, pakas, kad ji negyvens. Mama sakė, kad brolio tikrai bijo. Ji žino, kad anksčiau brolis prieš mamą yra naudojęs fizinį smurtą, apie tai jai yra sakiusi pati mama. Paskutinis brolio smurto atvejis mamos I. atžvilgiu buvo šių metų birželio 10 d., kai ji su draugu buvo atvažiavę į svečius. Kai tą dieną nuvažiavo pas mamą, brolio E. namuose nebuvo. Mama sakė, kad jis girtauja kažkur gretimame kaime. Pabuvę pas mamą ir su ja pabendravę, po 20 val. jie su draugu ruošėsi važiuoti namo ir kaip tik mamai telefonu paskambino brolis E.. Matė, kad pamačiusi, jog skambina brolis, mama persigando, bet telefonu atsiliepė. Ji jų pokalbį girdėjo. Brolis liepė mamai atvažiuoti dviračiu jo pasitikti pakely, nes jis jau važiuoja namo. Kaip suprato, mama jau žinojo, kad kai reikia važiuoti brolio pasitikti, jis visada važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Taip pat brolis klausė, ar yra atvažiavę jie, t. y. ji ir „M.“. Mama broliui atsakė teigiamai, tuomet išgirdo brolį sakant, kad jie abu atvažiuotų jo pasitikti. Draugas M. garsiai šūktelėjo, kad brolis gali grįžti pats, nes jam yra likę važiuoti koks kilometras ir niekas niekur nevažinės. Kadangi jie nesiruošė važiuoti pasitikti brolio, mama pasakė, kad važiuos ji. Mamai išvažiavus, jie jos namuose pabuvo gal ne ilgiau kaip 10 minučių laiko, kai į namus dviračiu parvažiavo brolis E.. Tik įvažiavęs į kiemą, jis iš karto iškėlė savo dviratį virš savęs į viršų, po to metė dviratį į pievą, persiplėšė savo marškinėlius ir pradėjo agresyviai artėti prie jos draugo M.. Matė, kad brolis yra visiškai neprognozuojamas ir neadekvatus, akivaizdžiai neblaivus, todėl jo išsigandusi atsisėdo į automobilį, kuriuo buvo atvažiavę, ir užsirakino dureles, draugas pulteliu spėjo užrakinti kitas automobilio dureles. Bėgiodamas po kiemą ir vaikydamasis M. E. šaukė „visi mane laiko (duomenys neskelbtini)“, „aš parodysiu, kas yra (duomenys neskelbtini)“ ar kažką panašaus. Matė, kad netrukus į kiemą dviračiu grįžo ir mama I.. Kadangi E. tuo metu po kiemą vaikėsi jos draugą M., kuris nuo jo bėgo tolyn, mama priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo ji, ir pabeldusi į langą pasakė, kad E. jai trenkė. Kai mamos paklausė, kur trenkė, mama pasakė, kad trenkė į sprandą. Kadangi nebežinojo, kaip elgtis, buvo labai išsigandusi, kad brolis kažko nepadarytų draugui, nusprendė skambinti bendrojo pagalbos telefono numeriu ir kviesti policijos pareigūnus. Atsiliepusiai operatorei pasakė, kas vyksta kieme, taip pat pasakė, kad brolis trenkė ir mamai. Po jos skambučio praėjus ne daugiau kaip 20 minučių į mamos kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Per tą laiką draugui M. kažkaip pavyko prikalbinti E. nusiraminti. Ji daugiau bendravo su mama, nes matė, kad ši yra šoko būsenoje, atrodė išsigandusi ir pasimetusi, atrodė emociškai sukrėsta. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, mama kažkiek nusiramino ir tada pradėjo verkti. Kai kalbėjo su mama, ši sakė, kad brolis jai trenkė rankos riešu per sprandą, sakė, kad vietoje, į kurią buvo trenkta, ji jaučia skausmą. Tą patį mama sakė ir atvykusiems policijos pareigūnams. Kai mamai brolis trenkė, mama tuo metu vilkėjo megztuką aukštesniu kaklu, todėl gal tai kiek sušvelnino smūgį. Apžiūrėjusi mamos kaklą ji jokių sužalojimų toje vietoje, kurioje buvo trenkta, nematė. Kol laukė policijos pareigūnų, tiesiogiai brolio apie tai, kodėl jis trenkė mamai, neklausinėjo, tačiau kalbėdamas jis prasitarė, kad sudavė motinai per sprandą ir tai ji suprato kaip jo prisipažinimą (2 t., b. l. 92-96).

Liudytojo M. D. duotais parodymais, kad E. G. pažįsta, jis yra jo draugės S. G. brolis. I. G. yra jo draugės mama, nei su ja, nei su E. G. kartu negyvena. Kada tiksliai buvo tas įvykis dienos pasakyti negali, nes neprisimena, kažkur mėnesio laikotarpyje, buvo arba penktadienis, arba šeštadienis. Kadangi draugės mama sunkiai verčiasi, jie pas ją kartais nuvažiuoja, nuveža maisto. Kai tą dieną abu su S. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), E. namuose nebuvo. Su S. ir jos mama lauke kepė mėsą. Su mama daugiau bendravo S., jis į jų pokalbius nesikiša. Kai jau susiruošė važiuoti namo, galėjo būti apie 21 val. Jau sėdo į automobilį, kai I. paskambino E.. Girdėjo, kad kalbant telefonu E. liepė I. dviračiu atvažiuoti jo pasitikti, taip pat liepė jo paimti atvažiuoti jiems su S., tačiau jis pasakė, kad tikrai niekur nevažiuos, nevažiuoti liepė ir I., nes nematė jokio reikalo važiuoti – E. buvo visai netoli. I. pasakė, kad jeigu ji nevažiuos E. pasitikti, jai bus blogai. Kaip suprato, kai E. geria, pasitikti jo grįžtančio ji dviračiu važiuoja vos ne kasnakt. Kai I. išvažiavo, jie su S. liko I. namų kieme. Kurioje vietoje I. susitiko su E. nesimatė, nes būnant kieme to nėra galimybės matyti. Gal po gerų penkių minučių pirmiausiai į kiemą dviračiu grįžo E., matė, kad jis yra girtas. Įvažiavęs į kiemą E. metė savo dviratį į griovį ir pradėjo jam sakyti „ateik čia, užmušiu“. Kodėl E. norėjo jį užmušti nesuprato, bet atsitraukė toliau ir užrakino automobilyje sėdėjusią S., kad E. nieko jai nepadarytų. Artėdamas E. šaukė, kad užmuš visą kaimą ir visus papjaus. Matė, kad E. yra agresyviai nusiteikęs, tačiau jo nei kiek neišsigando, nes šis buvo visiškai girtas, o jis buvo blaivus. Bijojo to, kad įėjęs į namo vidų E. nepasiimtų peilio ir nepradėtų juo švaistytis, nes prieš kurį laiką toks įvykis jau buvo buvęs. Atsitraukdamas nuo E. stengėsi jį raminti. E. iš tikrųjų vis rimo, todėl kai atvažiavo policijos pareigūnai jau sėdėjo ramus. Kai E. dviračiu grįžo į kiemą, gana greitai, gal po kelių minučių, dviračiu į kiemą grįžo ir I., bet ji stovėjo nuošaliau už krūmų. Kad kai susitiko su E. šis jai trenkė į sprandą jis iš karto net nežinojo, nes niekas to nesakė. Tą sužinojo tada, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai, išgirdo arba I., arba S. taip sakant pareigūnams. Po to atvažiavo ir greitoji. Nei jis, nei S. nematė, kuriuo metu E. trenkė I. bei kiek kartų jai trenkė. Nežino, ar po suduoto smūgių ant I. kūno buvo likę kažkokių smurto žymių. Matė, kad I. tikrai buvo išsigandusi, ji nuėjo į greitosios automobilį, kad ją apžiūrėtų (2 t., b. l. 99-102).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kaltinamojo E. G. padaryta veika jo prisipažinimu teisiamojo posėdžio ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiosios D. A., liudytojų R. B. ir A. N. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023 m. gegužės 4 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), negyvenamoje sodyboje, išgertuvių metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajai D. A. į veido sritį, po smūgių nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, tyčia spyrė jai ne mažiau kaip du smūgius į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. A. sukėlė fizinį skausmą ir padarė akių vokų poodines kraujosruvas, smakro odos nubrozdinimą bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - nosies kaulų lūžį.

Pagal 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo E. G. prisipažinimas teisiamojo posėdžio metu, kad savo veiksmais sukėlę fizinį skausmą, nukentėjusiosios I. G., liudytojų S. G. ir M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog E. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2023 m. birželio mėn. 10 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) r., kelyje tarp (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., tyčia sudavė vieną smūgį kairės rankos alkūne dviračiu prie jo privažiavusiai mamai I. G. į kaklo ir pakaušio sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė savo šeimos narei mamai I. G. fizinį skausmą, E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, numatyta bausmė laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, numatyta bausmė viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę E. G. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 106-112), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėjęs (2 t., b. l. 120-122), nedirbantis (2 t., b. l. 123-124), Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis E. G. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kaltinamasis E. G. pripažino savo padarytas nusikalstamas veikas, dėl jų gailėjosi, savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, šiuo metu nurodo dirbantis pagal paslaugų kvitus, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių, darbinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji D. A. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 111-114). Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad D. A. dėl sužalojimo patyrė skausmą, nepatogumus ir išgyvenimus.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgtina ir įvertintina tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatą, jai kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė akių vokų poodines kraujosruvas, smakro odos nubrozdinimą bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - nosies kaulų lūžį. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, dvasinius išgyvenimus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, tai kad šiuo metu asmuo dirba, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajai turi būti priteista 500 Eur suma (BPK 115 straipsnis). Neturtinė žala nukentėjusiajai atlygintina per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam E. G. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 155-158), ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (2 t., b.l. 178-180), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. G. į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 10 d., 22.05 val. iki 2023 m. birželio 12 d., 15 val. (2 t., b. l. 146-149, 150-152), tai yra dvi paros ir laikyti, kad jis yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

2023 m. liepos 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. sausio 4 d. E. G. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas 500 Eur sumai, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 730,00 Eur (2 t., b.l. 131-135), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinės plokštelės (3 vnt.), su garso ir vaizdo įrašais, esančios voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti E. G. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. G. į bausmės laiką įskaityti jo sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. birželio 10 d., 22.05 val. iki 2023 m. birželio 12 d., 15 val., tai yra 2 (dvi) paras ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. G. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, D. A. naudai. Neturtinę žalą nukentėjusiajai atlyginti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

2023 m. liepos 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu nuo 2023 m. liepos 4 d. iki 2024 m. sausio 4 d. E. G. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas 500 Eur sumai, esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 730,00 Eur (2 t., b.l. 131-135), palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinio ieškinio civiliniam ieškovui atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus (3 vnt.) su garso ir vaizdo įrašais saugomus voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.