Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2019 m. balandžio 2 d. apie 17.00 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo R. J. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį Škoda Fabija (v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARJF-0049“, patikros registracijos Nr. B-273, 2019-04-02 17.27 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 2019-04-02 17.51 val. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas).

Be to, jis 2019 m. balandžio 13 d. apie 16.40 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine R. J. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajai R. J. į galvos sritį, per rankas, kuriomis ji dengėsi galvą, bei į kairį petį, o nukentėjusiajai R. J. besitraukiant nuo V. J. tikslu išvengti suduodamų smūgių ir dešinės rankos alkūne atsitrenkus į virtuvinę spintelę, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. ekchimoxes (poodines kraujosruvas) kairiame petyje, kairiame dilbyje, plaštakose, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis 2019 m. balandžio 13 d. apie 16.40 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojęs prieš šeimos narę - sutuoktinę R. J. fizinį smurtą, iš virtuvinės spintelės paėmęs peilį ir laikydamas jį nukreiptą į nukentėjusiąją R. J. artinosi prie jos bei grasino sunkiai sutrikdyti R. J. sveikatą, sakydamas „vis tiek padarysiu“, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai R. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini)., vairavo Škoda Fabija valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) g. į parduotuvę ir atgal, buvo girtas. Važiavo pirkti alkoholio. Žmona matė, kad jis neblaivus vairuoja, iškvietė pareigūnus, automobilį paėmė be jos leidimo, bet visada juo naudojasi be jos leidimo, nes jis faktiškai yra jo. Kaltę pripažįsta visiškai, elgesį vertina labai blogai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojos R. J. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. yra jos sutuoktinis, kuris nuo 2014 m. pradėjo dirbti Anglijoje, į Lietuvą sugrįžta tik laikinai, kaip grįžta į Lietuvą apsistoja jų namuose adresu (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini)yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos. (duomenys neskelbtini)piktnaudžiauja alkoholiu, būna labai agresyvus, dažnai sukelia konfliktus, be to (duomenys neskelbtini)ne kartą gydytas psichiatrinėje ligoninėje. 2019-03-31 (duomenys neskelbtini)iš užsienio grįžo į Lietuvą ir pradėjo kasdien vartoti alkoholį. 2019 balandžio 2 d. apie 17.00 val. grįžusi namo iš darbo, ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini)automobiliu Skoda Fabia (v/n (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jos vardu, bet automobilis faktiškai priklauso (duomenys neskelbtini), išvažiuoja iš kiemo. Maždaug po 10-15 min. (duomenys neskelbtini)grįžo ir ji pamatė, kad (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas į kiemą, automobiliu atsitrenkė į namo kampą, po to važiuodamas atbulas atsitrenkė į policijos automobilį (1 t., b. l. 66-69).

Liudytojo G. S. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 balandžio 2 d. dirbant pagal nustatytą grafiką (dirba Kauno apskrities VPK Kauno r. PK) buvo gautas pranešimas, kad galimai neblaivus pranešėjos sutuoktinis išvažiavo iš kiemo automobiliu Skoda Fabia (v/n (duomenys neskelbtini) Nuvykus pagal pranešimą prie parduotuvės pamatė minėtą automobilį, kuriame sėdėjo vyras, tačiau jis automobilio nevairavo. Tarnybiniu automobiliu pavažiavus iki sekančios gatvės ir apsisukus, važiavo prie automobilio Skoda Fabia tikslu patikrinti vairuotojo blaivumą, tačiau pamatė, kad minėto automobilio prie parduotuvės jau nebuvo. Nusprendė nuvažiuoti į pranešėjos gyvenamąją vietą. Atvykus prie (duomenys neskelbtini)pastebėjo, kad tas pats automobilis Skoda Fabia (v/n (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į kiemą priekine automobilio dalimi atsitrenkė į namo kampą ir pradėjo važiuoti atbulas, ko pasekoje atsitrenkė į policijos tarnybinį automobilį. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, jis pribėgo prie automobilio Skoda Fabia ir atidaręs vairuotojo pusės dureles, iš užvedimo spynelės ištraukė raktus. Nuo automobilio Skoda Fabia vairuotojo sklido alkoholio kvapas, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. Buvo patikrintas vairuotojo V. J. blaivumas, dėl patirto streso, nes neblaivus V. J. važiuodamas atbulas galėjo sužaloti kartu į įvykio vietą atvykusią kolegę E. M., kuri buvo pirma išlipusį iš tarnybinio automobilio, dėl techninių kliūčių blaivumas buvo tikrintas kelis kartus ir buvo nustatyta, kad 17.27 val. V. J. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 17.51 val. - 1,89 promilių neblaivumas. Šie užfiksuoti parodymai ir yra teisingi (1 t., b. l.73-75).

2019 m. balandžio 2 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rastas automobilis Skoda Fabia (v/n (duomenys neskelbtini) kuris pusiau įvažiavęs į namo kiemą, automobilio kairė pusė su įbrėžimais. Taip pat apžiūrėtas įvykio vietoje esantis policijos automobilis VW Transporter (v/n (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės galinis sparnas ir bamperis su įbrėžimais (1 t., b. l. 28-40).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad įtariamasis V. J. pateikė jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. R0874681, automobilio Skoda Fabia (v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (1 t., b. l. 42-46).

VĮ „Regitra“ pažyma nustatoma, kad automobilis Skoda Fabia (v/n (duomenys neskelbtini) priklauso R. J., gim. (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 47).

VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatoma, kad automobilio Skoda Fabia 2002 m. laidos kaina be PVM yra 1173 eurų (1 t., b. l.56).

Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2019 balandžio 2 d. 17.27 val. V. J., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, 2019 balandžio 2 d. 17.44 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (1 t., b. l.76).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. J. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo ir pareigūno parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis V. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini). įvyko konfliktas tarp jo ir žmonos, kadangi buvo labai girtas konflikto detalių neprisimena. Galėjo būti visos aplinkybės, kurios nurodytos kaltinime. Žmona jo apkalbėti negalėjo. Nusikaltimų padarymą įtakojo tai, kad tuo metu vartojo alkoholį ir psichotropinius vaistus. Civilinį ieškinį pripažįsta dalinai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojos R. J. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. yra jos sutuoktinis, su kuriuo nuo 2018 m. kartu negyvena, nes (duomenys neskelbtini)išvykęs dirbti į užsienį, o kai sugrįžta namo jie gyvena kiekvienas savo kambaryje. 2019-04-13 apie 15.00 val. grįžusi namo adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r., pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini)yra neblaivus. Apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini)atėjęs į virtuvę, kur ji plovė indus, pareikalavo duoti jam 50 eurų, nes jis sutaisė kieme vartelius. Ji atsisakė duoti jam pinigus, (duomenys neskelbtini)iš virtuvės išėjo, tačiau greitai grįžo ir staiga sudavė jai kumščiu ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį. Ji bandė rankomis dengti galvą, todėl (duomenys neskelbtini)jai smūgius sudavė ir per rankas. Siekdama išvengti jai suduodamų smūgių, ji atsitraukdama nuo (duomenys neskelbtini)dešine alkūne atsitrenkė į virtuvinę spintelę. Nuo jai suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, taip pat skaudėjo dešinę alkūnę. Ji prašė (duomenys neskelbtini)apsiraminti, pasakė, kad duos jam 50 eurų ir tik tada (duomenys neskelbtini)aprimo. Ji padavė jam 50 eurų, (duomenys neskelbtini)paėmęs pinigus nuėjo link savo kambario, tačiau grįžo atgal į virtuvę ir paėmęs virtuvėje iš spintelės peilį, sakydamas „vis tiek padarysiu“ ir laikydamas rankoje peilį pradėjo artintis prie jos. Kadangi (duomenys neskelbtini)buvo neblaivus ir agresyvus, ji labai išsigando, kad jis gali ją peiliu sužaloti. Ji išbėgo į lauką, (duomenys neskelbtini)paskui ją į lauką išėjęs nebuvo, todėl po kurio laiko ji grįžo į namą, paėmė savo daiktus ir išeidama iš namo pamatė, kad (duomenys neskelbtini)vis dar rankoje laiko peilį, todėl greitai iš namo išbėgo, įsėdusi į automobilį iš kiemo išvažiavo ir iškvietė policiją. Su atvykusiais pareigūnais į namą nėjo, tik jiems pasakė, kad (duomenys neskelbtini)gali būti su peiliu, pareigūnai vieni nuėjo į namą, tačiau po kurio laiko atėjęs pareigūnas, pasakė, kad rado (duomenys neskelbtini)pasikorusį, o po kurio laiko atvykę medikais (duomenys neskelbtini)išvežė į Kauno klinikas. Po įvykio (duomenys neskelbtini)jai skambinėjo, grasindavo, kad jis vis tiek grįš ir gyvens jų name (1 t., b. l. 120-122, 119, 123-125, 126-128).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas peilis, paimtas 2019 balandžio 13 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 110-111).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK vyr. patrulio M. F. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatoma, kad pagal gautą pranešimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad prieš ją smurtavo sutuoktinis V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris jai sudavė kelis smūgius į galvos sritį bei grasino peiliu. Su V. J. išsiaiškinti įvykio aplinkybių nepavyko, nes jis rastas pasikoręs terasoje, buvo atliekami gaivinimo veiksmai, atvykę medikai V. J. išvežė į Kauno klinikas (1 t., b. l. 112-116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 931/2019 (02) nustatoma, kad R. J. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kairiame petyje, kairiame dilbyje, plaštakose. Sužalojimai padaryti 1-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 5 trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Dėl konstatuotų sužalojimų R. J. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 137).

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant, kai tai padaroma artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusios įvyko konfliktas ir jis sužalojo nukentėjusiąją. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. G 931/2019 (02) (1 t. b.l.137). Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusioji būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį sukėlė kaltinamasis. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnyje numatytas grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, taip pat ir telefonu ar kitokiu būdu pačiam nukentėjusiajam ar kitiems asmenims, iš kurių nukentėjusysis tai sužino. Grasinimas turi būti konkretus ir realus, esant pakankamam pagrindui manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Grasinimo atveju neatliekami rengimosi veiksmai, nesikėsinama nužudyti, sunkiai sužaloti ar susargdinti, o tik išreiškiamas ketinimas tai padaryti. Grasindamas kaltininkas suvokia, kad grasina kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, baugina jį, kad grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, kad grasinimas bus realizuotas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-30/2011).

Kaltinamasis V. J. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d. namuose adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine R. J. metu, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajai R. J. į galvos sritį, per rankas, kuriomis ji dengėsi galvą, bei į kairį petį, o nukentėjusiajai R. J. besitraukiant nuo V. J. tikslu išvengti suduodamų smūgių ir dešinės rankos alkūne atsitrenkus į virtuvinę spintelę, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. ekchimoxes (poodines kraujosruvas) kairiame petyje, kairiame dilbyje, plaštakose, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Be to jis 2019 m. balandžio 13 d. namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš virtuvinės spintelės paėmęs peilį ir laikydamas jį nukreiptą į nukentėjusiąją R. J. artinosi prie jos bei grasino sunkiai sutrikdyti R. J. sveikatą, sakydamas „vis tiek padarysiu“, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai R. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį ir jis baustinas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. J. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nenurodė, kad dėl patirto sužalojimo būtų gydyta, patyrė nepatogumus, nes buvo apsunkintas bendravimas, ilgai nedirbo. Patyrė pažeminimą. Teismo priedermė yra byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas, turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Byloje nustatyta, kad šio nusikaltimo pasekmėje nukentėjusiajai R. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Tačiau pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Todėl sprendžiant ieškinio dydį neturtinės žalos atlyginimo dalyje atsižvelgtina į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, neturi nekilnojamojo turto), todėl civilinis ieškinys mažintinas.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str.). Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 12-121), PSPC įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 132), nedirba (2 t., b. l. 7). Lengvinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam pripažįstant savo kaltę visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus tai, kad padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kuris susijęs su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones panaudojimu, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (ir įgyti) specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones vienerių metų ir šešių mėnesių terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 8 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas ( 2 t. b. l. 105-106).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis Škoda Fabia valst. Nr (duomenys neskelbtini) kuria buvo padaryta nusikalstama veika, priklauso R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 47). Tačiau realiai automobiliu naudojasi kaltinamasis, R. J. taip pat žinojo, kad kaltinamasis automobiliu važiuoja neblaivus, todėl automobilis Škoda Fabia valst. Nr (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, o specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios, po to – panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. (1 para).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai automobilio Skoda Fabia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas F 328056 perduotinas transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui, peilis – sunaikintinas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 16 (šešiolika) parų arešto bausme.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, bausmes subendrinti ir galutinę bausmę V. J. paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant V. J.:

1) per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie SADM;

2) per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 8 d.

Paskirti V. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę Skoda Fabia valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro 2019 gegužės 31 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Skoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki bus išspręstas automobilio konfiskavimo klausimas.

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – automobilio Skoda Fabia valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą F 328056 perduoti transporto priemonės konfiskavimą vykdančiam antstoliui, peilį – sunaikinti.

Priteisti iš V. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. J., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) civilinio ieškinio tenkinimui.

Išaiškinti V. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.