- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-10
- Bylos Nr.
- 1-10-373/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-2-00038-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- D. K., V. L., S. M., J. Z.
- Civilinis ieškovas
- G. B., M. I., G. U., N. Z., V. L.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams G. B., M. I., G. U., N. Z., V. L., nukentėjusiems V. L., S. M., J. Z.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietybė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K.
buvo kaltinama tuo, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudama fizinių asmenų – V. L., S. M., D. L., J. Z. pasitikėjimu, veikdama vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2008-06-02 apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB DNB NORD banko (šiuo metu L. B. AS Lietuvos skyrius) bendro turto - 143 800,00 Lt (kas atitinka 41 647,36 Eurų), o būtent:
2008 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės būdu, turėdama tikslą užvaldyti didelės vertės AB DNB NORD bankui (šiuo metu L. B. AS Lietuvos skyrius) (įm. k. 304870069) priklausantį turtą – pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusio D. L. pasitikėjimu, įtikino pastarąjį paimti savo vardu kreditą iš AB DNB NORD banko ir gautus pinigus perduoti jai, jam sutikus ir turėdama tikslą suklaidinti AB DNB NORD banką bei gauti didesnį kreditą, suklastojo D. L. 2008-02-21 darbo sutartį Nr. 92, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad D. L. nuo 2008-03-03 dirbant D. K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 3 400,00 Lt (kas atitinka 984,71 Eurų) dydžio darbo užmokestis bei 2008-04-07 iš D. K. individualios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB NORD banke, į D. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke, pervedė 2 558,80 Lt (kas atitinka 741,08 Eurų) kaip neva jam sumokėtą darbo užmokestį, po to D. L. apgaulės įtakoje, pasitikėdamas L. K. ir nežinodamas apie jos vykdomą nusikalstamą veiką, jos nurodymu 2008-04-07 AB DNB NORD banko Utenos klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame J.Basanavičiaus g. 61, Utenoje, su AB DNB NORD banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 1700-2008-39569, kurios pagrindu buvo suteiktas 40 000,00 Lt (kas atitinka 11 584,80 Eurų) kreditas penkerių metų laikotarpiui. Gautus pinigus L. K. nurodymu tą pačią dieną paėmė iš savo banko sąskaitos ir per V. L., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, perdavė jai (L. K.), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB DNB NORD banko turtą - 40 000,00 Lt (kas atitinka 11 584,80 Eurų).
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės būdu, turėdama tikslą užvaldyti didelės vertės AB DNB NORD bankui (šiuo metu L. B. AS Lietuvos skyrius) (įm. k. 304870069) priklausantį turtą – pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusios J. Z. pasitikėjimu, įtikino pastarąją paimti savo vardu kreditą iš AB DNB NORD banko ir gautus pinigus perduoti jai, J. Z. sutikus ir turėdama tikslą suklaidinti AB DNB NORD banką bei gauti didesnį kreditą, suklastojo J. Z. 2007-10-24 darbo sutartį Nr. 88, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. Z. nuo 2008-03-01 dirbant D. K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 3 400,00 Lt (kas atitinka 984,71 Eurų) dydžio darbo užmokestis bei 2008-04-07 iš D. K. individualios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB NORD banke, į J. Z. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke, pervedė 2 500,00 Lt (kas atitinka 724,05 Eurų) kaip neva jai sumokėtą darbo užmokestį, po to J. Z. apgaulės įtakoje, pasitikėdama L. K. ir nežinodama apie jos vykdomą nusikalstamą veiką, jos nurodymu 2008-04-07 AB DNB NORD banko Utenos klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame J.Basanavičiaus g. 61, Utenoje, su AB DNB NORD banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 1700-2008-39559, kurios pagrindu jai buvo suteiktas 40 000,00 Lt (kas atitinka 11 584,80 Eurų) kreditas penkerių metų laikotarpiui. Gautus pinigus L. K. nurodymu tą pačią dieną paėmė iš savo banko sąskaitos ir per V. L., nežinojusį apie vykdomą nusikalstamą veiką, perdavė jai (L. K.), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB DNB NORD banko turtą - 40 000,00 Lt (kas atitinka 11 584,80 Eurų).
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės būdu, turėdama tikslą užvaldyti didelės vertės AB DNB NORD bankui (šiuo metu L. B. AS Lietuvos skyrius) (įm. k. 304870069) priklausantį turtą – pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusio V. L. pasitikėjimu, įtikino jį paimti savo vardu kreditą iš AB DNB NORD banko ir gautus pinigus perduoti jai, jam sutikus ir turėdama tikslą suklaidinti AB DNB NORD banką bei gauti didesnį kreditą, suklastojo V. L. 1998-12-08 darbo sutartį Nr. 16 įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad V. L. nuo 2008-03-03 dirbant D. K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 3500,00 Lt (kas atitinka 1 013,67 Eurų) dydžio darbo užmokestis bei 2008-04-07 iš D. K. individualios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB NORD banke, į V. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke, pervedė 2 631,80 Lt (kas atitinka 762,22 Eurų) kaip neva jam sumokėtą darbo užmokestį, po to V. L. apgaulės įtakoje, pasitikėdamas L. K. ir nežinodamas apie jos vykdomą nusikalstamą veiką, jos nurodymu 2008-04-08 AB DNB NORD banko Utenos klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame J. Basanavičiaus g. 61, Utenoje, su AB DNB NORD banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 1700-2008-39705, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 23 800,00 Lt (kas atitinka 6 892,96 Eurų) kreditas penkerių metų laikotarpiui. Gautus pinigus L. K. nurodymu tą pačią dieną paėmė iš savo banko sąskaitos ir perdavė jai (L. K.), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo AB DNB NORD banko turtą - 23 800,00 Lt (kas atitinka 6 892,96 Eurų).
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m. gegužės mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, apgaulės būdu, turėdama tikslą užvaldyti didelės vertės AB DNB NORD bankui (šiuo metu (šiuo metu L. B. AS Lietuvos skyrius) (įm. k. 304870069) priklausantį turtą – pinigines lėšas, piktnaudžiaudama D. K. individualioje įmonėje dirbusio S. M. pasitikėjimu, įtikino pastarąjį paimti savo vardu kreditą iš AB DNB NORD banko ir gautus pinigus perduoti jai, jam sutikus ir turėdama tikslą suklaidinti AB DNB NORD banką bei gauti didesnį kreditą, suklastojo S. M. 2008-04-14 darbo sutartį Nr. 95 įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. M. nuo 2008-05-01 dirbant D. K. individualiojoje įmonėje bus mokamas 2200,00 Lt (kas atitinka 637,16 Eurų) dydžio darbo užmokestis bei 2008-05-29 iš D. K. individualios įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB NORD banke, į S. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke, pervedė 1682,80 Lt (kas atitinka 487,37 Eurų) kaip neva jam sumokėtą darbo užmokestį, po to S. M. apgaulės įtakoje, pasitikėdamas L. K. ir nežinodamas apie jos vykdomą nusikalstamą veiką, jos nurodymu 2008-05-30 AB DNB NORD banko Utenos klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame J. Basanavičiaus g. 61, Utenoje, su AB DNB NORD banku pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 1700-2008-44055, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 11 584,80 Eurų kreditas penkerių metų laikotarpiui, po to gautas kreditas be S. M. žinios 2008-06-02 iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB DNB NORD banke, buvo pervestas į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB NORD banke, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB DNB NORD banko turtą - 11 584,80 Eurų.
Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2008-06-02 neteisėtai ir veikdama vieninga tyčia apgaule savo naudai įgijo didelės vertės AB DNB NORD banko (šiuo metu L. B. AS Lietuvos skyrius (įm. k. 304870069)) bendro turtą - 143 800,00 Lt (kas atitinka 41 647,36 Eurų).
L. K.
buvo kaltinama, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, panaudodama tikrą žinomai suklastotą dokumentą, apgaule savo naudai įgijo UAB ,,Medicinos bankas“ (įmonės kodas 112027077) turtą - 30 000,00 Lt (kas atitinka 8 688,60 Eurų), o būtent: 2008-07-03 turėdama tikslą apgaule įgyti UAB ,,Medicinos bankas“ turtą – pinigines lėšas, kreipėsi į UAB ,,Medicinos bankas“ Utenos skyrių su prašymu jai ir jos sutuoktiniui D. K., nežinojusiam apie jos vykdomą nusikalstamą veiką, suteikti kreditą, pateikdama prašymą nurodant melaginus duomenis apie turimus įsipareigojimus – 900,00 Lt (kas atitinka 260,66 Eurų), taip pat laikotarpiu nuo 2008-07-03 iki 2008-07-16 UAB ,,Medicinos bankas“ Utenos skyriui pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2008-07-03 D. K. individualios įmonės (įm. k. 283820850) pažymą apie jai priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį žinodama, kad šioje pažymoje įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 jai išmokėta 6 323,84 Lt (kas atitinka 1 831,51 Eurų), nors realiai, remiantis D. K. individualios įmonės duomenimis, jai išmokėta 1679,00 Lt mažiau, t.y. 4 644,84 Lt (kas atitinka 1 345,24 Eurų), ko pasėkoje UAB ,,Medicinos bankas“ apgaulės įtakoje 2008-07-16 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. LOAN_75228 su ja bei D. K., nežinojusiu apie jos vykdomą nusikalstamą veiką. Be sutuoktinio D. K. žinios sutartyje pasirašiusi už sutuoktinį D. K., suklastojo jo parašą ir šios sutarties pagrindu UAB ,,Medicinos bankas“ penkerių metų laikotarpiu skyrė jai ir D. K. 30 000,00 Lt (kas atitinka 8 688,60 Eurų) kreditą, kuris 2008-07-16 buvo pervestas į jos bei D. K. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos bankas“. Žinodama apie suteiktą kreditą, tą pačią dieną nuo sąskaitos nuėmė gautus pinigus – 30 000,00 Lt (kas atitinka 8 688,60 Eurų) ir tokiu būdu panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus ir juos panaudojusi apgaule savo naudai įgijo UAB ,,Medicinos bankas“ banko turtą - 30 000,00 Lt (kas atitinka 8 688,60 Eurų).
Taip pat ji buvo kaltinama, kad turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiaudama fizinių asmenų – N. Z., G. U., M. I., V. L., G. B. pasitikėjimu, veikdama vieninga tyčia, 2008 - 2009 metais apgaule savo naudai įgijo N. Z., G. U., M. I., V. L., G. B. bendro turto – 184156,96 Lt(kas atitinka 53 335,54 Eurų) Lt, o būtent: 2008-02-02, dienos metu, Utenos mieste, Lauko g. 15, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai įtikindama G. B., kad pinigai reikalingi nekilnojamojo turto statybai Egipte, žinodama, jog pinigų negrąžins, iš G. B. pasiskolino 35 000,00 Lt (kas atitinka 10 136,70 Eurų), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, surašė paskolos raštą, melagingai nurodydama, kad skolą grąžins 2008-03-04, tačiau skolos negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo G. B. turto - 35 000,00 Lt (kas atitinka 10 136,70 Eurų)
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Utenos mieste, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai įtikindama V. L., kad pinigai reikalingi jos vyro D. K. įmonės (įm. k. 283820850) apyvartinėms lėšoms bei viešbučio statybai Egipte, piktnaudžiaudama V. L. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrąžins, iš V. L. per kelis kartus pasiskolino viso 46 000,00 Lt (kas atitinka 13322,52 Eurų), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį 2009-06-26 išrašė paprastąjį vekselį melagingai nurodydama, kad skolą grąžins iki 2009-07-26, tačiau skolos negrąžino, pinigų į D. K. individualios įmonės (įm. k. 283820850, reg. adresu Žemdirbių g. 21, Utena) kasą bei įmonės banko sąskaitas neįnešė. Tęsdama savo nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama V. L. pasitikėjimu 2009-09-11 išrašė paprastąjį vekselį melagingai nurodydama, jog skolą grąžins iki 2009-11-11, o lėšos naudojamos D. K. individualios įmonės veikloje, tačiau skolos įsipareigotu laiku negrąžino. Tęsdama nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama V. L. pasitikėjimu 2010-03-17 išrašė paprastąjį vekselį melagingai nurodydama, jog skolą grąžins iki 2010-05-17, tačiau įsipareigotu laiku skolos negrąžino, tokiu būdu veikdama apgaule savo naudai įgijo didelės vertės V. L. turto - 46 000,00 Lt (kas atitinka 13 322,52 Eurų).
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008-08-15, automobilyje, prie gyvenamojo namo, esančio Šilinės g. 3, Utenoje, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai įtikindama G. U., kad pinigai reikalingi jos sutuoktinio D. K. individualios įmonės (įm. k. 283820850) apyvartinėms lėšoms, piktnaudžiaudama G. U. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrąžins, iš G. U. pasiskolino 16 000,00 Lt (kas atitinka 4 633,92 Eurų), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, surašė paskolos raštą, melagingai nurodydama, kad skolą grąžins 2008-09-15, tačiau skolos negrąžino, pinigų į D. K. individualios įmonės ((duomenys neskelbtini)) kasą bei įmonės banko sąskaitas neįnešė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo G. U. turto - 16 000,00 Lt (kas atitinka 4 633,92 Eurų).
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2008 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai įtikindama M. I., kad pinigai reikalingi jos vyro D. K. įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini)) apyvartinėms lėšoms bei viešbučio statybai Egipte, piktnaudžiaudama M. I. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrąžins, iš M. I. pasiskolino 20 000,00 Lt (kas atitinka 5 792,40 Eurų), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį išrašė paprastąjį vekselį, melagingai nurodydama, kad skolą grąžins iki 2009-07-26, tačiau skolos negrąžino, pinigų į D. K. individualios įmonės ((duomenys neskelbtini)) kasą bei įmonės banko sąskaitas neįnešė. Tęsdama savo nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama M. I. pasitikėjimu 2009-09-11 išrašė paprastąjį vekselį melagingai nurodydama, jog skolą grąžins iki 2009-11-11, o lėšos naudojamos D. K. individualios įmonės veikloje, tačiau skolos įsipareigotu laiku negrąžino. Tęsdama savo nusikalstamus kėslus ir piktnaudžiaudama M. I. pasitikėjimu 2010-03-17 išrašė paprastąjį vekselį melagingai nurodydama, jog skolą grąžins iki 2010-05-17, tačiau įsipareigotu laiku skolos negrąžino, tokiu būdu veikdama apgaule savo naudai įgijo M. I. turtą - 20 000,00 Lt (kas atitinka 5 792,40 Eurų).
Tęsdama nusikalstamą veiką, 2009 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, negrąžinusi ankščiau pasiskolintų pinigų, melagingai įtikindama N. Z., kad pinigai reikalingi jos sutuoktinio D. K. individualios įmonės (įm. k. (duomenys neskelbtini)) apyvartinėms lėšoms, vėliau aiškindama, kad nekilnojamojo turto statybai Egipte, piktnaudžiaudama N. Z. pasitikėjimu ir žinodama, jog pinigų negrąžins, iš N. Z. per kelis kartus pasiskolino viso 19 450,00 Eurų (kas atitinka 67 156,96 Lt), o siekdama sudaryti patikimo ir mokaus asmens įspūdį, surašė paskolos raštą melagingai nurodydama, kad skolą grąžins 2009-11-30, tačiau skolos negrąžino, pinigų į D. K. individualios įmonės ((duomenys neskelbtini)) kasą bei įmonės banko sąskaitas neįnešė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės N. Z. turtą - 19 450,00 Eurų (kas atitinka 67 156,96 Lt).
Tokiu būdu neteisėtai ir veikdama vieninga tyčia 2008 - 2009 metais iš fizinių asmenų apgaule savo naudai įgijo didelės vertės bendro turto – 184 156,96 Lt (kas atitinka 53 335,54 Eurų), tuo V. L. padarydama 46 000,00 Lt (kas atitinka 13 322,52 Eurų) turtinės žalos, G. U. padarydama 16 000,00 Lt (kas atitinka 4 633,92 Eurų) turtinės žalos, M. I. padarydama 20 000,00 Lt (kas atitinka 5 792,40 Eurų) turtinės žalos, N. Z. padarydama 19 450,00 Eurų turtinės žalos, G. B. padarydama 35 000,00 Lt (kas atitinka 10 136,70 Eurų).
Kaltinamoji L. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirbo savo sutuoktinio D. K. individualioje įmonėje. Nuo 2004-2006 m. įmonėje buvo sunki padėtis dėl apyvartinių lėšų stokos, todėl ėmė paskolas iš bankų, skolinosi iš pažįstamų žmonių. Įmonėje dirbęs D. L. sutiko paimti iš banko paskolą, kurią susitarė, kad grąžins D. K. įmonė. D. L. iš banko gautą 40000 Lt paskolą atidavė jai ar D. K.. 2008-02-21 darbo sutartį su D. L. surašė R. A. K.. Ji nežino koks darbo užmokestis buvo įrašytas D. L. sutartyje ir kas į jo sąskaitą pervedė 3400 Lt darbo užmokesčio. D. L. už paskolą ji ar D. K. davė atrodo 1000 Lt. Lėšos buvo reikalingos ir namo Egipte, kuris buvo statomas T. K. vardu, statybai. Ji 2008 m. pasitarusi su D. K. paprašė J. Z. paimti iš banko paskolą ir atiduoti jiems. J. Z. sutiko. Jai buvo pakeltas atlyginimas. Ji, gavusi iš J. Z. 40000 Lt pasirašė su ja paskolos sutartį. J. Z. darbo sutartį, nurodant didesnį atlyginimą surašė R. A. K.. V. L. dokumentus paskolai gauti parengė R.A. K., pakėlė jam atlyginimą. V. L. gautą paskolą atidavė jai arba D. K., o jie jam už tai davė kažkokią sumą pinigų. S. M. dokumentus paskolai gauti paruošė R.A. K.. Su S. M. dėl paskolos tarėsi ji ir D. K.. S. M. gauta paskola buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą. Ji nukentėjusiųjų paskolas dengė iš savo asmeninės sąskaitos.
Kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjusysis D. L., kurio parodymai paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio tvarka, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo D. K. IĮ. 2008 m. balandžio mėnesio pradžioje D. K. jo paprašė paimti paskolą, sakydamas, kad paskolą grąžins jis, už paskolą laiduos jo įmonė. Jis sutiko. Kitą dieną jam davė pasirašyti darbo sutartį, koks darbo sutartyje buvo nurodytas darbo užmokestis neprisimena. Kai pasirašinėjo sutartį, buvo L. K., D. K. ir D. K. motina R. Jis su V. L. nuvyko į DNB banką, kur S. L. pasakė, kad jis daugiausiai gali gauti 40000 Lt dydžio paskolą. Jis pasirašė kreditavimo sutartį Nr.1700-2008-39569. Banko kasininkei perdavė savo pasą, o V. L. pasakė kokią pinigų sumą reikia paimti iš jo sąskaitos. Kasininkė perdavė pinigus, tačiau kokia tai buvo suma neprisimena. Visus pinigus paėmė V. L.. Maždaug po mėnesio jis pradėjo gauti raginimus sumokėti įmokas pagal kreditavimo sutartį. Jis iš karto kreipėsi į L. K., kuri žadėjo, kad sumokės, o nuo 2009 m. pavasario visiškai pradėjo nemokėti (t. 2, b.l. 2-3).
Nukentėjusi J. Z. parodė, kad L. K. ją įtikino paimti 40000 Lt paskolą, žadėdama per kelis mėnesius grąžinti, kalbėjo apie pastatą Hurgadoje, kurį parduos ir viskas bus sutvarkyta. Jai vieną mėnesį, kad duotų paskolą, buvo pakeltas atlyginimas iki 3400 Lt, bet ji jo negavo. Ji banke pasirašė paskolos sutartį ir gautus pinigus padavė V. L.. Kaltinamoji paskolą dengė apie metus, bet ir tada vėluodavo.
N.ukentėjęs V. L., kurio parodymai paskelbti BPK 276 straipsnio tvarka, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. K. prašė iš banko paimti paskolą ir jai atiduoti pinigus. Ji sakė, kad vieną mėnesį jam pakels atlyginimą ir jos pažįstama S. L. viską sutvarkys. L. K. pažadėjo, kad jam paskolos dengti nereikės. Jis 2008-04-08 su L. K. nuvyko į AB DNB NORD banką ir pasirašė paskolos sutartį Nr. A17-7962618, pagal kurią jam buvo išduota 23800,00 Lt vartojimo paskola, kuri buvo pervesta į jo banko sąskaitą. 2008-04-08 jis L. K. prašymu pinigus iš savo sąskaitos paėmė ir perdavė jai. Paskolą dengė L. K.. Pagal šią paskolą 2011 m. gegužės mėn. skola bankui buvo 22 882,46 Lt ir 3222,74 Lt delspinigių (t. 2, b.l. 190-191).
Nukentėjęs S. M. parodė, kad L. K. ir jos sutuoktinis jį prašė paimti paskolą ir pinigus atiduoti jiems, sakė kad įmonei trūksta apyvartinių lėšų, už tai pasiūlė 1000 Lt ir jis sutiko. Jis pagal paskolos sutartį gautų pinigų į L. K. sąskaitą nepervedė, bet pinigai atsidūrė jos sąskaitoje kitą dieną po sutarties pasirašymo. Jis banke pasirašė sutartį, o V. L. jam padavė 1000 Lt. Jis su L. K. paskolos sumos nebuvo aptaręs, nes ji sakė nesirūpinti, kadangi jie grąžins paskolą, tik pasirašydamas sutartį matė, kad suma 40000 Lt. Darbo sutarties pakeitimo su juo niekas neaptarė, jis pakeistos sutarties nepasirašė. Keletą sykių buvo dengiama paskola, po to pradėjo gauti iš banko laiškus dėl nesumokėtų įmokų.
Liudytoja. R. A. K. parodė, kad ji D. K. IĮ dirbo buhaltere. Įmonės darbuotojams atlyginimus mokėdavo L. K.. Kai įmonės darbuotojai ėmė paskolas iš banko, ji nedalyvavo, dokumentų bankui neteikė.
Liudytoja S. L. parodė, kad AB DNB banke kreditavo fizinius asmenis. Suteikiant kreditą pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis turėjo reikšmę paskolos dydžiui. Ji galėjo fiziniam asmeniui maksimaliai suteikti 40000 Lt vartojimo paskolą, atsižvelgiant į gaunamą darbo užmokestį. Ji sudarė visas kredito sutartis su D. K. IĮ darbuotojais. Jie visi sutartis pasirašė jos kabinete.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad tarp AB DNB NORD banko ir nukentėjusiųjų J. Z., V. L., D. L. bei S. M. buvo sudarytos kreditavimo sutartys.
D. L. 2008-04-07 pateikė AB DnB NORD bankui paraišką 40000,00 Lt kreditui gauti (t.2, b.l.36). Tą pačią dieną tarp D. L. ir AB DnB NORD banko sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 1700-2008-39569, pagal kurią jam suteiktas 40000,00 Lt kreditas (t.2, b.l.8-12, 37-57).
Iš D. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2008-04-07 bankas jam pervedė 40000,00 Lt. D. L. tą pačią dieną iš savo sąskaitos paėmė 38328,00 Lt, t.y. sumą kuri liko atskaičius su sandoriu susijusias išlaidas (t.2, b.l. 22-24).
J. Z. 2008-04-07 pateikė AB DnB NORD bankui paraišką 40000,00 Lt kreditui gauti (t.1, b.l.155). Tą pačią dieną tarp šio banko ir J. Z. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr.1700-2008-39559, pagal kurią jai buvo suteiktas 40000,00 Lt kreditas (t. 1, b.l. 155-160).
Iš J. Z. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2008-04-07 iš AB DnB NORD banko jai pervesta paskolos suma - 40000,00 Lt, iš kurios jai tą pačią dieną išmokėta 38323,00 Lt, t.y. sumą kuri liko atskaičius su sandoriu susijusias išlaidas (t.1, b.l.168).
2008-04-08 V. L. pateikė AB DNB bankui paraišką 23800,00 Lt kreditui gauti. Tą pačią dieną tarp V. L. ir banko sudaryta kreditavimo sutartis Nr.1700-2008-39705, pagal kurią jam suteikta 23800,00 Lt paskola (t.3, b.l.15-20).
Iš V. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2008-04-08 bankas į jo sąskaitą pervedė paskolos sumą - 23800,00 Lt ir tą pačią dieną jam iš sąskaitos išmokėta 24400,00 Lt (t.3, b.l.26-34).
S. M. 2008-05-30 pateikė paraišką AB DNB NORD bankui 40000,00 Eur kreditui gauti. Tą pačią dieną su juo buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr.1700-2008-44055, pagal kurią jam suteiktas 11584,80 eurų kreditas (t. 2., b.l. 90-99).
Iš S. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR išrašo matyti, kad 2008-05-30 AB DNB bankas jam pervedė 11584,80 Eur paskolą, iš kurios jis tą pačią dieną 11176,77 Eur pervedė į L. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.121).
Nukentėjusieji J. Z., V. L., D. L. ir S. M. parodė, kad jie patys vyko į banką sudaryti kredito sutarčių ir patys pasirašė sutartyse bei kituose su kredito gavimu susijusiuose banko dokumentuose. Taigi, nukentėjusieji savo apsisprendimu ir valia sudarė su banku paskolos sutartis ir prisiėmė sutartyse nurodytus įsipareigojimus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų <...> perdavimo momento. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad paskolos gavėjas tampa jam perduotų <...> pinigų savininku.
Bankui pervedus į nukentėjusiųjų sąskaitas pinigus pagal kreditavimo sutartis, jie tapo tų piniginių lėšų savininkais ir turėjo teisę jais disponuoti savo nuožiūra. Nukentėję perdavė pagal kredito sutartis gautus pinigus L. K. ne kaip banko, o kaip savo turtą.
AB DNB NORD bankas dėl su nukentėjusiais sudarytų kreditavimo sutarčių šioje byloje nėra pareiškęs jokių pretenzijų ir nėra proceso dalyvis.
AB DNB NORD bankas nukentėjusiems J. Z., V. L., D. L. ir S. M. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, iš jų prisiteisė skolas pagal kredito sutartis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2011-02-04 Utenos rajono apylinkės teismo įsakymu bankui priteista skola iš D. L. (civilinė byla Nr. L2-426-356/2011), 2017-10-10 Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu bankui priteista skola iš S. M. (civilinė byla Nr. e2-317-420/2017). J. Z. parodė sudariusi susitarymą su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo dalimis ir ją moka.
Nukentėjusiems J. Z., V. L., D. L. ir S. M., kaip kredito gavėjams, nevykdant įsipareigojimų pagal su AB DNB NORD banku sudarytas kreditavimo sutartis buvo pažeisti civilinės teisės reikalavimai, kurie negali būti vertinami kaip nusikalstama veika. Banko, kaip kredito davėjo, pažeistos teisės pagal sutartis buvo apgintos civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir ši gynyba nebuvo apsunkinta.
Esant šioms aplinkybėms, L. K. negali būti kaltinama apgaule savo naudai įgijusi didelės vertės AB DNB NORD banko turtą, nes ji skolinosi pinigus ne iš banko, o iš nukentėjusiųjų J. Z., V. L., D. L. ir S. M., kurie buvo pagal kreditavimo sutartis gautų piniginių lėšų savininkai.
L. K. nekaltinama dėl nukentėjusiųjų J. Z., V. L., D. L. ir S. M. turto neteisėto įgijimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, <...>, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.
Bylos nagrinėjimo teisme metu iš asmenų BPK 256 straipsnio prasme turinčių teisę pateikti prašymą dėl kaltinimo pakeitimo tokių prašymų nebuvo gauta.
Kadangi kaltinamoji nekaltinama pasisavinusi nukentėjusiųjų J. Z., V. L., D. L. ir S. M. pagal kreditavimo sutartis gautas pinigines lėšas, tai neanalizuojamos kaltinimo aplinkybės, kad ji piktnaudžiaudama šių asmenų pasitikėjimu, įtikino juos paimti kreditus iš banko ir gautus pinigus perduoti jai.
L. K. kaltinama, kad turėdama tikslą suklaidinti AB DNB NORD banką bei gauti didesnius kreditus suklastojo nukentėjusiųjų J. Z., V. L., D. L. ir S. M. darbo sutartis, įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie jų D. K. IĮ gaunamą darbo užmokestį.
AB DNB NORD bankui paskolos gavimo tikslu pateiktoje darbo sutartyje Nr. 92, sudarytoje 2008-02-21 tarp D. K. IĮ ir D. L. nurodyta, kad jo darbo užmokestis, kuris nuo 2008-03-03 padidintas iki 3400,00 Lt (t. 2, b.l. 65-66).
D. K. IĮ pateiktos su D. L. 2008-02-21 sudarytos darbo sutarties Nr. 92 turinys skiriasi nuo bankui pateikto šios sutarties varianto, nes joje nėra duomenų apie nuo 2008-03-03 padidintą darbo užmokestį (t. 2, b.l. 71-72).
Iš D. L. sąskaitos išrašo matyti, kad 2008-04-07, t. y. tą pačią dieną, kai jam buvo suteiktas 40000,00 Lt kreditas, iš D. K. IĮ sąskaitos buvo pervestas darbo užmokestis 2558,80 Lt ir tą pačią dieną iš sąskaitos paimta 2542,00 Lt (t.2, b.l.22).
D. L. jam į sąskaitą iš D. K. IĮ pervestą kaip darbo užmokestį 2558,80 Lt sumą 2008-04-07 pagal kasos pajamų orderį Nr. UTI Nr. 2812395 įnešė į įmonės kasą kaip neteisingai pervestas lėšas (t.10, b.l.188).
Iš 2007-10-24 darbo sutarties Nr. 88, sudarytos tarp J. Z. ir D. K. IĮ matyti, kad jai nuo 2008-01-01 atlyginimas padidintas iki 800,00 Lt, kovo mėnesį padidintas iki 3400,00 Lt bei nuo 2008-04-01 vėl sumažintas iki 1500,00 Lt (t.1, b.l.150-151).
Šios darbo sutarties turinys dalyje dėl darbo sutarties pakeitimo nesutampa su bankui pateiktos darbo sutarties turiniu. Bankui pateiktoje darbo sutartyje nurodyta, kad J. Z.nuo 2008-03-01 mokama 3400,00 Lt mėnesinė alga (t.1, b.l.161).
Iš J. Z. sąskaitos išrašo matyti, kad 2008-04-07 D. K. IĮ pervedė jai 2558,80 Lt darbo užmokesčio ir tą pačią dieną jai grynaisiais išmokėta 2542,00 Lt (t.1, b.l.168).
AB DNB bankui kredito gavimo tikslu pateiktoje 1998-12-08 darbo sutartyje sudarytoje tarp V. L. ir D. K. IĮ nurodyta, kad jam nuo 2008-03-03 padidintas atlyginimas iki 3500,00 Lt (t.3, b.l.21).
Bankui pateiktos V. L. darbo sutarties turinys nesutampa su iš D. K. IĮ paimta jo darbo sutartimi, kurioje nėra įrašo apie nuo 2008-03-03 padidintą darbo užmokestį (t.3, b.l.50).
Iš V. L. sąskaitos išrašo matyti, kad jam 2008-04-07 iš D. K. IĮ sąskaitos pervesta 2631,80 Lt darbo užmokesčio (t.3, b.l.31).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje Nr. 5-5/35 nurodyta, kad V. L. į banko sąskaitą pervestas 2631,80 Lt darbo užmokestis pagal 2008-04-07 D. K. IĮ kasos pajamų orderį serija UTI Nr. 2812394 grąžintas į įmonės kasą kaip neteisingai pervestos lėšos (t.11, b.l. 1-34).
AB DNB NORD bankui kreditui gauti buvo pateikta 2008-04-14 darbo sutartis Nr.95 sudaryta tarp D. K. IĮ ir S. M., kurioje nurodyta, kad jo darbo užmokestis nuo 2008-05-01 padidintas iki 2200,00 Lt (t. 2, b.l. 108-109).
Bankui pateiktos S. M. darbo sutarties turinys skiriasi nuo iš D. K. IĮ gautos šios sutarties, kurioje nėra duomenų apie padidintą darbo užmokestį (t.2, b.l.138-139).
Į nukentėjusiojo S. M. sąskaitą 2008-05-29 iš D. K. IĮ sąskaitos pervestas 1682,80 EUR atlyginimas, o 2008-06-02 ši suma pervesta iš S. M. sąskaitos į L. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.119).
Kaltinamoji neigia įrašiusi į nukentėjusiųjų J. Z., V. L., D. L. ir S. M. darbo sutartis, kurios buvo pateiktos bankui paskolų gavimo tikslu, duomenis apie padidintą jų darbo užmokestį bei pervedusi iš D. K. IĮ sąskaitos į jų banko sąskaitas aukščiau išvardintas darbo užmokesčio sumas. Kas padarė įrašus darbo sutartyse bei pervedė darbo užmokestį į nukentėjusiųjų sąskaitas, byloje nenustatyta.
Išdėstytais motyvais L. K. šiame epizode išteisinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kaip nepadariusi veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamoji L. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. ji ir D. K., kaip fiziniai asmenys, kreipėsi į Medicinos banką dėl 30000 Lt paskolos gavimo. Buhalterines pažymas paskolai gauti paruošė buhalterė R.A. K.. Pinigai buvo skirti įmonės apyvartinėms lėšoms. Dalis šių pinigų galėjo būti skirta nekilnojamo turto statybai Hurgadoje, kuris buvo statomas T. K. vardu. Ji paskolos sutartyje už D. K. nepasirašė.
Nukentėjusysis D. K., kurio parodymai paskelbti BPK 276 straipsnio tvarka, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. vasarą iš S. L. sužinojo, kad jo ir L. K. vardu paimtas 30000,00 Lt kreditas. S. L. paaiškino, kad kreditą paėmė L. K., o ji padėjo tai padaryti, kadangi tuo metu dirbo Medicinos banko Utenos klientų aptarnavimo skyriaus vadove. 2011 m. spalio mėnesį gavo 2010-01-14 banko ieškinį bei 2010-01-21 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį, pagal kurią iš jo ir L. K. banko naudai buvo priteista 30000,00 Lt. Tada jis Medicinos banke sužinojo, kad jo ir L. K. vardu 2008-07-16 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. LOAN-75228 ir paimtas 30000,00 Lt kreditas. Jis sutartyje savo vardo ir pavardės nerašė bei nepasirašė. Nežino kur buvo panaudoti iš banko paimti 30000,00 Lt (t. 3., b.l. 168, 171-172, 175-176).
Liudytoja. R. A. K. parodė, kad ji pažymos dėl L. K. darbo užmokesčio Medicinos bankui nerengė.
Liudytoja S. L. parodė, kad jai dirbant Medicinos banke dėl 30000 Lt paskolos į Medicinos banką kreipėsi L. K. ir D. K.. Ji banke sutartį davė pasirašyti L. K., kuri šią sutartį nuvežė pasirašyti D. K..
2008-07-03 prašyme UAB ,,Medicinos bankui“ suteikti paskolą kaip klientai nurodyti L. K. ir D. K. (t. 4, b.l. 91-94).
2008-07-16 vartojimo kredito sutartyje Nr. LOAN-75228 nurodyta, kad UAB ,,Medicinos bankas“ L. K. ir D. K. suteikė 30000,00 Lt vartojimo kreditą šeimos poreikiams tenkinti (sutarties 2.3 punktas), kurio grąžinimo terminas 2013-07-15 ir kuris pervedamas į kredito gavėjų banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (t.4, b.l.95-98).
D. K. ĮI pažyma apie L. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 gautą atlyginimą, kurio priskaityta suma – 8000,00 Lt, išmokėta – 6323,84 Lt, pasirašyta įmonės savininko D. K. (t.4, b.l.99).
Iš UAB ,,Medicinos bankas“ L. K. ir D. K. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2008-07-16 į šią sąskaitą pagal kredito sutartį Nr. LOAN_75228 UAB ,,Medicinos bankas“ pervedė 30000,00 Lt kreditą. Tą pačią dieną visa kredito suma išmokėta L. K. (t.4., b.l. 51-52).
L. K. paskolos grąžinimui laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-06-09 įnešė ir pervedė iš savo sąskaitos ...5195 - 6790,00 Lt, V. L. pervedė šio kredito grąžinimui: 2009-06-09 - 1755,00 Lt; 2009-06-12 - 400,00 Lt. Likusi negražinta paskolos su palūkanomis ir delspinigiais dalis - 46500,61 Lt (t.4., b.l., 53-55, 58, 60, t.11, b.l.150-151, 180).
FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-5/35 nurodyta, kad 2008-07-03 D. K. IĮ pažyma apie L. K. darbo užmokestį už 2008 m. sausio-birželio mėn., kuri buvo pateikta UAB „Medicinos bankui“ neatitinka duomenų, kurie nurodyti D. K. IĮ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose bei duomenų, kurie pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Bankui pateiktoje pažymoje nurodytas L. K. darbo užmokestis 8000 Lt. Pagal įmonės 2008 m. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir VSDFV duomenis jos darbo užmokestis tuo pačiu laikotarpiu buvo 5700 Lt, tai yra 2300 Lt mažesnis, nei nurodyta pažymoje (t. 11, b.l. 1-34).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(298)-IS1-3281 nurodyta, kad rankraštiniai įrašai ,,D. K.“, esantys 2008-07-03 prašyme UAB ,,Medicinos bankui“ suteikti paskolą eilutėje ,,Prašymo teikėjo vardas, pavardė“ ir 2008-07-16 su šiuo banku sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. LOAN_75228, atlikti ne D. K., o kito asmens ranka. Nenustatyta ar šiuose dokumentuose ir 2008-07-03 D. K. IĮ pažymoje dėl L. K. darbo užmokesčio nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 pasirašė D. K., ar kitas asmuo (t. 4., b.l. 103-105).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(6140)-IS1-6624 konstatuota, kad rankraštiniai įrašai ,,D. K.“, esantys 2008-07-03 prašyme UAB ,,Medicinos bankui“ suteikti paskolą eilutėje ,,Prašymo teikėjo vardas, pavardė“ bei 2008-07-16 UAB ,,Medicinos bankas“ vartojimo kredito sutartyje Nr. LOAN_75228 tikėtina atlikti ne L. K. ir ne R. A. K., o kito asmens ranka. Atsakyti į klausimą ar parašai D. K. vardu, esantys 2008-07-03 D. K. IĮ pažymoje dėl L. K. darbo užmokesčio, 2008-07-03 prašyme UAB ,,Medicinos bankui“ suteikti paskolą ir 2008-07-16 vartojimo kredito sutartyje Nr. LOAN_75228, yra atlikti L. K., R. A. K., ar kito asmens, nėra galimybės (t. 4., b.l. 110-112).
L. K. kaltinama, kad siekdama apgaule užvaldyti banko turtą, paskolos sutartį sudarė savo ir D. K. vardu, pastarajam nežinant, sutartyje už jį pasirašė, paraiškoje paskolai gauti nurodė melagingus duomenis apie savo finansinius įsipareigojimus, pateikė suklastotą pažymą apie savo darbo užmokestį ir šių jos veiksmų pasekmėje bankas apgaulės įtakoje suteikė jai 30000,00 Lt vartojimo kreditą.
Įvertinus surinktus įrodymus negalima padaryti kategoriškos išvados, kad dėl šios paskolos gavimo į banką L. K. kreipėsi D. K. nežinant ir kad jis nedalyvavo paskolos gavimo procese. Kaltinamoji teigia, kad jie abu kreipėsi į banką dėl paskolos. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja S. L.. 2008-07-03 prašyme UAB ,,Medicinos bankui“ suteikti paskolą kaip klientai nurodyti L. K. ir D. K. (t. 4, b.l. 91-94). D. K. teigia apie paskolą nieko nežinojęs. Liudytoja R. A. K. taip pat tvirtina, kad D. K. apie šią paskolą nežinojo, tačiau ji yra nukentėjusiojo motina ir gali būti suinteresuota padėti jam išvengti didelių sutartinių įsipareigojimų. Specialistų išvadose nenustatyta ar prašymą suteikti paskolą ir paskolos sutartį pasirašė pats D. K., ar jo vardu pasirašė L. K., ar kitas asmuo. Nesant objektyvių ir neginčitinų įrodymų, negalima teigti, kad kaltinamoji pasirašė už D. K. 2008-07-03 prašyme suteikti paskolą ir 2008-07-16 vartojimo kredito sutartyje, sudarytoje su UAB ,,Medicinos banku“, kuria jiems buvo suteiktas 30000,00 Lt vartojimo kreditas. 2010-02-24 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu UAB ,,Medicinos bankui“ pagal šią vartojimo kredito sutartį priteista skola solidariai iš L. K. ir D. K. (t.4, b.l.121).
Neįrodyta, kad L. K. paraiškoje paskolai gauti nurodė neteisingus duomenis apie turimus įsipareigojimus. Ji sutarties 3 punkte „Bendros šeimos pajamos ir išlaidos“ nurodė, kad vidutinės mėnesio išlaidos turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti - 900,00 Lt. Paraiškos 4 punkte „Turimi skoliniai įsipareigojimai, įskaitant įsiskolinimus pagal vekselius, lizingą“ nurodė AB DNB NORD banko paskolą (t.4, b.l. 92).
Specialisto išvadoje dėl D. K. IĮ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad 2007 metais AB DNB NORD bankas į įmonės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 203000,00 Lt paskolą (2007-01-29 – 13000,00 Lt ir 2007-11-23 - 190000,00 Lt) (t.11, b.l.16, 45, 50). D. K. IĮ sutarčių su AB DNB NORD banku byloje nėra ir neaišku kokio dydžio mėnesio įmokas įmonė turėjo mokėti pagal šiuos sandorius, t.y. ar jos buvo 900,00 Lt ar kitokio dydžio.
Pagal antstolių pateiktą informaciją išieškojimai iš L. K. prasidėjo 2010 metais, iš D. K. – 2009 metais, iš D. K. IĮ iki 2008-07-03 paraiškos Medicinos bankui 30000,00 Lt vartojimo kreditui gauti pateikimo skolų priteista nebuvo (t.4, b.l.152-187, t.14, b.l.49-51).
Išanalizavus byloje surinktus įrodymus nenustatyta, kad L. K. prašyme Medicinos bankui suteikti 30000,00 Lt paskolą nurodė, kaip teigiama kaltinime, melagingus duomenis apie turimus finansinius įsipareigojimus. Kaltinime neįvardinta kokią įsipareigojimų sumą prašyme bankui suteikti kreditą L. K. privalėjo nurodyti.
FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-5/35 nurodyta, kad UAB Medicinos bankui pateiktoje D. K. IĮ pažymoje apie L. K. darbo užmokestį nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 įrašyti duomenys neatitinka duomenų įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose bei duomenų, pateiktų VSDFV. Pažymoje nurodyta, kad šiuo laikotarpiu jai apskaičiuota 8000 Lt darbo užmokesčio, o pagal įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir VSDFV duomenis ši suma už tą patį laikotarpį - 5700 Lt, tai yra 2300 Lt mažesnė, nei nurodyta pažymoje. Atitinkamai pažymoje nurodyta jai už tą patį laikotarpį išmokėta suma – 6323,84 Lt, o pagal įmonės apskaitą ir VSDFV duomenis – 4644,84 Lt, t.y. 1679,00 Lt mažesnė (t. 11, b.l. 30).
Kaltinamoji teigia, kad pažymą bankui apie jos darbo užmokestį parengė įmonės finansininkė R. A. K.. Liudytoja R. A. K. neigia rengusi šią pažymą. Pažyma pasirašyta įmonės vadovo D. K. vardu. Specialistų išvadų duomenimis negalima nustatyti ar šią pažymą pasirašė pats D. K., ar kitas asmuo. Nenustačius kas parengė bankui pateiktą D. K. ĮI pažymą apie L. K. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-06-01 priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuris nurodytas didesnis, nei užfiksuotas įmonės finansinėje apskaitoje, negalima teigti, kad kaltinamoji bankui pateikė žinomai suklastotą dokumentą. Jei L. K. nerengė savo darbo užmokesčio pažymos, tai ji galėjo ir nepastebėti duomenų netikslumo, nes už 5 mėnesius jai išmokėto darbo užmokesčio skirtumas pažymoje ir įmonės finansinėje apskaitoje sudaro tik 1679,00 Lt. Be to, už pažymoje nurodytų duomenų teisingumą atsakinga šį dokumentą išdavusi įmonė.
Byloje nenustatyta, kad L. K. paraiškoje bankui suteikti kreditą ir kreditavimo sutartyje pasirašė už D. K., ir kad ji pateikė bankui žinomai suklastotą tikrą dokumentą – pažymą apie jos darbo užmokestį.
Pagal paskolos sutartį iš UAB Medicinos banko gauti pinigai buvo pervesti į bendrą L. K. ir D. K. banko sąskaitą, kurioje esamomis lėšomis jie abu galėjo disponuoti. 2008-07-15 L. K. ir D. K. kreipėsi į UAB Medicinos banką dėl sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymo ir bankas su jais abiem sudarė banko sąskaitos sutartį (t.3, b.l.134, 141). Byloje nėra duomenų, kad D. K. būtų nežinojęs apie šios banko sąskaitos egzistavimą ar kad ši sąskaita būtų atidaryta be jo valios ir jam nežinant.
Tos aplinkybės, kad D. K. galimai nebuvo atvykęs į banką pasirašyti paraiškos paskolai gauti ir paskolos sutarties, o šiuos dokumentus jam į įmonę nuvežė pasirašyti kaltinamoji ar liudytoja S. L., neįrodo, kad šiuos dokumentus už D. K. pasirašė kaltinamoji, tokiu būdu juos suklastodama.
Nenustačius kaltinime nurodytų L. K. apgaulingų veiksmų siekiant gauti banko paskolą bei kaltinime nurodytų dokumentų klastojimo ir disponavimo žinomai suklastotu tikru dokumentu, ji pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinama, kaip nepadariusi veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Įrodymai dėl N. Z., G. U., M. I., V. L., G. B. turto įgijimo apgaule
Kaltinamoji L. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2008 m. pasiskolino iš G. B. 35000 Lt. Jam sakė, kad pinigai reikalingi 30 butų pastato statybai Egipte. Šiuos pinigus panaudojo D. K. IĮ prekėms įsigyti ir statyboms Egipte. Iš V. L. skolinosi pinigų du kartus. Pirmą kartą pasiskolino 20000 Lt. V. L. pinigų negrąžino, nes buvo nebaigta namo Egipte statyba, todėl tris kartus pratęsė vekselį. V. L. jai paskolino 26000 Lt. Ji vekselyje parašė 46000 Lt, nes rašė sumą su palūkanomis. Dėl G. U. epizodo parodė, kad ji skolinosi iš jo po 1000 - 3000 Lt, iš viso taip pasiskolino 6000 Lt. Po to 2008 m. ji kartu su D. K. iš G. U. pasiskolino 10000 Lt. Ji surašė G. U. paskolos raštelį, žadėjo jam gal 1000 Lt palūkanų. 2008 m. V. L. jai pasakė, kad jo motina M. I. gali paskolinti 8000 Lt ir jis paėmęs iš motinos sąskaitos šią sumą jai padavė. Ji M. I. mokėjo po 1000 Lt į mėnesį be jokio rašto ir skolą atidavė. Tada V. L. iš M. I. paėmė dar 2000 Lt ir iš viso iš jos buvo paimta 10000 Lt. Susirašė vekselį, kurį atvežė V. L.. Ji žadėjo M. I. grąžinti dvigubą sumą, todėl vietoj 10000 Lt nurodė, kad skolinasi 20000 Lt, iš kurių 10000 Lt jau buvo atidavusi, bet susitarė su nukentėjusiąja, kad ši anuliuos vekselį, kai bus grąžinta visa suma. Ji N. Z. pažinojo, iš jo ne kartą skolinosi pinigų, kuriuos grąžindavo. 2009 m. iš N. Z. pagal paskolos raštelį pasiskolino 19450 eurų.
Kiti byloje surinkti įrodymai.
Nukentėjęs G. B. parodė, kad kaltinamąją pažinojo nuo vaikystės, kartais paskolindavo jai pinigų. Dėl 35000 Lt paskolos L. K. atvažiavo pas jį su V. L.. Ji sakė, kad perka keletą butų Egipte, pinigus žadėjo grąžinti po 2-3 mėnesių, tačiau negrąžino.
Nukentėjęs V. L. parodė, kad paskolino L. K. 46000 Lt. L. K. jam pasakojo apie statybas Hurgadoje, rodė nuotraukas. L. K. užpildė vekselius dėl skolos ir uždėjo D. K. įmonės antspaudą, kad įmonė garantuoja už paskolos grąžinimą. Jis pinigus L. K. davė per kelis kartus. Jam L. K. iš 46000 Lt grąžino 6000 Lt. L. K. iš pradžių žadėjo grąžinti pinigus per 3 mėn., paskui vekselį perrašė du kartus, pratęsdama datas, paskui ji dingo. Kaltinamoji jį prašė pakalbėti su jo motina M. I., kad ši jai paskolintų pinigų. Jis dalyvavo, kai M. I. perdavė pinigus L. K., kuri pažadėjo mokėti palūkanas už paskolintus pinigus.
Nukentėjęs G. U. parodė, kad kaltinamajai 2008-08-15 paskolino 16000 Lt. Ji sakė, kad su D. K. IĮ už pateiktą produkciją neatsiskaito darželiai, mokyklos, todėl reikia pinigų. L. K. prieš tai iš jo skolindavosi mažas sumas ir grąžindavo. L. K. suėjus terminui skolos neatidavė.
Nukentėjusi M. I. parodė, kad jos sūnus V. L. apie savaitę laiko ją įkalbinėjo paskolinti pinigų L. K., sakė, kad ši mokės procentus. L. K. atvažiavo pas ją ir ji pagal vekselį jai padavė 20000 Lt. Pinigus paskolino mėnesiui laiko, o L. K. žadėjo už mėnesį pridėti 1000 Lt palūkanų. L. K. pratęsė vekselio terminą, tačiau pinigų negrąžino.
Nukentėjęs N. Z. parodė, kad L. K. paskolino 19450 eurų. L. K. iš pradžių skolinosi mažas sumas, dalį jų grąžindavo ir skolindavosi didesnę sumą. Jam pinigai priteisti 2010-02-24 teismo sprendimu civilinėje byloje.
Liudytoja T. K. parodė, kad Egipte, Hurgadoje nei viena, nei su kaltinamąja nėra įgijusi jokio nekilnojamojo turto.
L. K. kaltinama veikdama vieninga tyčia 2008 - 2009 metais iš fizinių asmenų V. L., G. U., M. I., N. Z., G. B. apgaule savo naudai įgijusi didelės vertės bendro turto – 184 156,96 Lt (kas atitinka 53 335,54 Eurų).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji skolinosi iš nukentėjusiųjų pinigus ir visais atvejais šiuos sandorius įformino rašytiniais dokumentais.
Ji nukentėjusiajam G. B. parašė paskolos raštelį, kuriame nurodė, kad iš jo 2008-02-02 pasiskolino 35000,00 litų, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2008-03-04. Raštelyje nurodė savo pavardę ir vardą (t. 5, b. l. 206).
L. K. dėl 46000,00 Lt skolos nukentėjusiajam V. L. surašė 2009-06-26, 2009-09-11, 2010-03-17 paprastuosius vekselius, kuriuose nurodė tą patį skolos dydį - 46000,00 Lt, grąžinimo terminus, teisingus savo asmens duomenis (pavardę, vardą, asmens kodą, adresą). Ji, kaip laiduotoją ir solidariai atsakingą asmenį, nurodė D. K. IĮ (t.5, b.l.19-21).
L. K. paskolos raštelyje, pagal kurį iš G. U. pasiskolino 16000,00 Lt, nurodė savo pavardę, vardą, asmens kodą, skolos grąžinimo terminą - 2008-09-15 (t. 5, b.l. 137).
Kaltinamoji dėl 20000,00 Lt skolos nukentėjusiajai M. I. surašė 2009-06-26, 2009-09-11, 2010-03-17 paprastuosius vekselius, kuriuose nurodė, kad nukentėjusioji jai paskolino 20000,00 Lt, pagal pirmą vekselį vienam mėnesiui, pagal kitus du – dviem mėnesiams, laiduotoju nurodė D. K. IĮ. Ji vekseliuose nurodė savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą (t. 5, b.l. 159-162).
L. K. iš nukentėjusiojo N. Z. pasiskolino 19450,00 Eur, įsipareigodama pinigus grąžinti 2009-11-30. Ji paskolos raštelyje nurodė savo pavardę, vardą, asmens kodą, adresą (t. 5, b.l. 181).
Kaltinamajai pagal minėtus paskolos dokumentus pasiskolinus pinigus iš nukentėjusiųjų V. L., G. U., M. I., N. Z. ir G. B., tarp jos ir nukentėjusiųjų susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Kaltinamoji laiku negrąžindama nukentėjusiems pasiskolintų pinigų pažeidė civilinės teisės reikalavimus.
Pagal teismų praktiką civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Atskiriant sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, kaip papildomas taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos). Sukčiavimui atskirti nuo civilinės teisės pažeidimo yra reikšmingas ir nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019).
Kaip minėta, visos paskolų sutartys tarp kaltinamosios ir nukentėjusiųjų įformintos rašytiniais dokumentais, kuriose nurodyti teisingi kaltinamosios asmens duomenys. Be to, visi nukentėję, išskyrus M. I., parodė, kad kaltinamąją pažinojo. G. B., N. Z., G. U., V. L. ne kartą jai skolino pinigų ir ši juos grąžindavo, žinojo, kad jos sutuoktinis užsiima verslu. Byloje nėra nustatyta, kad L. K. prieš skolindamasi pinigus būtų atlikusi veiksmus, kuriais nukentėjusiesiems sudarytų patikimo žmogaus įvaizdį, intensyviai juos įtikinėjusi paskolinti pinigus, pateikusi esmingai klaidinančią informaciją apie save, savo turtą. Ji skolindamasi pinigus nukentėjusiesiems pasakojo apie jos turimą nekilnojamąjį turtą Egipte, kurį pardavusi neva galės skolas grąžinti. Iš Egipto Arabų Respublikos gautais duomenimis šioje šalyje nėra notarinių ar kitokių įrašų apie kaltinamosios, liudytojos T. K. įsigytą nekilnojamąjį turtą (t. 12, b.l.85-116). Taip pat ir liudytoja T. K. paneigė, kad Egipte viena, ar kartu su kaltinamąja būtų įgijusi nekilnojamąjį turtą. Todėl kaltinamosios nukentėjusiems pateikta informacija apie pinigų skolinimosi tikslą galimai neatitiko tikrovės, tačiau tai neturėjo lemiamos įtakos asmenų apsisprendimui teikti jai paskolas, nes jie nesidomėjo nei jos finansine padėtimi, nei informacijos apie jos turimą nekilnojamąjį turtą užsienyje realumu.
L. K. nukentėjusiajam V. L. ir M. I. surašytuose vekseliuose kaip laiduotoją ir solidarų skolininką nurodė D. K. IĮ (t. 5, b.l.19-21, 159-162). Ji, nebūdama šios įmonės savininke, negalėjo įmonės vardu prisiimti laiduotojo pareigų, tačiau ši aplinkybė negalėjo turėti lemiamos įtakos V. L. ir M. I. apsisprendimui paskolinti jai pinigus. Nukentėję dėl paskolų suteikimo tarėsi su kaltinamąja, ji užpildė vekselius. D. K. šiuo klausimu su jais nebendravo. V. L. parodė nežinojęs ar D. K. buvo žinoma, jog L. K. skolinasi iš jo pinigus. Nukentėję matė, kad laiduotojo pareigas vekseliuose prisiėmė ne D. K., o kaltinamoji, tačiau į šią aplinkybę nekreipė dėmesio, kaip ir nesidomėjo įmonės finansine padėti, o pinigus jai skolino.
Nukentėjusieji, suteikdami paskolas L. K., siekė sau finansinės naudos, tikėdamiesi už trumpalaikes paskolas gauti dideles palūkanas. Nukentėjęs G. B. parodė, kad už jo 35000,00 Lt paskolą L. K. jam galėjo pažadėti apie 1000 Lt palūkanų (15, b.l.101). Nukentėjusioji M. I. parodė, kad jai L. K. už tai, jog vienam mėnesiui paskolins 20000 Lt, žadėjo 1000 Lt palūkanas (t.15, b.l. 113). Nukentėjęs V. L. parodė, kad skolino kaltinamajai pinigus vien dėl to, kad ji žadėjo už paskolą jam duoti 1000 Lt, kokiam tikslui ji skolinosi pinigus, nežinojo. Jis pripažino ne tik pats paskolinęs pinigų kaltinamajai, bet ir įkalbėjęs savo motiną M. I. paskolinti jai pinigų už palūkanas (t.15, b.l.158-159).
Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusieji skolino kaltinamajai pinigus tikėdamiesi pasipelnyti iš trumpalaikių paskolų suteikimo gaunant dideles palūkanas. Tokią išvadą patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės reiškia, kad kiekvienas iš nukentėjusiųjų skolindamas pinigus turėjo lūkestį gauti pakankamai dideles palūkanas, net neįvertinęs kaltinamosios galimybių jas sumokėti.
Nukentėję, turėdami paskolų suteikimą kaltinamajai liudijančius dokumentus, jai nustatytais terminais negrąžinus skolos, turėjo galimybę kreiptis į teismą ir savo teises ginti civiline tvarka, nes pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Tai patvirtina ir nukentėjusiojo N. Z. pavyzdys, kai jis L. K. paskolos raštelyje nurodytu terminu 2009-11-30 negrąžinus jai paskolintų 19450,00 Eur, 2009-12-03 su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. 2010-02-24 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu jam iš kaltinamosios priteista visa paskolos suma su palūkanomis (t.5, b.l.182-184).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011).
Šioje byloje kaltinamosios iš paskolos santykių kylančių pareigų nevykdymas įvertintas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnyje. Pagal teismų praktiką vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrąžinimo sutartu laiku fakto, svarbu įvertinti apgaulės požymį ir jos subjektyvų suvokimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-152-895-2019). Aukščiau aptartais motyvais konstatuojama, kad nukentėjusiųjų apsisprendimą skolinti pinigus kaltinamajai lėmė ne apgaulė, o jų noras pasipelnyti iš didelių palūkanų. Kaltinamajai įgyjant nukentėjusiųjų turtą nesant esminio sukčiavimo požymio – apgaulės panaudojimo prieš turto savininkus - jos veiksmai nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje sudėties.
L. K. šiame epizode pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinama, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Civilinių ieškovų ieškiniai: G. B. dėl 10136,70 Eur (35 000 Lt) turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 5, b.l. 196-198); M. I. dėl 5792,40 Eur (20000 Lt) turtinės žalos atlyginimo (t. 5, b.l. 149); G. U. dėl 4633,92 Eur (16000 Lt) turtinės žalos atlyginimo (t. 5, b.l. 130); N. Z. dėl 19450,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 5, b.l. 174), V. L. dėl 11584,82 Eur (40000 Lt) turtinės žalos atlyginimo (t. 5, b.l.12) paliktini nenagrinėti, remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu.
Dėl procesinių prievartos priemonių
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos L. K. taikytos procesinės prievartos priemonės: Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. gegužės 10 d. nutarimu (t.14, b.l.55-56, t.16, b.l.25) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms - 30,46 EUR, kurios buvo perduotos saugoti L. K. (t.14, b.l.58-59), turto arešto akto identifikavimo kodas 2019027331 (t.16, b.l.34-35); 2019 m. lapkričio 11 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi (t.16, b.l.28-29) paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. K. piniginėms lėšoms, esančioms L. B. AS banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas 2019064465 (t.16, b.l.31-33).
Įsiteisėjus nuosprendžiui, L. K. panaikintina kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304 straipsniais, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
L. K., remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti pagal BK 182 str. 2 d. dėl kaltinimo apgaule įgijus didelės vertės AB DNB NORD banko turtą, dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. apgaule įgijus didelės vertės nukentėjusiųjų V. L., G. U., M. I., N. Z. ir G. B. turtą, jai nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Remiantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinių ieškovų ieškinius: G. B. dėl 10136,70 Eur turtinės žalos ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, M. I. dėl 5792,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, G. U. dėl 4633,92 Eur turtinės žalos atlyginimo, N. Z. dėl 19450,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, V. L. dėl 11584,82 Eur turtinės žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. K. taikytas procesines prievartos priemones: 1) 2019 m. gegužės 10 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms - 30,46 EUR, perduotoms saugoti L. K., turto arešto akto identifikavimo kodas 2019027331; 2) 2019 m. lapkričio 11 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. K. piniginėms lėšoms, esančioms L. B. AS banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas 2019064465.
Remiantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, įsiteisėjus nuosprendžiui, L. K. panaikinti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.